AS-552-980-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS552-980/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03382-2014-6

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.7

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2014 m. lapkričio 26 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Artūro Drigoto ir Ramūno Gadliausko (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Melinga“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. liepos 8 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Melinga“ skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas restruktūrizuojama uždaroji akcinė bendrovė „Melinga“ (toliau – ir RUAB „Melinga“, pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus pavaduotojo 2014 m. birželio 13 d. sprendimą Nr. ĮAS-6E-64 „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Melinga“ turto priverstinės hipotekos“.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. liepos 8 d. nutartimi atsisakė priimti RUAB „Melinga“ skundą ir išaiškino, kad su skundu į teismą gali kreiptis RUAB „Melinga“, kurios vardu skundą turėtų pasirašyti administratorius A. G..

Pirmosios instancijos teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 37 straipsnio 2 dalies 7 punktu, kuriame nustatyta, kad administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas (teismas) motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą, jeigu skundą suinteresuoto asmens vardu paduoda neįgaliotas vesti bylą asmuo.

Teismas nustatė, kad skundą pareiškėjo RUAB „Melinga“ vardu pasirašė UAB „Melinga“ generalinis direktorius D. V., tačiau valstybės įmonės Registrų centro duomenys patvirtina, kad restruktūrizuojamai UAB „Melinga“ yra paskirtas administratorius A. G., todėl tik jis gali pasirašyti skundą teismui. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas sprendė, kad D. V. neturėjo teisės pasirašyti skundą RUAB „Melinga“ vardu.

III. Pareiškėjas RUAB „Melinga“ atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. liepos 8 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjas pažymi, jog ABTĮ 49 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtintas teisinis reglamentavimas aiškiai nustato, kad bendrovės vadovas yra pareiškėjo atstovas pagal įstatymą. Be to, bendrovės vadovo teisę atstovauti bendrovę teisme nustato ir Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 19 straipsnio 6 dalis, pagal kurią bendrovės santykiuose su kitais asmenimis bendrovės vardu vienvaldiškai veikia bendrovės vadovas. Vadovaudamasis minėtu teisiniu reglamentavimu ir bendrovės įstatų 5.3 punktu, kuris įtvirtinta jo pareigą atstovauti bendrovę teisme, pareiškėjo generalinis direktorius pateikė skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Pareiškėjo įsitikinimu, aplinkybė, kad bendrovei yra iškelta restruktūrizavimo byla, neeliminuoja bendrovės vadovo teisės atstovauti bendrovę teisme, kadangi Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatymas (toliau – ir ĮRĮ) tokių apribojimų bendrovės vadovui nenumato. Be to, šiame įstatyme nėra numatyta administratoriaus nei pareiga, nei teisė atstovauti bendrovę teisme, nagrinėjant tokios kategorijos bylą kaip ši. Taigi pirmosios instancijos teismas, neteisingai išaiškinęs proceso teisės normas, reglamentuojančias atstovavimą teisme, priėjo prie klaidingos išvados, kad skundą suinteresuoto asmens vardu padavė neįgaliotas vesti bylą asmuo.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. liepos 8 d. nutartį, kuria atsisakyta priimti RUAB „Melinga“ skundą ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 7 punkto pagrindu (t. y. kai skundą suinteresuoto asmens vardu paduoda neįgaliotas vesti bylą asmuo).

ABTĮ 5 straipsnio, įtvirtinančio teisę kreiptis gynybos į teismą, 3 dalies 1 punkte numatyta, kad teismas imasi nagrinėti administracinę bylą pagal asmens arba jo atstovo skundą ar prašymą. Administraciniame procese atstovu gali būti kiekvienas asmuo, pateikęs jo įgaliojimus patvirtinantį dokumentą, išduotą įstatymų nustatyta tvarka (ABTĮ 49 str.). Administracinių bylų teisenos įstatymas kitų reikalavimų ar tam tikrų apribojimų atstovams administraciniame teisme nenumato. Tačiau tam tikrus apribojimus, susijusius su atstovų teise ginti suinteresuotų asmenų interesus teisme, gali nustatyti kiti įstatymai.

Pagal ABTĮ 49 straipsnio 2 dalį, atstovais pagal įstatymą laikomi atitinkamų institucijų, įstaigų, tarnybų, įmonių, organizacijų vadovai, o įstatymų ar kitų teisės aktų numatytais atvejais – ir kiti darbuotojai, veikiantys neviršydami įgaliojimų, suteiktų remiantis įstatymu ar kitais teisės aktais. Šie asmenys pateikia teismui dokumentus, patvirtinančius jų pareigas. Be to, reikalavimas prie atstovo paduodamo skundo (prašymo) pridėti įgaliojimą ar kitokį dokumentą, patvirtinantį atstovo įgaliojimus, numatytas ABTĮ 23 straipsnio 3 dalyje. Atstovui nepateikus įgaliojimo vesti teisme bylą, teismas, sprendžiantis skundo ar prašymo priėmimo klausimą, nustato terminą trūkumams pašalinti (ABTĮ 23 str. 3 d., 37 str. 1 d.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad terminas skundo trūkumams šalinti ABTĮ 37 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka gali būti nustatomas tais atvejais, kai galima spręsti, jog atstovas skundo padavimo metu turėjo atitinkamus įgaliojimus, tačiau nepateikė juos patvirtinančių dokumentų (2008 m. kovo 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS248-181/2008). Vadinasi, atsisakyti priimti skundą ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 7 punkto pagrindu galima tik tada, kai iš pirmosios instancijos teismui pateiktų dokumentų matyti, kad skundą kito asmens vardu padavusiam asmeniui atitinkami įgaliojimai apskritai nebuvo suteikti.

Susipažinusi su administracinės bylos dokumentais, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija nustatė, kad pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus pavaduotojo 2014 m. birželio 13 d. sprendimą Nr. ĮAS-6E-64, kuriuo, siekiant UAB „Melinga“ (draudėjo) esamo skolinio įsipareigojimo Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui įvykdymo, UAB „Melinga“ turtui buvo nustatyta priverstinė hipoteka (b. l. 3–4). Remiantis bylos dokumentų bei Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Panevėžio apygardos teismo 2013 m. kovo 14 d. nutartimi, kuri įsiteisėjo 2013 m. gegužės 16 d., UAB „Melinga“ iškelta restruktūrizavimo byla. Restruktūrizuojamos UAB „Melinga“ administratoriumi paskirtas A. G.. Panevėžio apygardos teismas 2013 m. gruodžio 23 d. nutartimi patvirtino restruktūrizuojamos UAB „Melinga“ restruktūrizavimo planą 2013–2017 metų laikotarpiui. UAB „Melinga“ 2002 m. gegužės 16 d. visuotinio akcininkų susirinkimo protokolas Nr. 157 (b. l. 66) ir Juridinių asmenų registro išrašas (b. l. 69–76) patvirtina, kad nuo 2002 m. liepos 15 d. iki šiol UAB „Melinga“ generalinio direktoriaus pareigas eina D. V.. Nagrinėjamu atveju būtent minėtas asmuo pasirašė UAB „Melinga“ vardu paduotą Vilniaus apygardos administraciniam teismui skundą.

Esant nurodytoms aplinkybėms, svarstytina, ar UAB „Melinga“ generalinis direktorius D. V. yra tinkamas atstovas pasirašyti ir paduoti administraciniam teismui restruktūrizuojamos UAB „Melinga“ vardu skundą dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus pavaduotojo 2014 m. birželio 13 d. sprendimo Nr. ĮAS-6E-64 „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Melinga“ turto priverstinės hipotekos“ panaikinimo.

Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatymas nenumato, jog iškėlus įmonei restruktūrizavimo bylą, nutrūksta įmonės valdymo organų įgaliojimai, inter alia kad įmonės valdymo organai nebegali atstovauti įmonei teisme. Priešingai, minėto įstatymo 9 straipsnio 1, 2 dalyje yra numatytas restruktūrizuojamos įmonės valdymo organų įgaliojimų tęstinumas, t. y. numatyta, kad: įmonės valdymo organai pagal savo kompetenciją, nustatytą įmonės steigimo ir kituose įmonės veiklą reglamentuojančiuose dokumentuose, vadovaudamiesi restruktūrizavimo planu, laikydamiesi šiame įstatyme ir teismo nutartyje nustatytų apribojimų, valdo, naudoja visą įmonei nuosavybės ar patikėjimo teise priklausantį turtą ir juo disponuoja bei vadovauja įmonės veiklai <...> (1 dalis);

įmonės valdymo organų veiklą restruktūrizavimo metu prižiūri teismo paskirtas restruktūrizavimo administratorius (2 dalis). Taigi, restruktūrizuojamos įmonės valdymo organams gali būti taikomi tam tikri apribojimai, jeigu jie yra nustatomi restruktūrizavimo plane ar teismo nutartyje iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą, tačiau nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų apie pareiškėjo valdymo organams (tarp jų – generaliniam direktoriui) nustatytus apribojimus, susijusius su kreipimusi į teismą. Įmonių restruktūrizavimo įstatymas taip pat nenumato, kad įmonės valdymo organui kreipiantis įmonės vardu į teismą turi būti gautas konkretus paskirto įmonės restruktūrizavimo administratoriaus pritarimas tokiam veiksmui.

Pagal Įmonių restruktūrizavimo įstatymo nustatytą teisinį reglamentavimą (žr. ĮRĮ ketvirtąjį skirsnį, ypač jo 22 straipsnį, reglamentuojantį restruktūrizavimo administratoriaus pareigas ir teises), paskirtas įmonės administratorius tik prižiūri restruktūrizuojamos įmonės valdymo organų veiklą, susijusią su restruktūrizavimo plano vykdymu. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje yra pažymėta, jog šią restruktūrizavimo administratoriaus priežiūros funkciją nėra pagrindo traktuoti kaip paties įmonės administratoriaus vykdomą įmonės valdymo veiklą ar kaip įmonės administratoriaus veikimą kartu su įmonės valdymo organais.

Pagal Įmonių restruktūrizavimo įstatymą, restruktūrizavimo administratoriaus priežiūros funkcija iš esmės pasireiškia tik netiesiogiai, tai yra įmonės veiklos stebėjimu ir, esant reikalui, nurodymų įmonės valdymo organams dėl įmonės veiklos davimu; įmonės valdymo organams nevykdant šių nurodymų, gali būti keliamas klausimas dėl žalos atlyginimo ar įmonės valdymo organų narių įgaliojimų sustabdymo (nutraukimo) (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. kovo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-137/2010).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, sutiktina su pareiškėjo atskirojo skundo argumentu, kad aplinkybė, jog bendrovei yra iškelta restruktūrizavimo byla, pati savaime (per se) neeliminuoja bendrovės vadovo teisės atstovauti bendrovę teisme, įskaitant teisę bendrovės vardu pasirašyti bei paduoti skundą teismui.

Nagrinėjamu atveju konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai taikė proceso teisės normas, dėl to nepagrįstai ir neteisėtai atsisakė priimti RUAB „Melinga“ skundą kaip paduotą neįgalioto vesti bylą asmens. Remiantis išdėstytais motyvais, pareiškėjo atskirasis skundas tenkinamas, skundžiama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. liepos 8 d. nutartis panaikinama ir RUAB „Melinga“ skundo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 142 str. 1 d., 148 str., 151 str. 4 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Melinga“ atskirąjį skundą tenkinti.

Panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. liepos 8 d. nutartį ir perduoti restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Melinga“ skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Ramūnas Gadliauskas