AS-146-1031-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS146-1031/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03338-2014-7

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2014 m. lapkričio 26 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (pranešėja), Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo M. N. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 6 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. N. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas M. N. (toliau – ir pareiškėjas) padavė Vilniaus apygardos administraciniam teismui skundą (b. l. 1–3), kuriame prašė priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, 3 450 Lt neturtinės žalos atlyginimą.

Konstatavęs, kad pareiškėjo skundas neatitinka Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) reikalavimų, Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. liepos 10 d. nutartimi (b. l. 6–7) nustatė pareiškėjui terminą pašalinti skundo trūkumus, t. y. pasiūlė patikslinti skundo reikalavimus ir proceso šalis; pateikti dokumento, patvirtinančio žyminio mokesčio sumokėjimą, originalą arba motyvuotą ir įrodymais pagrįstą prašymą atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo, jeigu pareiškėjas patikslintame skunde suformuluos žyminiu mokesčiu apmokestinamą (-us) reikalavimą (-us). Nutartyje teismas akcentavo, kad pagal ABTĮ 23 straipsnio 2 dalies 8 punktą, nustatantį, jog skunde turi būti nurodytas pareiškėjo reikalavimas, skundo dalykas turi būti suformuluotas tiksliai, kad teismas įstatymo nustatytu ir pareiškėjo pasirinktu būdu galėtų apginti galimai pažeistas jo teises. Atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjas skunde pateikė argumentus dėl Vilniaus pataisos namų 2014 m. gegužės 54 d. akto Nr. 42-616 nepagrįstumo ir neteisėtumo, tačiau skunde pareiškė reikalavimą tik dėl neturtinės žalos atlyginimo, teismas išaiškino pareiškėjui teisę patikslintame skunde pareikšti reikalavimą, susijusį su minėtu aktu. Atkreipė dėmesį į Bausmių vykdymo kodekso 183 straipsnyje nustatytą bausmes vykdančių institucijų vadovų veiksmų ir sprendimų apskundimo tvarką ir terminus. Nustatęs, kad pareiškėjas skunde dėl žalos atlyginimo atsakovu nurodė Lietuvos valstybę, atstovaujamą Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, tačiau nenurodė dėl kokių šios institucijos neteisėtų veiksmų jis patyrė neturtinę žalą, teismas išaiškino pareiškėjui, kad bylose dėl žalos, kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, Lietuvos valstybės atstovu turi būti nurodyta ta institucija, kurios pareigūnai, tarnautojai ar darbuotojai atliko neteisėtus aktus dėl kurių pareiškėjui atsirado žala.

Patikslintame skunde (b. l. 11–13) pareiškėjas pakartojo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurį buvo nurodęs savo skunde, ir patikslino atsakovą – nurodė Lietuvos valstybę, atstovaujamą Vilniaus pataisos namų. Pabrėžė, kad reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo jis sieja su Vilniaus pataisos namų direktoriaus pavaduotojo veiksmais, t.y. 2014 m. gegužės 5 d. rašte Nr.42-616 išdėstytu atsisakymu pateikti informaciją apie lygtinio paleidimo iš pataisos namų kriterijus, tačiau panaikinti šį raštą jis neprašo.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. rugpjūčio 6 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo M. N. skundą ir patikslintą skundą, vadovaudamasis ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punktu (skundas nenagrinėtinas teismų administracinio proceso tvarka). Įvertinęs pareiškėjo skundo ir patikslinto skundo turinį, teismas nustatė, kad pareiškėjas nesutinka su Vilniaus pataisos namų administracijos 2014 m. gegužės 5 d. atsakymu Nr. 42-616, pateiktu išnagrinėjus pareiškėjo 2014 m. gegužės 9 d. prašymą, ir neturtinės žalos atsiradimą sieja su šiuo atsakymu, tačiau šio rašto teismui neskundžia.

Pažymėjo, kad 2014 m. liepos 10 d. nutartyje, nustatant terminą skundo trūkumams pašalinti, pareiškėjui buvo išaiškinta teisė patikslintame skunde suformuluoti reikalavimą dėl Vilniaus pataisos namų 2014 m. gegužės 5 d. akto Nr. 42-616, tačiau patikslintame skunde pareiškėjas nurodė, kad nesiekia šio akto panaikinimo. Atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjas neginčija akto, su kurio priėmimu sieja žalos atsiradimą, teismas priėjo prie išvadų, jog ginčas dėl teisės viešojo administravimo srityje nėra kilęs. Priėmus pareiškėjo skundą susidarytų situacija, kad nagrinėdamas ginčą dėl neturtinės žalos atlyginimo, teismas turėtų spręsti dėl Vilniaus pataisos namų akto, kurio panaikinimo pareiškėjas nesiekia, tačiau kuris, pareiškėjo nuomone, yra neteisėtas ir nepagrįstas.

Teismas vertino, kad šiuo atveju reiškiant reikalavimą dėl žalos atlyginimo ir neginčijant akto, su kurio priėmimu siejamas žalos atsiradimas, procesas būtų beprasmis, nes neteisėti veiksmai yra viena iš sąlygų, kurioms esant yra nustatoma civilinė atsakomybė ir priteisiama žala. Be to, pažymėjo, kad neskundžiant sprendimų, kuriems įstatymai numato privalomą išankstinio bylos nagrinėjimo ne per teismą tvarką, ši tvarka bei kreipimosi į teismą terminai taptų beprasmiai, o priimant skundą teisme tik dėl žalos atlyginimo, būtų sudaromos sąlygos išvengti žyminio mokesčio mokėjimo.

Remdamasis išdėstytais argumentais, pirmosios instancijos teismas reikalavimą atlyginti neturtinę žalą vertino kaip išvestinį iš Vilniaus pataisos namų 2014 m. gegužės 5 d. akto Nr. 42-616, todėl reikalavimą dėl žalos atlyginimo atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka (ABTĮ 37 str. 2 d. 1 p.). Kartu teismas išaiškino pareiškėjui, kad ši nutartis neužkerta jam kelio kreiptis į teismą su skundu, atitinkančiu ABTĮ reikalavimus.

III. Pareiškėjas M. N. atskirajame skunde (b. l. 21) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 6 d. nutartį ir perduoti bylą nagrinėti kitos sudėties pirmosios instancijos teismui.

Atskirajame skunde pareiškėjas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nepagrįstai ėmėsi nurodinėti jam (pareiškėjui), kokius reikalavimus jis turi kelti savo skunde. Tokiu būdu teismas, pareiškėjo nuomone, veikė ultra vires, pažeidė šalių dispozityvumo principą bei Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje įtvirtintą asmens (pareiškėjo) teisę ginti savo pažeistas teises teisme.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Skundžiama 2014 m. rugpjūčio 6 d. nutartimi Vilniaus apygardos administracinis teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą ir patikslintą skundą dėl reikalavimo priteisti 3 450 Lt neturtinės žalos atlyginimą iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, vadovaudamasis ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punktu (skundas (prašymas) nenagrinėtinas teismų administracinio proceso tvarka). Pažymėtina, kad šią nutartį pirmosios instancijos teismas priėmė po to, kai pareiškėjas, atsižvelgdamas į Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. liepos 10 d. nutartį dėl skundo trūkumų pašalinimo, per teismo nustatytą terminą pateikė patikslintą skundą.

Pagal ABTĮ 37 straipsnio 1 dalies nuostatas, jei teismui pateiktas skundas (prašymas) neatitinka šio įstatymo 23, 24 ir 39 straipsnių reikalavimų, administracinio teismo pirmininko ar teisėjo nutartimi pareiškėjui gali būti nustatomas terminas trūkumams pašalinti. Toje pačioje įstatymo normoje nurodyta, kad jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas (prašymas) laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui.

2014 m. liepos 10 d. nutartimi nustatydamas pareiškėjui terminą skundo trūkumams pašalinti, pirmosios instancijos teismas skundo trūkumais nurodė tai, kad pareiškėjas reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo sieja su Vilniaus pataisos namų administracijos 2014 m. gegužės 5 d. rašto Nr. 42-616 nepagrįstumu ir neteisėtumu, tačiau šio rašto neskundžia, taip pat tai, kad teismui iš skundo turinio nebuvo aišku kokiu pagrindu pareiškėjas atsakovo Lietuvos valstybės atstovu nurodė Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją, kadangi skunde nenurodė jokių neteisėtų šios institucijos veiksmų. Atsižvelgdamas į tai, 2014 m. liepos 10 d. nutartyje teismas pasiūlė pareiškėjui patiksinti skundą, t. y. suformuluoti reikalavimą dėl Vilniaus pataisos namų administracijos 2014 m. gegužės 5 d. akto Nr. 42-616 bei patikslinti proceso šalis. Be to, nurodė, kad tuo atveju, jei pareiškėjas patikslintame skunde suformuluos žyminiu mokesčiu apmokestinamą (-us) reikalavimą (-us), jis turi pateikti teismui dokumento, patvirtinančio žyminio mokesčio sumokėjimą, originalą arba motyvuotą ir įrodymais pagrįstą prašymą atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo.

Iš pareiškėjo patikslinto skundo turinio matyti, kad patikslintą skundą jis pateikė teismui iki 2014 m. liepos 10 d. nutartyje nustatyto termino ir jame atsakė į šioje teismo nutartyje dėl skundo trūkumų šalinimo iškeltus klausimus. Pareiškėjas patikslintame skunde nurodė, kad jis reiškia reikalavimą tik dėl 3450 Lt neturtinės žalos atlyginimo, kuri jam kilo dėl Vilniaus pataisos namų direktoriaus pavaduotojo neteisėtų veiksmų (CK 6.271, 6.250 str.), t. y. 2014 m. birželio 5 d. rašte Nr. 42-616 išdėstyto atsisakymo suteikti informaciją apie tai kokius kriterijus turi atitikti pareiškėjas, kad būtų paleistas iš pataisos įstaigos lygtinai. Patikslintame skunde pareiškėjas patikslino atsakovą (nurodė Lietuvos valstybę, atstovaujamą Vilniaus pataisos namų), pažymėjo, kad skundai dėl žalos atlyginimo žyminiu mokesčiu neapmokestinami (ABTĮ 40 str. 1 d. 11 p.).

Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo patikslintą skundą atsisakė priimti vadovaudamasis ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punktu (skundas nenagrinėtinas teismų administracinio proceso tvarka), t. y. teismas 2014 m. rugpjūčio 6 d. nutartyje nenustatė pagrindo atsisakyti priimti skundą ABTĮ 37 straipsnio 1 dalyje numatytu pagrindu, kuris paprastai taikomas tuo atveju, kai atsisakoma priimti skundą po to, kai teismas nustato terminą skundo trūkumams pašalinti ir pareiškėjas neįvykdo tokios teismo nutarties. Pirmosios instancijos teismas 2014 m. rugpjūčio 6 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą ir patikslintą skundą iš esmės dėl to, kad pareiškėjas nepasinaudojo teismo 2014 m. liepos 10 d. nutartyje išdėstytu pasiūlymu keliant ginčą dėl žalos atlyginimo suformuluoti reikalavimą ir dėl Vilniaus pataisos namų administracijos 2014 m. gegužės 5 d. akto Nr. 42-616. Teismas traktavo, kad pareiškėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo yra išvestinis, t. y. susijęs su Vilniaus pataisos namų atitinkamų veiksmų (2014 m. gegužės 5 d. akto Nr. 42-616) teisėtumo (vienos iš civilinės atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį sąlygų) vertinimu, o pareiškėjui nereiškiant reikalavimo dėl minėto akto, toks procesas būtų teisiškai beprasmis.

