Legislator Case Law & Legislation
AS-556-281-14 AI generated

AS-556-281-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Case Number AS-556-281-14
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date
Outcome Nutartis

Legislator summary

AI generated

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos S. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 11 d. nutarties dalies administracinėje byloje pagal pareiškėjos S. M. skundą atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Legislator headnote

AI generated

AS-556-281-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: Paduotas skundas atitiko ne visus Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) skundui keliamus reikalavimus, todėl teismo 2013 m. spalio 14 d. nutartimi pareiškėjai buvo nustatytas terminas iki 2013 m. spalio 31 d. pašalinti nutartyje nurodytus skundo trūkumus.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla Nr. AS556-281/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04808-2013-9

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.1 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2014 m. vasario 12 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos S. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 11 d. nutarties dalies administracinėje byloje pagal pareiškėjos S. M. skundą atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2013 m. spalio 4 d. gautas pareiškėjos S. M. (toliau – ir pareiškėja) skundas, kuriuo prašoma „pratęsti apskundimo terminą Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus sprendimo dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), planus (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) 2013-08-16 suderino“ (reikalavimas pažodžiui pacituotas iš skundo).

Paduotas skundas atitiko ne visus Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) skundui keliamus reikalavimus, todėl teismo 2013 m. spalio 14 d. nutartimi pareiškėjai buvo nustatytas terminas iki 2013 m. spalio 31 d. pašalinti nutartyje nurodytus skundo trūkumus.

Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2013 m. spalio 31 d. buvo gautas pareiškėjos patikslintas skundas, kuriuo prašoma: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) Vilniaus miesto skyriaus 2010 m. balandžio 12 d. sprendimą; 2) panaikinti NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2013 m. rugpjūčio 16 d. sprendimą; 3) panaikinti NŽT 2012 m. rugsėjo 24 d. sprendimą Nr. ISS-(10.5)-1785 ir įpareigoti NŽT pakartotinai atlikti patikrinimą bei pateikti išvadas dėl privačių įmonių UAB „Inžineriniai tyrinėjimai“ filialo ir „Inžinerinė geodezija“, UAB Korporacija „Matininkai“, IĮ „Mažasis atriumas“ ir UAB „Altiplanas“ atstovų darbų kokybės, įvertinti NŽT Vilniaus miesto skyriaus specialistų veiksmus; 4) priteisti 500 000 Lt moralinę žalą; 5) panaikinti NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2013 m. rugpjūčio 29 d. sprendimą Nr. 49GFN-(14.49.104)-1022.

Pareiškėja taip pat prašė teismo atleisti ją nuo žyminio mokesčio sumokėjimo. Prašymą grindė sunkia materialine padėtimi.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. lapkričio 11 d. nutartimi atleido pareiškėją nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Teismas priėmė pareiškėjos patikslinto skundo reikalavimus dėl Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyriaus 2013 m. rugpjūčio 29 d. sprendimo Nr. 49GFN-(14.49.104)-1022 panaikinimo ir neturtinės žalos priteisimo. Teismas atsisakė priimti pareiškėjos patikslinto skundo reikalavimus dėl Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyriaus 2010 m. balandžio 12 d., 2013 m. rugpjūčio 16 d. ir Nacionalinės žemės tarnybos 2012 m. rugsėjo 24 d. sprendimų panaikinimo bei įpareigojimo Nacionalinę žemės tarnybą atlikti veiksmus, praleidus skundo padavimo terminą (ABTĮ 37 str., 41 str., 68 str., 149 str.).

Teismas konstatavo, kad ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Laikoma, kad asmuo sužino apie aktą, kai jam tampa prieinama informacija apie esminius šio akto turinį sudarančius elementus, t. y. apie aktą priėmusią instituciją (asmenį), priėmimo datą, aktu nustatomas teises ar pareigas.

Sužinojęs apie priimtą aktą, asmuo tuo pačiu sužino apie šiuo aktu pažeidžiamas jo teises. Kitoks aptariamo termino eigos skaičiavimas (asmens nuomone, papildomas vėlesnis sužinojimas apie pažeistas teises) sudarytų prielaidas asmenims piktnaudžiauti teise kreiptis į teismą, būtų aiškiai pažeisti teisinio tikrumo, teisinių santykių stabilumo principai (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. spalio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-467/2011, 2011 m. lapkričio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-753-11).

