AS-261-1073-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS261-1073/2014

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-02581-2013-8

Procesinio sprendimo kategorija 63.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2014 m. spalio 29 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Ričardo Piličiausko, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo G. K. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių apygardos administracinio teismo, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. pareiškėjas G. K. (toliau – ir pareiškėjas) Šiaulių apygardos administraciniam teismui padavė skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių apygardos administracinio teismo, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo 15 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą.

2013 m. gruodžio 20 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko nutartimi pareiškėjo skundas perduotas Panevėžio apygardos administraciniam teismui.

Panevėžio apygardos administracinis teismas 2014 m. sausio 13 d. nutartimi skundą atsisakė priimti. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014 m. birželio 16 d. nutartimi panaikino Panevėžio apygardos administracinio teismo 2014 m. sausio 13 d. nutartį ir skundo priėmimo klausimą perdavė pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.

Panevėžio apygardos administracinio teismo 2014 m. birželio 25 d. nutartimi buvo konstatuota, kad pareiškėjas G. K. piktnaudžiauja teisminės gynybos teise, todėl jis buvo įpareigotas iki 2014 m. liepos 20 d. sumokėti 100 Lt žyminį mokestį bei teismui pateikti įrodymus, patvirtinančius nustatyto žyminio mokesčio sumokėjimą. Pareiškėjui Panevėžio apygardos administracinio teismo 2014 m. birželio 25 d. nutartis buvo įteikta 2014 m. birželio 30 d.

Pareiškėjas Panevėžio apygardos administraciniam teismui dokumento apie nustatyto dydžio žyminio mokesčio sumokėjimą nepateikė.

II. Panevėžio apygardos administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi pareiškėjo G. K. skundas atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių apygardos administracinio teismo, dėl neturtinės žalos atlyginimo, laikytas nepaduotu.

Teismas, atsižvelgęs į paminėtas aplinkybes, padarė išvadą, jog pareiškėjas nustatytu terminu 2014 m. birželio 25 d. nutartyje nurodyto skundo trūkumo nepašalino. Dėl to pareiškėjo skundas laikytas nepaduotu ir, nutarčiai įsiteisėjus, grąžintas kartu su pridėtais dokumentais (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 37 str. 1 d.).

III. Pareiškėjas G. K. pateikė atskirąjį skundą (b. l. 47), kuriuo prašo panaikinti Panevėžio apygardos administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutartį.

Nurodo, kad skundai, kuriais prašoma atlyginti už padarytą žalą neapmokestinami. Be to, nuo pareiškėjo skundo padavimo praėjo metai laiko. Jokių pajamų neturi, todėl neturi pinigų sumokėti žyminį mokestį, prašo tai patikrinti. Jei teismas nuspręs, kad tokie skundai apmokestinami, prašo atleisti jį nuo žyminio mokesčio. Nurodo, kad jau daugiau kaip 4 mėnesiu nėra pateikęs jokio skundo dėl žalos atlyginimo priteisimo. Teisėjai patys išskaido skundu į atskiras bylas, kad jų padaugėtų.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Atskiruoju skundu skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas nutarė pareiškėjo skundą laikyti nepaduotu (ABTĮ 37 str. 1 d.).

Panevėžio apygardos administracinio teismo 2014 m. birželio 25 d. nutartimi, sprendžiant pareiškėjo G. K. skundo dėl 15 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių apygardos administracinio teismo, priteisimo priėmimo klausimą, pareiškėjas įpareigotas iki 2014 m. liepos 20 d. pašalinti paduoto skundo trūkumus, t. y. sumokėti žyminį mokestį – 100 Lt, jo sumokėjimą patvirtinantį dokumentą pateikti Panevėžio apygardos administraciniam teismui.

Kadangi pareiškėjas nustatytu terminu (iki 2014 m. liepos 20 d.) nepašalino Panevėžio apygardos administracinio teismo 2014 m. birželio 25 d. nutartyje nurodyto skundo trūkumo, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi pareiškėjo skundas laikytas nepaduotu.

Priimdamas nutartį laikyti skundą (prašymą) nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui, teismas remiasi anksčiau priimta nutartimi, kurioje įvardyti konkretūs skundo (prašymo) trūkumai ir pareiškėjui nustatytas terminas šiems trūkumams pašalinti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-343/2012).

Kaip matyti, Panevėžio apygardos administracinio teismo 2014 m. birželio 25 d. nutartimi nustatytų trūkumų (žyminio mokesčio sumokėjimo) pagrindas – teismo nustatytas pareiškėjo piktnaudžiavimas teisminės gynybos teise (ABTĮ 40 str. 4 d.).

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 38, 39 straipsniuose už skundo padavimą administraciniam teismui numatytas 100 Lt žyminis mokestis, išskyrus išimtis, nurodytas šio įstatymo 40 ir 41 straipsniuose. Viena iš tokių išimčių yra skundai dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Civilinio kodekso 6.271 str.). Tačiau ABTĮ numato ir galimybę iš asmens, kuris pernelyg dažnai (dažniau kaip vieną kartą per mėnesį) kreipiasi į teismą ir kurio kreipimaisi tokiu būdu iš esmės tampa vien tik formaliu bylinėjimusi, kai nebesiekiama sąžiningai apginti savo teises, o vien tik formaliai naudojamasi teisminės gynybos teise (t. y. kreipiasi į teismą be rimto pagrindo), pareikalauti sumokėti žyminį mokestį (40 str. 4 d.).

Aiškindamas ABTĮ 40 straipsnio 4 dalies nuostatą, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pabrėžė, kad įstatymų garantuojama asmenims teise kreiptis teisminės gynybos turi būti naudojamasi sąžiningai ir ja neturi būti piktnaudžiaujama (2011 m. gruodžio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-759/2011). Teismų sistema yra skirta realiai apginti asmenų pažeidžiamas teises, išspręsti tarp asmenų kylančius ginčus ir ja neturi būti naudojamasi nepagrįstam ir vien formaliam bylinėjimuisi (2011 m. lapkričio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS492-861/2011; 2010 m. vasario 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS556-85/2010).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra išaiškinęs, jog nustatant piktnaudžiavimą teisminės gynybos teise, turi būti taikomas konkretus kiekybinis kriterijus – kreipimasis į teismą dažniau kaip vieną kartą per mėnesį. Tačiau vien tik intensyvus (kiekybiniu aspektu) asmens bylinėjimasis teismuose savaime nereiškia piktnaudžiavimo teisminės gynybos teise, turi būti vertinamas ir keliamo ginčo bei siekiamų apginti asmens teisių pobūdis (2006 m. spalio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS403-536/2006, 2010 m. balandžio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS442-180/2010).

Panevėžio apygardos administracinis teismas 2014 m. birželio 25 d. nutartyje nustatė, kad pareiškėjas į Panevėžio apygardos administracinį teismą įvairiais skundais per 2013 m. kreipėsi 22 kartus, nuo 2014 m. sausio 8 d. iki 2014 m. birželio 23 d. Panevėžio apygardos administraciniam teismui pateikė dešimt skundų dėl neturtinės žalos atlyginimo, iš jų – keturis skundus per sausio mėnesį, du kartus per vasario mėnesį, du kartus per birželio mėnesį (administracinės bylos Nr. I-787-739/2014; Nr. I-899-739/2014; Nr. I-901-283/2014; Nr. I-906-320/2014; Nr. I-919-320/2014; Nr. I-929-279/2014; Nr. I-1027-739/2014; Nr. I-1074-320/2014; I-1161-279/2014; I-1164-279/2014).

Pabrėžtina ir tai, kad pareiškėjas tiek į Panevėžio apygardos administracinį teismą, tiek į kitus Lietuvos apygardos administracinius teismus dažnai kreipiasi su skundais dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų (pareiškėjo atveju, paprastai – laisvės atėmimo įstaigų, pareigūnų, sveikatos priežiūros įstaigų, o šiuo atveju – ir teismo) neteisėtų veiksmų, atlyginimo, taip pat dėl šių subjektų priimtų sprendimų panaikinimo. Patikrinus pareiškėjo G. K. pateiktų skundų išnagrinėjimo vien Panevėžio apygardos administraciniame teisme rezultatus, matyti, kad iš 10 nuo 2014 m. sausio 1 d. gautų skundų (neįskaitant pareiškėjo skundų, perkeltų iš 2013 m.) 8 atsisakyta priimti, 1 byla persiųsta pagal teismingumą, dar vienas skundas neišnagrinėtas, kadangi teismo procesinis sprendimas tikrinamas apeliacine tvarka. Iš 2013 m. perkeltų 10 pareiškėjo bylų, turimų 2014 m. Panevėžio apygardos administraciniame teisme, 4 pareiškėjo skundai atmesti, 2 persiųsti pagal teismingumą, 1 atsisakyta priimti, 3 skundai dar neišnagrinėti.

Taigi, minėti duomenys patvirtina, kad pareiškėjas į teismą kreipiasi dažniau nei vieną kartą per mėnesį ir didžioji dalis jo pateikiamų skundų teismo įvertinami kaip nepriimtini ar nepagrįsti. Įvertinus šias nustatytas faktines aplinkybes, konstatuotina, kad pareiškėjas iš esmės pagrįstai pripažintas asmeniu, piktnaudžiaujančiu teisminės gynybos teise ir įpareigotas sumokėti žyminį mokestį už teikiamą skundą.

Tačiau pareiškėjas po Panevėžio apygardos administracinio teismo 2014 m. birželio 25 d. nutarties priėmimo iki 2014 m. liepos 20 d. įpareigojimo sumokėti žyminį mokestį neįvykdė. Todėl, pareiškėjui per nustatytą terminą trūkumų nepašalinus, skundas pagrįstai laikytas nepaduotu ir grąžintas pareiškėjui (ABTĮ 24 str. 2 d., 37 str. 1 d.).

Pastebėtina, jog pareiškėjas iki 2014 m. liepos 20 d. ne tik kad nesumokėjo teismo nustatyto žyminio mokesčio bei nepateikė teismui tai patvirtinančio dokumento, tačiau ir nepateikė motyvuoto prašymo atleisti jį nuo žyminio mokesčio, jei, kaip pats nurodo atskirajame skunde, neturi galimybių tokio mokesčio sumokėti (ABTĮ 24 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėjantis pirmosios instancijos teismo 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutarties teisėtumą ir pagrįstumą ir tik šioje nutartyje nagrinėtų klausimų apimtyje, neturi galimybės išnagrinėti atskirajame skunde pateiktą pareiškėjo prašymą atleisti jį nuo žyminio mokesčio, kadangi tokio prašymo pareiškėjas pirmosios instancijos teismui nebuvo pateikęs ir teismas tokio prašymo nenagrinėjo ir dėl jo nepasisakė.

Pažymėtina, jog teismo nutartis laikyti skundą nepaduotu neužkerta kelio pareiškėjui pakartotinai, ištaisius skundo trūkumus, kreiptis į teismą su tuo pačiu skundu.

Atsižvelgus į tai, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, rėmėsi administracinių teismų praktika, suformuota analogiškose bylose, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo. Taigi, pareiškėjo atskirasis skundas netenkinamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

pareiškėjo G. K. atskirojo skundo netenkinti.

Panevėžio apygardos administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Romanas Klišauskas

Ričardas Piličiauskas