AS-624-714-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS624-714/2014

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01849-2013-3

Procesinio sprendimo kategorija 70.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2014 m. spalio 29 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Stasio Gagio ir Virginijos Volskienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo L. D. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. balandžio 29 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo L. D. skundą atsakovui Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl rašto panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas L. D. kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą su skundu (b. l. 4–5), kuriame prašė panaikinti Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Klaipėdos apskrities VMI) 2013 m. gruodžio 5 d. raštą Nr. (18.32)D2-8227.

Klaipėdos apskrities VMI atsiliepimu į skundą (b. l. 10–11) prašė pareiškėjo skundą atmesti.

II. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2014 m. balandžio 29 d. nutartimi (b. l. 83–85) administracinę bylą nutraukė.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas ginčija Klaipėdos apskrities VMI 2013 m. gruodžio 5 d. raštą Nr. (18.32)D2-8227, kuriuo jis buvo informuotas apie pareigą patikslinti 2013 m. gruodžio 4 d. Metinės gyventojo (šeimos) turto deklaracijos (FR0001) duomenis.

Teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnio 1 dalimi, 3 dalies 1 punktu, 22 straipsnio 1 dalimi. Vadovaujantis šiomis teisės normomis, darė išvadą, kad administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo. Kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi nuoseklios praktikos, jog viešojo administravimo subjekto surašytas dokumentas, kuriame nėra viešojo administravimo subjekto patvarkymų (įpareigojimų asmeniui), negali būti bylos nagrinėjimo dalyku, o byla, kurioje yra ginčijamas toks dokumentas, nenagrinėtina teismų.

Teismas nustatė, kad siekdamas gauti valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą, pareiškėjas 2013 m. gruodžio 4 d. Klaipėdos apskrities VMI pateikė Metinę gyventojo (šeimos) turto deklaraciją už ataskaitinį 2012 m. gruodžio 1 d. – 2013 m. lapkričio 30 d. laikotarpį (b. l. 12–14). Patikrinus pareiškėjo pateiktą Metinę gyventojo (šeimos) turto deklaraciją, buvo nustatyta, kad pareiškėjas L. D. nedeklaravo 3 000 Lt pajamų, gautų už parduotą jam nuosavybės teise priklausantį automobilį. Klaipėdos apskrities VMI 2012 m. gruodžio 5 d. raštu Nr. (18.32)D2-8227 (b. l. 6) pareiškėjas buvo informuotas apie pareigą patikslinti 2013 m. gruodžio 4 d. Metinės gyventojo (šeimos) turto deklaracijos (FR0001) duomenis ir pažymėta, kad deklaracijoje turi būti nurodytos pajamos, gautos už pareiškėjo vardu registruotą transporto priemonę.

Teismas atsižvelgė į Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 1 punkto, 13 straipsnio 1 dalies, 18 straipsnio 1, 2 ir 13 dalių, 11 straipsnio 7 dalies 14 punkto, Lietuvos Respublikos gyventojų turto deklaravimo įstatymo (2011 m. kovo 15 d. įstatymo redakcija Nr. XI-1278, galiojusi nuo 2011 m. kovo 29 d. iki 2014 m. sausio 1 d.) 2 dalies 25 punkto, Lietuvos Respublikos gyventojų turto deklaravimo įstatymo 7 straipsnio 2 ir 7 dalių, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004 m. vasario 9 d. įsakymu Nr. VA-13 patvirtintų Metinės gyventojo (šeimos) turto deklaracijos FR0001 formos ir jos priedų užpildymo, teikimo ir tikslinimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 151.2 punkto nuostatas. Nurodė, kad nors skundu ginčijamame atsakovo rašte ir konstatuota, kad pajamos, gautos už parduotą pareiškėjo vardu registruotą transporto priemonę yra laikytinos pareiškėjo pajamomis, todėl pareiškėjas privalo jas deklaruoti, vertino, jog pats savaime toks nurodymas teisinių pasekmių nesukelia ir yra tik kaip procedūrinis sprendimas, priimtas Klaipėdos apskrities VMI atliekant jai priskirtas funkcijas. Nagrinėjamu atveju teisines pasekmes pareiškėjui sukeliančiu administraciniu aktu galėtų būti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimas, priimtas išnagrinėjus pareiškėjo prašymą dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suteikimo. Konstatavo, jog skundu ginčijamas raštas nelaikytinas administraciniu aktu, ginčijamu ABTĮ nustatyta tvarka, todėl vadovaujantis ABTĮ 101 straipsnio 1 dalies 1 punktu administracinė byla nutrauktina.

III. Pareiškėjas pateikė atskirąjį skundą (b. l. 87–88), prašydamas panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. balandžio 29 d. nutartį.