Iš skundo turinio ir pridėtų įrodymų matyti, kad pareiškėja skundžia NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2010 m. balandžio 12 d., 2013 m. rugpjūčio 16 d. ir NŽT 2012 m. rugsėjo 24 d. sprendimus bei prašo įpareigoti NŽT pakartotinai atlikti patikrinimą bei pateikti išvadas dėl privačių įmonių atstovų darbų kokybės, įvertinti NŽT Vilniaus miesto skyriaus specialistų veiksmus. Byloje nėra pateikta duomenų, apie ginčijamų sprendimų pareiškėjai įtekimo datą, pareiškėja patikslintame skunde taip pat nenurodo jokių objektyvių priežasčių, aplinkybių, pateisinančių praleisto skundo dėl ginčijamų sprendimų padavimo terminą.

Protingumas yra bendrasis teisės principas, reikalaujantis, kad asmuo elgtųsi apdairiai, rūpestingai, atidžiai, teisingai ir sąžiningai. Šis principas reikalauja, kad asmens veiksmus konkrečioje situacijoje yra būtina vertinti pagal apdairaus, rūpestingo, atidaus, t. y. racionalaus, protingo asmens elgesio adekvačioje situacijoje etaloną. Teismo vertinimu, pareiškėjos elgesys – laiku nesikreipti į teismą dėl ginčijamų NŽT sprendimų panaikinimo, laikytina jos pasirinktu elgesio variantu (sukeliančiu pareiškėjai neigiamas pasekmes).

Teismas konstatavo, jog pareiškėja praleido terminą kreiptis į teismą su skundu dėl NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2010 m. balandžio 12 d., 2013 m. rugpjūčio 16 d. ir NŽT 2012 m. rugsėjo 24 d. sprendimų panaikinimo, taip pat neprašo teismo šių terminų atnaujinti ir nenurodo jokių tai pateisinančių priežasčių. ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 8 punkte nustatyta, kad administracinio teismo teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą), jeigu praleistas skundo (prašymo) padavimo terminas ir pareiškėjas neprašo jo atnaujinti ar teismas atmeta tokį prašymą.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, remdamasis nurodytais motyvais, teismas pareiškėjos patikslinto skundo 1, 2 ir 3 reikalavimus dėl NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2010 m. balandžio 12 d., 2013 m. rugpjūčio 16 d. ir NŽT 2012 m. rugsėjo 24 d. sprendimų panaikinimo atsisakė priimti, praleidus skundo padavimo terminą. Pareiškėjos reikalavimas įpareigoti NŽT pakartotinai atlikti patikrinimą bei pateikti išvadas dėl privačių įmonių atstovų darbų kokybės ir įvertinti NŽT Vilniaus miesto skyriaus specialistų veiksmus laikytinas išvestiniu iš reikalavimo panaikinti NŽT 2012 m. rugsėjo 24 d. sprendimą Nr. ISS-(10.5)-1785.

Teismas atkreipė dėmesį, jog dėl matininkų neįvykdytų ar netinkamai įvykdytų prievolių ir NŽT Vilniaus miesto skyriaus specialistų veiksmų pareiškėjai buvo atsakyta minėtu NŽT sprendimu ir pareiškėjos skundas buvo netenkintas. Kadangi šį NŽT sprendimą atsisakytina priimti, kaip praleidus skundo padavimo terminą, todėl ir išvestinį pareiškėjos reikalavimą dėl įpareigojimo NŽT atlikti veiksmus taip pat atsisakytina priimti (ABTĮ 37 str. 2 d. 8 p.).

III. Pareiškėja atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 11 d. nutarties dalį dėl patikslinto skundo 1, 2, 3 reikalavimų atsisakymo priimti ir atnaujinti terminą patikslinto skundo 1, 2, 3 reikalavimams dėl ginčijamų sprendimų panaikinimo.

Pareiškėja atskirąjį skundą grindžia tuo, jog ABTĮ 34 straipsnyje numatyta, kad, norint atnaujinti terminą pareiškėjas turi nurodyti aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, bet įstatymas nenurodo, kokios aplinkybės yra laikomos svarbiomis. Dėl šios priežasties galima daryti išvadą, kad tik teismas turi nuspręsti, kurios aplinkybės yra esminės, jai nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose. Dėl patikslinto skundo reikalavimo panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyriaus 2013 m. rugpjūčio 16 d. sprendimą pareiškėja 2013 m. spalio 4 d. teismui padavė prašymą apskundimo termino pratęsimo, tam, jog nepraleistų nustatytą įstatymų terminą.

