AS-602-983-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS602-983/2014

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01433-2014-4

Procesinio sprendimo kategorija 67

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2014 m. rugsėjo 23 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Veslavos Ruskan (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Kulių medžiotojų būrelio atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2014 m. liepos 18 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Kulių medžiotojų būrelio skundą atsakovui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamentui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Plungės rajono savivaldybės administracijai ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Plungės rajono agentūrai dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 2014 m. birželio 10 d. Šiaulių apygardos administraciniame teisme gautas pareiškėjo Kulių medžiotojų būrelio (toliau – ir pareiškėjas) skundas (patikslintas 2014 m. birželio 17 d.), kuriame prašoma: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – ir ŠRAAD, atsakovas) 2014 m. birželio 2 d. įsakymą Nr. V-162 „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento išduoto leidimo naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius „Kulių“ medžioklės ploto vienete panaikinimo“; 2) laikinai sustabdyti ginčijamo administracinio akto galiojimą, kol vyks teisminis ginčas, ir įpareigoti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Plungės rajono agentūrą (toliau – ir ŠRAAD Plungės rajono agentūra) grąžinti Kulių medžiotojų būreliui medžioklės lapus ir licencijas.

Šiaulių apygardos administracinio teismo įsiteisėjusia 2014 m. birželio 23 d. nutartimi buvo išspręstas skundo ir patikslinto skundo priėmimo klausimas bei netenkintas pareiškėjo prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo.

2014 m. liepos 7 d. Šiaulių apygardos administraciniame teisme gautas Kulių medžiotojų būrelio prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, atsiradus naujoms faktinėms aplinkybėms, kuriuo prašoma laikinai, kol vyks teisminis ginčas dėl akto teisėtumo, sustabdyti ginčijamo administracinio akto galiojimą.

II. Šiaulių apygardos administracinis teismas 2014 m. liepos 18 d. nutartimi pareiškėjo 2014 m. liepos 17 d. prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo netenkino.

Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 71 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu, nesiėmus užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas.

Pareiškėjas 2014 m. liepos 17 d. prašyme nurodė, kad Plungės rajono savivaldybės administracija 2014 m. liepos 15 d. posėdyje svarstė medžiojamųjų gyvūnų žalos žemės ūkio pasėliams apskaičiavimą. Remiantis žalos padarymo žemės ūkio pasėliams Komisijos apžiūros aktais Nr. 4, Nr. 5 ir Nr. 6, nustatyta ūkininkams padaryta žala: S. P. – 3 517,05 Lt, E. V. – 590 Lt ir ūkininkui Z. G. – 53 Lt. Nurodė, kad Kulių medžiotojų būrelis yra žodžiu Plungės rajono savivaldybės administracijos informuotas, kad yra dar 5 medžiojamųjų gyvūnų žalos padarymo žemės ūkio pasėliams atvejai, kurių nustatymo klausimai gali būti svarstomi artimiausiuose Plungės rajono savivaldybės administracijos posėdžiuose. Minėtų ūkininkų pasėliai, kuriems padaryta žala, yra Kulių medžiotojų būreliui priskirtuose medžioklės plotuose. Pakartotinai prašė, kol vyks teisminis ginčas, laikinai sustabdyti ginčijamo administracinio akto galiojimą, pasikeitus faktinėms aplinkybėms, nes atsirado Plungės rajono savivaldybės administracijos nustatyta žala.

Teismas pažymėjo, jog reikalavimo užtikrinimo priemonė taikoma siekiant užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą, o ne apsaugoti nuo neigiamų ar materialinių pasekmių. Pareiškėjas, pakartotinai kreipdamasis dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, iš esmės rėmėsi medžiojamųjų gyvūnų padaryta žala ūkininkų žemės ūkio pasėliams, o tai nėra pagrindas taikyti prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę ir objektyvus pagrindas manyti, jog, priėmus pareiškėjui palankų teismo sprendimą, iki jo priėmimo buvusios padėties atkūrimas pasunkėtų arba taptų negalimas.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje netaikė reikalavimo užtikrinimo priemonės motyvuodamas tuo, kad pareiškėjas nepagrindė aplinkybės, jog, nepritaikius prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, kyla reali grėsmė būtent būsimo sprendimo vykdymui (pvz., 2012 m. balandžio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-149/2012).

Pareiškėjo nurodytos aplinkybės, susijusios su gautų prašymų bei teisės aktų reikalavimų vykdymu, taip pat nėra pagrindas taikyti prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę, kadangi reikalavimo užtikrinimo priemonė taikoma siekiant užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą.

