A-502-687-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A502-687/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01741-2013-2

Procesinio sprendimo kategorija 6.6.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. kovo 20 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (pranešėjas), Ramūno Gadliausko ir Virginijos Volskienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso būdu apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovų Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, apeliacinį skundą ir trečiojo suinteresuoto asmens Sveikatos priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos prisidėjimą prie apeliacinio skundo dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo N. Š. skundą atsakovams Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Sveikatos priežiūros tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir neišmokėtos valstybinės pensijos dalies priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas N. Š. su skundu (b. l. 1–4) ir patikslintu skundu (b. l. 11–14) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, be kita ko, prašydamas: 1) įpareigoti atsakovą išmokėti jam 13 544,88 Lt dydžio neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį, susidariusią pritaikius Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – ir Laikinasis įstatymas) 5 straipsnio nuostatas už laikotarpį nuo 2011 m. kovo mėn. iki 2012 m. rugpjūčio mėn.; 2) panaikinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VRM) 2013 m. gegužės 8 d. sprendimą Nr. 1D-4649(11).

Pareiškėjas nurodė, kad VRM 2011 m. balandžio 4 d. sprendimu Nr. 11SP-1209 jam buvo paskirta 1 352,14 Lt dydžio pareigūnų ir karių valstybinė pensija už tarnybą. Nuo 2010 m. sausio 1 d., kaip dirbančiam pensininkui, ši pensija buvo perskaičiuota ir mokama vadovaujantis Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje ir 5 straipsnio 1 dalyje nustatytais perskaičiavimo koeficientais. Pareiškėjas vadovavosi Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatomis ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) 2012 m. vasario 6 d. nutarime pateiktais išaiškinimais.

Atsakovai VRM ir Lietuvos valstybė, atstovaujama VRM, atsiliepimu į pareiškėjo skundą (b. l. 18) prašė bylą nutraukti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 101 straipsnio 7 punkto pagrindu, nes pareiškėjas nesilaikė tos kategorijos byloms nustatytos išankstinio bylos nagrinėjimo ne per teismą tvarkos ir nebegalima šia tvarka pasinaudoti.

Atsakovai pažymėjo, kad pareiškėjas praleido Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 6 dalyje nustatytą 6 mėnesių terminą ginčyti ikiteismine tvarka pensijos perskaičiavimą, nes nuo skunde nurodytų pažeidimų paaiškėjimo dienos iki 2013 m. balandžio 22 d. skundo VRM padavimo dienos praėjo daugiau kaip 6 mėnesiai. Atsakovai pažeidimo paaiškėjimo dieną laiko Konstitucinio Teismo nutarimo paskelbimo dieną, t. y. 2012 m. rugsėjo 21 d. Nurodė, kad įstatymai nesuteikė VRM teisės atnaujinti terminą. Įstatymo analogija galima tik tuo atveju, jei nėra ginčo santykį reguliuojančios teisės normos, todėl Viešojo administravimo įstatymo terminas administracinei procedūrai inicijuoti turi prioritetą prieš Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo termino analogiją. Taip pat teigė, kad Lietuvos Respublikos 2013 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymu patvirtintuose valstybės biudžeto asignavimuose lėšos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų perskaičiavimo kompensavimui nėra skirtos. Asignavimų poreikis šiam tikslui bus įtrauktas rengiant ir teikiant Lietuvos Respublikos Seimui svarstyti 2014 metų valstybės biudžeto projektą. Prašė atidėti pareigūnų ir karių valstybinių pensijų perskaičiavimo kompensavimą iki 2014 m. vasario 1 d.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. spalio 4 d. sprendimu (b. l. 36–41) pareiškėjo skundą tenkino iš dalies – panaikino VRM sprendimo dalį, kuria atsisakyta pareiškėjui išmokėti pensijos nepriemoką, susidariusią dėl Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo, ir priteisė jam iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos VRM, 13 544,88 Lt neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos už laikotarpį nuo 2011 m. kovo 14 d. iki 2012 m. rugpjūčio 31 d.

Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad Konstitucinis Teismas iš esmės pripažino, jog pareigūnų ir karių valstybinių pensijų ribojimas valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai galimas tik pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį. Kitoks pareigūnų ir karių valstybinių pensijų ribojimo mastas, t. y. vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalimi ir Laikinojo įstatymo 5 straipsniu, pažeidžia pensijos gavėjų konstitucines teises.

Nustatė, kad Sveikatos priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Sveikatos priežiūros tarnyba) 2013 m. gegužės 7 d. pažyma Nr. 11PP (P)-3150 patvirtina, jog pareiškėjui per laikotarpį nuo 2011 m. kovo 14 d. iki 2012 m. rugpjūčio 31 d. nepagrįstai neišmokėta valstybinės pensijos dalis dėl Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo yra 13 544,88 Lt (turėjo būti išmokėta 19 549,68 Lt, o išmokėta 6 004,80 Lt).

Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo pensijos ribojimas pagal Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalį pradėtas taikyti 2011 m. kovo 14 d., o pareiškėjas su skundu į VRM kreipėsi 2013 m. balandžio 22 d., laikytina, jog įstatymų nustatytas terminas pateikti skundą nepraleistas. VRM privaloma išankstine ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka išnagrinėjo pareiškėjo skundą iš esmės ir priėmė sprendimą ginčo klausimu. Iš to darytina išvada, kad pareiškėjas, gindamas savo pažeistas teises, laikėsi įstatymų nustatytos privalomos ginčų sprendimo ne per teismą tvarkos.

Pažymėjo, kad prašoma priteisti pensijos dalis iki Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo buvo neišmokėta ne dėl VRM kaltės, nes ji, priimdama sprendimus, taikė galiojusius teisės aktus, todėl neišmokėta pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalis (13 544,88 Lt) priteistina pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, kuri turi užtikrinti, kad priimamais įstatymais nebūtų pažeidžiamos asmens konstitucinės teisės, tuo pačiu ir pareiškėjo, kaip dirbančio pensininko asmens teisių lygiateisiškumas, dirbančių ir nedirbančių pensininkų nediskriminavimas, užtikrinant Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą jų teisę laisvai pasirinkti darbą arba užsiimti tam tikru verslu.

Nors VRM atsiliepime į skundą prašė atidėti valstybinių pensijų perskaičiavimo kompensavimą iki 2014 m. vasario 1 d., tačiau, pirmosios instancijos teismo vertinimu, VRM nurodytos aplinkybės dėl lėšų neišmokėtoms pensijoms kompensuoti neskyrimo ar lėšų trūkumo nėra išskirtinės ar labai nepalankios, be to, jos nėra pagrįstos įrodymais. Atidėjus sprendimo vykdymą bus neproporcingai pažeisti teisėti pareiškėjo interesai, todėl ginčijamu atveju netikslinga taikyti sprendimo vykdymo atidėjimą.

Nustatė, kad pareiškėjo teisių pažeidimas kilo dėl Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatų, pagal kurias draudžiamųjų pajamų turintiems valstybinių pensijų gavėjams sumažinta valstybinė pensija, taikymo, todėl yra pagrindas panaikinti VRM sprendimo dalį, kuria atsisakyta išmokėti pareiškėjui dėl Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo susidariusią pensijos nepriemoką.

III. Atsakovai VRM ir Lietuvos valstybė, atstovaujama VRM, nesutikdami su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 4 d. sprendimu, pateikė apeliacinį skundą (b. l. 44–45), kuriuo prašo šį sprendimą panaikinti ir bylą nutraukti.

Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas turėjo bylą nutraukti ABTĮ 101 straipsnio 7 punkto pagrindu, nes pareiškėjas nesilaikė tos kategorijos byloms nustatytos išankstinio bylos nagrinėjimo ne per teismą tvarkos ir nebegalima šia tvarka pasinaudoti. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad suinteresuoti asmenys turi teisę ginčyti ikiteismine tvarka nagrinėjančios institucijos sprendimą, įrodinėdami, jog ji nepagrįstai iš esmės išnagrinėjo kitų asmenų paduotą skundą, nors buvo praleistas nustatytas terminas skundui paduoti. Šiuo atveju Lietuvos valstybė ginčija tai, kad VRM išnagrinėjo pareiškėjo skundą, nors skundo padavimo terminas buvo praleistas. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi administracinėje byloje Nr. A552-519/2013, nes šioje byloje pareiškėjas kreipėsi iki Konstitucinio Teismo nutarimo paskelbimo, nepraleidęs Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 6 dalyje nustatyto 6 mėnesių termino, tuo tarpu nagrinėjamoje byloje minėtas terminas yra praleistas.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Sveikatos priežiūros tarnyba pateikė pareiškimą dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo (b. l. 48–49).

Pareiškėjas atsiliepimu į atsakovų apeliacinį skundą (b. l. 51–53) prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Atsiliepime pareiškėjas nurodo, kad jo pensijos ribojimas pagal Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalį pradėtas taikyti nuo 2011 m. kovo 14 d. ir taikytas iki 2012 m. rugpjūčio 31 d. Jis su skundu į VRM kreipėsi 2013 m. balandžio 22 d., todėl nepraleido teisės aktuose nustatyto 3 metų termino. Taigi laikėsi įstatymų nustatytos privalomos ginčų nagrinėjimo ne per teismą tvarkos. Be to, VRM savo sprendimu pripažino jo teisių pažeidimą dėl Laikinojo įstatymo 5 straipsnio nuostatų taikymo, tačiau išreiškė valią neišmokėti pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemokos.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje vyksta ginčas dėl pareiškėjui neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalies, kuri susidarė per 2011–2012 m. laikotarpį pensiją mokančiai institucijai taikant Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatas, priteisimo.

Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2013 m. gegužės 8 d. sprendimo Nr. 1D-4649(11) ir atsakovų atsiliepimo argumentai patvirtina, jog VRM, pagal Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 12 straipsnio 1 dalį būdama įgaliota skirti ir mokėti pareigūnų ir karių valstybines pensijas, N. Š. mokėjo vadovaujantis Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalimi sumažintą pareigūnų ir karių valstybinę pensiją, kuri buvo dar kartą perskaičiuojama pagal Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalį. Konstitucinis Teismas 2012 m. vasario 6 d. nutarime, kuris oficialiai paskelbtas 2012 m. rugsėjo 21 d., konstatavo, kad Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalis (Žin., 2009, Nr. 152-6820; 2010 m. vasario 11 d. redakcija; Žin., 2010, Nr. 23-1070) tiek, kiek joje nustatytas sumažintų valstybinių pensijų mokėjimas jų gavėjams, kurie po pensijos paskyrimo turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos privalomosios valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, prieštaravo Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „Kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą bei verslą“.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija, spręsdama dėl asmens teisės į valstybinę pensiją pažeidimo ir jos turtinių aspektų gynimo, 2013 m. kovo 12 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A552-519/2013 pažymėjo, kad veiksmingas pareiškėjo teisių gynimas reiškia su įstatymų leidėjo veiksmais tiesiogiai susijusio pažeidimo pasekmių visišką pašalinimą, t. y. visos pensijos nepriemokos, susidariusios dėl antikonstitucinėmis pripažintų Laikinojo įstatymo nuostatų taikymo, priteisimą. Kadangi šiuo atveju pareiškėjo teisių pažeidimas kyla dėl to, jog Lietuvos valstybė, o konkrečiai Lietuvos Respublikos Seimas, netinkamai reglamentavo valstybinės pensijos mokėjimo teisinius santykius, išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo, kad atsakovu bylose dėl sumažintos valstybinės pensijos mokėjimo turi būti Lietuvos valstybė.

Sveikatos priežiūros tarnybos 2013 m. gegužės 7 d. pažymos Nr. 11PP(P)-3150 (b. l. 26) duomenys patvirtina, kad atsakovui vykdant Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies, vėliau pripažintos prieštaraujančia Konstitucijai, reikalavimus per 2011 m. kovo 14 d. – 2012 m. rugpjūčio 31 d. laikotarpį N. Š. negavo 13 544,88 Lt jam priklausančios pareigūnų ir karių valstybinės pensijos, todėl šią nepriemoką Lietuvos valstybė privalo išmokėti.

Pirmosios instancijos teismas, taikydamas ginčui aktualaus Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimo nuostatas, iš esmės teisingai nustatė, kad pareiškėjas į teismą kreipėsi nepraleidęs terminio reikalavimams dėl neišmokėtos valstybinės pensijos dalies pareikšti. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, suformuotą nagrinėjant ginčus dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dydžio ribojimo taikant Laikinąjį įstatymą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-519/2013 ir 2013 m. lapkričio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-2232/2013), reikalavimams dėl neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos pareikšti procesinis terminas yra 3 metai. Nustatant šio termino eigos pradžią kiekvienu atveju būtina įvertinti pažeidimo, su kuriuo pareiškėjas sieja savo reikalavimą, pobūdį ir bylos individualias faktines aplinkybes. Pareiškėjui paskirtos valstybinės pensijos mažinimas nuo 2011 m. kovo mėnesio pradėtas atsakovui nepriėmus jokio individualaus administracinio akto, o kiekvieną mėnesį tiesiogiai taikant Laikinojo įstatymo nuostatas ir perskaičiuojant mokėtinos pensijos dydį. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 7 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A444-2232/2013 išaiškinta, kad tais atvejais, kai asmuo skundžia ne konkretų administracinį sprendimą, kuris turi būti jam įteiktas, o kompetentingos valstybės institucijos veiksmus, tokio asmens skundo padavimo administraciniam teismui terminas pradedamas skaičiuoti nuo šio asmens sužinojimo (turėjimo sužinoti) apie skundžiamą veiksmą dienos. Remiantis nagrinėjamos bylos faktinėmis aplinkybėmis, pareiškėjas apie jo teises pažeidžiančius veiksmus sužinojo (turėjo sužinoti) ne vėliau kaip 2011 m. balandžio mėnesį, t. y. gavęs pirmą sumažintą valstybinę pensiją, išmokėtą už 2011 m. kovo mėnesį. Skundą teismui N. Š. padavė 2013 m. gegužės 27 d., t. y. nepraleidęs 3 metų termino, ir iš VRM 2013 m. gegužės 8 d. sprendimo Nr. 1D-4649(11) argumentų įsitikinęs, kad minėtos valstybinės pensijos nepriemokos atsakovas administracine tvarka jam negrąžins.

Apibendrinant išdėstytus motyvus darytina išvada, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 4 d. sprendimas atitinka išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 12 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A552-519/2013 suformuotą praktiką. Tokios praktikos Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nuosekliai laikosi nagrinėdamas analogiškas bylas (pvz.: 2013 m. balandžio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-771/2013, 2013 m. gegužės 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-269/2013, 2013 m. gegužės 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-850/2013, 2013 m. birželio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1260/2013, 2013 m. birželio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-1413/2013, 2014 m. sausio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-497/2014). Teisėjų kolegija neturi objektyvių priežasčių šiuo atveju nukrypti nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos pateiktų teisės aiškinimo ir taikymo taisyklių, atkartotų ir kitose tokio pat pobūdžio administracinėse bylose (Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 str. 4 d., ABTĮ 13 str.), todėl atsakovų apeliacinį skundą atmeta analogiškais argumentais.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Atsakovų Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Artūras Drigotas

Ramūnas Gadliauskas

Virginija Volskienė