Atsakymo Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus data 2013 m. rugpjūčio 29 d. Nr. 49GFN-(14.49.104), gavimo data – 2013 m. rugsėjo 6 d. (vokas-data 2013 m. rugsėjo 4 d.). Skundžiamas sprendimas priimtas 2013 m. rugpjūčio 16 d. pareiškėjai nebuvo įteiktas, todėl paskelbimo diena, pareiškėjos manymu, laikytina diena, kada sužinojo apie skundžiamo sprendimo patvirtinimą, tai Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus 2013 m. rugpjūčio 29 d. atsakymo gavimo data – 2013 m. rugsėjo 6 d. Todėl galima daryti išvadą, kad terminas nepraleistas, dėl to ir neprašė atnaujinti šio termino patikslintame skunde.

Jeigu terminas dėl 2013 m. rugpjūčio 16 d. skundžiamo sprendimo paduoti praleistas, prašo terminą atnaujinti kaip praleistą dėl objektyvių priežasčių, nes valstybės garantuojama pirminė (2013 m. rugsėjo 11 d.) ir antrinė teisinė (nuo 2013 m. rugsėjo 11 d. iki 2013 m. lapkričio 5 d.) pagalbos buvo suteiktos nekokybiškai. Į Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą (toliau – ir Tarnyba) su prašymu dėl valstybės finansuojamo advokato paskyrimo kreipėsi 2013 m. rugsėjo 11 d., tačiau Tarnyba nepatenkino prašymo. 2013 m. rugsėjo 25 d. pateikė Tarnybai papildoma informaciją ir dokumentų sąrašą. 2013 m. spalio 3 d. gavo Tarnybos pranešimą, kad sprendimas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo bus priimtas gavus iš advokato Eimanto Šriupšos išvadą.

Advokatas Eimantas Šriupša apie būtinumą prašyti atnaujinti skundo padavimo terminą taip pat nesuteikė informacijos. Pagal advokato Eimanto Šriupšos išvadą Tarnyba priima sprendimą 2013 m. spalio 15 d. atsisakyti teikti antrinę teisinę pagalbą motyvuodama atstovavimo byloje neperspektyvumu. Apie priimtą sprendimą Tarnyba privalėjo nedelsdama raštu pranešti pareiškėjai. Apie priimtą sprendimą sužinojo tik 2013 m. spalio 28 d. Dėl laiko stokos ir materialinės padėties kreiptis pas privatų advokatą galimybės neturėjo.

Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos atsisakymą teikti antrinę teisinę pagalbą gavo raštu tik 2013 m. lapkričio 5 d. (voko data 2013 m. lapkričio 2 d.), tik tada, kai raštu pareikalavo Tarnybą pateikti paaiškinimą dėl priimto sprendimo. Dėl patikslinto skundo reikalavimų dėl Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyriaus 2010 m. balandžio 12 d. sprendimo panaikinimo nurodo, kad matavimai jos sklype vyksta jau penkeri metai dėl UAB Korporacijos „Matininkai“ nekokybiško darbo atlikimo. Dėl kadastrinių matavimų nusižengimų Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrių informavo daug kartų dar 2008 m.

Tikslios, aiškios informacijos nedavė nei Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius, nei kontrolinius matavimus atliekantis įmonės UAB Korporacijos „Matininkai“ atstovai, priešingai, buvo sąmoningai nuslėpta nuo pat pradžių svarbi informacija. 2012 m. vasario 3 d. gavo iš valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialo Nekilnojamojo turto kadastro ir registro dokumentų archyvo patvirtintą kopiją paženklinimo-parodymo akto ir plano-schemos sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), SB „Ateitis“ Nr. 207. Paskelbimo diena laikytina diena, kada sužinojo apie žemėtvarkos sprendimo patvirtinimą. 2012 m. kovo 14 d. gavo iš valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialo Nekilnojamojo turto kadastro ir registro dokumentų archyvo patvirtintą kopiją paženklinimo-parodymo akto ir plano-schemos sklypo Nr. (duomenys neskelbtini).

Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius priėmė skundžiamą sprendimą 2010 m. balandžio 12 d., bet ji faktiškai apie tai buvo informuota tik gavus iš valstybės įmonės Registrų centro duomenis. Kadastriniai matavimai atlikti pažeidžiant įstatymų reglamentuojančias kadastro duomenų nustatymo procedūras. Dėl to, kad UAB Korporacijos „Matininkai“ atstovai vykdo abiejų sklypų (sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)) matavimus, liko galimybė ne teismo tvarka ištaisyti pažeidimus. UAB Korporacija „Matininkai“ nustatytų trūkumų nepašalino.

Dėl patikslinto skundo reikalavimo įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą pakartotinai atlikti patikrinimą nurodo, kad Nacionalinė žemės tarnyba netinkamai įvertino faktines aplinkybes pagal įstatymo reglamentuojančias kadastro duomenų nustatymo procedūras. Teigia, kad 2013 m. vasario 19 d. padavė prašymą Vilniaus miesto apygardos prokuratūrai pradėti ikiteisminį tyrimą dėl aferos su žemės matavimais, kuriuos atlieka privačių įmonių atstovai kaimynų naudai, kaimynų ir sodo bendrijos pirmininkės sąmokslo, susijusio su žemės sklypų kadastriniais matavimais, dėl Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus specialistų neveikimo, neteisėtų veiksmų, dėl valstybės įmonės Registrų centro specialistų neteisėtų veiksmų ir sprendimų. 2013 m. kovo 7 d. gavo Vilniaus apylinkės prokuratūros priimtą nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą. 2013 m. kovo 18 d.

Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorė Jūratė Jankauskaitė priėmė nutarimą Nr. 1.10.-(206)-17233 atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones nenustačius viešojo intereso pažeidimo. Už žemės sklypo kadastrinius matavimus, dokumentų atitikimą teisės aktų reikalavimams bei teritorijų planavimo dokumentais suformuoto žemės sklypo ribas yra atsakinga Nacionalinė žemės tarnyba. 2013 m. kovo 27 d. padavė prašymą Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai dėl netinkamos paslaugų kokybės pagal sutartį su UAB Korporacija „Matininkai“. 2013 m. rugpjūčio 14 d. gavo Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos nutarimo nuorašą patenkinti jos prašymą.

UAB Korporacija „Matininkai“ iki nustatyto termino nuostolių negrąžino. Seimo kontrolierių įstaiga 2013 m. lapkričio 29 d. informavo, kad, atsižvelgiant į tiriamų skundų kiekį ir jų sudėtingumą, siekiant detalaus skunde nurodytų aplinkybių įvertinimo, skundo tyrimo terminas pratęstas, apie tyrimo rezultatus artimiausiu metu informuos Seimo kontrolieriaus pažyma.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Pareiškėja atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 11 d. nutarties dalį, kuria teismas, vadovaudamasis ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 8 punktu, atsisakė priimti pareiškėjos patikslinto skundo 1, 2, 3 reikalavimus dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus 2010 m. balandžio 12 d., 2013 m. rugpjūčio 16 d. ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2012 m. rugsėjo 24 d. sprendimų panaikinimo bei įpareigojimo Nacionalinę žemės tarnybą atlikti veiksmus.

Dėl pareiškėjos patikslinto skundo 1, 2 reikalavimų dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus 2010 m. balandžio 12 d., 2013 m. rugpjūčio 16 d. sprendimų panaikinimo.

Byloje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas 2013 m. spalio 14 d. nutartimi, pasinaudodamas ABTĮ 37 straipsnio 1 dalyje numatytu trūkumų šalinimo institutu, pareiškėjai nustatė terminą iki 2013 m. spalio 31 d. trūkumams pašalinti: nurodyti konkrečius skundžiamus dokumentus (įvardijant kiekvieno iš jų tikslias priėmimo datas, numerius ir juos priėmusias institucijas).

Pareiškėja, pateikdama patikslintą skundą, dėl paminėtų patikslinto skundo reikalavimų trūkumų nepašalino, todėl pirmosios instancijos teismas, esant tokiems reikalavimams, kaip jie suformuluoti pareiškėjos patikslinto skundo 1, 2 punktuose, vadovaudamasis ABTĮ 37 straipsnio 1 dalimi, turėjo patikslinto skundo reikalavimus laikyti nepaduotais. Pareiškėjai nenurodžius konkrečių skundžiamų aktų numerių, taip pat byloje nesant skundžiamų dokumentų, kuriuos pareiškėja prašo panaikinti, negali būti daromos atitinkamos išvados, kad praleistas skundo padavimo terminas, taip pat negali būti svarstytinos pareiškėjos nurodytos termino skundui paduoti dėl 1, 2 reikalavimų praleidimo priežastys. Todėl pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria jis atsisakė priimti šiuos pareiškėjos skundo reikalavimus, keistina, laikant šiuos skundo reikalavimus nepaduotais.

Dėl pareiškėjos patikslinto skundo 3 reikalavimo dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2012 m. rugsėjo 24 d. sprendimo Nr. ISS-(10.5)-1785 panaikinimo.

Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos 2012 m. rugsėjo 24 d. raštu (atsakymu) Nr. ISS-(10.5)-1785 išnagrinėjo pareiškėjos skundą dėl žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio sodininkų bendrijoje „Ateitis“, (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų, nustatant žemės sklypų ribų posūkio taškų koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje (toliau – ir kadastriniai matavimai). Nacionalinė žemės tarnyba nurodė, kad jai nėra priskirta teisė tirti galimo dokumentų suklastojimo. Pažymėjo, kad žemės sklypų kadastrinių matavimų atlikimo tvarką reglamentuoja Nekilnojamojo turto kadastro nuostatai, patvirtinti LR Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534, bei Nekilnojamojo turto kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklės, patvirtintos LR žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522.

Taigi šiuo atveju pareiškėja prašo panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sprendimą Nr. ISS-(10.5)-1785, kuris buvo priimtas 2012 m. rugsėjo 24 d. Pažymėtina, jog administracinėje byloje nėra pateikta duomenų, jų taip pat nenurodo ir pareiškėja, kada jai tiksliai buvo įteiktas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sprendimas. Kita vertus, pareiškėja atskirajame skunde nurodo, kad po keturių mėnesių gavo atsakymą iš Nacionalinės žemės tarnybos. Pareiškėja taip pat neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės, kad ji praleido ABTĮ nustatytą skundo padavimo terminą dėl šio akto panaikinimo, ir atskirajame skunde nurodo termino praleidimo priežastis.

Teisėjų kolegija pažymi, jog trumpais skundų administraciniam teismui pateikimo terminais yra siekiama ne tik skatinti asmenis operatyviai reaguoti į savo teisių pažeidimą ir įstatymu nustatyta tvarka užtikrinti kaip galima greitesnę jo galbūt pažeistų teisių gynybą, bet ir garantuoti teisinių santykių stabilumą, kitai teisinio santykio šaliai užtikrinti apibrėžtumą dėl jos teisinės padėties, nustatyti teisines garantijas, būtinas jos įgytų teisių apsaugai (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-948/2011). Atitinkamai, tuo iš dalies gali būti paaiškinama įstatymo leidėjo pozicija numatyti, kad pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo) padavimo terminus gali atnaujinti tik tuo atveju, kai bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose (ABTĮ 34 str. 1 d.).

Administracinių teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad savo teisėmis kiekvienas asmuo turi naudotis protingai, nepiktnaudžiauti jomis, laikytis įstatymais įtvirtintos tvarkos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gegužės 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS492-258/2013). Taigi sprendžiant praleisto skundo padavimo termino atnaujinimo klausimą svarbu atsižvelgti, ar siekdamas apginti savo pažeistas teises asmuo paisė sąžiningumo, rūpestingumo ir atidumo reikalavimų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS502-499/2013).

Pasisakydama dėl pareiškėjos įvardytų termino pateikti skundą dėl paminėto reikalavimo teismui praleidimo priežasčių, teisėjų kolegija pažymi, kad, asmeniui manant, jog jo teisės, teisėti interesai yra pažeidžiami, jis turėtų imtis priemonių juos ginti, o ne delsti. Taigi nagrinėjamu atveju pareiškėjos nurodomos termino praleidimo priežastys apibūdina jos subjektyvų situacijos vertinimą bei apsisprendimą elgtis tam tikru būdu ir negali būti laikomos objektyviomis aplinkybėmis.

Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog šiuo atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti šį pareiškėjos patikslinto skundo reikalavimą (ABTĮ 37 str. 2 d. 8 p.). Atitinkamai, pagrįstai buvo atsisakytas priimti kaip išvestinis reikalavimas – įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos pakartotinai atlikti patikrinimą bei pateikti išvadas dėl privačių įmonių atstovų darbų kokybės ir įvertinti Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyriaus specialistų veiksmus.

Dėl šių priežasčių skundžiama pirmosios instancijos teismo nutarties dalis paliktina nepakeista.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 2 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos S. M. atskirąjį skundą patenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 11 d. nutarties dalį, kuria buvo atsisakyta priimti pareiškėjos patikslinto skundo reikalavimus dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus 2010 m. balandžio 12 d., 2013 m. rugpjūčio 16 d. sprendimų panaikinimo, pakeisti ir laikyti skundą dėl šių reikalavimų nepaduotu.

Kitą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 11 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius