AS-556-437-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS556-437/2014

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00186-2014-8

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.2 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2014 m. birželio 11 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo J. L. Š. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2014 m. sausio 24 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. L. Š. skundą dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus sprendimo panaikinimo ir kitų reikalavimų.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 2014 m. sausio 21 d. Šiaulių apygardos administraciniame teisme gautas pareiškėjo J. L. Š. (toliau – ir pareiškėjas) skundas, kuriuo prašoma: 1. Panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus 2013 m. spalio 29 d. sprendimą Nr. (10.1)S-50318 dėl atsisakymo išmokėti pareiškėjui nepagrįstai sumažintos pensijos sumą; 2. Priteisti iš atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus sumažintos pensijos 5 427,89 Lt sumą ir 10 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, iš viso 15 427,89 Lt.

II. Šiaulių apygardos administracinis teismas 2014 m. sausio 24 d. nutartimi pareiškėjo skundą atsisakė priimti, nes byla nepriskirtina tam teismui, bei pasiūlė su skundu kreiptis į Vilniaus apygardos administracinį teismą. Teismas nutarė nutarčiai įsiteisėjus, skundą ir prie jo esančius dokumentus grąžinti pareiškėjui (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 37 str. 2 d. 2 p.).

Teismas konstatavo, kad pareiškėjo J. L. Š. skundas atsisakytinas priimti, nes byla nepriskirtina tam teismui. ABTĮ 25 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prieš kreipiantis į administracinį teismą, įstatymų numatytų viešojo administravimo subjektų priimti individualūs teisės aktai ar veiksmai (neveikimas) gali būti, o įstatymų nustatytais atvejais - turi būti ginčijami kreipiantis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją. Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 straipsnyje nustatyta, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų sprendimai pensijų skyrimo ir mokėjimo klausimais gali būti skundžiami Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka.

Pagal Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio 1 dalį, draudėjai, apdraustieji asmenys ir kiti suinteresuoti asmenys turi teisę apskųsti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinių skyrių ir kitų Valstybinio socialinio draudimo fondo įstaigų, susijusių su Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimu, sprendimus ir veiksmus (neveikimą) Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba yra privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija.

Kaip matyti iš skundo turinio ir prie skundo pridėtos medžiagos, pareiškėjas dėl neteisėto senatvės pensijos sumažinimo ir neišmokėtos pensijos dalies grąžinimo kreipėsi į VSDFV Šiaulių skyrių, kuris 2013 m. spalio 29 d. raštu Nr. (10.1)S-50318 informavo pareiškėją, kad jo prašymas dėl pensijos grąžinimo netenkintinas. Pareiškėjas šį sprendimą apskundė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai (toliau - ir Fondo valdyba), kuri 2013 m. lapkričio 12 d. raštu Nr. (6.5)I-7838 informavo, kad atsisako nagrinėti pareiškėjo skundą, kadangi praleistas skundo padavimo terminas.

Šį sprendimą pareiškėjas apskundė Fondo valdybai, kuri 2013 m. gruodžio 17 d. raštu Nr. (6.5)I-8831 atsisakė atnaujinti terminą VSDFV Šiaulių skyriaus sprendimui ir nusprendė nenagrinėti pareiškėjo 2013 m. lapkričio 12 d. ir 2013 m. gruodžio 5 d. skundų. ABTĮ V skirsnyje nurodytos pagrindinės skundų (prašymų) padavimo administraciniam teismui taisyklės. ABTĮ 35 straipsnis nurodo, kad skundas (prašymas) paduodamas tam administraciniam teismui, kurio veikimo teritorijoje yra viešojo ar vidaus administravimo subjekto, kurio teisės aktai ar veiksmai (neveikimas) yra skundžiami, buveinė.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 19 straipsnio „Vilniaus apygardos administracinio teismo papildoma kompetencija“ 1 dalyje nurodoma, jog be kompetencijos, nustatytos šio įstatymo 18 straipsnyje, Vilniaus apygardos administracinis teismas yra pirmoji instancija šio įstatymo 15 straipsnyje nurodytoms byloms, kai pareiškėjas ar atsakovas yra centrinis administravimo subjektas, išskyrus bylas dėl norminių administracinių aktų, kuriuos priėmė centriniai valstybinio administravimo subjektai, teisėtumo, taip pat bylas, nurodytas šio įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 12 punkte.

ABTĮ 32 straipsnyje nustatyta, kad atitinkamos administracinių ginčų komisijos ar kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimą, priimtą išnagrinėjus administracinį ginčą ne teismo tvarka, administraciniam teismui gali skųsti ginčo šalis, nesutinkanti su administracinių ginčų komisijos ar kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimu. Tokiu atveju į administracinį teismą galima kreiptis per dvidešimt dienų nuo sprendimo gavimo dienos. Teismas pažymi, kad šiuo atveju išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija nenagrinėjo ginčo ne teismo tvarka, tai yra nenagrinėjo pareiškėjo prašymo dėl neteisėto senatvės pensijos sumažinimo ir neišmokėtos pensijos dalies grąžinimo, o priėmė sprendimą atsisakyti nagrinėti skundą, nes praleistas skundo padavimo terminas, todėl toks sprendimas, vadovaujantis ABTĮ 19 straipsnio 1 dalimi, 35 straipsniu, skundžiamas Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kadangi šiuo atveju pareiškėjo skundo dalykas ir pagrindas sietini tik su centrinio viešojo administravimo subjekto veiksmais.

Teismas pažymėjo, kad Fondo valdybos 2013 m. lapkričio 21 d. sprendime Nr. (6.5) 1-7838 bei 2013 m. gruodžio 17 d. sprendime Nr. (6.5)1-8831 pareiškėjui nurodyta, jog nesutikdamas su šiuo sprendimu per 20 dienų nuo šio sprendimo gavimo dienos gali jį apskųsti Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas konstatavo, kad skundas turėtų būti paduotas Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Dėl šios priežasties pareiškėjo skundas dėl VSDFV Šiaulių skyriaus 2013 m. spalio 29 d. sprendimo Nr. (10.18) S-50318 dėl atsisakymo išmokėti pareiškėjui nepagrįstai sumažintos pensijos sumą panaikinimo ir priteisimo iš atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus sumažintos pensijos 5 427,89 Lt sumos atsisakytinas priimti.

Pareiškėjas taip pat prašo priteisti 10 000 Lt neturtinės žalos iš VSDFV Šiaulių skyriaus. Pagal ABTĮ 19 straipsnio 1 dalies 3 punktą, administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Civilinio kodekso 6.271 straipsnis). Iš skundo turinio matyti, jog pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš VSDFV Šiaulių skyriaus neteisėtų veiksmų, tačiau atkreiptinas dėmesys, jog VSDFV Šiaulių skyriaus 2013 m. spalio 10 d. sprendimas Nr. (10.1)S-50318 yra galiojantis ir nepanaikintas, kadangi pareiškėjo skundo išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija nenagrinėjo, tai yra nenagrinėjo pareiškėjo prašymo dėl neteisėto senatvės pensijos sumažinimo ir neišmokėtos pensijos dalies grąžinimo, o priėmė sprendimą atsisakyti nagrinėti skundą, nes praleistas skundo padavimo terminas.

Pareiškėjas kitų neteisėtų atsakovo veiksmų nenurodė, todėl laikytina, kad pareiškėjo reikalavimas dėl 10 000 Lt neturtinės žalos priteisimo iš VSDFV Šiaulių skyriaus yra išvestinis, todėl teismui atsisakius priimti pareiškėjo reikalavimą dėl VSDFV Šiaulių skyriaus 2013 m. spalio 29 d. sprendimo Nr. (10.1)S-50318 dėl atsisakymo išmokėti pareiškėjui nepagrįstai sumažintos pensijos sumą panaikinimo ir priteisimo iš atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus sumažintos pensijos 5 427,89 Lt sumą, atsisakytinas priimti ir pareiškėjo reikalavimas dėl 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo iš VSDFV Šiaulių skyriaus.

III. Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo panaikinti Šiaulių apygardos administracinio teismo 2014 m. sausio 24 d. nutartį.

Pareiškėjas atskirąjį skundą grindžia tuo, jog nuo 2010 m. sausio l d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. gavo sumažintą pensiją. Dėl pensijos sumažinimo 2013 m. spalio 23 d. kreipėsi į VSDFV Šiaulių skyrių. 2013 m. spalio 29 d. Šiaulių skyrius atsakė, kad neturi teisinio pagrindo išmokėti sumažintą sumą, kadangi sumažinta pensija jam buvo mokama pagal Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinąjį įstatymą, be to, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija nėra parengusi teisės aktų, kuriuose būtų nustatyta dėl ekonominio sunkmečio 2010-2011 metais sumažinta pensijų kompensavimo tvarka, projektų. 2013 m. lapkričio 12 d. tuo pačiu klausimu kreipėsi į Fondo valdybą. Fondo valdyba atsisakė nagrinėti jo skundą, motyvuodamas tuo, kad praleido Pensijų įstatymo 45 straipsnyje nustatytą 3 metų terminą (2013 m. lapkričio 21 d. sprendimas Nr. (6.5)-7838). Šį sprendimą pakartotinai apskundė Fondo valdybai 2013 m. gruodžio 5 d. Fondo valdyba pakartotinai atsisakė tenkinti jo skundą tais pačiais motyvais. Abiem čia paminėtais atsisakymo tenkinti jo skundą atvejais Fondo valdyba paliko galioti VSDFV Šiaulių skyriaus 2013 m. spalio 29 d. sprendimą Nr. (10.1) S-50318. Dėl šios priežasties atsakovas yra VSDFV Šiaulių skyrius, todėl byla nagrinėtina pagal atsakovo buvimo vietą, t. y. Šiaulių apygardos administraciniame teisme. VSDFV Šiaulių skyrius, žinodamas, kad jo sprendimas ar šio sprendimo pagrindas prieštarauja Konstitucijai, neturėjo jo taikyti, todėl, netinkamai taikydamas įstatymus, padarė jam turtinę žalą. Pareiškėjui padaryta moralinė žala vertintina 10 000 Lt.

Atsakovas VSDFV Šiaulių skyrius atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo pareiškėjo skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2014 m. sausio 24 d. nutarties panaikinimo atmesti ir palikti galioti Šiaulių apygardos administracinio teismo 2014 m. sausio 24 d. nutartį.

Atsakovas nurodo, kad skundžiama teismo priimta nutartis yra pagrįsta, objektyvi ir teisėta. Valstybinės socialinio draudimo pensijos skiriamos ir mokamos vadovaujantis Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymu (toliau – ir Pensijų įstatymas), Vyriausybės 1994 m. lapkričio 18 d. nutarimu Nr. 1156 patvirtintais Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatais, o 2010-2011 metais - ir Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymu (toliau – ir Laikinasis įstatymas). Iki 2013 m. sausio 1 d. galiojusios redakcijos Pensijų įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad Fondo valdybos teritorinių skyrių sprendimai pensijų klausimais per 3 metus nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie priimtą sprendimą, gali būti skundžiami Fondo valdybai.

Šio straipsnio 2 dalyje buvo nustatyta, kad Fondo valdybos ir jos teritorinių skyrių sprendimai gali būti apskundžiami teismui. Pareiškėjui valstybinę socialinio draudimo senatvės pensiją paskyrė ir moka VSDFV Šiaulių skyrius. 2013 m. spalio 29 d. pareiškėjas kreipėsi į VSDFV Šiaulių skyrių dėl neteisėto senatvės pensijos sumažinimo pagal Laikinąjį įstatymą, prašydamas išmokėti negautos pensijos skirtumą. Gavęs neigiamą atsakymą, pareiškėjas 2013 m. lapkričio 13 d. kreipėsi su skundu į Fondo valdybą, laikydamas neteisėtais VSDFV Šiaulių skyriaus veiksmus. 2013 m. lapkričio 21 d.

Fondo valdyba, įvertinusi tai, kad senatvės pensija pirmą kartą pareiškėjui buvo sumažinta 2010 m. sausio mėnesį ir jis apie tai sužinojo 2010 m. sausio mėnesį, teisėtai bei pagrįstai padarė išvadą, jog pareiškėjas praleido Pensijų įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje nustatytą Fondo valdybos teritorinių skyrių sprendimų apskundimo Fondo valdybai terminą. Dėl šios priežasties Fondo valdyba 2013 m. lapkričio 21 d. sprendimu Nr. (6.5)1-7838, vadovaudamasi Išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka taisyklių, patvirtintų Fondo valdybos direktoriaus 2008 m. kovo 18 d.