Pareiškėjas teigia, kad yra neišklausomas teismo. Mano, kad pirmosios instancijos teismas prielaidomis pateisino absurdiškus atsakovo teiginius ir veiksmus. Teismui yra teiktas faktas, kad pareiškėjo sūnus bandė deklaruoti pagal 2013 m. gegužės 16 d. pirkimo sutartį gautus 3 000 Lt. Teigia, kad teisės aktai nesuteikia mokesčių administratoriui teisės kištis į privačius sandorio šalių santykius.

Klaipėdos apskrities VMI atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. balandžio 29 d. nutartį palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.

Nurodo, jog atsakovo 2013 m. gruodžio 5 d. raštu Nr. (18.32)D2-8227 pateiktas išaiškinimas, kad pajamos, gautos už parduotą pareiškėjo vardu registruotą transporto priemonę yra laikytinos pareiškėjo pajamomis, bei nurodymas transporto priemonės pardavimo pajamas deklaruoti deklaracijoje pats savaime pareiškėjui jokių teisinių pasekmių nesukėlė. Toks atsakovo veiksmas atliktas atliekant jam įstatymais priskirtas funkcijas. Teismo nutartis, kuria administracinė byla nutraukta, yra teisėta, todėl jos naikinti nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Klaipėdos apskrities VMI 2013 m. gruodžio 5 d. rašto Nr. (18.32)D2-8227.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2014 m. balandžio 29 d. nutartimi administracinę bylą nutraukė vadovaujantis ABTĮ 101 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kadangi skundu ginčijamas raštas nelaikytinas administraciniu aktu, ginčijamu ABTĮ nustatyta tvarka.

Pagal ABTĮ 5 straipsnio 1 dalį, kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Šio įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 1 punkte įtvirtinta, jog teismas imasi nagrinėti administracinę bylą pagal asmens arba jo atstovo, kuris kreipiasi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, skundą ar prašymą. ABTĮ 22 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės ir savivaldybių viešojo administravimo tarnautojus, pareigūnus ir įstaigų vadovus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Vadovaujantis šiomis teisės normomis, galima daryti išvadą, kad administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo. Kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu. Nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių, negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir patenkinus skundą, asmens teisių ir pareigų apimtis (jo teisių ir pareigų bei įstatymo saugomų interesų gynimo požiūriu) nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (pvz., žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-540/2008; 2009 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-391/2009; 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010; 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010; kt.).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas skunde reikalavo panaikinti Klaipėdos apskrities VMI 2013 m. gruodžio 5 d. raštą Nr. (18.32)D2-8227. Šiuo raštu atsakovas pranešė pareiškėjui, kad, pardavus automobilį, gautos 3 000 Lt pajamos turi būti deklaruotos Metinėje gyventojo (šeimos) turto deklaracijoje FR0001 už 2012 m. gruodžio 1 d. – 2013 m. lapkričio 30 d. laikotarpį, pateiktoje 2013 m. gruodžio 4 d., siekiant gauti valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą. Taigi, atsakovas šiuo raštu suteikė pareiškėjui informaciją apie pateiktos Metinės gyventojo (šeimos) turto deklaracijos trūkumus.

Remiantis Taisyklių 151.2 punktu, kai pageidaujantys gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą (be šeimos narių) bei pageidaujantys gauti piniginę socialinę paramą ar valstybės paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti bei jų šeimų nariai deklaracijas teikia tiesiogiai AVMI (teikiama popierinė deklaracija), tai mokesčių administratoriui turi pateikti du deklaracijos egzempliorius (t. y. du identiškus deklaracijos egzempliorius arba deklaracijos originalą ir jos kopiją), o šis, patikrinęs deklaracijoje nurodytus duomenis pagal mokesčių administratoriaus turimus duomenis ir gyventojo pateiktus dokumentus, per 7 darbo dienas (nuo deklaracijos pateikimo dienos) grąžina vieną deklaracijos egzempliorių su žyma, kad deklaracija yra pateikta. Šį deklaracijos egzempliorių gyventojas pateikia valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai, priimančiai sprendimą dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suteikimo, ar savivaldybei – dėl piniginės socialinės paramos skyrimo ar valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti teikimo. Kai išdavus pažymėtą deklaracijos nuorašą ar grąžinus pažymėtą deklaraciją mokesčių administratorius nustato, kad pateiktoje deklaracijoje buvo nurodyti neteisingi duomenys, apie tai raštu turi būti informuojamas pats deklaruojantysis ir valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba ar savivaldybė. Lietuvos Respublikos gyventojų turto deklaravimo įstatymo 8 straipsnis nustato, jog mokesčio administratorius tikrina, ar deklaracijose nurodyti duomenys yra teisingi, kaupia ir saugo pateiktas deklaracijas bei iš kitų šaltinių gautus duomenis apie gyventojų turimą turtą.

