A-662-221-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A662-221/2014

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00238-2013-4

Procesinio sprendimo kategorija 16.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. sausio 20 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Arūno Sutkevičiaus, rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. P. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. P. skundą atsakovui Klaipėdos apskrities priešgaisrinei gelbėjimo valdybai dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas A. P. (toliau – ir pareiškėjas) prašymu prašė panaikinti atsakovo Klaipėdos apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos (toliau – ir atsakovas, Klaipėdos APGV) 2013 m. vasario 18 d. įsakymą Nr. TE-56 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo vidaus tarnybos kapitonui A. P.“ (toliau – ir Įsakymas) kaip nepagrįstą ir neteisėtą.

Pareiškėjas nurodė, kad Įsakymu jam skirta tarnybinė nuobauda – pastaba, tačiau šis Įsakymas yra teisiškai nepagrįstas, neteisėtas, todėl naikintinas. Pareiškėjas paaiškino, kad Įsakymas buvo priimtas remiantis 2013 m. sausio 21 d. tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 13-1 „Dėl Klaipėdos apskrities priešgaisrinės priežiūros skyriaus Gaisrų tyrimų poskyrio vyresniojo inspektoriaus A. P. Pareigūnų etikos kodekso pažeidimo“ (toliau – ir Išvada), kurioje yra melagingi teiginiai ir neteisingai kvalifikuojami jo veiksmai. Teigė, kad 2012 m. gruodžio 12 d. vykusiame Klaipėdos apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Pareigūnų etikos komisijos (tolau – ir Pareigūnų etikos komisija) posėdyje, skirtingai nei nurodyta Išvadoje, jis garsiai nė karto nepaminėjo, kad filmavo, kad nori kolegas pagąsdinti, kad imitavo filmavimą, kad epizodas su persirenginėjimu buvo darbo pabaigoje. Minėtame posėdyje sakė, kad tik išsitraukė fotoaparatą ir paklausė kolegos R. D., kodėl jis darbo metu guli ant minkšto kampo ir dar ne savo kabinete, o dėl epizodo su persirenginėjimu pasakė, jog tai buvo po darbo, t. y. 15 val. 20 min.

Pareiškėjo teigimu, visiškai neaišku, kuo remdamasis Pareigūnų etikos komisijos pirmininkas V. B. padarė išvadą, kad pareiškėjas gąsdino kolegas, jog filmuotą medžiagą paviešins. Minėtame komisijos posėdyje pasakė, jog norėdamas, kad kolegos šiek tiek daugiau laiko skirtų darbui ir šiek tiek mažiau laiko kavos gėrimui darbo metu bei truputį pajuokauti, spontaniškai išsitraukęs fotoaparatą netyčia išgąsdino kolegas visai to nenorėdamas, tačiau jokių fotografavimo ar filmavimo veiksmų neatliko, todėl jokių perspėjimų apie tokius veiksmus nereikėjo. Tai, anot pareiškėjo, galėtų patvirtinti ir jo poskyrio viršininkė L. M., kuri po kelių minučių pasiėmė fotoaparatą ir nieko jame nerado.

Pareiškėjas manė, kad kolegoms tik sutrukdė ramiai darbo laiku gurkšnoti kavą ir linksmai šnekučiuotis kabinete, kuriame jis dirba. Teigė, kad viso konflikto metu sėdėjo vienoje vietoje, t. y. savo darbo vietoje, su fotoaparatu, kurį buvo pasidėjęs ant stalo ir prijungęs prie kompiuterio, nes su juo tą rytą dirbo, po kabinetą nebėgiojo ir kolegei D. G. fotoaparato į veidą nekaišiojo, niekas nerado jokios filmuotos medžiagos ir tuo labiau jos nematė. Dėl epizodo su persirenginėjimu pareiškėjas paaiškino, kad po darbo valandų darbo kabinete, nes persirenginėjimo kabineto nėra, spėjo nusivilkti tik tarnybinį megztinį, kai užėjo kolegė D. G..

Anot pareiškėjo, tarnybinis patikrinimas yra atliktas neobjektyviai, vienpusiškai, neišsamiai, tendencingai, nepagrįstai konstatuojant Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2012 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. 1-101 „Dėl Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnų etikos kodekso patvirtinimo“ patvirtinto Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnų etikos kodekso (toliau – ir Pareigūnų etikos kodeksas) pažeidimus, t. y. tarnybinis patikrinimas kaip toks net neatliktas, o tik perrašyti melagingi ir subjektyvūs 2012 m. gruodžio 12 d. vykusio Pareigūnų etikos komisijos posėdžio teiginiai, kurie pateikti Išvadoje kaip įrodymai, bei yra konstatuojama, kad pareiškėjas pažeidė visą eilę Pareigūnų etikos kodekso punktų. Anot pareiškėjo, iš to seka, kad atsakovas faktiškai tik pritarė pateiktai Pareigūnų etikos komisijos išvadai, o jokio savarankiško pareigūno veiksmų tyrimo ir vertinimo neatliko. Teigė, kad Išvadoje konstatuoto padaryto tarnybinio nusižengimo teisinis kvalifikavimas, o taip pat teiginiai, kad buvo vykdomas filmavimas, yra pagrįsti prielaidomis ir samprotavimais, o ne faktiniais įrodymais, tokiais kaip filmavimo medžiaga. Pareiškėjas taip pat manė, kad jo veiksmuose nėra tarnybinio nusižengimo sudėties: nei kaltės, nei neteisėtos veikos, nei priežastinio ryšio tarp neteisėtos veikos ir neigiamų pasekmių. Teigė, kad tarnybinio nusižengimo pasekmės yra vienas iš kriterijų, į kurį privaloma atsižvelgti skiriant tarnybinę nuobaudą. Išvada neatitinka teisės aktų, todėl jos pagrindu jam paskirta tarnybinė nuobauda negali būti laikoma pakankamai motyvuota, pagrįsta ir teisėta.

