2K-213-489/2015 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Pranešėjas Baudž.byla Nr.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-213-489/2015

Teisminio proceso Nr. 1-40-1-00307-2013-2

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.1.15.3.1;

2.1.15.3.3.2 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. kovo 31 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Viktoro Aiduko, Audronės Kartanienės ir pranešėjo Tomo Šeškausko,

sekretoriaujant Daivai Kučinskienei,

dalyvaujant prokurorei Linai Beinarytei,

asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės, gynėjai advokatei Vandai Laukevičienei,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros vyriausiosios prokurorės Laimos Mušauskytės-Griciuvienės kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 8 d. nutarties, kuria pakeista Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. balandžio 17 d. nuosprendžio dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo: iš dalies tenkintas nukentėjusiojo V. B. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo ir iš civilinio atsakovo „E” nukentėjusiajam V. B. priteista 6432 Lt (t. y. 1862,84 Eur) neturtinės žalos atlyginimo; iš atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės D. N. nukentėjusiajam V. B. priteista 868 Lt (t. y. 251,39 Eur) neturtinės žalos atlyginimo ir 200 Lt (t. y. 57,92 Eur) proceso išlaidų.

Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. balandžio 17 d. nuosprendžiu, vadovaujantis BK 40 straipsniu, D. N. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, nustatant vienerių metų laidavimo terminą, laiduotoja paskiriant V. N., ir baudžiamoji byla nutraukta. Iš civilinio atsakovo „E“ nukentėjusiajam V. B. priteista 4800 Lt (t. y. 1390,18 Eur) neturtinės žalos atlyginimo. Iš D. N. nukentėjusiajam V. B. priteista 100 Lt (t. y. 28,96 Eur) proceso išlaidų.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo Tomo Šeškausko pranešimą, prokurorės ir gynėjos, prašiusių kasacinį skundą patenkinti, paaiškinimų,

n u s t a t ė :

D. N. nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas už tai, kad 2013 m. rugsėjo 12 d., apie 18.59 val., Šiauliuose, Baltų ir Sembos gatvių sankryžoje, vairuodamas automobilį „Renault Espace“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 9 ir 158 punktų reikalavimus, t. y., važiuodamas pagrindine Baltų gatve, privažiuodamas nereguliuojamą Baltų ir Sembos gatvių sankryžą, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, sukėlė pavojų kitų eismo dalyvių ir jų turto saugumui: sukdamas sankryžoje į kairę, nedavė kelio pagrindiniu keliu iš dešinės atvažiavusiam mopedui „Aprilia Mojito 50 Custom“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo V. B., dėl to transporto priemonėms susidūrus, nukentėjusiajam V. B. buvo padarytas kairės blauzdos kaulų lūžis, t. y. nesunkus sveikatos sutrikdymas.

Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros vyriausioji prokurorė Laima Mušauskytė-Griciuvienė kasaciniu skundu prašo pakeisti apeliacinės instancijos teismo nutarties dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo: panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutarties dalį dėl neturtinės žalos 868 Lt (t. y. 251,39 Eur) priteisimo V. B. iš atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės D. N.. Iš dalies tenkinti nukentėjusiojo V. B. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo ir iš civilinio atsakovo „E“ priteisti nukentėjusiajam V. B. 7300 Lt (t. y. 2114,23 Eur) neturtinei žalai atlyginti. Kitos apeliacinės instancijos teismo nutarties dalies nekeisti.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas civilinio ieškinio klausimą, netinkamai pritaikė įstatymą, t. y. nepagrįstai netaikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.254 straipsnio, Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPD įstatymas) 11 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatų, dėl to neteisėtai bei nepagrįstai dalį nustatytos neturtinės žalos (868 Lt, t. y. 251,39 Eur) priteisė iš atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės D. N., o ne iš civilinio atsakovo draudimo bendrovės „E“.

Pasak kasatorės, nukentėjusysis ir civilinis ieškovas V. B. už jam D. N. veika padarytą neturtinę žalą ikiteisminio tyrimo metu pareiškė 30 000 Lt (t. y. 8688,60 Eur) civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti, o 2014 m. balandžio 4 d. teisiamajame posėdyje V. B., atsižvelgdamas į tai, kad draudimo bendrovė jam išmokėjo 2200 Lt (t. y. 637,16 Eur) neturtinei žalai atlyginti, civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos patikslino ir nurodė, kad civilinio ieškinio dydis – 27 800 Lt (t. y. 8051,44 Eur). Pirmosios instancijos teismas, atleisdamas D. N. nuo baudžiamosios atsakomybės už eismo įvykio, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta V. B. sveikata, sukėlimą, sumažino nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo prašomą priteisti neturtinės žalos dydį iki 4800 Lt (t. y. 1390,18 Eur) ir visą šią sumą priteisė iš civilinio atsakovo „E“.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo V. B. apeliacinį skundą, pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo pakeitė, motyvuotai padidino nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo prašomą priteisti neturtinės žalos dydį iki 7300 Lt (t. y. 2114,23 Eur) ir dalį šios sumos, t. y. 6432 Lt (t. y. 1862,84 Eur), priteisė iš civilinio atsakovo „E“, o likusią dalį, t. y. 868 Lt (t. y. 251,39 Eur), – iš atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės D. N.. Toks apeliacinės instancijos teismo neturtinės žalos išskaidymas, anot kasatorės, neatitinka įstatymų reikalavimų ir nebuvo tinkamai motyvuotas.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad civilinio atsakovo „E“ pareigos atlyginti V. B. padarytą žalą pagrindas yra su D. N. 2013 m. balandžio 12 d. sudaryta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis (toliau – TPVCAPD sutartis) LT/ACA 6247038 (b. 1. 23-25), galiojanti nuo 2013 m. balandžio 23 d. iki 2014 m. balandžio 22 d., taip pat sutarties pasirašymo metu galiojęs TPVCAPD įstatymas, kurio 11 straipsnio 1 dalis nustato, jog nuo 2012 m. birželio 11 d. transporto priemonių valdytojų atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio, nepaisant to, kiek yra nukentėjusiųjų trečiųjų asmenų, yra 5 000 000 Eur dėl žalos asmeniui, tarp jų 5000 Eur (17 264 Lt) dėl neturtinės žalos padarymo. Todėl, pasak kasatorės, draudimo bendrovė „ERGO Insurance SE“, sudariusi su D. N. TPVCAPD sutartį dėl transporto priemonės „Renault Espace” (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įsipareigojo eismo įvykio atveju atlyginti nukentėjusiajam trečiajam asmeniui žalą, neviršijančią minėtos sumos, taip pat ir neturtinę žalą, neviršijančią 5000 Eur (17 264 Lt). Apeliacinės instancijos teismas, kasatorės nuomone, motyvuotai padidinęs nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui V. B. padarytos neturtinės žalos dydį iki 9500 Lt (t. y. 2751,39 Eur), kuri neviršija draudimo sumos, nepagrįstai neturtinės žalos dalį priteisė iš D. N.. Draudimo bendrovė „E“ nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui V. B. atlygino dalį 2200 Lt (t. y. 637,16 Eur) neturtinės žalos, todėl visa likusi suma 7300 Lt (t. y. 2114,23 Eur) turėjo būti priteista iš draudiko „E“. Tokiu teisiniu reguliavimu, kasatorės nuomone, ginami ne transporto priemonės valdytojo, bet nukentėjusiojo interesai ir jo teisė į žalos atlyginimą.

Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros vyriausiosios prokurorės Laimos Mušauskytės-Griciuvienės kasacinis skundas tenkintinas.

Dėl BPK pažeidimų sprendžiant neturtinės žalos atlyginimą

Vienas iš materialiai atsakingų asmenų, išvardytų BPK 109 straipsnyje, 111 straipsnio 1 dalyje, gali būti draudimo įmonė (draudikas), su atsakingu už žalos padarymą asmeniu (pavyzdžiui, transporto priemonės valdytoju) trečiojo asmens interesais sudariusi civilinės atsakomybės draudimo sutartį.

Civilinės atsakomybės draudimo atveju pareiga atlyginti padarytą turtinę ir neturtinę žalą kyla dviem asmenims – draudikui ir žalą padariusiam asmeniui (draudėjui). Šių asmenų pareigos atsiradimo pagrindai ir apimtis skirtingi. Draudiko pareigos apimtis nustatoma pagal teisės normas, reglamentuojančias draudimo santykius, ir pagal draudimo sutartį (CK 6.254, 6.987 straipsniai). Bendroji taisyklė yra ta, kad, esant draudiminiam įvykiui, draudikas atlygina žalą neperžengdamas sutartyje nustatytos draudimo sumos ribų. Tuo tarpu žalą padariusio asmens (draudėjo) pareiga atlyginti žalą kyla delikto pagrindu, t. y. jį su nukentėjusiuoju (civiliniu ieškovu) sieja deliktinė prievolė ir materialinės žalos atlyginimui taikomas visiškas žalos atlyginimo principas (CK 6.251 straipsnio 1 dalis, 6.263 straipsnio 2, 3 dalys).

Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2010 m. vasario 3 d. nutarime nurodyta, kad „transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomasis draudimas yra specifinė ūkinė komercinė veikla, kurią vykdo draudikai (draudimo įmonės). Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimas yra privalomasis draudimas, kuriuo siekiama apsaugoti nukentėjusių asmenų ir draudėjų turtinius ir kitus interesus. Jeigu transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sumos nepakanka per eismo įvykį padarytai žalai, inter alia (be kita ko) neturtinei, visiškai atlyginti, faktinės žalos dydžio ir draudimo išmokos skirtumą atlygina žalą padaręs asmuo ar už jo veiksmus atsakingas kitas asmuo.“

Taigi, jeigu nukentėjusiajam (civiliniam ieškovui) teismo nustatytos neturtinės žalos visiškai nepadengia išmokėta draudimo išmoka ir draudimo atlyginimo dydžio tokiai žalai atlyginti nepakanka, likusią žalos dalį atlygina ją padaręs asmuo, atsakingas už žalos padarymą.

Pagal TPVCAPD įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 3 punktą transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, nuo 2012 m. birželio 11 d. yra 5 000 000 Eur dėl žalos asmeniui (tarp jų 5000 Eur dėl neturtinės žalos) ir 1 000 000 Eur dėl žalos turtui.

BPK 115 straipsnyje nenumatyta, kaip turėtų būti sprendžiamas civilinio ieškinio klausimas priimant nuosprendį atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės. Teismų praktika plėtojama ta linkme, kad ieškiniai dėl žalos atlyginimo šios kategorijos bylose išsprendžiami iš esmės, t. y. priimamas vienas iš BPK 115 straipsnio 1 dalyje nurodytų sprendimų – ieškinį visiškai ar iš dalies patenkinti arba jį atmesti. Tačiau sprendimą patenkinti civilinį ieškinį ir nustatyti jo dydį teismas priima tik tuo atveju, kai vadovaujantis BPK taisyklėmis ir joms neprieštaraujantiems kitiems teisės aktams nustatoma, kad atsakovas byloje yra tinkamas, o ieškinys pagrįstas ir jo dydis įrodytas.

Nagrinėjamoje byloje kaip civilinis atsakovas į bylą pagrįstai įtraukta draudimo bendrovė „E“, su kuria D. N. 2013 m. balandžio 12 d. sudarė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį. Draudimo bendrovės pareigos apimtis nustatyta pagal teisės normas, reglamentuojančias draudimo santykius, t. y. TPVCAPD įstatymą ir pagal TPVCAPD sutartį. Tokiu privalomuoju civilinės atsakomybės draudimo atveju pareiga atlyginti padarytą turtinę ir neturtinę žalą kyla dviem asmenims: draudikui (draudimo bendrovė „E“) ir žalą padariusiam asmeniui. Tik tada, kai padarytos žalos nukentėjusiajam (ieškovui) visiškai nepadengia išmokėta draudimo išmoka, likusią žalos dalį atlygina ją padaręs asmuo arba už kitas jo veikas materialiai atsakingas asmuo.

Byloje nustatyta, kad nukentėjusysis V. B. baudžiamojoje byloje pareiškė 30 000 Lt (t. y. 8688,60 Eur) civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti. Šiaulių apylinkės teismas 2014 m. balandžio 17 d. nuosprendžiu, atsižvelgęs į tai, kad draudimo bendrovės „E“ pagal TPVCAPD sutarties sąlygas nukentėjusiajam V. B. atlyginta 2200 Lt (t. y. 637,16 Eur) neturtinės žalos, iš civilinio atsakovo - draudimo bendrovės šiam nukentėjusiajam priteisė 4800 Lt (t. y. 1390,18 Eur) neturtinės žalos atlyginimo.

Šiaulių apygardos teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo V. B. apeliacinį skundą, padidino nukentėjusiojo prašomą priteisti neturtinės žalos dydį iki 7300 Lt (t. y. 2114,23 Eur) ir dalį šios sumos, t. y. 6432 Lt (t. y. 1862,84 Eur), priteisė iš civilinio atsakovo draudimo bendrovės „E“, o likusią dalį, t. y. 868 Lt (t. y. 251,39 Eur), – iš atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės D. N..

Kasatorius pagrįstai teigia, kad apeliacinės instancijos teismas neteisingai dalį nustatytos neturtinės žalos (868 Lt, t. y. 251,39 Eur) priteisė iš atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės D. N., o ne iš civilinio atsakovo draudimo bendrovės „E“.

Nukentėjusiajam V. B. apeliacinės instancijos teismo nustatyta bendra neturtinės žalos suma (9500 Lt, t. y. 2751,39 Eur), į šią sumą įskaitant draudimo bendrovės išmokėtus 2200 Lt (t. y. 637,16 Eur), taigi ši suma neviršija TPVCAPD įstatyme nustatytos privalomojo draudimo atlyginimo dėl neturtinės žalos ribos – 5000 Eur (t. y. 17 264 Lt). Šiuo atveju neturėjo būti vadovaujamasi CK 6.254 straipsnio 2 dalies norma, kurioje nurodyta, kad tuo atveju, jei draudimo atlyginimo nepakanka žalai visiškai atlyginti, draudimo atlyginimo ir faktinės žalos dydžio skirtumą atlygina apdraustasis asmuo, atsakingas už žalos padarymą.

Kolegija sprendžia, kad apeliacinės instancijos teismui nepritaikius reikiamų teisės normų civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo išspręstas iš esmės pažeidžiant BPK 109, 111 straipsnio 1 dalies ir 115 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Padaryti pažeidimai ištaisytini apeliacinės instancijos teismo nutartį pakeičiant ir visą apeliacinės instancijos teismo nustatytą neturtinę žalą priteisiant iš civilinio atsakovo – draudimo bendrovės „E“.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 6 punktu,

n u t a r i a :

Pakeisti Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 8 d. nutarties dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo: panaikinti šios nutarties dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo iš abiejų civilinių atsakovų – draudimo bendrovės „E” ir atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės D. N..

Nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui V. B. priteisti 2114,23 Eur (t. y. 7300 Lt ) neturtinei žalai atlyginti tik iš civilinio atsakovo „E“.

Kitą Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 8 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

Teisėjai Viktoras Aidukas

Audronė Kartanienė

Tomas Šeškauskas