Taigi, nagrinėjamu atveju Klaipėdos apskrities VMI, nustačiusi pareiškėjo 2013 m. gruodžio 4 d. pateiktoje Metinėje gyventojo (šeimos) turto deklaracijoje neteisingus duomenis, vykdė teisės aktuose įtvirtintas jos funkcijas ir skundžiamu raštu apie deklaracijos trūkumus informavo pareiškėją. Šis raštas iš esmės yra informacinio, o ne sprendžiamojo pobūdžio. Kaip matyti iš rašto turinio, jame nėra suformuota jokių privalomojo elgesio taisyklių pareiškėjui, nėra nustatyta privalomų vykdyti pareigų ar suteikta teisių. Atsakovas skundžiamame rašte paaiškino, kad pajamos, gautos už parduotą pareiškėjo vardu registruotą transporto priemonę, yra laikytinos pareiškėjo pajamomis, t. y. atsakovas iš esmės pateikė informaciją, apie tai, kokių duomenų pareiškėjas nebuvo pateikęs deklaracijoje. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, skundžiamame rašte išdėstytas nurodymas, jog pajamos už parduotą transporto priemonę turi būti deklaruotos, pats savaime teisinių pasekmių nesukelia ir yra tik kaip procedūrinis sprendimas, priimtas Klaipėdos apskrities VMI atliekant jai priskirtas funkcijas.

Šiuo aspektu pažymėtina, kad pats Klaipėdos apskrities VMI 2013 m. gruodžio 5 d. rašto Nr. (18.32)D2-8227 priėmimo faktas savaime nereiškia, kad Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba privalo atsisakyti suteikti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą pareiškėjui. Remiantis Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 18 straipsnio 14 dalimi, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba turi teisę iš valstybės ir savivaldybių institucijų, valstybės registrų, kitų fizinių ar juridinių asmenų Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka gauti jų turimą informaciją, reikalingą nustatyti, ar asmuo turi teisę gauti antrinę teisinę pagalbą, ar pareiškėjų prašymuose ir prie jų pridėtuose dokumentuose pateikti duomenys yra teisingi. Šios institucijos ir asmenys prašomą informaciją turi pateikti tarnybai ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos. Taigi, tarnyba, spręsdama dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suteikimo, gali gauti papilomą informaciją, įvertinti visus duomenis, tame tarpe – ir informaciją apie pajamas už parduotą transporto priemonę, kurios nebuvo nurodytos Metinėje gyventojo (šeimos) turto deklaracijoje, ir priimti atitinkamą sprendimą. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad Klaipėdos apskrities VMI skundžiamas raštas pats savaime nelemia neigiamo valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimo priėmimo, todėl nėra pagrindo teigti, kad jis sukelia teisinių pasekmių pareiškėjui.

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką aktais, dėl kurių galima pateikti skundą (prašymą) administraciniam teismui, nepripažįstami informacinio pobūdžio dokumentai (žr., pvz., 2011 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-727/2011) ar informacinio-aiškinamojo pobūdžio dokumentai (žr., pvz., 2011 m. gruodžio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-779/2011).

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad konkrečias materialines teisines pasekmes šiuo atveju pareiškėjui galėtų sukelti tik valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos priimtas sprendimas atsisakyti suteikti pareiškėjui valstybės garantuojamą teisinę pagalbą ir tik toks sprendimas galėtų būti skundžiamas administraciniam teismui. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, pareiškėjas skundo dėl tokio pobūdžio sprendimo panaikinimo teismui nėra pateikęs.

Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėjo skundžiamas raštas pagal savo turinį nėra individualus administracinis sprendimas, todėl negali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalyku. Tai, kad skundžiamame rašte įvardyta jo apskundimo tvarka, nesudaro pagrindo šį raštą vertinti kitaip. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra išaiškinta, jog teisės akto priskyrimo administraciniam aktui klausimas yra sprendžiamas ne vien pagal teisės akto pavadinimą, jame nurodytą apskundimo tvarką, ar jame vartojamas sąvokas, bet pagal tikrąjį teisės akto turinį, nustatomą pagal administraciniam sprendimui būdingus požymius (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A602-1249/2012 ir kt.).

ABTĮ 101 straipsnio 1 punktas nustato, kad teismas bylą nutraukia, jeigu byla nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai, išskyrus atvejus, kai byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas skundu reikalavo panaikinti informacinio pobūdžio Klaipėdos apskrities VMI raštą, tiesiogiai nesukeliantį pareiškėjui teisinių pasekmių, kas, kaip minėta, negali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalyku, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai nutraukė administracinę bylą.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, tenkinti pareiškėjo atskirąjį skundą nėra pagrindo, todėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. balandžio 29 d. nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo L. D. atskirąjį skundą atmesti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. balandžio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Arūnas Dirvonas

Stasys Gagys

Virginija Volskienė