eAS-781-556/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-781-556/2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01597-2015-3

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2015 m. gegužės 8 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko, Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos A. Š. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo 18 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos A. Š. skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėja A. Š. (toliau – ir pareiškėja) 2015 m. kovo 11 d. elektroninių ryšių priemonėmis pateikė teismui skundą, kuriame prašė įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją atstatyti pareiškėjos dukros 2015 m. sausio 12 d. registraciją Nr. A519-269/15(2.12.1.41-KS1).

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. kovo 18 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos skundą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 37 str. 2 d. 1 p.). Teismas nutarė nutarčiai įsiteisėjus skundą su priedais ir žyminį mokestį grąžinti pareiškėjai.

Teismas, vadovaudamasis ABTĮ 3 straipsnio 1 dalimi, 5 straipsnio 1 dalimi, 22 straipsnio 1 dalimi, konstatavo, kad ginčo objektu administraciniame teisme gali būti viešojo ar vidaus administravimo subjekto aktai ar veiksmai (neveikimas), kurie suinteresuotiems asmenims objektyviai sukelia atitinkamas teisines pasekmes (pažeidžia jų teises ar įstatymų saugomus interesus). Taigi pagal ABTĮ 3 straipsnio 1 dalį, suinteresuotų asmenų kreipimaisi administraciniuose teismuose nagrinėjami tik tada, kai tarp šalių yra kilęs ginčas. Kitaip tariant, nesant atsakovo atsisakymo atlikti pareiškėjo pageidaujamus veiksmus, nėra galimas ir tokio reikalavimo nagrinėjimas teisme, nes iš esmės nėra ginčo. Kreipdamasis į teismą pareiškėjas privalo pagrįsti, kad tarp šalių yra kilęs ginčas – t. y. į teismą kreiptis tik po kreipimosi į kompetentingą subjektą, kuriam pavesta spręsti klausimus dėl vaikų registravimo į ikimokyklines įstaigas, ir šiam subjektui nepatenkinus reikalavimo. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėja ginčo klausimu, t. y. dėl 2015 m. sausio 12 d. registracijos į Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje esančių ikimokyklinio ugdymo įstaigas rezultatų atkūrimo, kreipėsi į miesto savivaldybės administraciją ir kad ši būtų atsisakiusi atlikti šiuos pareiškėjos reikalaujamus atlikti veiksmus ir būtų priėmusi atitinkamą sprendimą ginčo klausimu. Pagal ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punktą, jeigu skundas nenagrinėtinas teismų, pastarąjį atsisakoma priimti. Kadangi nagrinėjamu atveju, teismo vertinimu, nėra ginčo dėl teisės viešojo administravimo srityje, pareiškėjo skundą atsisakoma priimti minėtu pagrindu. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėja su minėtu reikalavimu į teismą galėtų kreiptis tuo atveju, jei būtų priimti atitinkami sprendimai pareiškėjos nurodomu klausimu.

III. Pareiškėja atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo 18 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės, t. y. įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją atstatyti pareiškėjo dukros 2015 m. sausio 12 d. registraciją Nr. A519-269/15(2.12.1.41-KS1).

Pareiškėjas atskirąjį skundą grindžia tuo, kad teismo nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta. Pažymi, kad skunde pareiškėja: 1) pateikė pareiškėjos dukros registracijos į darželį įrodymus; 2) nurodė teisės aktus, kurie anuliuojant pareiškėjos dukros registraciją buvo pažeisti (Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2014 m. gruodžio 10 d. sprendimu Nr. 1-2185 patvirtintas Vaikų priėmimo į Vilniaus miesto švietimo įstaigų ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo grupes organizavimo tvarkos aprašas, ABTĮ, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymas); 3) įrodė, kad ne kartą kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją prašydama nurodyti galimo anuliavimo priežastis; 4) atskleidė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos veiksmų neteisėtumą. Taigi, priešingai negu nurodoma nutartyje, pareiškėja pateikė argumentus ir įrodė, kad pareiškėjos dukros registracijos į darželį anuliavimas objektyviai pareiškėjai sukelia neigiamas teisines pasekmes. Administraciniai teismai nagrinėja bylas ne tik dėl teisės aktų, bet ir administravimo subjektų veiksmų teisėtumo. Šiuo atveju nėra nustatytos privalomos neteisminio ginčų nagrinėjimo tvarkos, todėl nutartis atsisakyti priimti skundą yra neteisėta ir turėtų būti panaikinta. Vienas iš reikalavimų, įgyvendinant teisę kreiptis į administracinį teismą, yra suinteresuoto asmens kreipimasis dėl teisės ar įstatymų saugomo intereso pažeidimo. Nors pareiškėjos atstovas pakartotinai ir kelis kartus kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją, tačiau nebuvo informuotas, kokiu pagrindu registracija buvo anuliuota. Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2015 m. kovo 2 d. laiškais informavo, kad pareiškėjos dukra turėtų iš naujo registruotis ir kad pareiškėjos registracija jau yra anuliuota. Reikalavimas dar kartą kreiptis į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją būtų perteklinis, pažeistų pareiškėjos teisę į kuo greitesnį skundo išnagrinėjimą, prieštarautų pareiškėjos teisei ginti savo teises administraciniuose teismuose.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Nagrinėjamos bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo 18 d. nutarties, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjos skundą ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, pagrįstumas ir teisėtumas.

Pagal ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punktą, administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas (teismas) motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą), jeigu skundas (prašymas) nenagrinėtinas teismų administracinio proceso tvarka.

Detaliai administracinių teismų kompetenciją nustato ABTĮ 15–20 straipsniai. Šių teisės normų sisteminė analizė leidžia daryti išvadą, jog administraciniai teismai sprendžia bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų, kuriais asmenims sukeliamos teisinės pasekmės. ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, kad administracinių teismų kompetencijai yra priskirta nagrinėti bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat šių subjektų atsisakymo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus. ABTĮ 22 straipsnio 1 dalis taip pat nustato, kad skundą (prašymą) dėl viešojo ar vidaus administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Atsižvelgiant į tai, administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų (administracinių aktų), taip pat veiksmų (neveikimo), kurie daro įtaką konkrečių asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo. Tokiu būdu teismine tvarka gali būti ginčijama ne bet kokia valstybinio administravimo subjekto veikla, o tik tokia, kuri atitinka ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 22 straipsnio 1 dalies reikalavimus.

Šiuo aspektu pabrėžtina, kad pareiškėja atskirajame skunde teigia, jog jos dukros registracijos į darželį anuliavimas objektyviai pareiškėjai sukelia neigiamas teisines pasekmes.

Iš pareiškėjos skundo turinio matyti, kad pareiškėjos skundo reikalavimas – įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją atkurti pareiškėjos dukros 2015 m. sausio 12 d. registraciją Nr. A519-269/15(2.12.1.41-KS1), yra kildinamas iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos veiksmų, kuriais buvo anuliuotas teisinis faktas, t. y. pareiškėjos dukros elektroninė registracija į darželį.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išanalizavusi ir įvertinusi bylos medžiagą, pareiškėjos argumentus dėl galimo jos teisių pažeidimo, taip pat tai, jog pareiškėjos skundžiami atsakovo veiksmai buvo atlikti elektroninėje erdvėje, konstatuoja, jog skundo priėmimo stadijoje nėra pagrindo vienareikšmiškai pripažinti, kad šiuo atveju nėra ginčo dėl teisės viešojo administravimo srityje.

Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad toks pareiškėjos skundo reikalavimas yra priskirtinas administracinių teismų kompetencijai. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytą atsisakymo priimti skundą pagrindą. Todėl pareiškėjos atskirasis skundas tenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir pareiškėjos skundo priėmimo klausimas grąžintinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjos A. Š. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo 18 d. nutartį panaikinti ir perduoti pareiškėjos A. Š. skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius