A-1283-146/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A-1283-146/2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03644-2014-7

Procesinio sprendimo kategorija 26; 33.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. rugsėjo 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (pranešėja), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Skirgailės Žalimienės, teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Centro parkas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 13 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Centro parkas“ skundą atsakovui Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Centro parkas“ (toliau – ir UAB „Centro parkas“, pareiškėjas) kreipėsi į teismą su patikslintu skundu (b. l. 48–53), prašydamas panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos (toliau – ir VAGK) 2014 m. liepos 10 d. sprendimą Nr. 3R-255(AG-213/05-2014) (toliau – ir VAGK sprendimas Nr. 3R-255(AG-213/05-2014)), Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Agentūra, NMA, atsakovas) 2014 m. gegužės 28 d. sprendimą Nr. SKP-79 (toliau – ir NMA sprendimas Nr. SKP-79) ir 2014 m. gegužės 29 d. sprendimą Nr. BRK-(12.4)-4799 (toliau – ir NMA sprendimas Nr. BRK-(12.4)-4799) bei įpareigoti NMA grąžinti UAB “Centro parkas“ 2014 m. birželio 6 d. išskaičiuotą 12 101,75 Lt paramos sumą.

Pareiškėjas paaiškino, kad 2012 m. lapkričio 8 d. UAB „Centro parkas“ ir NMA pasirašė Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ (veikiančios ar naujai įsteigtos labai mažos įmonės plėtra) veiklos srities „Ne žemės ūkio veikla“ paramos sutartį, taikomą 2001 metų paraiškoms, Nr. 3VK-KV-11-1-0080026-PR001 (toliau – ir Paramos sutartis). Pagal Paramos sutartį UAB „Centro parkas“ (Paramos gavėjas) įsipareigojo įgyvendinti projektą Nr. 3VK-KV-11-1-0080026-PR001 „UAB „Centro parkas“ amatų plėtra“ (toliau – ir Projektas). Pagal Paramos sutartį buvo numatyta kompensuoti Paramos gavėjui iki 75 proc. visų tinkamu kompensuoti Projekto išlaidų.

Pareiškėjas teigė, kad UAB „Centro parkas“ siekia įsisavinti paramą ir laikėsi Paramos sutartyje nustatytų reikalavimų, tačiau jos sudaryta su UAB „Stremita“ 2013 m. balandžio 2 d. rangos sutartis Nr. 04-01 (toliau – ir Rangos sutartis) yra civilinė sutartis, kurios sudarymo sąlygos ir aiškinimo taisyklės įtvirtintos Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – ir CK), todėl aiškinant šią sutartį turi būti vadovaujamasi CK nuostatomis. Kitų teisės aktų, reglamentuojančių tokių sutarčių sudarymą ir aiškinimą, nėra, o atsakovui, vykdančiam paramos lėšų administravimą, teisės aktais nesuteikta teisė savaip interpretuoti ir aiškinti civilinių sutarčių sąlygas.

CK 6.655 straipsnyje įtvirtinta užsakovo pareiga sumokėti rangovui už atliktus darbus, paliekant užsakovui pasirinkimą sumokėti anksčiau nustatyto termino. Rangos sutarties 12.3 punkte šios sutarties šalys susitarė, kad Užsakovas UAB „Centro parkas“ sumoka Rangovui UAB „Stremita“ už atliktus darbus per 10 kalendorinių dienų nuo atitinkamo darbų etapo priėmimo – perdavimo akto pasirašymo dienos ir sąskaitos faktūros gavimo dienos. Remiantis CK 6.156 straipsnio 4 dalimi, sutarties sąlygas šalys nustato savo nuožiūra, išskyrus atvejus, kai tam tikras sutarties sąlygas nustato imperatyviosios teisės normos.

CK 6.655 straipsnyje įtvirtintos normos užsakovo pasirinkimo teisės ir šalių susitarimo negalėjo apriboti ir sutartyje neapribojo. Tokia teisė nesuteikta ir atsakovui, todėl UAB „Centro parkas“ atlikti veiksmai negali būti vertinami kaip sutartyje įtvirtintų apmokėjimo sąlygų pakeitimas ar atsiskaitymo tvarkos nesilaikymas, nes tai įtvirtinta įstatyme ir kitoks minėtos sutarties nuostatų ir pareiškėjo atliktų veiksmų aiškinimas yra neteisingas bei prieštarauja imperatyvioms teisės normoms. Jokio susitarimo dėl Rangos sutarties pakeitimo šalys nebuvo sudariusios ir dėl atsiskaitymo tvarkos pakeitimo nesitarė, todėl UAB „Centro parkas“ neturėjo jokio pagrindo kreiptis į Agentūrą dėl suderinimo.

Pareiškėjas mano, kad šioje bylioje skundžiamų VAGK ir atsakovo sprendimų išvados, esą pareiškėjas nesilaikė atsiskaitymų tvarkos, nes mokėjimus atliko anksčiau negu nurodyta sutartyje, tokiu būdu pakeitė sutartyje nustatytą atsiskaitymo tvarką, yra nepagrįstos, prieštaraujančios ne tik CK nuostatoms, bet ir bendriesiems teisės principams – teisingumui, protingumui, sąžiningumui.

Pareiškėjas akcentavo, kad Agentūra UAB „Centro parkas“ 2013 m. rugpjūčio 27 d. pateiktą mokėjimo prašymą jau buvo įvertinusi Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. 3D-153 patvirtintų Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos administravimo taisyklių (toliau – ir Administravimo taisyklės) nustatyta tvarka. Tuomet Agentūra informavo UAB „Centro parkas“ apie pastebėtą klaidą Rangos sutarties sudarymo datoje (2013 m. balandžio 2 d.), kuri nesutapo su mokėjimų pavedimuose nurodyta sutarties data (2013 m. kovo 20 d.). Tiekėjas 2013 m. rugsėjo 19 d. raštu patvirtino mokėjimų paskirtį. Šie Agentūros veiksmai sukūrė pareiškėjui pagrįstą pasitikėjimą savo veiksmų teisingumu, todėl praėjus daugiau negu 6 mėnesiams nuo dokumentų patikrinimo ir paramos lėšų pervedimo pasikeitusi atsakovo pozicija dėl pirkimo sutarties nuostatų aiškinimo vertintina kaip trukdymas įsisavinti paramos lėšas. Pareiškėjo nuomone, Agentūra nustatė pažeidimus, kurių iš esmės nebuvo, sankcijas skyrė formaliai. UAB „Centro parkas“ atlikti veiksmai nesukėlė jokių neigiamų pasekmių įvykdytam pirkimui ir negali būti vertinami kaip Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. 3D-150 patvirtintų Projekto vykdytojo, pretenduojančio gauti paramą iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemones, prekių, paslaugų ar darbų pirkimo taisyklių (toliau – ir Pirkimo taisyklės) pažeidimas.

Atsakovas Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos prašė atmesti pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą.

Atsiliepime (b. l. 68–72) atsakovas paaiškino, kad pagal 2012 m. lapkričio 8 d. UAB „Centro parkas“ ir NMA pasirašytą Paramos sutartį buvo numatyta nustatyta tvarka ir sąlygomis pareiškėjui (Paramos gavėjui) kompensuoti iki 690 560,00 Lt (iki 75 proc.) visų tinkamų kompensuoti Projekto išlaidų. 2013 m. kovo 4 d. pareiškėjas pateikė kvietimus įmonėms UAB „Stremita“, UAB „Ramsa Group“, UAB „Stratenova“ dalyvauti Projekto įgyvendinimui organizuojamoje apklausoje (toliau – ir Pirkimas) ir pateikti pasiūlymus. 2013 m. kovo 20 d. tinkamiausiu buvo pripažintas UAB „Stremita“ (toliau – ir tiekėjas) pasiūlymas, kurio kaina – 840 948,00 Lt be PVM. 2013 m. balandžio 2 d. pareiškėjas su UAB „Stremita“ pirkimo sutartį Nr. 04-01 (toliau – ir Pirkimo sutartis), kurios kaina 1 017 546,99 Lt su PVM. Pareiškėjas 2013 m. rugpjūčio 27 d. pateikė Agentūrai organizuoto Pirkimo dokumentus. Agentūra 2013 m. rugsėjo 20 d. raštu Nr. KV-(10.6.1.E)-1006 informavo pareiškėją, jog įvertino Pirkimo dokumentus ir nustatė, kad jie neprieštarauja Pirkimo taisyklėms. UAB „Centro parkas“ 2013 m. rugpjūčio 27 d. pateikė Agentūrai mokėjimo prašymą Nr. 3VK-LV-11-1-008026-MP002 (toliau – ir Mokėjimo prašymas Nr. 2), kuriame deklaravo tinkamų finansuoti išlaidų sumą – 322 713,23 Lt, iš kurių prašė išmokėti (kompensuoti) 242 034,92 Lt. Pareiškėjas 2014 m. vasario 25 d. pateikė Agentūrai mokėjimo prašymą Nr. 3VK-KV-11-1-008026-MP003 (toliau – ir Mokėjimo prašymas Nr. 3), kuriame deklaravo tinkamų finansuoti išlaidų sumą – 322 847,93 Lt, iš kurių prašė išmokėti (kompensuoti) 242 135,95 Lt. Agentūra 2014 m. gegužės 28 d. priėmė sprendimą Nr. SKP-79 dėl dalies paramos (12 101,75 Lt) susigrąžinimo pagal Mokėjimo prašymą Nr. 2. Pareiškėjas šį Agentūros sprendimą 2014 m. birželio 25 d. apskundė VAGK, kuri 2014 m. liepos 10 d. sprendimu Nr. 3R-255(AG-213/05-2014) pareiškėjo skundą atmetė.