Atsakovas Klaipėdos apskrities priešgaisrinė gelbėjimo valdyba atsiliepime į pareiškėjo prašymą (b. l. 17-21) nurodė, jog su pareiškėjo prašymu nesutinka ir prašo atmesti prašymą kaip nepagrįstą.

Atsakovo teigimu, 2012 m. lapkričio 28 d. Klaipėdos APGV viršininkas gavo Klaipėdos APGV Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus (toliau – ir VPPS) Gaisrų tyrimų poskyrio vyresniojo inspektoriaus R. D. 2012 m. lapkričio 26 d. tarnybinį pranešimą „Dėl A. P. elgesio“, kurį pasirašė šeši skyriaus pareigūnai. Pranešime nurodyta, jog 2012 m. lapkričio 26 d. pareiškėjas išsitraukė tarnybinį fotoaparatą ir net tada, kai buvo primygtinai prašomas patraukti fotoaparatą, pradėjo filmuoti kolegas šiems geriant kavą, argumentuodamas tuo, kad renka įrodymus, jog jie darbo metu nėra savo darbo vietose, trukdo dirbti, ir kad dėl šio A. P. elgesio jie jaučiasi nesaugiai, buvo pažeistos jų asmens teisės ir orumas, be to, prašė imtis priemonių, kad filmuota medžiaga nebūtų platinama ir būtų sunaikinta ir kad ateityje tokie dalykai nesikartotų. 2012 m. lapkričio 28 d. Klaipėdos APGV viršininkas gavo ir VPPS vyriausiosios specialistės D. G. 2012 m. lapkričio 26 d. tarnybinį pranešimą, kurį pasirašė du pareigūnai. Šiame pranešime nurodyta, jog 15 val. 10 min. D. G. užėjus į 311 kabinetą pas kolegą T. R., pamatė, kad A. P. persirenginėja darbo kabinete net neužsidaręs durų, prašė imtis visų įmanomų priemonių dėl A. P. elgesio ir atliekamų veiksmų kabinete.

Atsakovas nurodė, jog dėl minėtų faktų 2012 m. lapkričio 28 d. Klaipėdos APGV viršininkas pavedė A. P. elgesį apsvarstyti Klaipėdos APGV Pareigūnų etikos komisijai. 2012 m. gruodžio 12 d. dėl A. P. elgesio buvo organizuotas Pareigūnų etikos komisijos posėdis, kuris buvo protokoluojamas ir įrašomas į skaitmeninę laikmeną, į posėdį buvo pakviesti šie VPPS pareigūnai: A. P., D. G., R. D. ir A. L.. T. R. ir L. Ū. buvo kasmetinėse atostogose, o A. P. sirgo. Atsakovo teigimu, minėtame Pareigūnų etikos komisijos posėdyje pareiškėjas išdėstė savo nuomonę, kad nesijaučia kaltu, kad kolegų nefilmavo ir visai nesijautė netinkamai pasielgęs, kad persirenginėjo neužsirakinęs kabinete, tačiau komisija vienbalsiai nusprendė, kad A. P. pažeidė Pareigūnų etikos kodekso nuostatas, ir nusprendė pasiūlyti valdybos viršininkui pavesti jo įgaliotam asmeniui atlikti tarnybinį patikrinimą. Atsakovas paaiškino, kad Pareigūnų etikos komisijos posėdžio protokolas buvo pateiktas Klaipėdos APGV viršininkui, kuris 2012 m. gruodžio 19 d. pavedė A. S., Klaipėdos APGV Organizacinio skyriaus vyriausiajai specialistei, atlikti tarnybinį patikrinimą. Klaipėdos APGV viršininkas patvirtino Išvadą, kurioje konstatuota, kad A. P. padarė tarnybinį nusižengimą, nes pažeidė Pareigūnų etikos kodekso principus bei bendrus pareigūno veiklos, elgesio ir tarpusavio santykių nuostatas, ir kurioje buvo siūloma A. P. skirti tarnybinę nuobaudą – pastabą. 2013 m. vasario 18 d. buvo gautas Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos pirmininko raštas, kuriuo neprieštarauta, kad A. P. būtų paskirta siūloma tarnybinė nuobauda. Tarnyboje pareigūnas nėra charakterizuojamas teigiamai, be to, tarnyba vidaus tarnybos sistemoje nuo tarnybos kitose valstybės institucijose skiriasi tuo, kad ji grindžiama specialiais reikalavimais pareigūnams, t. y. moralinės savybės, elgesys tarnyboje ir asmeniniame gyvenime turi būti nepriekaištingi.

II. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2013 m. birželio 11 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Pirmosios instancijos teismas aptarė bylos faktines aplinkybes, nurodė Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statutas) 25 straipsnio 1 dalį, 26 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 1V-308 „Dėl Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos“ patvirtintos Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos (toliau – ir Tvarka) 3, 4.2, 6 ir 20 punktus, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gegužės 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-743/2013.

Išanalizavus Klaipėdos APGV VPPS Gaisrų priežiūros skyriaus Gaisrų tyrimo poskyrio vyresniojo inspektoriaus R. D. 2012 m. lapkričio 26 d. tarnybinį pranešimą Nr. 53-762 „Dėl A. P. elgesio“ (b. l. 54), Klaipėdos APGV vyriausiosios specialistės D. G. 2012 m. lapkričio 26 d. tarnybinį pranešimą Nr. 53-763 (b. l. 53), 2012 m. gruodžio 12 d. Pareigūnų etikos komisijos posėdžio garso įrašo išklotinę (b. l. 36-52), Klaipėdos APGV VPPS Gaisrų tyrimo poskyrio vyresniojo inspektoriaus vidaus tarnybos kapitono A. P. 2013 m. sausio 7 d. paaiškinimą Nr. 53-13 (b. l. 56), 2013 m. gegužės 16 d. paaiškinimą (b. l. 83-84), liudytojų D.

G., A. S., A. L., R. D., L. Ū. ir T. R. 2013 m. gegužės 27 d. teismo posėdžio metu duotus parodymus, nustatyta, kad 2012 m. lapkričio 26 d. pareiškėjas A. P. dirbo 311 kabinete, į kurį nuo tos dienos buvo laikinai perkeltas dirbti dėl jo kabinete daromo remonto, kartu su kitais kolegomis. Nustatyta, kad 2012 m. lapkričio 26 d. ryte įvyko konfliktas tarp pareiškėjo A. P. ir kitų kabinete buvusių kolegų. Pareiškėjo kolegos, kaip ir kasryt, susirinko 311 kabinete gerti kavos ir aptarti darbinius reikalaus. Pareiškėjo teigimu, jam toks kolegų elgesys trukdė dirbti, todėl išsitraukė tarnybinį fotoaparatą ir nukreipė į kolegas, kaip nurodo, norėdamas sudrausminti ir truputį pajuokauti, tačiau fotoaparatu nefilmavo ir nefotografavo.

Pareiškėjas nurodė, jog po jo tokių veiksmų jam pavyko, kad iš kabineto buvo pašalintas minkštas kampas ir kolegos nebesirenka tame kabinete. Pareiškėjo kolegų teigimu, konflikto metu jie suprato, kad yra filmuojami ir kad tai gali būti paviešinta, prašė patraukti fotoaparatą. Teigė, jog pareiškėjas buvo priėjęs prie kolegos D. G. ir prikišo fotoaparato objektyvą jai prie veido, todėl manė, jog filmuotą medžiagą pareiškėjas perkėlė į kompiuterį. Pareiškėjo kolegos nurodė, jog dėl šio pareiškėjo elgesio pasijautė nesaugiai, buvo pažeistos jų asmens teisės ir orumas.

Nustatyta, kad tą pačią 2012 m. lapkričio 26 d. dieną, nuo 10 iki 20 minučių po 15 valandos (darbo pabaiga buvo 15 val. 15 min.), 311 kabinete, kuriame taip pat buvo ir VPPS statybų priežiūros poskyrio vyresnysis inspektorius T. R., vėl įvyko konfliktas tarp pareiškėjo A. P. ir VPPS vyriausiosios specialistės D. G.. D. G., įėjusi į kabinetą pro atviras kabineto duris, pamatė persirenginėjantį pareiškėją A. P.. Pareiškėjas teigė, kad tai buvo po darbo valandų darbo kabinete, nes persirengimo kabineto nėra, ir jis spėjo nusivilkti tik tarnybinį megztinį, tačiau jo kūnas nebuvo apnuogintas, nėra niekur reglamentuota, jog jam negalima persirengti.

Liudytojų D. G. ir T. R. teigimu, pareiškėjas tuo metu movėsi kelnes. Liudytoja D. G. nurodė, jog dėl tokio pareiškėjo elgesio jautėsi pažeminta. Pareiškėjo ir jo kolegų parodymais nustatyta, jog tai nebuvo vienintelis atvejis, kai pareiškėjas darbo kabinete persirenginėja, jam tenka persirenginėti darbo kabinete kiekvieną dieną. Pats pareiškėjas teisme pripažino, kad jis dėl tariamai netinkamo kolegų elgesio į tiesioginį savo vadovą nesikreipė.

Teismas, įvertinęs nustatytas faktines aplinkybes byloje pateiktų įrodymų kontekste, Įsakyme bei Išvadoje pateiktus argumentus ir jų pagrindu padarytas išvadas, taikytinas teisės aktų nuostatas, konstatavo, kad atsakovas materialinės teisės normas taikė iš esmės tinkamai, išvados, kad pareiškėjas padarė tarnybinį nusižengimą, yra pagrįstos. Teismas nesutiko tik su tuo, kad pareiškėjas pažeidė Pareigūnų etikos kodeksą tuo, jog filmavo kolegas, kadangi neįrodyta, kad jis juos nufilmavo ir kad buvo padarytas vaizdo įrašas, tačiau tai neturi esminės reikšmės, nes pareiškėjas imitavo filmavimą ir kitais veiksmais pasielgė neetiškai kolegų atžvilgiu. Teismo vertinimu, pareiškėjas, atsikėlęs į kitą kabinetą pas kolegas, kol jo kabinete vyksta remontas, pirmą darbo dieną kolegų sukėlė konfliktinę situaciją. Jis kolegų susirinkime ir kavos gėrimo metu aptariant darbinius reikalus teigė, kad kolegos trukdo jam dirbti, išsitraukdamas tarnybinį fotoaparatą ir nukreipdamas į juos, siekdamas sudrausminti, be to, persirenginėdamas tam neskirtose patalpose ir matant kolegoms bei galint užeiti kitiems asmenims, pasielgė arogantiškai, nesprendė konfliktinės situacijos taikiai ir mandagiai, nebuvo tolerantiškas, kantrus, nepagarbiai elgėsi su kitais pareigūnais, elgėsi neobjektyviai ir šališkai, neieškojo geriausio sprendimo, pažeidė kolegų teises ir orumą, nekorektiškai išreiškė kritiką, nesilaikė visuotinai priimtų dorovės principų, nesistengė, kad kolektyve vyrautų tarpusavio pasitikėjimas, tuo pažeisdamas minėtų Pareigūnų etikos kodekso 6.4.4, 6.8.4, 6.8.8, 8.1, 8.13 ir 10.4 punktų reikalavimus.

Teismas nesutiko, kad pareiškėjas pažeidė Pareigūnų etikos kodekso 7.12 punktą – tarnybos ir ne tarnybos metu elgtis tinkamai, savo elgesiu nežeminti vidaus tarnybos bei valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos autoriteto visuomenės akyse. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas kokiais nors veiksmais pasielgė netinkamai ar pažemino vidaus tarnybos bei valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos autoritetą visuomenės akyse. Nustatyto pažeidimo kvalifikavimas pagal Pareigūnų etikos kodekso 7.12 punktą yra perteklinis, todėl šalintinas, tačiau tai ginčo esmės nekeičia, nes už kitus Pareigūnų etikos kodekso pažeidimus pareiškėjas nubaustas pagrįstai.

Byloje surinkti įrodymai nesuteikė pagrindo sutikti su pareiškėju, kad atsakovas jo veikoje nenustatė tarnybinio nusižengimo sudėties. Pareiškėjo neteisėti veiksmai yra nustatyti, jo kaltė įrodyta. Nenustatyta, kad tarnybinio nusižengimo tyrimas buvo atliktas pažeidžiant pagrindines procedūras ir taisykles. Konstatuota, kad atsakovas, priimdamas Įsakymą, nepažeidė įstatymų ar kitų teisės aktų, neviršijo kompetencijos. Nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymą, remiantis jame išdėstytais argumentais.

III. Pareiškėjas A. P. (toliau – ir apeliantas) apeliaciniu skundu (b. l. 100-102) prašo Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.

Apeliaciniame skunde teigia, jog teismas priėmė sprendimą, kuris yra be motyvų (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 142 str. 2 d. 5 p.). Be to, priimdamas sprendimą teismas pažeidė materialinės teisės normas (ABTĮ 143 str.). Pažymi, kad tariamai vykusi pareiškėjo veika iš tiesų vyko ne taip, kaip ją interpretavo pareiškėjo darbdavys ir jam pavaldūs liudytojai. Pareiškėjas neturi galimybės pateikti neginčijamų įrodymų, paneigiančių liudytojų duotus parodymus, tačiau jis filmavimo neimitavo ir kelnių nenusiėmė.

Teismas ignoravo tą faktą, kad kolegos iš kitų kabinetų po susirinkimo darbo klausimais 8 val. ryte iš karto susirinko į dar vieną susirinkimą kabinete su minkštais baldais ir kalbėjosi ne darbo reikalais, kaip teigiama teismo nutartyje, o kalbėjosi asmeniniais reikalais gurkšnodami kavą, tuo akivaizdžiai trukdydami dirbti pareiškėjui, o tai akivaizdus Pareigūnų etikos kodekso pažeidimas, kuris buvo ignoruojamas tiek tarnybinį patikrinimą atlikusios įstaigos, tiek teismo. Teismas, neturėdamas įrodymų, interpretuoja įvykius palankiu darbdaviui aspektu, nurodydamas, kad jie kavos gėrimo metu kalbėjo darbo reikalais, tuo pažeisdamas teismo nešališkumo principą.

Taip pat teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad pareiškėjas stengėsi korektiškai išspręsti kilusį konfliktą mandagiai paprašydamas kolegų netrukdyti jam dirbti, tačiau jie tai ignoravo ir tokiu būdu išprovokavo tokius pareiškėjo veiksmus, kaip fotoaparato nukreipimas į gulinčius kolegas. Taip pat pareiškėjui nesuprantama kaip toks veiksmas – fotoaparato nukreipimas – gali pažeminti kolegas, jei jie yra viešoje vietoje ir elgiasi tinkamai, juk filmavimas viešoje vietoje, o tuo labiau imitavimas, nepažeidžia privataus gyvenimo neliečiamumo.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas niekada neminėjo, kad imitavo filmavimą, pareiškėjas minėjo, kad tą dieną dirbo su fotoaparatu – tvarkė gaisrų nuotraukas, po kabinetą nebėgiojo ir niekam į veidą to fotoaparato nekaišiojo – viso tariamo konflikto metu sėdėjo savo darbo vietoje. Teismas neatkreipė dėmesio, jog viršininkas V. B. keletą kartų kreipėsi su prašymu į kolektyvą dėl kavos gėrimų, bet tokie jo prašymai buvo ignoruojami. Taip pat teismas neįvertino, kad viršininkas V. B. jau ne pirmus metus atlikinėja tarnybinius patikrinimus dėl pareiškėjo ir rašo ypač neigiamas charakteristikas.

Teismas neatkreipė dėmesio į tą faktą, kad Klaipėdos APGV nėra pareigūnų persirengimui skirtų patalpų, todėl jie priversti persirenginėti ten, kur ir dirba, ir kad pareiškėjas pirmą dieną atsikraustęs dėl ne nuo jo priklausančių aplinkybių neturėjo rakto nuo kabineto. Išeidami namo pareigūnai paliko duris atviras, o likęs pareigūnas T. R., matydamas pareiškėją persirengiant ir vienintelis turėdamas raktą, nesiėmė jokių veiksmų, kad užrakintų kabinetą. Teismo metu pareigūnas T. R. davė melagingus parodymus apie tai, kad pareiškėjas buvo nusimovęs kelnes tuo metu, kai užėjo kolegė D. G.. D. G., skirtingai nuo T. R., nei savo rašytiniame pranešime, nei teismo metu neminėjo, kad pareiškėjas buvo nusimovęs kelnes. Teismas neįvertino pareiškėjo argumentų, kad dalis parodymų yra prieštaringi.

Pareiškėjo teigimu, teismas ignoravo tą faktą kad Išvada yra suklastota, t. y. Išvados 2 puslapyje melagingai teigiama, jog 2012 m. gruodžio 12 d. vykusiame Klaipėdos apskrities PGV Pareigūnų etikos komisijos posėdyje A. P. išdėstė savo nuomonę, jog nesijaučia kaltu, kad kolegas filmavo ir kad jų prašomas, jog baigtų filmuoti, vis tiek filmavo. Tai absoliučiai melagingas ir subjektyvus teiginys, kuris visiškai neatitinka tikrovės, ir tai patvirtino posėdžio metu darytas garso įrašas, kurio išklotinėje darbdavio atstovas teismo metu nesugebėjo nurodyti tai patvirtinančių pareiškėjo žodžių. Minėtame Pareigūnų etikos komisijos posėdyje pareiškėjas garsiai nė karto nepaminėjo, kad filmavo. Klaipėdos apygardos administracinis teismas pažeidė pareiškėjo teisę į teisingą ir nešališką teismą, bylą nagrinėjo formaliai, nenagrinėjo byloje esančių faktų, nevertino prieštaringų liudytojų parodymų pareiškėjo naudai, ignoravo pareiškėjo pateikiamus faktus, neapklausė liudytojais A. P., L. M.. Teismas netinkamai taikė ABTĮ 57 straipsnio 6 dalies reikalavimus, pažeidė ABTĮ 86 straipsnio 3 dalies reikalavimus, nepasisakydamas dėl to, jog atsakovas, priimdamas skundžiamą Įsakymą, nesilaikė Tvarkos reikalavimų.

Atsakovas Klaipėdos apskrities priešgaisrinė gelbėjimo valdyba atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 117-110) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

Atsakovas nurodo, jog visi pareigūnai, kurie buvo pakviesti dalyvauti Pareigūnų etikos komisijos posėdyje, o vėliau kaip liudytojai buvo kviečiami į teismo posėdį, tvirtino, kad visi jie manė, jog A. P. juos filmuoja, nes fotoaparatas buvo įjungtas, o jis lakstė po kabinetą ir kaišiojo fotoaparatą į veidą, grasindamas, jog turi įrašą. Pareiškėjo teiginys, jog jis sėdėjo savo darbo vietoje, visiškai neatitinka tikrovės, nes visi matė, kad jis vaikščiojo po kabinetą. Apeliantas skunde mini, kad jis neimitavo filmavimo, nors pats sau prieštaraudamas tai patvirtina 2013 m. sausio 7 d. pateiktame paaiškinime „Dėl galimo tarnybinio nusižengimo“. Klaipėdos APGV darbuotojams, dirbantiems 8-ių valandų darbo dieną, kaip ir kitų skyrių administracijos darbuotojams, atskirų persirengimo patalpų neskiriama. Kai A. P. po darbo persirenginėjo kabinete neužsidaręs durų, galimybė persirengti jam buvo net neišėjus iš kabineto, o tik užėjus už kabinete esančių spintų, kur yra pakankamai vietos persirengimui. Atsakovas pažymi, kad atsiradus aplinkybėms, dėl kurių reikia ištirti pareigūnų galimus tarnybinius nusižengimus, Klaipėdos APGV viršininkas paveda pareigūnui arba įsakymu sudarytai komisijai atlikti tarnybinį patikrinimą. Klaipėdos APGV VPPS viršininkas V. B., kaip ir kiti vadovaujantys pareigūnai, ne kartą buvo paskirtas į tarnybinių patikrinimų komisijų sudėtis. Mano, kad tik skyriaus viršininkas, su kuriuo pareiškėjas kasdien bendrauja darbo reikalais, gali apibūdinti darbuotoją ir parašyti jo darbui ir elgesiui atitinkančią charakteristiką. Mano, kad V. B. visiškai nėra suinteresuotas konflikto eskalavimu, visais darbo klausimais A. P. visų pirma galėjo ir turėjo (privalėjo) kreiptis į skyriaus viršininką V. B..

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas atmestinas.

Nagrinėjamos bylos dalykas – atsakovo Klaipėdos apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos 2013 m. vasario 18 d. įsakymo Nr. TE-56 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo vidaus tarnybos kapitonui A. P.“, kuriuo pareiškėjui skirta tarnybinė nuobauda – pastaba, teisėtumas ir pagrįstumas.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas A. P. yra statutinis valstybės tarnautojas – Klaipėdos apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus Gaisrų tyrimų poskyrio vyresnysis inspektorius. Atlikus tarnybinį patikrinimą 2013 m. sausio 21 d. surašyta tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 13-1 dėl galimo A. P. tarnybinio nusižengimo, kuria siūloma pareiškėjui skirti tarnybinę nuobaudą – pastabą.

Vidaus tarnybos sistemos pareigūnų atsakomybę reglamentuoja Vidaus tarnybos statuto V skirsnis ir Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarka, patvirtinta vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 1V-308 (byloje aktuali 2011 m. rugpjūčio 31 d. redakcija, galiojusi nuo 2011 m. rugsėjo 4 d.).

Kaip matyti iš Išvados, tarnybinė atsakomybė pareiškėjui taikyta už Pareigūnų etikos kodekso 6.4.4 (nemenkinti kitų darbo, vengti arogancijos, spręsti konfliktines situacijas taikiai ir mandagiai, nereikšti niekam paniekos, neįžeidinėti, nevartoti smurto), 6.8.4 (būti tolerantiškas, kantrus, tikslus, punktualus), 6.8.5 (pagarbiai elgtis su kitais pareigūnais), 6.8.8 (konfliktinėmis aplinkybėmis elgtis objektyviai ir nešališkai, išklausyti abiejų pusių argumentus ir ieškoti geriausio sprendimo), 7.12 (tarnybos ir ne tarnybos metu elgtis tinkamai, savo elgesiu nežeminti vidaus tarnybos bei valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos autoriteto visuomenės akyse), 8.1 (nepažeisti žmogaus teisių ir orumo, pagrįstą kritiką bendradarbiui reikšti korektiškai), 8.13 (laikytis visuotinai priimtų dorovės principų) ir 10.4 (stengtis, kad kolektyve vyrautų tarpusavio pasitikėjimas, vengti bet kokių priekabiavimo formų: žeminimo, įžeidimo, menkinimo, apkalbų ir šmeižimo) punktų pažeidimą, t. y. už tai, kad filmavo tarnybiniu fotoaparatu kolegas bei įkyriai juos persekiodamas ir grasindamas juos žemino, įžeidinėjo ir pažeidė kolegų teises ir orumą, taip pat nepaisydamas visuotinai priimtų dorovės principų – persirenginėjo visiems matant.

Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, nesutiko tik su tuo, kad pareiškėjas pažeidė Pareigūnų etikos kodeksą filmuodamas kolegas, kadangi neįrodyta, kad jis juos nufilmavo ir kad buvo padarytas vaizdo įrašas; teismas taip pat nesutiko, kad pareiškėjas pažeidė Pareigūnų etikos kodekso 7.12 punktą, teismo vertinimu, byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas kokiais nors veiksmais pasielgė netinkamai ar pažemino vidaus tarnybos bei Klaipėdos APVG autoritetą visuomenės akyse, tačiau tai ginčo esmės nekeitė, nes už kitus Pareigūnų etikos kodekso pažeidimus pareiškėjas nubaustas pagrįstai.

Pareiškėjas apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis ir teigia, jog teismas pažeidė materialines teisės normas, neteisingai įvertino faktines bylos aplinkybes.

Pažymėtina, kad tarnybinės atsakomybės tikslas yra tiek tarnybos pažeidimų prevencija, tiek pažeidėjo nubaudimas už netinkamą tarnybos funkcijų atlikimą. Tarnybinė atsakomybė – sudėtinė Lietuvos valstybės tarnybos dalis, kuri tiesiogiai daro įtaką valstybės tarnybos žmogiškiesiems ištekliams, gerina jos įvaizdį visuomenėje bei didina žmonių pasitikėjimą ja, sudaro sąlygas išvengti klaidų ir sukurti profesionalią valstybės tarnybos aplinką (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gruodžio 17 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A520-2635/2012, 2013 m. birželio 21 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A520-971/2013).

Pagal Tvarkos 20 punktą (2011 m. rugpjūčio 31 d. redakcija, galiojusi nuo 2011 m. rugsėjo 4 d.), tarnybinis patikrinimas baigiamas surašant tarnybinio patikrinimo išvadą, kurioje išdėstomos nustatytos aplinkybės bei jas pagrindžiantys įrodymai ir pateikiamas teisinis tikrinamo pareigūno veikos įvertinimas. Konkretaus tarnybinio nusižengimo faktas ir tarnybinio nusižengimo sudėties elementai turi būti nustatyti motyvuotoje išvadoje, kuri surašoma nustatyta tvarka atlikus išsamų tarnybinio nusižengimo aplinkybių tyrimą. Pažymėtina, kad tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada, kuria remiamasi priimant individualų administracinį aktą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, yra tokio akto sudedamoji (motyvuojamoji) dalis. Motyvuota tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada yra tas juridinę reikšmę turintis aktas, kuriuo nustatomas valstybės tarnautojo padaryto konkretaus tarnybinio nusižengimo padarymo faktas, tarnybinio nusižengimo sudėties elementai, pateikiamas tarnybinio nusižengimo kvalifikavimas pagal atitinkamas pažeistų teisės aktų normas, apibrėžiamos tarnybinės atsakomybės ribos, taip pat kaltinimo, nuo kurio valstybės tarnautojas turi teisę gintis, apimtis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. balandžio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A552-578/2013).

Tarnybinės atsakomybės inter alia tarnybinių nuobaudų skyrimo pagrindas yra tarnybinis nusižengimas (Statuto 25 str. 1 d., 26 str. 1 d., Tvarkos 3 p.). Tarnybinis nusižengimas – tai Vidaus tarnybos statuto ir kitų teisės aktų nustatytos vidaus tarnybos tvarkos pažeidimas ar pareigūno pareigų neatlikimas arba netinkamas atlikimas, padarytas priešingais teisei kaltais pareigūno veiksmais ar neveikimu (Statuto 2 str. 6 d.). Pagal Statuto 26 straipsnio 1 dalį, tarnybinė nuobauda skiriama atsižvelgiant į tarnybinį nusižengimą padariusio pareigūno kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius, į pareigūno veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo, tarnybinę atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Tarnybinis nusižengimas yra tarnybinės nuobaudos skyrimo pagrindas. Tarnybinio nusižengimo sudėtis: neteisėta veika, tarnybinį nusižengimą padariusio pareigūno kaltė, o jeigu tarnybinis nusižengimas sukėlė neigiamas pasekmes – ir priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir neigiamų pasekmių (Tvarkos 3 p.).

Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia argumentu, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė ABTĮ 86 straipsnio 3 dalies reikalavimus, nepasisakydamas dėl pareiškėjo argumentų, kuriais jis teigė, kad atsakovas nesilaikė Tvarkos reikalavimų. Pareiškėjo teigimu, Išvada neatitinka Tvarkos 20 punkto reikalavimų, joje neaptartos visos tarnybinio nusižengimo nustatymui bei tarnybinės nuobaudos skyrimui reikšmingos aplinkybės, pareiškėjo veiksmuose nėra tarnybinio susižengimo sudėties.

Teisėjų kolegija pažymi, jog tarnybinis nusižengimas yra viena iš teisės pažeidimų rūšių, todėl jam būdingi visi teisės pažeidimo elementai, t. y. objektas, subjektas, objektyvioji ir subjektyvioji pusės. Tarnybinio nusižengimo subjektu laikomas statutinis valstybės tarnautojas, turintis tarnybinį teisnumą ir veiksnumą. Tarnybos pažeidimo objektu pripažįstama nustatyta vidaus tarnybos tvarka. Tarnybinio nusižengimo objektyvioji pusė – tai statutinio valstybės tarnautojo neteisėtas elgesys (tarnybos pareigų, nustatytų Statute, pareigybių aprašymuose, teisės aktuose, reglamentuojančiuose policijos veiklą, viešąjį administravimą, valstybės tarnybą, neatlikimas arba netinkamas atlikimas). Tarnybinio nusižengimo subjektyvioji pusė – tai statutinio valstybės tarnautojo, neatlikusio ar netinkamai atlikusio pareigas, kaltė, kuri gali pasireikšti tiek tyčios, tiek neatsargumo forma (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gruodžio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-3015/2012, 2013 m. kovo 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-577/2013 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, išdėstęs Statuto ir Tvarkos reikalavimus, atlikto tarnybinio patikrinimo procedūrinių pažeidimų nenustatė, tačiau detaliai tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros neaptarė. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, jog, kaip matyti iš Išvados, joje yra detaliai nurodyta, kokiais veiksmais pasireiškė pareiškėjo neteisėtas elgesys, atskleista objektyvioji tarnybinio nusižengimo pusė (nurodyti pareiškėjo veiksmai – filmavo tarnybiniu fotoaparatu kolegas bei įkyriai juos persekiodamas ir grasindamas juos žemino, įžeidinėjo ir pažeidė kolegų teises ir orumą, taip pat nepaisydamas visuotinai priimtų dorovės principų persirenginėjo visiems matant – ir konkretūs teisės aktai bei jų normos, kurias, atsakovo vertinimu, pažeidė pareiškėjas), taip pat aptarta tarnybinį nusižengimą padariusio pareigūno kaltė (tiesioginė tyčia), t. y. atskleista subjektyvioji tarnybinio nusižengimo pusė. Išvadoje nurodyta, jog pareiškėjo veiksmai neigiamų pasekmių tarnybai nesukėlė, žalos dėl to tarnyba nepatyrė, tačiau pareiškėjas pasielgė neetiškai kolegų atžvilgiu. Kadangi šiuo atveju įvertinta, jog tarnybinis nusižengimas neigiamų pasekmių nesukėlė, nebuvo būtina aptarti priežastinio ryšio tarp neteisėtos veikos ir neigiamų pasekmių (Tvarkos 3 p.).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo argumentai, jog Išvada neatitinka Tvarkos 20 punkto reikalavimų, atmestini kaip nepagrįsti, kadangi Išvadoje nustatytas pareiškėjo tarnybinio nusižengimo faktas ir tarnybinio nusižengimo sudėties elementai. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjui būtų atimta galimybė realizuoti savo teisę dalyvauti tarnybinio nusižengimo tyrimo procedūroje, tokių argumentų nepateikė ir pareiškėjas. Laikytina, jog tarnybinė nuobauda pareiškėjui buvo skirta nepažeidžiant tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūrą reglamentuojančių taisyklių.

Kalbant apie valstybės tarnybos vidaus reikalų sistemoje ypatumus pažymėtina, jog asmeniui, pretenduojančia į vidaus tarnybą, yra keliami atitinkami, be kita ko, ir su moralinėmis savybėmis susiję reikalavimai. Pagal Statuto 6 straipsnio 2 dalį, vidaus reikalų ministras ar jo įgalioti vidaus reikalų centrinių įstaigų vadovai gali nustatyti papildomus reikalavimus asmenims, pretenduojantiems tarnauti tam tikrų vidaus reikalų įstaigų padaliniuose. Papildomi reikalavimai siejami su asmens intelektiniais, fiziniais ir praktiniais gebėjimais, sveikatos būkle, moraliniu ir psichologiniu tinkamumu eiti tam tikras pareigas atitinkamuose padaliniuose.

Pareigūnų etikos kodekso, kurio atitinkamas nuostatas pareiškėjas pripažintas pažeidusiu, tikslas – apibrėžti veiklos ir elgesio principus, kurių turi laikytis kiekvienas pareigūnas, vykdydamas teisės aktuose numatytas funkcijas ir laisvu nuo tiesioginių funkcijų vykdymo metu, užtikrinti kūrybingumą, geranorišką darbo aplinką, ugdyti pagarbą bendradarbiams ir kitiems asmenims, užkirsti kelią korupcijai atsirasti ir plisti, stiprinti pareigūno autoritetą, atsakomybę už savo veiksmus ir atsakomybę visuomenei bei valdžios įstaigoms, apsaugoti nuo konfliktinių situacijų ir neetiško elgesio. Taigi Pareigūnų etikos kodeksas taip pat skirtas apibrėžti ir geranoriškos darbo aplinkos, pagarbos bendradarbiams, etiško elgesio ir veiklos principus.

Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą ir įvertinusi byloje esančių įrodymų visumą (Klaipėdos APGV VPPS Gaisrų priežiūros skyriaus Gaisrų tyrimo poskyrio vyresniojo inspektoriaus R. D. 2012 m. lapkričio 26 d. tarnybinį pranešimą Nr. 53-762 „Dėl A. P. elgesio“ (b. l. 54), Klaipėdos APGV vyriausiosios specialistės D. G. 2012 m. lapkričio 26 d. tarnybinį pranešimą Nr. 53-763 (b. l. 53), 2012 m. gruodžio 12 d. Pareigūnų etikos komisijos posėdžio garso įrašo išklotinę (b. l. 36-52), Klaipėdos APGV VPPS Gaisrų tyrimo poskyrio vyresniojo inspektoriaus vidaus tarnybos kapitono A. P. 2013 m. sausio 7 d. paaiškinimą Nr. 53-13 (b. l. 56), 2013 m. gegužės 16 d. paaiškinimą (b. l. 83-84), Išvadą (b. l. 23-30) ir kt.), pritaria pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, jog pareiškėjas, atsikėlęs į kitą kabinetą pas kolegas, kol jo kabinete vyksta remontas, sukėlė konfliktinę situaciją; jis kolegų susirinkime ir kavos gėrimo metu aptariant darbinius reikalus teigė, kad kolegos trukdo jam dirbti, išsitraukdamas tarnybinį fotoaparatą ir nukreipdamas į juos, siekdamas sudrausminti, pasielgė arogantiškai, nesprendė konfliktinės situacijos taikiai ir mandagiai, nebuvo tolerantiškas, kantrus, nepagarbiai elgėsi su kitais pareigūnais, elgėsi neobjektyviai ir šališkai, neieškojo geriausio sprendimo, pažeidė kolegų teises ir orumą, nekorektiškai išreiškė kritiką, nesilaikė visuotinai priimtų dorovės principų, nesistengė, kad kolektyve vyrautų tarpusavio pasitikėjimas, tuo pažeisdamas Pareigūnų etikos kodekso 6.4.4, 6.8.4, 6.8.5, 6.8.8, 8.1, 8.13 ir 10.4 punktų reikalavimus.

Nors, pareiškėjo teigimu, fotoaparato nukreipimas į kolegas negalėjo pažeminti kolegų, tokie pareiškėjo argumentai atmestini. Byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, jog tokie pareiškėjo veiksmai, kaip fotoaparato nukreipimas į kolegas ir siekis juos tokiu būdu sudrausminti, sudarė įspūdį, jog kolegos yra filmuojami, privertė juos pasijusti pažemintais, tokie pareiškėjo veiksmai buvo įvertinti kaip grasinimas ir pažeidė jo kolegų orumą (Pareigūnų etikos komisijos 2012 m. gruodžio 12 d. posėdžio garso įrašo išklotinė, b. l. 36-52). Taip pat nėra pagrindo daryti išvadą, jog bylą nagrinėjęs teismas buvo nešališkas ar įvykius vertino palankiu darbdaviui aspektu. ABTĮ įtvirtina laisvo įrodymų vertinimo principą, reiškiantį, jog jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, o įrodymus teismas vertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu bylos aplinkybių visumos išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais (ABTĮ 57 str. 6 d.). Nei vienos proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-95/2012). Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas nustatė, kad neįrodyta, jog pareiškėjas filmavo savo kolegas ir kad buvo padarytas vaizdo įrašas, todėl pareiškėjo argumentai, susiję su šiuo aspektu nenagrinėtini.

Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, jog pirmosios instancijos teismas ignoravo tą faktą, kad kolegos iš kitų kabinetų po susirinkimo darbo klausimais 8 val. ryte iš karto susirinko į dar vieną susirinkimą kabinete su minkštais baldais ir kalbėjosi ne darbo reikalais ir taip trukdė pareiškėjui, o tai yra akivaizdus Pareigūnų etikos kodekso pažeidimas. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog šios bylos nagrinėjimo dalykas yra ne pareiškėjo kolegų veiksmai ir jų atitiktis Pareigūnų etikos kodeksui, todėl nėra pagrindo vertinti, ar pareiškėjo kolegos padarė tam tikrus teisės pažeidimus. Be to, byloje nėra objektyvių ir įrodymais pagrįstų duomenų, jog pareiškėjo kolegos susirinkę ryte kalbėjo asmeniniais, o ne darbo reikalais.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo veiksmai persirenginėjant kabinete, kuriame dirbo, nepagrįstai vertintini kaip Pareigūnų etikos kodekso nuostatų pažeidimai. Šiuo aspektu atkreiptinas dėmesys į tai, jog pareiškėjo darbo vietoje nėra pareigūnų persirengimui skirtų patalpų, šią aplinkybę patvirtino ir atsakovas, pareiškėjas, jo teigimu, neturėjo rakto nuo kabineto durų, be to, byloje esantys įrodymai sudaro pagrindą teigti, jog jis persirenginėjo po darbo arba besibaigiant darbui (pareiškėjo teigimu, jis persirenginėjo po darbo (penktadienį, 15.20 val.), o D. G. teigimu, jis persirenginėjo penktadienį, 15.10 val., penktadieniais darbas įstaigoje baigiasi 15.15 val.), todėl šis pareiškėjo veiksmas vertintinas kaip mažareikšmis ir nesudarantis pagrindo kvalifikuoti jį kaip tarnybinį nusižengimą. Nors pirmosios instancijos teismas tai, jog pareiškėjas persirenginėjo tam neskirtose patalpose, matant kolegoms ir galint užeiti kitiems asmenims, vertino kaip Pareigūnų etikos kodekso normų pažeidimus, tačiau apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, šie pareiškėjo veiksmai nelaikytini pažeidimu ir eliminuotini iš veikų, kurios sudarė pagrindą vertinti pareiškėją padarius tarnybinį nusižengimą. Šiuo aspektu taip pat pažymėtina tai, jog apeliacinės instancijos teismo padarytos išvados nesudaro pagrindo iš esmės keisti ar kitaip vertinti pirmosios instancijos teismo nustatytą pareiškėjo tarnybinio nusižengimo kvalifikavimą, t. y. už kitus veiksmus ir Pareigūnų etikos kodekso pažeidimus pareiškėjui pagrįstai paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba.

Apeliaciniame skunde apeliantas teigia, jog teismas priėmė sprendimą, kuris yra be motyvų. Su šiuo argumentu apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nesutinka ir pažymi, jog ABTĮ 86 straipsnis numato, kad teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas. Priimdamas sprendimą administracinis teismas įvertina ištirtus teismo posėdyje įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje, ir ar skundas (prašymas) yra tenkintinas. Įstatymas reikalauja, kad teismo sprendime turi būti atsakyta į visus pareiškėjo pareikštus pagrindinius reikalavimus (ABTĮ 86 str. 3 d.) sprendimo rezoliucinėje dalyje pateikiant išvadas, kurios grindžiamos ABTĮ 87 straipsnio 4 dalies 1–4 punktų reikalavimus atitinkančia sprendimo motyvuojamąja dalimi. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pabrėžęs, jog šis įstatyminis reikalavimas (atsakyti į visus pareikštus pagrindinius reikalavimus) visgi nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvių rašytinį ar teismo posėdyje žodžiu pateiktą argumentą (2012 m. sausio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-115/2012). Nagrinėjamu atveju yra akivaizdu, jog pirmosios instancijos teismas atsakė į pagrindinį pareiškėjo pareikštą skundo reikalavimą ir sprendimo rezoliucinėje dalyje suformulavo išvadą dėl pareiškėjo pareikšto pagrindinio reikalavimo, grindžiamą ABTĮ 87 straipsnio 4 dalies 1–4 punktų reikalavimus atitinkančia sprendimo motyvuojamąja dalimi, todėl šiuo atveju nėra pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas yra be motyvų.

Teisėjų kolegija, apibendrindama nutartyje išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pareiškėjo apeliacinio skundo motyvai ir bylos aplinkybės nesudaro faktinio ir teisinio pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl apeliacinį skundą atmeta, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palieka nepakeistą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo A. P. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Audrius Bakaveckas Veslava Ruskan Arūnas Sutkevičius