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką (ABTĮ 13 str. 1 d., 20 str. 3 d.) bylose dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis), reikalavimas dėl žalos atlyginimo paprastai nėra laikomas išvestiniu iš reikalavimo dėl administracinių aktų, dėl kurių galbūt ir kilo žala, panaikinimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-827/2011, 2011 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A62-1017/2011, 2012 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-2563/2012, 2014 m. vasario 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-122/2014, 2014 m. birželio 5 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A756-416/2014 ir kt.).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad asmens skunde (prašyme) dėl žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (CK 6.271 straipsnis) atlyginimo, reikalavimų skundo turiniui prasme (ABTĮ 23, 24 straipsniai) turi būti nurodyta, dėl kokių būtent viešojo administravimo subjekto veiksmų pareiškėjui atsirado žala, nurodytas konkretus prašomos priteisti žalos atlyginimo dydis bei pateikti žalos atsiradimą pagrindžiantys įrodymai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-231/2011, 2011 m. balandžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-242/2011, 2014 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-114/2014 ir kt.).

Iš pareiškėjo patikslinto skundo turinio yra aišku iš kokios valstybės institucijos, neteisėtų veiksmų CK 6.271 straipsnio prasme jis kildina neturtinę žalą, skunde nurodyta kaip pasireiškė neturtinė žala CK 6.250 straipsnio prasme, taip pat nurodytas prašomas priteisti žalos atlyginimas. Skundo padavimo teismui stadijoje pareiškėjas neturtinės žalos atsiradimo pagrindimui pateikė įrodymą (Vilniaus pataisos namų direktoriaus pavaduotojo 2014 m. gegužės 5 d. raštą Nr. 42-616). ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 3 punktas nustato, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Civilinio kodekso 6.271 straipsnis). Pareiškėjas patikslintame skunde pagrįstai nurodė, kad skundai dėl žalos atlyginimo (CK 6.271 straipsnis) priskirti neapmokestinamų žyminiu mokesčių skundų kategorijai (ABTĮ 40 straipsnio 1 dalies 11 punktas).

Minėtos aplinkybės teisėjų kolegijai yra pagrindas išvadoms, kad pirmosios instancijos teismas 2014 m. rugpjūčio 6 d. nutartimi atsisakydamas priimti pareiškėjo patikslintą skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo, netinkamai taikė procesinės teisės normas, nes nepagrįstai atsisakė priimti patikslintą skundą byloje, kurios nagrinėjimas pagal Administracinių bylų teisenos įstatymą priskirtas apygardos administracinio teismo kompetencijai, nukrypo nuo minėtos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos. Skundžiamos nutarties argumentai dėl Bausmių vykdymo kodekse numatytos pataisos įstaigų vadovų sprendimų apskundimo išankstinio bylos nagrinėjimo ne per teisme tvarkos bei terminų nėra susiję su tuo pagrindu, kuri teismas taikė atsisakydamas priimti pareiškėjo skundą.

Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo 2014 m. rugpjūčio 6 d. nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta, todėl naikintina, o pareiškėjo skundo priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Atskirajame skunde pareiškėjas išdėstė prašymą perduoti jo skundo priėmimo klausimą nagrinėti kitos sudėties pirmosios instancijos teismui. Pagal ABTĮ 37 straipsnio nuostatas skundo priėmimo klausimą sprendžia vienas teisėjas. Teisėjų kolegija pagal ABTĮ nuostatas neturi pagrindo nurodyti pirmosios instancijos teismo pirmininkui koks būtent teisėjas turi spręsti pareiškėjo skundo priėmimo klausimą iš naujo. Todėl pareiškėjo atskirasis skundas tenkinamas iš dalies.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo M. N. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 6 d. nutartį ir perduoti pareiškėjo M. N. skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė Baltrūnaitė

Anatolijus Baranovas

Arūnas Sutkevičius