įsakymu Nr. V-131 31 punktu, jo prašymą teisėtai ir pagrįstai nagrinėti atsisakė bei nurodė, kad pateikus įrodymus, sudarančius pagrindą atnaujinti terminą prašymui paduoti, prašymo nagrinėjimo klausimas bus sprendžiamas iš naujo. 2013 m. gruodžio 5 d. pareiškėjas kreipėsi į Fondo valdybą su skundu pakartotinai, tačiau šį skundą Fondo valdyba paliko nenagrinėti, nes nebuvo pateikta įrodymų, sudarančių pagrindą atnaujinti praleistą terminą. Pareiškėjui aiškiai ir nedviprasmiškai buvo išaiškintos jo teisės, taip pat teisė apskųsti Fondo valdybos sprendimą, kuriuo buvo atsisakyta nagrinėti jo skundą dėl praleisto termino.

Pareiškėjas su skundu turi kreiptis pagal atsakovo Fondo valdybos buvimo vietą, t. y. į Vilniaus apygardos administracinį teismą, ką teisingai ir pagrįstai pareiškėjui konstatavo ir Šiaulių apygardos administracinis teismas 2014 m. sausio 24 d. nutartyje.

Atsakovas Fondo valdyba atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo Šiaulių apygardos administracinio teismo nutartį palikti nepakeistą.

Atsakovas nurodo, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau - ir LVAT) išplėstinė teisėjų kolegija 2013 m. lapkričio 13 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS-520-789/2013 konstatavo, kad Pensijų įstatymo 45 straipsnio bei Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio 1 ir 4 dalies nuostatos suponuoja būtinybę prieš kreipiantis į teismą Fondo valdybos teritorinių skyriaus sprendimus pensijų skyrimo ir mokėjimo klausimais apskųsti Fondo valdybai, kuri pagal Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnį yra privaloma išankstinio ginčo nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija.

Fondo valdyba savo 2013 m. lapkričio 21 d. ir 2013 m. gruodžio 17 d. sprendimuose nurodė pareiškėjui, kad Fondo valdybos sprendimai per 20 dienų nuo Fondo valdybos sprendimo gavimo dienos gali būti skundžiami Vilniaus apygardos administraciniam teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. ABTĮ 32 straipsnyje nustatyta, kad atitinkamos administracinių ginčų komisijos ar kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimą, priimtą išnagrinėjus administracinį ginčą ne teismo tvarka, administraciniam teismui gali skųsti ginčo šalis, nesutinkanti su administracinių ginčų komisijos ar kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimu.

Tokiu atveju į administracinį teismą galima kreiptis per dvidešimt dienų nuo sprendimo gavimo dienos. Šiaulių apygardos administracinis teismas savo nutartyje teisingai pažymėjo, kad šiuo atveju išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija nenagrinėjo ginčo ne teismo tvarka, tai yra nenagrinėjo pareiškėjo prašymo dėl neteisėto senatvės pensijos sumažinimo ir neišmokėtos pensijos dalies grąžinimo, o priėmė sprendimą atsisakyti nagrinėti skundą, nes praleistas skundo padavimo terminas. Todėl toks sprendimas, vadovaujantis ABTĮ 19 straipsnio 1 dalimi, 35 straipsniu, turi būti skundžiamas Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kadangi šiuo atveju pareiškėjo skundo dalykas ir pagrindas sietini tik su centrinio viešojo administravimo subjekto veiksmais.

Atsižvelgiant į tai, kas pirmiau išdėstyta, Šiaulių apygardos administracinio teismo 2014 m. sausio 24 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, priimta vadovaujantis ABTĮ 19 straipsnio 1 dalimi, 35 straipsniu, Pensijų įstatymo 45 straipsnio 1 dalimi, Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio nuostatomis, taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neišmokėtos senatvės pensijos priteisimo.

Pirmosios instancijos teismas ginčijamoje nutartyje sprendė, kad šiuo atveju išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija nenagrinėjo ginčo ne teismo tvarka, tai yra nenagrinėjo pareiškėjo prašymo dėl neteisėto senatvės pensijos sumažinimo ir neišmokėtos pensijos dalies grąžinimo, o priėmė sprendimą atsisakyti nagrinėti skundą, nes praleistas skundo padavimo terminas, todėl toks sprendimas, vadovaujantis ABTĮ 19 straipsnio 1 dalimi, 35 straipsniu, skundžiamas Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kadangi šiuo atveju pareiškėjo skundo dalykas ir pagrindas sietini tik su centrinio viešojo administravimo subjekto veiksmais.

Teisėjų kolegija pabrėžia, kad nagrinėjamai bylai yra reikšminga Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-816/2014, kurioje išplėstinė teisėjų kolegija sprendė klausimus dėl neišmokėtos pensijos priteisimo, taip pat ir dėl Fondo valdybos sprendimų turinio, kuomet nusprendžiama nenagrinėti pareiškėjo skundo dėl sumažintos senatvės pensijos išmokėjimo, tarp kitko nurodant, jog naikinti teritorinio Fondo valdybos skyriaus raštą nėra pagrindo (Teismų įstatymo 33 str. 4 d., Administracinių bylų teisenos įstatymo 13 str.).

Išplėstinė teisėjų kolegija nurodytoje išnagrinėtoje administracinėje byloje Nr. A143-816/2014 akcentavo, kad pareiškėja prašymu, adresuotu Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui, suformulavusi prašymą inter alia išmokėti senatvės pensijos dalies nepriemoką, iš esmės inicijavo ginčą išankstine ginčų nagrinėjimo tvarka. Teisėjų kolegija pripažino, jog jau šiuo prašymu pareiškėja išreiškė nesutikimą su atitinkamais Fondo valdybos teritorinio skyriaus veiksmais, prašydama pašalinti šių veiksmų nulemtas pasekmes, t. y. siekė inicijuoti ginčą dėl Fondo valdybos teritorinio skyriaus sprendimų (veiksmų). Konstatuota, kad ši aplinkybė turi įtakos kreipimosi į ikiteisminę ginčo nagrinėjimo instituciją datos (termino) nustatymui. Išplėstinė teisėjų kolegija pabrėžė, jog pareiškėjos prašymą gavęs Fondo valdybos teritorinis skyrius, vadovaudamasis inter alia gero administravimo principu, iš jo kylančiais reikalavimais veikti atidžiai ir rūpestingai, įstatymuose esant aiškiai nustatytam teisiniam reguliavimui dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų kompetencijos, turėjo imtis veiksmų ir prašymą nurodytoje dalyje – dėl pensijos dalies išmokėjimo – perduoti ginčus dėl Fondo valdybos teritorinių skyrių sprendimų nagrinėti įgaliotai institucijai, t. y. Fondo valdybai. Tačiau nagrinėjamu atveju atsakovas iš esmės išnagrinėjo pareiškėjos prašymą ne tik dėl informacijos pateikimo, tačiau ir dėl savo paties veiksmų.

Išplėstinė teisėjų kolegija paminėtoje administracinėje byloje Nr. A143-816/2014 taip pat konstatavo, kad „Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba, gavusi pareiškėjos 2013 m. balandžio 1 d. skundą, 2013 m. balandžio 8 d. sprendimu Nr. (6.5)I-2220, padarė išvadą, kad pareiškėja praleido iki 2012 m. gruodžio 31 d. galiojusios redakcijos Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje nustatytą 3 metų terminą, ir, vadovaudamasi Išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka taisyklių, patvirtintų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos direktoriaus 2008 m. kovo 18 d. įsakymu Nr. V-131, 31 punktu, atsisakė nagrinėti pareiškėjos pateiktą skundą. Kita vertus, pastebėtina, jog šiuo sprendimu Fondo valdyba, be kita ko, paaiškino, kad kol Sumažintų valstybinių socialinio draudimo senatvės bei netekto darbingumo pensijų ir dideliu mastu sumažintų valstybinių pensijų kompensavimo įstatymas nėra priimtas, Fondo valdybos teritoriniai skyriai neturėjo ir neturi teisinio pagrindo išmokėti pagal Laikinojo įstatymo nuostatas sumažintų senatvės pensijų ir nukentėjusiųjų asmenų pensijų dalies, todėl nurodė, kad neturi teisinio pagrindo įpareigoti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 4-ąjį pensijų skyrių išmokėti pareiškėjai dėl Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies taikymo 2010 m. sausio 1 d. – 2011 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu negautą senatvės pensijos <...> dalį. Taigi nagrinėjamu atveju pastebėtina, kad šiuo sprendimu Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba, nors ir konstatavo, kad pareiškėja skundą padavė praleidusi terminą, dėl ko nurodė, kad atsisako jį nagrinėti, tačiau tuo pačiu išreiškė savo poziciją ir valią dėl pareiškėjos keliamo ginčo, kas leidžia konstatuoti, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba iš esmės išnagrinėjo pareiškėjos skundą išankstine ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka.“.