Atsakovo nuomone, pirkimo sutartis negali būti prilyginama civilinei rangos sutarčiai. Pirkimo sutartis ir jos tinkamas vykdymas yra pagrindas kompensuoti pareiškėjo patirtas išlaidas. Pirkimo sutartis vykdoma Projekto įgyvendinimo procese ir yra betarpiškai susijusi su viešuoju interesu (ypač su valstybės ir visuomenės finansiniais interesais). Pirkimo sutarties specifiką reguliuoja Pirkimo taisyklės, kurias pažeidė pareiškėjas. Pirkimo taisyklių, kaip specialaus teisės akto, normų reikalavimai yra imperatyvaus pobūdžio. Pirkimo laimėtoją pareiškėjas paskelbė 2013 m. kovo 20 d., o Pirkimo sutartis pasirašyta 2013 m. balandžio 2 d.

Pagal Pirkimo sutarties 12.5 papunktį, pareiškėjas įsipareigojo sumokėti tiekėjui 100 000 Lt per 5 kalendorines dienas nuo Pirkimo sutarties pasirašymo dienos. Tolesni atsiskaitymai už tiekėjo darbus turėjo būti atliekami remiantis Pirkimo sutarties 12.3 papunkčiu, kuriame nustatyta, kad pareiškėjas privalo sumokėti tiekėjui už atliktus darbus per 10 kalendorinių dienų nuo atitinkamo darbų etapo priėmimo–perdavimo akto pasirašymo dienos ir sąskaitos faktūros gavimo dienos. Pirmasis avanso 100 000 Lt mokėjimas tiekėjui atliktas 2013 m. kovo 29 d., dar šalims nesudarius pirkimo sutarties, o tik paskelbus pirkimo laimėtoją, kiti mokėjimai buvo atlikti 2013 m. balandžio 2 d. (50 000 Lt), 2013 m. birželio 21 d. (100 000 Lt), 2013 m. liepos 11 d. (50 000 Lt).

Šie mokėjimai atlikti nesilaikant Pirkimo sutarties 12.3 papunktyje nustatytos tvarkos ir tiekėjui dar neatlikus darbų, už kuriuos buvo mokama. Atsižvelgdama į tai, Agentūra teigė, kad pareiškėjas nesilaikė Pirkimo sutartyje nustatytos atsiskaitymo tvarkos ir mokėjimus atliko savo nuožiūra. Agentūra pažymėjo, kad nėra svarbu, kokia forma šalys susitarė dėl sutarties pakeitimo (žodžiu ar konkliudentiniais veiksmais), nes faktinis pareiškėjo elgesys leidžia konstatuoti Pirkimo sutarties sąlygų pakeitimą. Pareiškėjas atliko mokėjimus pagal Pirkimo sutartį visiškai kitokia tvarka, nė nurodyta pačioje sutartyje.

Atsiskaitymo tvarka pagal Pirkimo sutartį pareiškėjo buvo pakeista sąmoningai, o ne per klaidą. Remdamasi būtent šiomis faktinėmis aplinkybėmis, o ne Pirkimo sutarties aiškinimu, Agentūra priėmė pareiškėjo ginčijamus sprendimus. Pareiškėjas žinojo, kad jo veiksmai yra neteisėti ir sukelia atitinkamas neigiamas pasekmes, todėl negalėjo turėti jokių teisėtų lūkesčių ar pasitikėjimo savo veiksmų teisingumu, nepriklausomai nuo Agentūros priimto sprendimo. Be Pirkimo taisyklių 52 punkto pažeidimo, pareiškėjo atlikti veiksmai sudarė tiekėjui išskirtines sąlygas kitų potencialių tiekėjų atžvilgiu.

Pirkimo sutarties sumos išmokėjimas prieš darbų atlikimą sudarė palankią finansinę padėtį tiekėjui, ko objektyviai negalėjo tikėtis kiti apklausos dalyviai. Dėl pareiškėjo veiksmų pasikeitusi ekonominė tiekėjo padėtis, jeigu būtų buvusi žinoma Pirkimo procedūros metu, galėjo lemti kitokias apklausoje dalyvavusių tiekėjų pasiūlymų sąlygas.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. lapkričio 13 d. sprendimu (b. l. 174–177) pareiškėjo UAB „Centro parkas“ skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas nustatė, kad byloje ginčas kilo dėl VAGK 2014 m. liepos 10 d. sprendimo Nr. 3R-255(AG-213/05-2014) (b. l. 10–20), Agentūros 2014 m. gegužės 28 d. sprendimo Nr. SKP-79 (b. l. 22–24) ir 2014 m. gegužės 29 d. sprendimo Nr. BRK-(12.4)-4799 (b. l. 27–29) teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėjas siekia Agentūros išskaičiuotos 12 101,75 Lt paramos sumos grąžinimo.

Ištyręs pateiktus į bylą įrodymus teismas nustatė, kad 2012 m. lapkričio 8 d. pareiškėjas ir atsakovas pasirašė Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ (veikiančios ar naujai įsteigtos labai mažos įmonės plėtra) veiklos srities „Ne žemės ūkio veikla“ paramos sutartį Nr. 3VK-KV-11-1-008026-PR001 (b. l. 119–124), pagal kurią pareiškėjas įsipareigojo įgyvendinti projektą „UAB „Centro parkas“ amatų plėtra“. 2013 m. kovo 20 d. UAB „Stremita“ elektroniniu paštu persiuntė pareiškėjui 2013 m. kovo 20 d. pirkimo sutartį, siūlydamas galimybę ją koreguoti (b. l. 35). Pareiškėjas atsakovui pateikė 2013 m. balandžio 2 d. su tiekėju pasirašytą pirkimo sutartį Nr. 04-01 (b. l. 92–95). Agentūra 2013 m. rugsėjo 20 d. raštu Nr. KV-(10.6.1.E)-1006 informavo pareiškėją, kad įvertino pirkimo dokumentus ir nustatė, kad jie neprieštarauja Pirkimo taisyklėms (b. l. 107). Pareiškėjas 2013 m. rugpjūčio 27 d. pateikė Agentūrai mokėjimo prašymą, kuriame deklaravo tinkamų finansuoti išlaidų sumą – 322 713,23 Lt, iš kurių prašė kompensuoti 242 034,92 Lt (b. l. 88–92). Agentūra 2014 m. gegužės 28 d. priėmė sprendimą Nr. SKP-79 susigrąžinti permokėtą 12 101,75 Lt paramos sumą (b. l. 22–24), o 2014 m. gegužės 29 d. sprendimą Nr. BRK-(12.4)-4799 „Dėl paramos skyrimo iš dalies“ (b. l. 27–29). Pareiškėjas pateikė skundą VAGK (b. l. 54–61), kuri 2014 m. liepos 10 d. dėl pareiškėjo skundo priėmė sprendimą Nr. 3R-255(AG-213/05-2014) (b. l. 10–20).

Nagrinėdamas administracinį ginčą teismas atsižvelgė į Pirkimo taisyklių nuostatas. Šių Taisyklių 3 punkte nustatyta, kad Taisyklėse nurodyti prekių, paslaugų ar darbų pirkimai turi būti atliekami vadovaujantis lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir skaidrumo principais. Pirkimo taisyklių 52 punkte numatyta, kad pirkimo sutartis po konkurso ar apklausos gali būti keičiama tik paaiškėjus, jog jai tinkamai įvykdyti būtina daryti pirkimo sutarties pakeitimus, kurie iš esmės nekeis pirkimo objekto, jo tiesioginės paskirties, atitikties Europos Sąjungos standartams. Pirkimo sutarties pakeitimai turi būti suderinti su atitinkamu Agentūros teritoriniu paramos administravimo skyriumi (išskyrus atvejus, kai sutarties vertė neviršija 100 tūkst. Lt, taip pat kai keičiamo pirkimo objekto dalies vertė neviršija 5 proc. visos pirkimo sutarties vertės). Agentūra, vertindama pakeitimų būtinybę, atsižvelgia į tai, ar atlikus numatomus pakeitimus nebus pažeisti Taisyklių 3 punkte įtvirtinti pirkimų principai, ar bus pasiekti numatyti projekto tikslai bei uždaviniai, pakeitimai yra ekonomiškai pagrįsti bei naudingi, o aplinkybių, dėl kurių kilo pirkimo sutarties keitimo poreikis, negalima buvo numatyti vykdant konkursą ar apklausą.

Įvertinęs bylos dokumentus, teismas nustatė, kad nors tiekėjas pareiškėjui elektroniniu paštu 2013 m. kovo 20 d. persiuntė rangos sutartį Nr. 01-01, siūlydamas galimybę ją koreguoti (b. l. 35, 36–42), tačiau pareiškėjas atsakovui pateikė su tiekėju 2013 m. balandžio 2 d. pasirašytą rangos sutartį Nr. 04-01 (b. l. 92–95). Teismas, nustatęs, kad pirminė rangos sutartis, siųsta pareiškėjui elektroniniu paštu, ir antroji sutartis skiriasi ne tik data, bet ir numeriu, atmetė kaip nepagrįstą pareiškėjo atstovės teismo posėdžio metu pateiktą argumentą, esą klaidingas sutarties datos nurodymas yra tik elementari klaida. Teismo vertinimu, pareiškėjas, pats teikdamas atsakovui 2013 m. balandžio 2 d. sutartį, patvirtino, kad būtent 2013 m. balandžio 2 d. jis pasirašė sutartį su tiekėju ir ši sutartis šalims sukelia teisines pasekmes. Pagal minėtos sutarties 12.5 punktą, užsakovas įsipareigoja sumokėti rangovui 100 000 Lt avansą per 5 kalendorines dienas nuo šios sutarties pasirašymo dienos, pagal sutarties 12.3 punktą, užsakovas sumoka rangovui už atliktus darbus per 10 kalendorinių dienų nuo atitinkamo darbų etapo priėmimo–perdavimo akto pasirašymo dienos ir sąskaitos faktūros gavimo dienos. Atsižvelgęs į tai, kad avansas buvo sumokėtas 2013 m. kovo 29 d., o pirkimo sutartis pasirašyta 2013 m. balandžio 2 d., kiti mokėjimai atlikti dar neatlikus darbų 2013 m. balandžio 2 d., 2013 m. birželio 21 d., 2013 m. liepos 11 d., nes sąskaitos faktūros išrašytos atitinkamai tik 2013 m. liepos 15 d., 2013 m. rugpjūčio 14 d. (b. l. 98, 99, 101, 102), teismas konstatavo, kad mokėjimus pareiškėjas atliko ne pagal pasirašytos sutarties 12.3 ir 12.5 punktus.

Teismas pabrėžė, kad pareiškėjas, būdamas pasirašęs Paramos sutartį ir siekdamas įsisavinti paramą, Pirkimo sutartį su tiekėju privalo vykdyti tinkamai laikydamasis Projekto įgyvendinimo proceso taisyklių. Tokia Pirkimo sutartis yra susijusi su viešuoju interesu, sudaryta konkurso būdu, vadovaujantis Pirkimo taisyklių 4 punktu, 47 punktu, todėl ji negali būti laikoma elementaria civiline rangos sutartimi. Pareiškėjas pagal Paramos sutartį prisiima įsipareigojimus tinkamai dalyvauti Projekto įgyvendinimo procese. Pirkimo taisyklių 52 punkte imperatyviai nustatyta, kad pirkimo sutartis gali būti keičiama tik išimtiniu atveju, kai jos nepakeitus būtų neįmanoma jos vykdyti, ir tik suderinus su Agentūros teritoriniu paramos administravimo skyriumi. Nagrinėjamu atveju teismas jokio būtinumo keisti sutartį nenustatė, taip pat pažymėjo, jog pritarimas nebuvo negautas, Pirkimo sutarties punktų dėl mokėjimo sąlygų nesilaikyta. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatavo, kad Agentūra pagrįstai nustatė Pirkimo taisyklių 52 punkto pažeidimą. Teismas sutiko su atsakovo teiginiu, kad nėra svarbu, kokia forma šalys susitarė dėl sutarties pakeitimo (žodžiu ar konkliudentiniais veiksmais), nes faktinis pareiškėjo elgesys leidžia konstatuoti Pirkimo sutarties sąlygų pakeitimą. Be to, teismas konstatavo, kad susidariusi situacija lemia Pirkimo taisyklių 3 punkto pažeidimą, kadangi pareiškėjas tiekėjui sudarė išskirtines sąlygas – pinigus pervedė dar jam neatlikus darbų, todėl tokias sąlygas žinoję kiti tiekėjai galbūt būtų parengę kitokius pasiūlymus.

Pareiškėjo teiginį, kad 2013 m. rugpjūčio 27 d. atsakovui įvertinus pareiškėjo pateiktą mokėjimo prašymą jis pasitikėjo savo veiksmų teisingumu, todėl, praėjus daugiau negu 6 mėnesiams nuo dokumentų patikrinimo ir paramos lėšų pervedimo, pasikeitusi atsakovo pozicija dėl Pirkimo sutarties nuostatų aiškinimo vertintina kaip trukdymas įsisavinti paramos lėšas, teismas atmetė kaip nepagrįstą bei pažymėjo, kad pagal Agentūros direktoriaus 2013 m. sausio 23 d. įsakymu Nr. BR1-83 patvirtintą Sankcijų paramos gavėjams, pažeidusiems pirkimų vykdymo tvarką, taikymo metodiką (toliau – ir Sankcijų taikymo metodika), Agentūra turi pareigą tikrinti kaip laikomasi Pirkimo taisyklių nuostatų ir, nustačiusi pažeidimus, skirti sankcijas, kas tinkamai buvo padaryta šiuo atveju. Pareiškėjas, būdamas juridinis asmuo ir žinodamas, kad jis mokėjimus atlieka ne pagal pasirašytos sutarties 12.3 ir 12.5 punktus, negalėjo, jo paties žodžiais tariant, turėti pasitikėjimo savo veiksmų teisingumu.

Remdamasis išdėstytais argumentais, teismas nusprendė, kad skundžiami sprendimai yra teisėti ir pagrįsti, todėl juos naikinti, vadovaujantis pareiškėjo nurodytais ar kitais motyvais, nėra pagrindo. Nustatęs, kad nėra pagrindo naikinti skundžiamus sprendimus, teismas atmetė išvestinį reikalavimą dėl Agentūros įpareigojimo grąžinti pareiškėjui 12 101,75 Lt paramos sumą.

III. Pareiškėjas UAB „Centro parkas“ (toliau – ir apeliantas) apeliaciniame skunde (b. l. 182–186) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 13 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – skundą tenkinti. Apeliaciniame skunde pareiškėjas iš dalies remiasi tais pačiais argumentais kaip ir patikslintame skunde, paduotame pirmosios instancijos teismui. Be to, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliantas nurodė šiuos argumentus:

1. Pirmosios instancijos teismas pažeidė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 81 straipsnį, kadangi aktyviai nedalyvavo tiriant įrodymus, nenustatė visų bylai svarbių aplinkybių, neištyrė ir tinkamai neįvertino visų bylos įrodymų, atsisakė priimti naujus įrodymus, netenkino prašymo apklausti liudytoją A. D., netaikė įstatymo, kurį turėjo taikyti (Civilinio kodekso) , todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.

2. Teismo išvada, esą šalims teisines pasekmes sukėlė 2013 m. balandžio 2 d. sutartis, prieštarauja byloje esantiems rašytiniams įrodymams –2013 m. kovo 29 d., 2013 m. balandžio 2 d., 2013 m. birželio 21 d. mokėjimo pavedimams, kuriuose nurodyta, kad avansas pervestas pagal 2013 m. kovo 20 d sutartį Nr. 01-01. Teismas atkreipė dėmesį į sutarčių skirtingas datas ir numerius, tačiau neanalizavo sutarčių turinio, kuris yra identiškas. Tiekėjui nurodžius apie galimybę koreguoti 2013 m. kovo 20 d. elektroniniu paštu siųstą pasirašytą sutartį, pareiškėjas jos nekoregavo, o patvirtino būtent gautos redakcijos sutartį, kurią vykdė. Todėl teismo išvada, esą avansas buvo sumokėtas iki sutarties pasirašymo, yra nepagrįsta.

3. Teismas sprendime neteisingai nurodė, kad Pirkimo sutartis sudaryta konkurso būdu, kadangi tarp UAB „Centro parkas“ ir tiekėjo sudaryta Pirkimo sutartis buvo sudaryta ne konkurso, bet apklausos būdu. Pirkimo taisyklės atsiskaitymo su tiekėju sąlygų nereglamentuoja, todėl šios sąlygos turi būti nustatomos pagal CK normas. Vertindamas pareiškėjo atliktus veiksmus teismas rėmėsi pažodiniu Pirkimo sutarties nuostatų aiškinimu ir faktiniu pareiškėjo elgesiu, tačiau toks vertinimas prieštarauja tiek sutarčių aiškinimo taisyklėms, tiek atsiskaitymą rangos santykiuose reglamentuojančioms teisės normoms, taip pat teisingumo ir protingumo principams. Prievolės įvykdymas anksčiau nustatyto galutinio termino nelaikytinas sutarties pakeitimu; tai yra absoliuti teisė, kurios teisės aktai neriboja, netgi santykiuose, susijusiuose su viešuoju interesu.

4. Teismo sprendimo išvada, esą pareiškėjas tiekėjui sudarė išskirtines sąlygas – pinigus pervedė dar jam neatlikus darbų, todėl tokias sąlygas žinoję kiti tiekėjai galbūt būtų parengę kitokius pasiūlymus, yra prielaida. Vykdant apklausą kvietime teikti pasiūlymą atsiskaitymo sąlygos nebuvo nurodytos ir apklausoje dalyvavę tiekėjai informacijos apie atsiskaitymo tvarką nebuvo gavę. Atsiskaitymo tvarką, kuri buvo numatyta Pirkimo sutartyje, apeliantui pasiūlė tiekėjas. Rangos santykiuose galimi du atsiskaitymo būdai – avansinis arba po darbų atlikimo, todėl visi apklausoje dalyvavę tiekėjai neabejotinai žinojo, kad atsiskaitymas bus vykdomas vienu iš šių būdu, tačiau nė vienas tiekėjas savo pasiūlyme nenurodė, kad jeigu bus atsiskaitoma avansu, sąlygos bus kitokios. Todėl teismo išvados, esą tokias sąlygas žinoję tiekėjai galbūt būtų parengę kitokius pasiūlymus, yra nepagrįstos. Pirkimo taisyklių 1 priede yra patvirtinta kvietimo pateikti prekių, paslaugų ar darbų pasiūlymą forma, skirta konkursui, joje prie pirkimo objekto yra nurodytos esminės sutarties vykdymo sąlygos, viena iš kurių yra apmokėjimo sąlygos. Savo ruožtu vykdant pirkimus apklausos būdu, šių reikalavimų nėra ir tiekėjams yra siunčiamas laisvos formos kvietimas, kurio turinį nustato projekto vykdytojas (43 p.). Todėl visos kitos sąlygos, kurias apeliantas suderino su paskelbtu laimėtoju, ar apelianto atlikti veiksmai po sutarties sudarymo negali būti vertinami kaip išskirtinių sąlygų tiekėjui sudarymas. Jokių neigiamų pasekmių įvykdytam pirkimui apelianto atlikti veiksmai nesukėlė. Sąlygos, kurių nebuvo kvietimuose teikti pasiūlymus, objektyviai negalėjo turėti jokios įtakos apklausoje dalyvavusiems tiekėjams, vadinasi, Pirkimo taisyklių 3 punkto pažeidimo konstatavimas yra nepagrįstas.

5. Teismo išvada, kad pareiškėjas, būdamas juridinis asmuo ir žinodamas, kad jis mokėjimus atlieka ne pagal pasirašytos sutarties 12.3 ir 12.5 punktus, negalėjo pasitikėti savo veiksmų teisingumu, yra nepagrįsta, visų pirma, todėl, kad pareiškėjas (apeliantas) nežinojo, jog mokėjimus atlieka ne pagal pasirašytos sutarties 12.3 ir 12.5 punktus, nes sutartyje nustatytos atsiskaitymo sąlygos numato galutinį atsiskaitymo terminą, kurį uždelsus skaičiuojami delspinigiai. Antra, tikrindamas 2013 m. rugpjūčio 27 d. mokėjimo prašymą bei kartu su prašymu pateiktus dokumentus, atsakovas dėl atliktų mokėjimų nenustatė jokių pažeidimų bei, pranešęs apie teigiamą dokumentų įvertinimą, pervedė prašomą kompensuoti išlaidų sumą, todėl apeliantas teigia, kad jis neturėjo jokio pagrindo suabejoti savo veiksmų teisingumu ir buvo pagrįstai įsitikinęs, jog nesant sutartyje draudimo, gali mokėjimus atlikti savo pasirinkimu, nepraleisdamas nustatyto galutinio atsiskaitymo termino.

6. Sankcijos UAB „Centro parkas“ buvo pritaikytos remiantis Agentūros direktoriaus 2013 m. sausio 23 d. įsakymu Nr. BR1-82 patvirtinta Sankcijų taikymo metodika, kurios 12 punktas nustato, kad, gavęs pranešimą apie Agentūros ketinamas taikyti sankcijas, projekto vykdytojas iki atitinkamo mokėjimo prašymo pateikimo termino pabaigos (sprendimo dėl sankcijų pritaikymo priėmimo Agentūroje) turi teisę iš naujo tinkamai įvykdyti pirkimą ir pateikti vertinti šio pirkimo dokumentus, tokiu atveju sankcijos netaikomos. Apeliantas pabrėžia, kad jokio pranešimo nėra gavęs, priešingai, 2013 m. rugpjūčio 27 d. mokėjimo prašymas buvo įvertintas teigiamai ir pervestos prašomos lėšos. Tik pateikus antrąjį, t. y. 2014 m. vasario 25 d., mokėjimo prašymą, paaiškėjo, kad UAB „Centro parkas“ neva pažeidė Pirkimo taisykles. Tokiu būdu, atsakovas nevykdė Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2003 m. sausio 22 d. įsakymu Nr. 3D-17, (toliau – ir Agentūros nuostatai) 9.20 punkto, kuriame numatyta, kad Agentūra teikia išsamią informaciją paramos gavėjams apie valstybės paramos ir Europos Sąjungos paramos žemės ūkiui ir kaimo plėtrai priemones, jų įgyvendinimo ir panaudojimo galimybes bei tvarką, taip pat Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 1 straipsnio, įtvirtinančio, kad šis įstatymas sudaro prielaidas įgyvendinti Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatą, jog visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms.

7. Atsakovas Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos su pareiškėjo apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.

Atsiliepime į apeliacinį skundą (b. l. 191–196) atsakovas iš dalies pakartoja tuos pačius argumentus kaip ir atsiliepime į pareiškėjos skundą, paduotame pirmosios instancijos teismui. Nesutikdamas su pareiškėjo apeliaciniu skundu, atsakovas papildomai nurodo šiuos argumentus:

1. Teismas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas, pasirašęs Paramos sutartį ir siekdamas įsisavinti paramą, pirkimo sutartį privalo vykdyti tinkamai laikydamasis Projekto įgyvendinimo proceso taisyklių, todėl Pirkimo sutartis negali būti prilyginama civilinei rangos sutarčiai.

2. Pirkimo taisyklių 3 punkte įtvirtinta, kad taisyklėse nurodyti prekių, paslaugų ar darbų pirkimai turi būti atliekami vadovaujantis lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir skaidrumo principais. Tie patys principai numatyti Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnyje. Tai reiškia, kad tiek pirkimuose, vykdomuose pagal Pirkimo taisykles, tiek viešuosiuose pirkimuose, vykdomuose pagal Viešųjų pirkimų įstatymo normas, lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir skaidrumo principų turinys yra analogiškas.

3. Sankcijų taikymo metodikos 12 punktas gali būti taikomas tais atvejais, kai pareiškėjai, remdamiesi Pirkimo taisyklių 50 punktu, iš karto po pirkimo procedūros atlikimo ir sutarties su laimėjusiu tiekėju pasirašymo (iki pirkimo sutarties vykdymo ir mokėjimo prašymo pateikimo) kreipiasi į Agentūrą su prašymu įvertinti pirkimo dokumentus.

4. Pirmosios instancijos teismas nuodugniai išnagrinėjo bylos faktines aplinkybes ir pagrįstai bei teisėtai nustatė, kad Agentūra teisingai konstatavo Pirkimo taisyklių 52 punkto ir 3 punkto pažeidimus, pagrįstai pritarė Agentūros taikytai sankcijai.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamas ginčas kilęs dėl Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „ Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ (veikiančios ar naujai įsteigtos labai mažos įmonės plėtra) veiklos srities „Ne žemės ūkio veikla“ administravimo procese Agentūros priimtų sprendimų, kuriais Agentūra nutarė susigrąžinti Projekto vykdytojui UAB „Centro parkas“ permokėtą paramos sumą – 12 101,75 Lt.

Pareiškėjas apeliaciniame skunde pareiškė prašymą nagrinėti jo apeliacinį skundą žodinio proceso tvarka. Administracinių bylų teisenos įstatymo 137 straipsnio (2012 m. balandžio 17 d. įstatymo Nr. XI-1973 redakcija, galiojanti nuo 2012 m. liepos 1 d.) 1 dalis nustato, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, t. y. nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma.

Pareiškėjas prašymą dėl jo apeliacinio skundo nagrinėjimo žodinio proceso tvarka siejo su procesinio pobūdžio prašymu apklausti liudytoją A. D., kurio neapklausė pirmosios instancijos teismas. Iš bylos medžiagos matyti, kad prašomas apklausti liudytoju asmuo ginčui aktualiu laikotarpiu dirbo UAB „Stremita“ gamybos direktoriumi, šios įmonės vardu pasirašė 2013 m. kovo 15 d. tiekėjo pasiūlymą, Rangos sutartyje jis nurodytas Rangovo darbų vykdytoju, 2013 m. liepos 15 d. ir 2013 m. rugpjūčio 14 d. pasirašė atliktų darbų pridavimo UAB „Centro parkas“ aktus Nr. 7-1 ir Nr. 8-1, išrašė pagal šiuos aktus 2013 m. liepos 15 d. ir 2013 m. rugpjūčio 14 d. sąskaitas faktūras Nr. 309 ir Nr. 310.

Be to, minėtas asmuo (kaip UAB „Stremita“ direktorius) pasirašė 2013 m. rugsėjo 19 d. raštą Agentūrai, kuriame nurodė kokios sutarties pagrindu ir pagal UAB „Stremita“ gavo iš UAB „Centro parkas“ mokėjimus. Pareiškėjo (apelianto) pozicija dėl šio rašto ir kitų pateiktų į bylą dokumentų išdėstyta raštu procesiniuose dokumentuose, prašomo apklausti asmens pasirašytų dokumentų turinys yra aiškus. Atsižvelgdama į visa tai, teisėjų kolegija nenustatė pagrindo kviesti A. D. liudytoju ir dėl to nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka.

Bylos šalys savo poziciją dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo ir ginčo esmės savo procesiniuose dokumentuose išdėstė aiškiai ir išsamiai. Teisėjų kolegija, įvertinusi minėtas aplinkybes ir apelianto prašymo motyvus, nenustatė pagrindo taikyti išimtį iš Administracinių bylų teisenos įstatymo 137 straipsnio 1 dalyje nustatytos bendrosios taisyklės dėl apeliacinių skundų nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka ir bylą pagal pareiškėjo apeliacinį skundą išnagrinėjo rašytinio proceso tvarka.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 136 straipsnio 2 dalis nustato, kad apeliacine tvarka nagrinėjant bylą teismo nesaisto apeliacinio skundo argumentai ir jis privalo patikrinti visą bylą. Teisėjų kolegija patikrino bylą, be kita ko, atsižvelgdama į šį įstatymo reikalavimą.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas (apeliantas) UAB „Centro parkas“ ir Agentūra 2012 m. lapkričio 8 d. pasirašė Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ (veikiančios ar naujai įsteigtos labai mažos įmonės plėtra) veiklos srities „Ne žemės ūkio veikla“ paramos sutartį, taikomą 2011 metų paraiškoms Nr. 3VK-KV-11-1-008026-PR001, kuria Projekto įgyvendinimui numatyta kompensuoti iki 690 560 Lt visų tinkamų kompensuoti Projekto išlaidų, iš jų 517 920,00 Lt (iki 75 proc. Paramos sumos) EŽŪFKP lėšos, 172 640,00 Lt (iki 25 proc. Paramos sumos) Lietuvos valstybės biudžeto lėšos. Be to, Paramos sutartyje buvo nustatytas Paramos gavėjo įnašas (407 440,00 Lt, arba 35 proc.), kuriuo jis turi prisidėti prie tinkamų finansuoti Projekto išlaidų).

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Agentūros 2014 m. gegužės 28 d. sprendimas Nr. SKP-79 ir 2014 m. gegužės 29 d. sprendimas Nr. BRK-(12.4)-4799, taip pat VAGK 2014 m. liepos 10 d. sprendimas Nr. 3R-255(AG-213/05-2014), kuriuo VAGK atmetė pareiškėjo skundą dėl Agentūros 2014 m. gegužės 28 d. sprendimo Nr. SKP-79 panaikinimo, yra pagrįsti ir teisėti.

Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliacinį skundą grindžia argumentais, kad teismas pažeidė procesinės teisės normas (ABTĮ 81 straipsnį), nenustatė visų bylai reikšmingų aplinkybių, netinkamai taikė teisės normas.

Dėl ginčui aktualios teisės taikymo teisėjų kolegija pažymi, kad paramos teikimą iš Europos Bendrijos finansuojamų projektų, taip pat iš Lietuvos valstybės biudžeto lėšų reglamentuoja viešosios teisės normos. Civilinio kodekso 1.1 straipsnyje nustatyta, kad šio Kodekso normos santykiams, kuriuos reguliuoja viešosios teisės normos, taikomos tiek, kiek šių santykių nereglamentuoja atitinkami įstatymai, taip pat šio Kodekso įsakmiai nurodytais atvejais. Paramos teikimą iš Europos Bendrijos finansuojamų projektų lėšų reglamentuoja viešosios teisės normos, t. y. Europos Sąjungos teisės normos ir su jomis susijusios nacionalinės viešosios teisės normos. Pareiškėjas sudarė su UAB „Stremita“ Rangos sutartį Projekto (Narvydiškių dvaro sodybos pastato (amatų cecho)) įgyvendinimui (statybos ir apdailos darbų atlikimui), siekdamas įvykdyti Paramos sutartį ir gauti paramą. Paramos sutartyje ne kartą pažymėtas paramos gavėjo įsipareigojimas įgyvendinti Projektą nepažeidžiant EB ir Lietuvos Respublikos teisės aktų (Paramos sutarties 1, 4.7, 17.12 p.). Pirmosios instancijos teismas sprendime teisingai pažymėjo, kad Rangos sutartis šioje byloje turi būti vertinama viešosios teisės normų kontekste kaip susijusi su Paramos sutarties vykdymu.

Nagrinėjam ginčui yra aktualus teisinis reguliavimas dėl paramos kaimo plėtrai priemonių iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai. 2005 m. rugsėjo 20 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1698/2005 dėl Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) (toliau – ir Reglamentas Nr. 1698/2005) 15 straipsnyje nustatyta, kad EŽŪFKP valstybėse narėse veikia per kaimo plėtros programas. Šios programos įgyvendina kaimo plėtros strategiją, naudodamos priemones, suskirstytas pagal IV antraštinėje dalyje apibrėžtas kryptis, kurioms bus prašoma EŽŪFKP pagalbos. Reglamento Nr. 1698/2005 IV antraštinės dalies 3 kryptyje „Gyvenimo kokybė kaimo vietovėse ir kaimo ekonomikos įvairinimas“ paramos priemonėse numatyta parama verslo kūrimui ir plėtrai (54 straipsnis). Reglamento Nr. 1698/2005 VI antraštinės dalies, kuri skirta EŽŪFKP finansų valdymui ir kontrolei, 74 straipsnyje nustatytos valstybių narių pareigos: siekiant užtikrinti, kad Bendrijos finansiniai interesai būtų veiksmingai apsaugoti, valstybės narės priima įstatymus ir kitus teisės aktus; valstybės narės kiekvienai plėtros programai paskiria valdymo instituciją, akredituotą mokėjimo agentūrą ir sertifikavimo įstaigą; valstybės narės užtikrina, kad kiekvienai kaimo plėtros programai būtų nustatoma atitinkama valdymo ir kontrolės sistema, užtikrinanti aiškų valdymo institucijos ir kitų įstaigų funkcijų paskirstymą ir atskyrimą; valstybės narės vykdo kontrolę pagal išsamiais įgyvendinimo taisykles. Taigi Reglamentas Nr. 1698/2005, įpareigodamas valstybes nares kiekvienos kaimo plėtros programos įgyvendinimui nustatyti valdymo ir kontrolė sistemas siekiant veiksmingai apsaugoti Bendrijos finansinius interesus, valstybėms narėms suteikė diskreciją nacionalinės teisės aktais nustatyti šių tikslų įgyvendinimo priemones ir procedūras.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir kaimo plėtros įstatymu, 2005 m. birželio 21 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1290/2005 dėl bendrosios žemės ūkio politikos finansavimo, Reglamentu Nr. 1698/2005 ir kitais teisės aktais, siekdama užtikrinti EŽŪFKP priemonių įgyvendinimą, paskyrė Žemės ūkio ministeriją Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai valdymo institucija ir kompetentinga institucija (1 punktas) ir nustatė, kad Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos yra atsakinga už EŽŪFKP priemonių administravimą, lėšų mokėjimą, apskaitą ir kontrolę (2 punktas).

2011 m. sausio 27 d. Komisijos reglamento (ES) Nr. 65/2011, kuriuo nustatomos išsamios Tarybos reglamento (EB) Nr. 1698/2005 kontrolės procedūrų įgyvendinimo ir kompleksinio paramos susiejimo įgyvendinimo taisyklės, susijusios su paramos kaimo plėtrai priemonėmis (toliau – ir Įgyvendinimo Reglamentas), įžanginės dalies 3 pastraipoje nurodyta, kad valstybės narės turėtų nustatyti kontrolės sistemą, kuria būtų užtikrinama, jog visi būtini patikrinimai atliekami siekiant veiksmingai patikrinti, ar laikomasi paramos skyrimo sąlygų Sąjungos arba nacionalinės teisės aktuose, arba kaimo plėtros programose nustatytus tinkamumo kriterijus turėtų būti galima kontroliuoti pagal rodiklius, kuriuos galima patikrinti.

Įgyvendinimo Reglamento II antraštinės dalies, kuri taikoma paramos kaimo plėtrai pagal 3 krypties priemones, administravimui ir kontrolei, 24 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administraciniai patikrinimai taikomi visoms paramos paraiškoms ar kitoms deklaracijoms, kurias turi pateikti paramos gavėjas arba trečioji šalis, ir apima visus aspektus, kuriuos įmanoma ir reikia patikrinti administracinėmis priemonėmis. To patiesės straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta, kokie aspektai atliekant paramos paraiškų ir mokėjimo prašymų administracinius patikrinimus tikrinami pirmiausia.

Nurodyta, kad atliekant mokėjimo prašymų administracinius patikrinimus, visų pirma, ir jei taikytina konkrečiam prašymui, tikrinama: bendrai finansuotų produktų pateikimas ir paslaugų suteikimas; prašomų padengti išlaidų pagrįstumo įrodymas; baigta operacija, palyginti su operacija, už kurią buvo prašoma paramos, ir ji buvo suteikta. Pagal Įgyvendinimo Reglamento II antraštinės dalies 24 straipsnio 6 dalį, paramos gavėjų atlikti mokėjimai patvirtinami sąskaitomis faktūromis ir mokėjimą įrodančiais dokumentais. Jei to padaryti neįmanoma, mokėjimai turi būti pagrįsti atitinkamą įrodomąją vertę turinčiais dokumentais.

Be to, Įgyvendinimo Reglamento II antraštinėje dalyje yra įtvirtintos nuostatos dėl išmokų sumažinimo arba jų neskyrimo. Aptariamo Reglamento 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad išmokos apskaičiuojamos remiantis duomenimis, kurie atliekant administracinius patikrinimus buvo nustatyti atitinkantys reikalavimus. Valstybė narė išnagrinėja paramos gavėjo prašymą ir nustato sumas, atitinkančias paramos gavimo reikalavimus. Ji nustato:

a) paramos gavėjui mokėtiną sumą tik pagal mokėjimo prašymą;

b) paramos gavėjui mokėtiną sumą išnagrinėjus mokėjimo prašymo atitikimą reikalavimus.

Vadovaujantis minėtais Reglamentais, taip pat kitais Europos Bendrijos teisės aktais, buvo priimti nacionalinės teisės aktai, susiję su Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos įgyvendinimu, tarp jų: Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos administravimo taisyklės (ŽŪM 2007 m. balandžio 6 d. įsakymas Nr. 3D-153 su pakeitimais); Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ įgyvendinimo 2011 metais taisyklės (veikiančios ar naujai įsteigtos labai mažos įmonės plėtra) (ŽŪM 2011 m. rugsėjo 26 d. įsakymas Nr. 3D-698 su pakeitimais, toliau – ir Programos priemonės įgyvendinimo 2011 m. taisyklės); Projekto vykdytojo, pretenduojančio gauti paramą iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės, prekių, paslaugų ar darbų pirkimo taisyklės (ŽŪM 2007 m. balandžio 5 d. įsakymas Nr. 3D-150 su pakeitimais) (toliau – ir Pirkimo taisyklės); Tinkamų finansuoti išlaidų pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemones didžiausių įkainių nustatymo metodika (ŽŪM 2007 m. liepos 11 d. įsakymas Nr. 3D-330, toliau – ir Didžiausių įkainių nustatymo metodika); Grąžintinų lėšų, susidariusių įgyvendinant Europos Sąjungos žemės ūkio fondų priemones, administravimo taisyklės (Vyriausybės 2008 m. vasario 13 d. nutarimas Nr. 137 su pakeitimais); Sankcijų paramos gavėjams, pažeidusiems pirkimų vykdymo tvarką, taikymo metodika (Nacionalinės mokėjimo agentūros 2013 m. sausio 23 d. įsakymas Nr. BR1-83).

Paramos sutarties II skyriuje „Paramos suteikimo sąlygos“ nustatyta, kad paramos gavėjui kompensuojamos tik tos investicijos (sąnaudos, išlaidos), kurios atitinka 4 (4.1–4.10 papunkčiai) ir 5 (5.1–5.5 papunkčiai) punktų nustatytas sąlygas, tarp jų sąlygas, kad kompensuojamos tik tos investicijos, kurios laikomos tinkamomis finansuoti vadovaujantis Programos priemonės įgyvendinimo 2011 m. taisyklių nuostatomis ir numatytos Sutartyje (4.4 p.); padarytos nepažeidžiant ES ir Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimų (4.7 p.); kad Paramos gavėjas įvykdys projektą iki nustatyto termino (5.1 p.); Sutarties III skyriuje „Paramos išmokėjimo tvarka“ nustatytu terminu ir tvarka pateiks Agentūrai mokėjimo prašymus ir kitus dokumentus, reikalingus vertinti mokėjimo prašymą (5.3 p.); prekes, paslaugas, ar darbus, kuriems įsigyti suteikiama parama, įsigis laikydamasis Didžiausių įkainių nustatymo metodikos. Prekes, paslaugas, ar darbus, kuriems pagal Metodiką nėra nustatyti didžiausi įkainiai, įsigis laikydamasis Pirkimo taisyklių nuostatų (5.4 p.); įvykdys kitus įsipareigojimus pagal Sutartį bei kitus Sutarties vykdymą ir sudarymą reglamentuojančius teisės aktų reikalavimus (5.5 p.).

Paramos sutartyje buvo numatytos Paramos gavėjo teisės bei pareigos (IV dalies 16–17 punktai), tarp jų pareiga pranešti Agentūros PAS apie visus galimus nukrypimus nuo planuoto Projekto įgyvendinimo. Jokie su Agentūra raštu nesuderinti nukrypimai nuo planuoto Projekto įgyvendinimo, keičiantys Projekto apimtį, Projekto investicijas, Paramos dalių išdėstymą bei dydį, mokėjimų prašymo pateikimo tvarką, pakeitimai, pratęsiantys Projekto įgyvendinimo laikotarpį ar kitais keičiantys Projektą, ar Sutartyje ir (arba) Paraiškoje bei sprendime skirti Paramą nustatytus Paramos gavėjo įsipareigojimus, Paramos gavėjui neleidžiami (17.4 punktas); pareiga vykdyti prekių, paslaugų ar darbų pirkimus pagal Sutarties 5.4 punkto reikalavimus (17.5 p.).

Paramos sutarties III dalies „Paramos išmokėjimo tvarka“ 6 punkte Paramos mokėjimas buvo suskirstytas į 4 dalis, nustatant kiekvienai Paramos mokėjimo daliai atitinkamą konkrečią sumą, ją susiejant su Paramos gavėjo investicijomis į kiekvienam etapui numatytus atlikti pastatų, statinių statybos darbus, taip pat nustatant terminą, iki kurio pagal kiekvieną Paramos dalį paramos gavėjas turi pateikti Agentūrai mokėjimo prašymą. Pirmą paramos dalį (75 471,00 Lt) buvo numatyta suteikti Paramos gavėjo investicijoms pamatams ir žemės darbams kompensuoti, nustatant mokėjimo prašymo pateikimo datą – iki 2013 m. gegužės 1 d.; antrąją (226 413,00 Lt) – investicijoms mūro darbams ir perdangoms kompensuoti, nustatant mokėjimo prašymo pateikimo datą – iki 2013 m. rugsėjo 1 d., trečiąją (242 136,00 Lt) – investicijoms langams, durims, vartams stogui kompensuoti, nustatant mokėjimo prašymo pateikimo datą – iki 2014 m. sausio 1 d., ketvirtąją (146 540,00 Lt) – investicijoms fasadui, grindims, lauko ir vidaus laiptams, vidaus lubų ir sienų apdailai kompensuoti, nustatant mokėjimo prašymo pateikimo datą – iki 2014 m. balandžio 1 d.

Paramos sutarties III dalies nuostatos dėl I ir II paramos dalių buvo pakeistos 2013 m. balandžio 30 d. Susitarimu Nr. 1, atitinkamai koreguojant šių Paramos dalių sumas ir suskaidant žemės darbų atlikimą į dvi dalis, t. y. nustatant, kad pirmoji paramos dalis – 59 849,00 Lt bus suteikta Paramos gavėjo investicijoms pamatams, žemės darbams (I dalis) kompensuoti; antroji Paramos dalis – 242 035,00 Lt – Paramos gavėjo investicijoms mūro darbams, perdangoms, žemės darbams (II dalis) kompensuoti. 2013 m. gruodžio 9 d. Susitarimu Nr. 2 buvo pakeistas mokėjimo prašymo pagal trečiąją dalį pateikimo terminas – iki 2014 m. kovo 1 d.

Po to 2014 d. kovo 25 d. Susitarimu Nr. 3 buvo pakeista Projekto įvykdymo data ir mokėjimo prašymo pagal ketvirtąją dalį pateikimo terminas, nustatant šiuos terminus iki 2014 m. spalio 1 d. Iš aptartų Paramos sutarties nuostatų matyti, kad buvo aiškiai aptartos Paramos išmokėjimo sąlygos ir tvarka, pagal kurią atitinkamame Projekto įgyvendinimo ir Paramos sutarties vykdymo etape turėjo būti atlikti konkretūs darbai, investicijoms į kuriuos kompensuoti kiekviename etape buvo numatytas atitinkamas Paramos intensyvumas, t.y. atitinkama Paramos suma, kurią numatyta išmokėti, jei investicijos teisės aktų nustatyta tvarka bus pripažintos tinkamomis finansuoti, vadovaujantis Programos priemonės įgyvendinimo 2011 m. taisyklių nuostatomis, ir numatytos Paramos sutartyje.

Programos priemonės įgyvendinimo 2011 m. taisyklių 23 punktas nustatė, kad Paramos lėšomis finansuojamos tik tinkamos finansuoti ir projektui įgyvendinti būtinos išlaidos, padarytos laikantis pirkimo procedūrų, nurodytų Administravimo taisyklėse, ir numatytos paramos sutartyje, neviršijant numatyto paramos dydžio ir intensyvumo. Pagal šių Taisyklių 27 punktą, kuris nustato netinkamų finansuoti išlaidų atvejus, numatytas atvejis, kad netinkamos finansuoti išlaidos ar jų dalis, patirtos perkant prekes, darbus ar paslaugas ir nesilaikant pirkimo procedūrų, nurodytų Administravimo taisyklėse.

Administravimo taisyklių (pareiškėjui kviečiant tiekėjus pateikti prekių ir paslaugų ar darbų pasiūlymą bei sudarant Rangos sutartį galiojo ŽŪM 2013 m. sausio 11 d. įsakymo Nr. 3D-13 redakcija) 153 punkte, kuris skirtas pirkimų kontrolei, nustatyta, kad pareiškėjai ir (arba) paramos gavėjai, siekdami, kad patirtos išlaidos būtų laikomos tinkamomis finansuoti: jeigu yra perkančiosios organizacijos, prekes, paslaugas arba darbus turi įsigyti vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo nuostatomis (153.1 p.); jeigu nėra perkančiosios organizacijos pagal Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymą, prekes, paslaugas arba darbus turi įsigyti pagal nustatytus didžiausius įkainius, o jei didžiausi įkainiai nenustatyti – pagal Projekto vykdytojo, pretenduojančio gauti paramą iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemones prekių, paslaugų ar darbų pirkimų taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. 3D-150 (153.2 punktas).

Administravimo taisyklių 153 punktas yra blanketinė norma, nukreipianti į kitus teisės aktus. Ginčo atveju yra aktualios Pirkimo taisyklės (bylai aktuali ŽŪM 2010 m. gegužės 12 d. įsakymo Nr. 3D-459 redakcija). Pagal Pirkimo taisykles prekių, paslaugų ar darbų pirkimui gali būti naudojami konkurso arba apklausos būdai (Pirkimo taisyklių 12 punktas). Byloje nustatyta, kad UAB „Centro parkas“ Projekto įgyvendinimui ir Paramos sutarties įsipareigojimų vykdymui organizavo trijų tiekėjų apklausą raštu (Pirkimo taisyklių 40, 41 p.). 2013 m. kovo 15 d. kvietimuose pasiūlė tiekėjams UAB „Stremita“, UAB „Ramsta Group“, UAB „Statrenova pateikti iki 2013 m. kovo 20 d. 15.00 val. pasiūlymus Narvydiškio dvaro sodybos pagalbinio pastato (amatų cecho) statybos ir apdailos darbų pirkimui, išvardydamas Paramos sutarties 6 punkte numatytoms investicijoms kompensuoti atliktinus statybos darbus, taip pat nurodydamas jų atlikimo terminus trimis etapais (mūro darbai, perdangos, žemės darbai – iki 2013 m. rugpjūčio 15 d.; langų, durų, vartų, stogo statybos darbai – iki 2013 m. gruodžio 15 d.; fasado grindų, lauko ir vidaus laiptų, vidaus lubų ir sienų apdailos darbai – iki 2014 m. kovo 15 d.). Į UAB „Centro parkas“ pasiūlymą atsiliepė visi pakviesti tiekėjai. UAB „Centro parkas“ sudarė Rangos sutartį su UAB „Stremita“, kurios pasiūlymo kaina buvo mažiausia. Rangos sutarties 7 punkto nuostatos dėl statybos darbų ir jų etapų bei darbų atlikimo terminų yra tos pačios kaip ir kvietimuose tiekėjams. Tai patvirtina, kad pareiškėjas Rangos sutartyje darbų atlikimo terminus siejo su Paramos sutarties 6 punkte nustatytomis sąlygomis dėl Paramos išmokėjimo dalimis kompensuojant investicijas už kiekviename etape įsipareigotus atlikti darbus. Byloje nėra ginčo dėl to, kad darbai nebuvo atlikti. Atsakovas skyrė pareiškėjui sankciją ir susigrąžino paskirtos Paramos dalį už tai, kad kai kurios investicijos buvo padarytos pareiškėjui pažeidus Paramos sutartyje numatytas Paramos suteikimo sąlygas.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos atliktu įrodymų visumos vertinimu, kad Rangos sutartis su apklausos laimėtoju UAB „Stremita“ buvo sudaryta 2013 m. balandžio 2 d. (2013 m. balandžio 2 d. sutartis Nr. 04-01). Šią sutartį pareiškėjas nurodė savo 2013 m. rugpjūčio 27 d. mokėjimo prašymo III dalyje deklaruodamas 322 713,23 Lt tinkamų finansuoti išlaidų sumą ir pateikė Agentūrai (Pirkimo taisyklių 50 punktas, Paramos sutarties 17.5 punktas), patvirtindamas mokėjimo prašymo V dalyje (Paramos gavėjo deklaracijoje), kad mokėjimo prašyme ir jo prieduose pateikta informacija yra teisinga. Agentūros 2013 m. rugsėjo 20 d. rašte Nr. KV-(10.6.1E)-1006 „Dėl pirkimo dokumentų vertinimo“ (b. l. 107) nurodyta, kad ji įvertino UAB „Centro parkas“ pateiktus pirkimo dokumentus, tarp jų 2013 m. balandžio 2 d. sutartį Nr. 04-01. Ši sutartis nurodyta UAB „Stremita“ 2013 m. rugsėjo 19 d. rašte nurodant mokėjimų, gautų pagal UAB „Centro parkas“ 2013 m. kovo 29 d., 2013 m. balandžio 2 d., 2013 m. birželio 21 d. 2013 m. liepos 11 d., 2013 m. rugsėjo 19 d. mokėjimo pavedimus, pagrindą (b. l. 79), taip pat UAB „Stremita“ 2013 m. liepos 19 d. – 2013 m. liepos 31 d. laikotarpio kasos pajamų orderio kvituose dėl pinigų priėmimo iš UAB „Centro parkas“ (b. l. 103–105). Pažymėtina, kad 2013 m. liepos 11 d. mokėjimo pavedime (b. l. 102) pareiškėjas iš viso nenurodė avanso pervedimo UAB „Stremita“ pagrindo. Į bylą pateikti įrodymai, kad UAB „Stremita“ 2013 m. kovo 20 d. persiuntė UAB „Centro parkas“ Rangos sutarties projektą, pavadintą „Rangos sutartis Nr. 01-01“, jame įrašydama 2013 m. kovo 20 d. datą (b. l. 35). Šis įrodymas byloje visų pateiktų įrodymų kontekste vertintinas kaip darbinis dokumentas, o ne oficiali (suderinta ir sutarties šalių atstovų pasirašyta) rangos sutartis.

Pirmosios instancijos teismas, kaip ir VAGK bei atsakovas, pagrįstai nustatė, kad UAB „Centro parkas“ 2013 m. balandžio 2 d., 2013 m. birželio 21 d. 2013 m. liepos 11 d. mokėjimo pavedimais pervedė rangovui UAB „Stremita“ atitinkamas pinigų sumas, nors statybos darbai dar nebuvo atlikti ir priimti. Atliktų darbų aktai Nr. 7-1 ir Nr. 8-1 dėl darbų perdavimo–priėmimo surašyti ir užsakovo bei rangovo atstovų pasirašyti atitinkamai 2013 m. liepos 15 d. ir 2013 m. rugpjūčio 14 d. UAB „Stremita“ PVM sąskaitas faktūras STR Nr. 309 (2013 m. liepos 15 d.) ir STR Nr. 310 (2013 m. rugpjūčio 14 d.) apmokėjimui už atliktus darbus ir medžiagas išrašė atliktų darbų perdavimo užsakovui dieną.

Taigi akivaizdu, kad UAB „Stremita“, išmokėdama avansą, nesilaikė Rangos sutarties 12.3 punkte nustatytos apmokėjimo tvarkos, pagal kurią už darbus turi būti apmokėta per 10 dienų nuo atitinkamo darbų etapo priėmimo–perdavimo akto pasirašymo dienos. Minėta, kad Paramos sutartyje buvo aiškiai aptartos Paramos išmokėjimo sąlygos ir tvarka, pagal kurią atitinkamame Projekto įgyvendinimo ir Paramos sutarties vykdymo etape turėjo būti atlikti konkretūs Paramos sutartyje nurodyti statybos darbai, investicijoms į kuriuos kompensuoti kiekviename etape buvo numatyta atitinkama Paramos suma.

Pažeisdamas Rangos sutarties 12.3 punktą, pareiškėjas pažeidė ir Pirkimo taisyklių 52 punktą, nes be Agentūros sutikimo pakeitė su Projekto įgyvendinimu ir Paramos sutarties vykdymu susijusius Paramos gavėjo įsipareigojimus, tuo pačiu pažeidė Paramos sutartyje įtvirtintas Paramos suteikimo sąlygas ir Paramos gavėjo įsipareigojimus (Paramos sutarties 5.4 ir 17.5 punktai). Sutiktina su byloje nustatyta aplinkybe, kad UAB „Centro parkas“ pažeidė Rangos sutarties 12.5 punktą, nes 100 000 Lt avansą pervedė rangovui iki 2013 m. balandžio 2 d. sutarties Nr. 04-01 sudarymo.

Šiuo aspektu teisėjų kolegija sutinka su apelianto argumentais, kad Pirkimo taisyklių 3 punkte įtvirtintų prekių, paslaugų ar darbų pirkimo principų pažeidimas konstatuotas nepagrįstai. Byloje yra duomenys, kad kvietimų turinys visiems tiekėjams analogiškas, apklausos laimėtoju 2013 m. kovo 20 d. buvo pripažintas mažiausią pasiūlymo kainą pasiūlęs tiekėjas UAB „Stremita“. Esant minėtoms aplinkybėms, nėra pagrindo tiekėjų apklausą laimėjusiam tiekėjui UAB „Stremita“ avanso pervedimą, atliktą pažeidžiant Rangos sutarties 12.5 punktą, vertinti kaip Pirkimo taisyklių 3 punkto pažeidimą.

Šio pažeidimo nepripažinimas bylos esmės nekeičia ir nesuteikia pagrindo tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą ir naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą bei pareiškėjo ginčijamus Agentūros sprendimus, nes kitų teisės aktų pažeidimai nustatyti teisingai.

Įvertinus minėtų aplinkybių visumą konstatuotina, kad atsakovas, vykdydamas Projekto administravimo ir įgyvendinimo priežiūrą bei Paramos lėšų, susijusių su Projekto įgyvendinimu ir Sutarties vykdymu, kontrolę, nustatęs minėtus pažeidimus, turėjo pagrindą taikyti Administravimo taisyklių 153.2, 197.4 punktus, Programos priemonės įgyvendinimo 2011 m. taisyklių 23 ir 27.6 punktus, Sankcijų taikymo metodikos 7, 11 punktų bei šios Metodikos 1 priedo 10 ir 11 eiklučių nuostatas dėl sankcijos taikymo (5 proc. nuo pirkimo sutarties vertės) ir Paramos šia apimtimi susigrąžinimo. Apelianto nurodyto Sankcijų taikymo metodikos 12 punkto, numatančio galimybę tinkamai įvykdyti pirkimą ir pateikti vertinti pirkimo dokumentus, taikymas pagal bylos aplinkybes nebuvo galimas, nes jau buvo sudaryta ir vykdoma Rangos sutartis ir buvo pateiktas Agentūrai su jos vykdymu susijęs mokėjimo prašymas.

Apelianto nurodyta aplinkybė, kad Agentūra pagal 2013 m. rugpjūčio 327 d. mokėjimo prašymą išmokėjo Paramos sumą, o šioje byloje nagrinėjamus pažeidimus nustatė vėliau, t. y. pareiškėjui pateikus 2014 m. vasario 25 d. mokėjimo prašymą, nesuteikia pagrindo naikinti pareiškėjo skundžiamus Agentūros 2014 m. gegužės 28 d. sprendimą Nr. SKP-79 bei 2014 m. gegužės 29 d. sprendimą Nr. BRK-(12.4)-4799, nes Agentūra finansinę kontrolę vykdo visą Projekto įgyvendinimo ir Paramos sutarties vykdymo laikotarpį. Tai nurodyta ir Paramos sutartyje (Paramos sutarties 18 punktas).

Nėra pagrindo sutikti su apeliantu, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė ABTĮ 81 straipsnio nuostatas. Teismas išnagrinėjo įrodymus pagal ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje įtvirtintą įrodymų vertinimo taisyklę, sprendimą pagrindė ištirtais įrodymais ir teisės aktų normomis (ABTĮ 86 str. 2 d., 87 str. 4 d.). Apelianto nurodyta aplinkybė, kad teismas netenkino pareiškėjo prašymo apklausti liudytoju A. D., nelaikytinas ABTĮ 81 straipsnio pažeidimu, nes teismas vertino, kad byloje esantys rašytiniai įrodymai yra pakankami ginčui išspręsti. ABTĮ nenustato teismui pareigos tenkinti proceso dalyvių pareikštus visus procesinio pobūdžio prašymus.

Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė bylai reikšmingas aplinkybes, ginčo teisinius santykius reglamentuojančias įstatymo normas taikė teisingai, procesinės tesiės normų nepažeidė, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Todėl tenkinti pareiškėjos apeliacinį skundą nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Centro parkas“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė Baltrūnaitė

Ričardas Piličiauskas

Skirgailė Žalimienė