Pareiškėjo nurodytos aplinkybės dėl to, kad gali būti išduotas dar vienas leidimas naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius tam pačiam medžioklės plotų vienetui, ir dėl atsirasiančios medžiojamųjų gyvūnų žalos ūkininkų žemės ūkio pasėliams, buvo įvertintos įsiteisėjusia Šiaulių apygardos administracinio teismo 2014 m. birželio 23 d. nutartimi, todėl iš naujo nevertintinos. Pareiškėjas naujų aplinkybių ir įrodymų nepateikė.

Teismo vertinimu, reikalavimo užtikrinimo priemonės netaikymas adekvatus siekiamam tikslui, nepažeidžia proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principų bei viešojo intereso.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas nutarė, kad 2014 m. liepos 17 d. prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo netenkintinas, kadangi pareiškėjas nepateikė įrodymų, jog yra reali grėsmė, kad šioje byloje priimto teismo sprendimo įvykdymas pasunkės ar pasidarys negalimas.

III. Pareiškėjas Kulių medžiotojų būrelis pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Šiaulių apygardos administracinio teismo 2014 m. liepos 18 d. nutartį ir pareiškėjo prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo tenkinti.

Atskirajame skunde remiasi tokiais pagrindiniais argumentais:

1. Pareiškėjui įvykdžius ŠRAAD reikalavimą ir grąžinus medžioklės lapus ir licencijas, jis negali vykdyti medžioklių. Kulių medžiotojų būreliui negalint vykdyti medžioklių, atsirado medžiojamųjų gyvūnų padaryta žala. Siekiant išvengti dar didesnės žalos, ateityje turi būti nedelsiant vykdomos medžioklės, kad būtų sureguliuota per vasarą padidėjusi gyvūnų populiacija. Tačiau medžioklės organizavimas galimas tik sustabdžius skundžiamo akto galiojimą.

2. Pirmojo prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo padavimo metu reali gyvūnų padaryta žala dar nebuvo atsiradusi, todėl teismas atsisakė tenkinti prašymą, nurodydamas, kad remiamasi tik prielaidomis, tačiau dabar žalos faktas jau yra patvirtintas.

3. Medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą turi atlyginti medžioklės plotų naudotojas, tačiau nagrinėjamu atveju, priėmus skundžiamą sprendimą, tokio naudotojo nėra. Taigi žalą turėtų atlyginti valstybė.

4. Jei, siekiant išvengti medžiojamųjų gyvūnų daromos žalos, būtų organizuotas konkursas naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius kitam medžiotojų būreliui ir vėliau būtų priimtas teismo sprendimas panaikinti ginčijamą sprendimą, tokio teismo sprendimo įvykdymas būtų neįmanomas ar pasunkėtų, nes tam pačiam medžioklės plotui tuo pačiu metu galiotų du išduoti leidimai, o tai prieštarautų Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo 10 straipsnio 3 daliai.

Atsakovas ŠRAAD pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo atskirąjį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo ŠRAAD Plungės rajono agentūra pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, prašydamas atskirąjį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime pažymi, kad per vasarą išaugusi medžiojamųjų gyvūnų jauniklių populiacija dar nėra užaugusi ir tinkama medžioklei.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Plungės rajono savivaldybės administracija pateiktame atsiliepime prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę. Pažymi, kad nėra aišku, kas turės atlyginti žalą, kuri padaryta medžioklės plote, kuris buvo likęs be naudotojo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamos bylos dalykas – Šiaulių apygardos administracinio teismo 2014 m. liepos 18 d. nutarties, kuria pareiškėjo 2014 m. liepos 17 d. prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo netenkintas, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pagal bylos aplinkybes nustatyta, kad 2014 m. birželio 10 d. Šiaulių apygardos administraciniame teisme gautas pareiškėjo Kulių medžiotojų būrelio skundas (patikslintas 2014 m. birželio 17 d.), kuriame prašoma: 1) panaikinti ŠRAAD 2014 m. birželio 2 d. įsakymą Nr. V-162 „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento išduoto leidimo naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius „Kulių“ medžioklės ploto vienete panaikinimo“; 2) laikinai sustabdyti ginčijamo administracinio akto galiojimą, kol vyks teisminis ginčas, ir įpareigoti ŠRAAD Plungės rajono agentūrą grąžinti Kulių medžiotojų būreliui medžioklės lapus ir licencijas.

Šiaulių apygardos administracinio teismo įsiteisėjusia 2014 m. birželio 23 d. nutartimi buvo išspręstas skundo ir patikslinto skundo priėmimo klausimas bei netenkintas pareiškėjo prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo.

2014 m. liepos 7 d. Šiaulių apygardos administraciniame teisme gautas Kulių medžiotojų būrelio prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, atsiradus naujoms faktinėms aplinkybėms.

Šiaulių apygardos administracinis teismas 2014 m. liepos 18 d. nutartimi pareiškėjo 2014 m. liepos 17 d. prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo netenkino. Teismas pažymėjo, jog reikalavimo užtikrinimo priemonė taikoma siekiant užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą, o ne apsaugoti nuo neigiamų ar materialinių pasekmių. Teismo vertinimu, reikalavimo užtikrinimo priemonės netaikymas adekvatus siekiamam tikslui, nepažeidžia proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principų bei viešojo intereso.

Pareiškėjas, paduodamas atskirąjį skundą, siekia, kad jam būtų pritaikyta laikinoji apsauga administraciniame ginče, t. y. siekia, kad administraciniai sprendimai nebūtų vykdomi, kol teisme bus išnagrinėtas ginčas.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad pagal ABTĮ 71 straipsnio 1 dalį teismas arba teisėjas gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti proceso dalyvių prašymu arba savo iniciatyva bet kurioje proceso stadijoje, jeigu, nesiėmus užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas.

Europos Tarybos Ministrų Komiteto 2003 m. rugsėjo 9 d. Rekomendacijoje Nr. Rec (2003)16 „Dėl administracinių ir teismo sprendimų vykdymo administracinės teisės srityje“ nurodyta, kad jei įstatyme nenumatyta, kad skundo dėl sprendimo padavimas automatiškai sustabdo sprendimą, privatūs asmenys turi turėti galimybę prašyti administracinės institucijos ar teismo sustabdyti ginčijamo sprendimo įgyvendinimą, siekiant apsaugoti jų teises ir interesus.

Europos Tarybos Ministrų Komitetas 1989 m. rugsėjo 13 d. Rekomendacijoje Nr. R (89) 8 „Dėl laikinosios teismo apsaugos administraciniuose ginčuose“, atsižvelgdamas inter alia į tai, kad neatidėliotinas administracinio akto, kuris yra arba bus ginčijamas, vykdymas atitinkamomis aplinkybėmis gali neatitaisomai paveikti asmens interesus tokiu būdu, kurio dėl teisingumo interesų turi būti kiek įmanoma vengiama, rekomendavo Europos Tarybos valstybėms narėms suteikti pareiškėjams galimybę prašyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones administracinio akto atžvilgiu. Europos Tarybos Ministrų Komitetas šioje rekomendacijoje nurodė, kad, sprendžiant dėl laikinosios apsaugos skyrimo, teismas turi įvertinti visus reikšmingus faktorius ir interesus. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos, jei administracinio akto vykdymas sukels didelę žalą, kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas, ir yra prima facie (lot. – iš pirmo žvilgsnio) argumentų dėl skundžiamo akto galiojimo. Rekomendacijoje nurodoma, kad teismo taikomos laikinosios apsaugos priemonės gali būti administracinio akto visiškas arba dalinis vykdymo sustabdymas, nurodymas visiškai ar iš dalies atkurti situaciją, kuri egzistavo, kai buvo priimtas administracinis aktas arba bet kuriuo metu vėliau, arba bet kokio kito tinkamo įpareigojimo nustatymas administravimo institucijai pagal teismo turimas galias.

ABTĮ 71 straipsnio 3 dalies 3 punktu, kuris suteikia teismui teisę laikinai sustabdyti ginčijamo akto galiojimą, yra įgyvendinta asmenų teisė prašyti laikinosios apsaugos administraciniuose ginčuose. Šios normos paskirtis suponuoja tai, kad paprastai ji taikoma šalies, kuri, įgyvendindama dispozityvumo principą, prašo laikinosios apsaugos, prašymu bei kartu suponuoja šalies, teikiančios tokį prašymą, pareigą įrodyti savo prašymo pagrįstumą, t. y. pareigą įrodyti, kad neatidėliotinas administracinio sprendimo įvykdymas gali nepataisomai paveikti asmens interesus (ABTĮ 57 str.) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS602-223/2013).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pabrėžia, kad sprendžiant reikalavimo užtikrinimo priemonių klausimą, byla iš esmės nėra nagrinėjama, bet yra sprendžiamas klausimas dėl laikinosios apsaugos į teismą besikreipiančiam asmeniui taikymo, būtent dėl skundžiamo administracinio akto galiojimo sustabdymo. Teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad sprendžiant klausimus dėl laikinosios apsaugos skyrimo administraciniuose ginčuose, be kita ko, vertintini ir prima facie argumentai dėl skundžiamo akto galiojimo. Pareiškėjas, prašydamas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, jokių argumentų dėl akivaizdaus skundžiamo akto neteisėtumo nepateikia. Taigi argumentai, ar priimant ginčijamą sprendimą, buvo teisingai laikomasi visų procedūrų, numatytų teisės aktuose, bus nustatyti įvertinus visą byloje esančią medžiagą, t. y. nagrinėjant bylą iš esmės. Teisėjų kolegija, sprendžia, kad aplinkybių, kurios nagrinėjamu atveju akivaizdžiai rodytų skundžiamą aktą esant neteisėtą, nėra.

Kaip minėta, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos, jei yra prima facie argumentų dėl skundžiamo akto galiojimo ir administracinio akto vykdymas sukels didelę žalą, kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika patvirtina, kad prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo pagrindžiantys argumentai <...> privalo būti pagrįsti objektyviais faktiniais duomenimis (įrodymais) – finansinės atskaitomybės, buhalterinės apskaitos ar kitais dokumentais (pavyzdžiui, duomenimis apie rinkos situacijos pokyčius, vykdomos ekonominės veiklos tolesnio vystymosi perspektyvas bei tendencijas), iš kurių būtų galima spręsti apie asmens finansinę būklę, jo tolimesnės ekonominės veiklos perspektyvas, t. y. jais remiantis įvertinti (nustatyti) galimas finansines bei materialines pasekmes (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS438-241/2013).

Atskirajame skunde pareiškėjas teigia, kad, Kulių medžiotojų būreliui negalint vykdyti medžioklių, atsirado medžiojamųjų gyvūnų padaryta žala. Siekiant išvengti dar didesnės žalos, ateityje turi būti nedelsiant vykdomos medžioklės, kad būtų sureguliuota per vasarą padidėjusi gyvūnų populiacija. Nurodo, kad žalos faktas yra patvirtintas – Plungės rajono savivaldybės administracija 2014 m. liepos 15 d. posėdyje svarstė medžiojamųjų gyvūnų žalos žemės ūkio pasėliams apskaičiavimą. Remiantis žalos padarymo žemės ūkio pasėliams Komisijos apžiūros aktais Nr. 4, Nr. 5 ir Nr. 6, nustatyta ūkininkams padaryta žala: S. P. – 3 517,05 Lt, E. V. – 590 Lt ir Z. G. – 53 Lt.

Teisėjų kolegijos vertinimu, šie argumentai yra nepagrįsti, nes pareiškėjas po ginčijamo 2014 m. birželio 2 d. įsakymo Nr. V-162 „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento išduoto leidimo naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius „Kulių“ medžioklės ploto vienete panaikinimo“ priėmimo grąžino medžioklės lapus ir licencijas ir nebėra medžioklės plotų naudotojas. Pats pareiškėjas atskirajame skunde nurodo, kad medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą turi atlyginti medžioklės plotų naudotojas, tačiau nagrinėjamu atveju, priėmus skundžiamą sprendimą, tokio naudotojo nėra. Atsižvelgus į šias aplinkybes, matyti, kad pareiškėjo nurodoma medžiojamųjų gyvūnų padaryta ir ateityje galinti kilti žala yra susijusi ne su pareiškėju, nes jis nebėra medžioklės plotų naudotojas. Taigi pareiškėjas nepateikė jokių objektyvių faktinių duomenų, pagrindžiančių teiginius dėl didelės turtinės žalos atsiradimo. Tai, kad kilo tam tikra žala, nesudaro pagrindo tvirtinti, kad ginčijamo akto galiojimas neatitaisomai paveiks pareiškėjo interesus. Pareiškėjas neįrodė, kad žala kilo ar gali kilti būtent jam, taigi konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas nepagrindė teiginių, jog ginčijamo sprendimo vykdymas jam gali sukelti didelę žalą, kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas.

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas nei pateikė prima facie įrodymų dėl ginčijamo administracinio akto neteisėtumo, nei pagrindė, kad ginčijamų administracinių aktų vykdymas sukels didelę žalą, kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo atsisakyti tenkinti pareiškėjo prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo. Nors ir ne visai teisingais motyvais, pirmosios instancijos teismas priėmė iš esmės teisingą nutartį, todėl naikinti ją atskirajame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo Kulių medžiotojų būrelio atskirąjį skundą atmesti.

Šiaulių apygardos administracinio teismo 2014 m. liepos 18 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Veslava Ruskan

Skirgailė Žalimienė