Šioje byloje nustatyta, kad pareiškėjas dėl neteisėto senatvės pensijos sumažinimo ir neišmokėtos pensijos dalies grąžinimo kreipėsi į VSDFV Šiaulių skyrių, kuris 2013 m. spalio 29 d. raštu Nr. (10.1)S-50318 pasisakė (nusprendė) ne tik dėl informacijos pareiškėjai suteikimo, tačiau ir dėl senatvės pensijos dalies nepriemokos, susidariusios dėl Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo taikymo. Fondo valdyba 2013 m. gruodžio 17 d. sprendimu Nr. (6.5)I-8831 atsisakė atnaujinti terminą VSDFV Šiaulių skyriaus sprendimui mokėti sumažintą senatvės pensiją apskųsti ir nusprendė nenagrinėti pareiškėjo 2013 m. lapkričio 12 d. ir 2013 m. gruodžio 5 d. skundų, kuriais pareiškėjas prašo išmokėti susidariusią senatvės pensijos nepriemoką. Kita vertus, šiuo sprendimu Fondo valdyba, be kita ko, paaiškino, kad VSDFV Šiaulių skyriaus 2013 m. spalio 29 d. raštu Nr. (10.1)S-50318 pareiškėjui pateikta išsami, teisinga informacija, todėl naikinti šį rašą nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje nustatytas faktines aplinkybes, į iš esmės panašioje administracinėje byloje Nr. A143-816/2014 Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos pateiktus išaiškinimus, į tai, kad Fondo valdybos 2013 m. gruodžio 17 d. sprendimas Nr. (6.5)I-8831 yra neaiškus (dviprasmiškas), t. y. nepaisant to, kad suformuluojamas sprendimas nenagrinėti pareiškėjo, tačiau tuo pačiu pasisakoma (išreiškiama valia) ir dėl ginčo esmės, taip iš dalies lemiant teisinio neapibrėžtumo situaciją, konstatuoja, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba iš esmės išnagrinėjo pareiškėjo skundą išankstine ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka.

Teisėjų kolegija patikrinusi bylą, vertina, jog pirmosios instancijos teismas taip pat netinkamai taikė procesines teisės normas, atsisakydamas priimti pareiškėjo skundo reikalavimą dėl 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo iš VSDFV Šiaulių skyriaus, nes, teismo vertinimu, šis reikalavimas yra išvestinis iš kitų pareiškėjo skundo reikalavimų. Atkreiptinas dėmesys, kad, pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, reikalavimas atlyginti neturtinę žalą, kai sprendžiamas skundo priėmimo klausimas, nėra išvestinis iš reikalavimo panaikinti skundžiamą aktą ar pan. (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. spalio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS662-943/2013, 2012 m. gruodžio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS444-762/2012, 2011 m. kovo 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-156/2011).

Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pareiškėjo skundo, kurį buvo atsisakyta priimti, priimtinumo nagrinėti teisme klausimas turėtų būti nagrinėjamas iš naujo ABTĮ 37 straipsnyje nustatyta tvarka. Todėl pareiškėjo atskirasis skundas tenkintinas. Šiaulių apygardos administracinio teismo 2014 m. sausio 24 d. nutartis, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą, naikintina perduodant pirmosios instancijos teismui skundo priėmimo klausimą spręsti iš naujo, t. y. teismas turi patikrinti, ar skundas atitinka kitus ABTĮ straipsnių reikalavimus, ar nėra praleistas skundo padavimo terminas ir pan.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo J. L. Š. atskirąjį skundą patenkinti.

Šiaulių apygardos administracinio teismo 2014 m. sausio 24 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjo J. L. Š. skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius