A-146-1235-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A146-1235/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02385-2013-7

Procesinio sprendimo kategorija 33.2;

37.1; 38

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. gruodžio 23 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (pranešėja), Anatolijaus Baranovo ir Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas), rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 29 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Vilniaus universiteto Onkologijos instituto skundą atsakovui Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims viešajai įstaigai Centrinei projektų valdymo agentūrai ir uždarajai akcinei bendrovei „Tradintek“ dėl įsakymo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas Vilniaus universiteto Onkologijos institutas (toliau – ir Institutas, pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu (I t., b. l. 1–16), prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2013 m. birželio 3 d. įsakymą Nr. V-572 (toliau – ir SAM Įsakymas Nr. V-572); 2) įpareigoti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministeriją (toliau – ir Ministerija, atsakovas) sumokėti pareiškėjui 2 499 650 Lt.

Pareiškėjas paaiškino, kad Įsakymu Nr. V-572 atsakovas sumažino projekto Nr. VP3-2.1-SAM-04-V-01-008 „Linijinių greitintuvų įsigijimas“ (toliau – ir Projektas) tinkamų finansuoti lėšų sumą 2 499 650 Lt. Atsakovas 2010 m. vasario 17 d. įsakymu Nr. V-120 ir 2011 m. lapkričio 16 d. įsakymu Nr. V-979, remdamasis analogiškais argumentais, jau buvo sumažinęs Projekto finansavimą, tačiau pareiškėjo skundai teismui dėl šių sprendimų panaikinimo buvo patenkinti ir šie įsakymai buvo pripažinti nepagrįstais, neteisėtais ir panaikinti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 5 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A756-2197/2011, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A552-2814/2012). Atsakovas Įsakymu Nr. V-572 pakartotinai sumažino Projekto finansavimą.

Pareiškėjas akcentavo, kad Institutas 2008 metais, vadovaudamasis Sveikatos apsaugos ministro 2008 m. balandžio 16 d. įsakymu Nr. V-301 (toliau – ir Įsakymas Nr. V-301), kuriuo Institutui buvo skirtas 1 mln. litų iš investicinių valstybės biudžeto lėšų linijiniam greitintuvui įsigyti, vykdydamas Valstybinę vėžio profilaktikos ir kontrolės 2003–2010 metų programą (toliau – ir 2003-2010 Programa), įsigijo linijinį greitintuvą „Clinac 600C/D“. Šią įrangą Institutas įsigijo 2008 m. liepos 21 d. sudarydamas su uždarąja akcine bendrove (toliau – ir UAB) „Tradintek“ pirkimo-pardavimo sutartį Nr. MI 2008-24 (toliau – ir Sutartis Nr. MI 2008-24). Šalys susitarė, kad už prekę bus apmokėta iš 2003-2010 m. Programos lėšų (4.2 p.), t.y. pirma apmokėjimo dalis (1 mln. litų) bus įvykdyta gavus lėšas iš SAM (4.2.1 p.), antroji – gavus papildomą finansavimą iš 2003-2010 m. Programos (4.2.2 p.). Vadovaujantis Įsakymu Nr. V-301 ir Sutartimi Nr. MI 2008-24 atsakovui buvo pateikta paraiška ir linijinio greitintuvo įsigijimo išlaidas patvirtinantys dokumentai. Atsakovas, išnagrinėjęs pateiktus dokumentus, trūkumų nenustatė ir pervedė Įsakyme Nr. V-301 ir Sutartyje Nr. MI 2008-24 numatytus 1 mln. litų iš investicinių valstybės biudžeto lėšų. Įranga pagal Sutartį Nr. MI 2008-24 Institutui buvo perduota 2009 m. liepos 3 d. pagal priėmimo-perdavimo aktą Nr. PPA290703-01. Įsigydamas linijinį greitintuvą Institutas įvykdė visas reikiamas pirkimo procedūras, vadovaudamasis tuo metu galiojusiais teisės aktais. Atsakovas, priimdamas sprendimą dėl finansavimo sumažinimo, rėmėsi Viešųjų pirkimų tarnybos ir VšĮ Centrinės projektų valdymo agentūros (toliau – ir CPVA) nuomone neva perkančioji organizacija pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 1 dalies nuostatas.

Pagal 2003-2010 m. Programą numatyta ir leista Institutui įsigyti linijinį greitintuvą, kurio vertė pagal Sutartį Nr. MI 2008-243 – 2 499 650 Lt, tačiau atsakovas skyrė tik 1 mln. Lt, o likusią sumą vienašališkai nusprendė padengti iš Europos Sąjungos (toliau – ir ES) struktūrinių fondų lėšų. Atsakovas 2008 m. lapkričio 10 d. raštu informavo Institutą, kad dalis linijinių greitintuvų įsigijimo išlaidų buvo padengta iš Valstybės investicijų programos lėšų, tačiau atsižvelgus į Finansų ministerijos prognozuojamą nepakankamą pajamų į valstybės biudžetą surinkimą, SAM priėmė sprendimą keisti išlaidų, susijusių su linijinių greitintuvų įsigijimu, finansavimo šaltinį, t.y. nusprendė likusią sumą (2 499 650 Lt) padengti ES struktūrinių fondų lėšomis.

Institutas 2009 m. kovo 30 d. gavo atsakovo faksogramą, kad SAM 2009 m. kovo 13 d. įsakymu Nr. V-187 buvo pakeistas SAM 2008 m. lapkričio 14 d. įsakymu Nr. V-1107 patvirtintas Valstybės projektų, finansuojamų pagal 2007–2013 sanglaudos skatinimo veiksmų programos II prioriteto „Viešųjų paslaugų kokybė ir prieinamumas“ VP3-2.1-SAM-04-V priemonės „Ankstyva onkologinių susirgimų diagnostika ir visavertis gydymas“ (toliau – ir Programos II prioriteto priemonė), sąrašas Nr. VP3-2.1-SA-04-V-1, į kurį įtrauktas SAM projektas Nr. 8 „Linijinių greitintuvų įsigijimas“.

Tuo pagrindu 2009 m. gegužės 13 d. buvo sudaryta jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis Nr. S-66 (toliau – ir Jungtinės veiklos sutartis), kurioje numatyta, kad SAM bus minėto projekto pareiškėjas, o Institutas taps vienu iš trijų partnerių. 2009 m. rugsėjo 24 d. SAM (Projekto vykdytojas), ir VšĮ Centrinė projektų valdymo agentūra (įgyvendinančioji institucija), sudarė finansavimo ir administravimo sutartį Nr. VP3-2.1-SAM-04-V-01-008/S-219 (toliau – ir Finansavimo ir administravimo sutartis), kurioje nurodė, kad Projektas įgyvendinamas kartu su partneriais, vienas iš jų - Institutas. 2009 m. spalio 1 d.

Institutui buvo pateiktas pasirašyti Projekto pirkimų planas, kuriam atsakovas pritarė ir jį pateikė derinti Projektą įgyvendinančiajai institucijai. Nuo 2009 metų gruodžio mėnesio institutas nebebuvo informuojamas apie Projekto vykdymo eigą. Pareiškėjo manymu, atsakovas ir CPVA nepagrįstai konstatavo, esą Institutas laikytinas perkančiąja organizacija. Instituto statute nenumatyta steigėjui (Vyriausybei) kontroliuoti (valdyti) Institutą. Tai, kad Institutas nelaikytinas perkančiąja organizacija, patvirtina Viešųjų pirkimų tarnybos 2003 m. kovo 4 d. raštas Nr. 4S-21-391 bei 2004 m. rugsėjo 9 d. raštas Nr. 4S-21-1676.

Institutas linijinio greitintuvo pirkimą vykdė pagal Instituto direktoriaus 2006 m. rugsėjo 21 d. įsakymu Nr. R8-620 „Dėl prekių, paslaugų ir darbų pirkimų taisyklių ir specialiosios prašymo formos patvirtinimo“ patvirtintas pirkimo taisykles. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2011 m. rugsėjo 5 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A756-2197/2011 priėjo prie išvadų, kad CPVA nepagrįstai nustatė pažeidimą 2008 m. birželio 11 d.–2008 m. liepos 21 d., netinkamai taikė Vyriausybės 2007 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1143 patvirtintų Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių (toliau – ir Administravimo taisyklės) 197.2 punktą, pasiūlydama mažinti finansavimą.

Pareiškėjas pabrėžė, kad tiek Jungtinės veiklos sutartis, tiek Finansavimo ir administravimo sutartis, kurioje Institutas nebuvo įvardytas kaip sutarties šalis, buvo pasirašytos po to, kai Institutas, vykdydamas Programą ir Sutartį Nr. MI 2008-24, įsigijo įrangą, ją sumontavo ir pradėjo teikti paslaugas. Atsakovui neteisėtai sumažinus finansavimą, kol vyko bylinėjimasis baigėsi 2003-2010 m. Programa, kuri buvo numatyta kaip pirminis finansavimo šaltinis. Be to, baigėsi ir Projekto įgyvendinimo terminas. Atsakovas atsisakius vykdyti sutartinius įsipareigojimus, Institutas iki šiol nėra atsiskaitęs su UAB „Tradintek“ už įsigytą įrangą pagal Sutarties Nr. MI 2008-24 4.2.2 punktą, t. y. nėra sumokėjęs 2 499 650 Lt

Atsakovas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija prašė atmesti skundą kaip nepagrįstą.

Atsiliepime į skundą (I t., b. l. 185–196) atsakovas paaiškino, kad pareiškėjas trečią kartą reikalauja jam išmokėti lėšas, kurios dėl nustatyto šiurkštaus ES lėšų administravimo procedūrų pažeidimo buvo pripažintos netinkamos finansuoti. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT)administracinėje byloje Nr. A756-2197/2011 konstatavo, kad SAM sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų, kitų pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų iš esmės nenagrinėjo. Ginčo laikotarpio pradžia laikytina SAM ir Instituto 2007 m. gruodžio 12 d. 2003-2010 m.

Programos įgyvendinimo sutarties Nr. S-403 sudarymas. Pareiškėjas 2008 m. liepos 21 d. sudarė su UAB „Tradintek“ linijinio greitintuvo pirkimo pardavimo sutartį Nr. MI 2008-24 ir įsigijo linijinį greitintuvą Clinac 600C/D už 3 499 650 Lt (t. y. 2 499 650,00 Lt daugiau, nei skirta Institutui SAM Įsakymo Nr. V-301 2.2.1 punktu) bei įsipareigojo UAB „Tradintek“ už pirkimą apmokėti 2003-2010 m. Programos lėšomis. Susidarius lėšų trūkumui, SAM 2008 m. lapkričio 10 d. raštu Nr. 10-(13.7-282)-6700 informavo Institutą apie galimybę likusią lėšų dalį apmokėti ES struktūrinių fondų lėšomis.

Institutas siūlymą priėmė ir pateikė preliminarią paraišką, kurios pagrindu SAM patvirtino Projektą, skyrė ES struktūrinių fondų ir Lietuvos Respublikos bendrojo finansavimo lėšų finansavimą, 2009 m. gegužės 13 d. sudarė partnerystės sutartį Nr. S-66 su Institutu ir kitomis projekte dalyvaujančiomis įstaigoms, o 2009 m. rugsėjo 24 d. sudarė Finansavimo ir administravimo sutartį. Pareiškėjas, sutikdamas su SAM pasiūlymu dėl finansavimo šaltinio, akceptavo tai pateikdamas preliminarią paraišką, pasirašydamas su SAM partnerystės sutartį ir patvirtindamas projekto pirkimų planą.

Pareiškėjas suprato savo veiksmus ir laisva valia sutiko partnerio teisėmis dalyvauti ES struktūrinių fondų lėšomis finansuojamame valstybės projekte. Pareiškėjas, sutikdamas dalyvauti ES lėšomis finansuojamoje programoje, apie savo priimtą sprendimą ir tolesnius veiksmus neinformavo UAB „Tradintek“ ir nepakeitė sutartyje Nr. MI 2008-24 nurodyto finansavimo šaltinio, todėl SAM nėra atsakinga už finansines pasekmes, kurios atsirado Institutui dėl paaiškėjusių pažeidimo aplinkybių. CPVA, administruodama pareiškėjo, projekto vykdytojo partnerio, pateiktą mokėjimo prašymą, nešališkai ir objektyviai atliko įtariamo pažeidimo tyrimą ir nustatė, kad projekto vykdytojo partneris netinkamai pasirinko pirkimo būdą ir linijinis greitintuvas buvo įsigytas pažeidžiant Viešųjų pirkimų įstatymo 3, 18, 42 straipsnių nuostatas, todėl pasiūlė SAM sumažinti finansavimą projektui 2 499 650 Lt suma.

Padarytas pažeidimas priskiriamas prie sunkių, nes 2008 m. liepos 21 d. pirkimo-pardavimo sutartis buvo sudaryta nesilaikant Europos Bendrijos direktyvų nuostatų dėl viešųjų pirkimų skelbimo ir Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimų ir šiais veiksmais buvo padarytas esminis ES finansinės paramos panaudojimo pažeidimas, įsigyto linijinio greitintuvo išlaidos negali būti pripažintos tinkamomis finansuoti ir apmokėtos.

Trečiasis suinteresuotas asmuo VšĮ Centrinė projektų valdymo agentūra prašė atmesti skundą kaip nepagrįstą.

Atsiliepime į skundą (I t., b. l. 161a–165) paaiškino, kad CPVA, vadovaudamasi Veiksmų programos administravimo ir finansavimo taisyklių, patvirtintų Vyriausybės 2008 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. 1225, nuostatomis, nešališkai ir objektyviai atliko įtariamo pažeidimo (pareiškėjui įsigijus linijinį greitintuvą) tyrimą ir, jį nustačiusi, vadovaudamasi šių Taisyklių 197 punktu, pateikė SAM siūlymą sumažinti Projekto finansavimą. Viešųjų pirkimų tarnybos 2010 m. vasario 12 d. rašte Nr. 4S-527 nurodyta, kad pareiškėjo veikla yra skirta viešųjų interesų tenkinimui, ir kad pareiškėjas, atlikdamas linijinio greitintuvo įrangos pirkimą, veikė kaip perkančioji organizacija ir, nevykdydamas privalomų viešojo pirkimo procedūrų, pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimus. Pareiškėjo, biudžetinės įstaigos bei valstybės įsteigto mokslo instituto, statusas ir vykdoma veikla rodo, jog pareiškėjo veikla yra nekomercinio ir nepramoninio pobūdžio bei yra skirta viešiesiems interesams tenkinti. Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2003 m. vasario 21 d. įsakymo Nr. 4-72 47.1 punktas nustato, jog mokslo ir studijų sistemos įstaigos (aukštosios mokyklos, mokslinių tyrimų institutai, mokslo ir technologijų parkai bei kitos įstaigos ir institucijos, kurių veikla susijusi su mokslinių tyrimų bei eksperimentinės plėtros (socialinės, kultūrinės) veikla, su studijų vykdymu ir su studijomis susijusia veikla) yra perkančiosios organizacijos. CPVA pažymėjo, kad Institutas įgyvendina ir kitus ES struktūrinių fondų ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto bendrojo finansavimo lėšomis finansuojamus projektus, kurių įgyvendinimo priežiūrą atlieka Agentūra. Šių projektų įgyvendinimo metu pareiškėjas taip pat teikia CPVA pirkimų, vykdomų vadovaujantis Viešųjų pirkimų įstatymu, dokumentus, kurie pagrindžia jo patirtas ir su šiais projektais susijusias išlaidas. Todėl pareiškėjas, teigdamas, kad jis nėra perkančioji organizacija, elgėsi dviprasmiškai ir nepagrįstai.

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Tradintek“ atsiliepime į skundą (II t., b. l. 70) nurodė, kad palaiko pareiškėjo skundą.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. lapkričio 29 d. sprendimu (II t., b. l. 87–96) pareiškėjo Vilniaus universiteto Onkologijos instituto skundą patenkino iš dalies, t. y. panaikino SAM 2013 m. birželio 3 d. įsakymą Nr. V-572 „Dėl Europos Sąjungos fondų ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų, skirtų projekto Nr. VP3-2.1-SAM-04-V-01-008 „Linijinių greitintuvų įsigijimas“ įgyvendinimui, sumažinimo“, o likusią bylos dalį nutraukė.

Teismas nustatė, kad SAM Įsakymu Nr. V-572 2 499 650,00 Lt sumažino Institutui tinkamas finansuoti Projekto lėšas įsigyjant linijinį greitintuvą (iš jų 2 124 702,50 Lt – ES fondo lėšos, 374 947,50 Lt – Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos) (I t., b. l. 19–22). Įsakymo Nr. V-572 teisiniu pagrindu nurodyti Viešojo administravimo įstatymo 6 straipsnio 3 dalis, Vyriausybės 2007 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1143 patvirtintų Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių 198.2 punktas, Vyriausybės 2007 m. spalio 17 d. nutarimu Nr. 1139 patvirtintų Atsakomybės ir funkcijų paskirstymo tarp institucijų, įgyvendinant Lietuvos 2007–2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją ir veiksmų programas, taisyklių 7.4.1 punktas, Finansavimo ir administravimo sutarties bendrųjų sąlygų 9.1 punktas bei Specialiųjų sąlygų 5.8 punktas ir kt. Įsakymo Nr. V-572 faktiniu pagrindu nurodė tai, kad, anot atsakovo, pareiškėjas padarė Europos Sąjungos finansinės paramos panaudojimo pažeidimą: veikdamas pagal Jungtinės veiklos sutartį ir vykdydamas linijinio greitintuvo „Clinac 600C/D“ pirkimo procedūras pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymą, Jungtinės veiklos sutartį ir Finansavimo ir administravimo sutartį.

Teismas pažymėjo, kad tas pats ginčas tarp šalių, susijęs su minėto Projekto finansavimu, jau buvo spręstas administracinėje byloje Nr. A756-2197/2011, kurioje LVAT 2011 m. rugsėjo 5 d. sprendimu konstatavo, jog SAM, priimdama atitinkamus individualius teisės aktus, be kita ko, privalo vadovautis ir Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi, kurioje nustatyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos.

LVAT šioje byloje pabrėžė, kad pareiškėjas su UAB „Tradintek“ linijinio greitintuvo Clinac 600C/D pirkimo-pardavimo sutartį buvo sudaręs 2008 m. liepos 21 d. Šie veiksmai buvo žinomi atsakovui ir vykdomi pagal Programos įgyvendinimo sutartį Nr. S-403, sudarytą 2007 m. gruodžio 12 d. tarp pareiškėjo ir atsakovo, bei SAM 2008 m. balandžio 16 d. įsakymą Nr. V-301 „Dėl investicinių lėšų, skirtų valstybinei vėžio profilaktikos ir kontrolės 2003–2010 metų programai 2008 metais, panaudojimo“, kuriuo, vykdant Programą, pareiškėjui buvo skirta 1 mln. litų linijiniam greitintuvui įsigyti.

LVAT teisėjų kolegija atkreipė dėmesį, kad linijinio greitintuvo pirkimas, kaip Projektas, kuriam naudojamos Europos Sąjungos paramos lėšos, buvo juridiškai įformintas tik SAM 2009 m. kovo 13 d. įsakymu Nr. V-187. Būtent nuo šio momento linijinio greitintuvo pirkimas turėjo būti vykdomas pagal valstybės projektų sąrašą, patvirtintą minėtu įsakymu, o projektui galėjo būti taikomos Projektų administravimo ir finansavimo taisyklės, pagal kurių 5 punktą projekto finansavimo pradžia – projekto finansavimo ir administravimo sutarties įsigaliojimo data.

LVAT konstatavo, kad jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis Nr. S-66 sudaryta 2009 m. gegužės 13 d., o Projekto finansavimo ir administravimo sutartis Nr. VP3-2.1-SAM-04-V-01-008/S-219 sudaryta 2009 m. rugsėjo 24 d. Atsižvelgęs į tai, kad linijinio greitintuvo pirkimas, kaip Projektas, buvo juridiškai įformintas tik SAM 2009 m. kovo 13 d. įsakymu Nr. V-187, LVAT priėjo prie išvadų, kad CPVA negalėjo konstatuoti, jog pareiškėjas 2008 m. birželio 11 d. – 2008 m. liepos 21 d. padarė pažeidimą bei pažeidė teisės aktus. LVAT 2011 m. rugsėjo 5 d. sprendimu Instituto skundą patenkino ir panaikino SAM 2010 m. vasario 17 d.

įsakymą Nr. V-120 „Dėl pažeidimo, nustatyto įgyvendinant projektą Nr. VP3-2.1-SAM-04-V-01-008 pagal 2007–2013 m. sanglaudos skatinimo veiksmų programos II prioriteto „Viešųjų paslaugų kokybė ir prieinamumas: sveikatos, švietimo ir socialinė infrastruktūra“ priemonę „Ankstyva onkologinių susirgimų diagnostika ir visavertis gydymas“.

SAM 2011 m. lapkričio 16 d. priėmė naują įsakymą Nr. V-979 „Dėl Europos Sąjungos fondų ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų, skirtų projekto Nr. VP3-2.1-SAM-04-V-01-008 „Linijinių greitintuvų įsigijimas“ įgyvendinimui, sumažinimo“ ir sumažino Projekto tinkamų finansuoti lėšų sumą 2 499 650 Lt. Pareiškėjas su tokiu SAM įsakymu nesutiko ir vėl jį ginčijo teisme. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. gegužės 10 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir panaikino SAM 2011 m. lapkričio 16 d.

įsakymą Nr. V-979. Teismas nustatė, kad CPVA 2009 m. gruodžio 14 d. pranešimu apie įtariamą pažeidimą nurodė, jog pareiškėjas padarė pažeidimą 2008 m. birželio 11 d. – 2008 m. liepos 21 d. ir pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymą bei Vyriausybės 2007 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1143 patvirtintas Projektų administravimo ir finansavimo taisykles. Iš esmės tai pakartota ir CPVA 2010 m. sausio 8 d. rašte Nr. 2010/2-177. Teismas pabrėžė, kad LVAT 2011 m. rugsėjo 5 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A756-2197/2011 konstatavo, jog pareiškėjas su UAB „Tradintek“ linijinio greitintuvo „Clinac 600C/D“ pirkimo-pardavimo sutartį buvo sudaręs 2008 m. liepos 21 d.

Šie veiksmai buvo žinomi atsakovui ir vykdomi pagal 2003-2010 m. Programos įgyvendinimo sutartį Nr. S-403, sudarytą 2007 m. gruodžio 12 d. tarp pareiškėjo ir atsakovo, bei SAM 2008 m. balandžio 16 d. įsakymą Nr. V-301, kuriuo vykdant būtent pagal 2003-2010 m. Programą pareiškėjui buvo skirta 1 mln. litų linijiniam greitintuvui įsigyti. Šios įrangos pirkimas kaip Projektas buvo juridiškai įformintas tik SAM 2009 m. kovo 13 d. įsakymu Nr. V-187. Būtent nuo šio momento linijinio greitintuvo pirkimas turėjo būti vykdomas pagal valstybės projektų sąrašą, patvirtintą minėtu įsakymu, o projektui galėjo būti taikomos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1143 patvirtintos Projektų administravimo ir finansavimo taisyklės. Pagal šių Taisyklių 5 punktą, projekto finansavimo pradžia – projekto finansavimo ir administravimo sutarties įsigaliojimo data.

Atsižvelgdamas į tai, kad linijinio greitintuvo pirkimas kaip projektas buvo juridiškai įformintas tik SAM 2009 m. kovo 13 d. įsakymu Nr. V-187, Vilniaus apygardos administracinis teismas priėjo prie išvadų , jog CPVA negalėjo konstatuoti, kad pareiškėjas padarė pažeidimą 2008 m. birželio 11 d. – 2008 m. liepos 21 d., t. y. CPVA nepagrįstai nustatė minėtą pažeidimą, taip pat netinkamai taikė Vyriausybės 2007 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1143 patvirtintų Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių 197.2 punktą, pasiūlydama mažinti projekto finansavimą.

Teismas pareiškėjo reikalavimą panaikinti 2011 m. lapkričio 16 d. Įsakymą Nr. V-979 tenkino, nes jis nėra pagrįstas atitinkančiais tikrovę faktais: skundžiamame įsakyme nurodyti CPVA 2010 m. sausio 8 d. raštas Nr. 2010/2-177, kuriame netinkamai konstatuoti pažeidimai, bei CPVA 2011 m. spalio 7 d. raštas Nr. 2011/2-10482, kuriame nenustatyta nieko naujo. Teismas akcentavo, kad pareiškėjas su UAB „Tradintek“ linijinio greitintuvo (3 499 650 Lt vertės su PVM) pirkimo-pardavimo sutartį Nr. MI 2008-24 sudarė 2008 m. liepos 21 d. pagal 2003-2010 m.

Programą. Nuo SAM 2009 m. kovo 13 d. įsakymo Nr. V-187 įsigaliojimo Projektas turėjo būti vykdomas atsižvelgiant į ES fondų paramos administravimo taisykles, todėl net jeigu iki SAM 2009 m. kovo 13 d. įsakymo Nr. V-187 įsigaliojimo ir buvo padaryti kokie nors Viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimai, sankcijos pareiškėjui už tokius pažeidimus pagal Vyriausybės 2007 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1143 patvirtintas Projektų administravimo ir finansavimo taisykles negali būti skiriamos, todėl skundžiamas SAM 2011 m. lapkričio 16 d.

įsakymas Nr. V-979 šiuo aspektu nėra pagrįstas ir teisėtas, nes juo sankcija pritaikyta būtent pagal minėtas taisykles. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. gegužės 10 d. sprendime nurodė, kad pareiškėjo reikalavimas įpareigoti atsakovą sumokėti jam 2 499 650 Lt negali būti tenkinamas, nes jis grindžiamas pareiškėjo ir UAB „Tradintek“ 2008 m. liepos 21 d. sudaryta pirkimo-pardavimo sutartimi, todėl toks reikalavimas nepagrįstas. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjui linijinis greitintuvas perduotas 2009 m. liepos 3 d. priėmimo-perdavimo aktu, o minėtame akte nurodyta milijonu litų mažesnė suma negu pirkimo-pardavimo sutartyje Nr. MI 2008-24.

LVAT teisėjų kolegija 2012 m. lapkričio 20 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A552-2814/2012 pareiškėjo (Instituto) ir atsakovo (SAM) apeliacinius skundus atmetė ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. gegužės 10 d. sprendimą paliko nepakeistą. LVAT konstatavo, kad nagrinėjamoje byloje ginčijamas SAM 2011 m. lapkričio 16 d. įsakymas Nr. V-979 priimtas ištaisius tik formaliuosius ankstesnio akto turinio trūkumus, tačiau nenurodžius tinkamo teisinio ir faktinio pagrindo, jame remiamasi tais pačiais teisės aktais, kurių taikymo šiam ginčui spręsti negalimumą konstatavo LVAT 2011 m. rugsėjo 5 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A756-2197/2011, t. y. nurodytas netinkamas teisinis pagrindas.

Nagrinėdamas šią administracinę bylą teismas atsižvelgė į principą lex retro non agit (įstatymas atgal negalioja) bei pažymėjo, jog teisinių santykių subjektams už pažeidimus turėtų būti taikomos tik tokios poveikio priemonės ar sankcijos, kurias numatė teisės aktai, reglamentavę sandorio sudarymo ir vykdymo sąlygas. Teismas atsižvelgė į Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. gegužės 10 d. sprendimu ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. lapkričio 20 d. nutartimi nustatytas aplinkybes bei pažymėjo , kad šių teisiškai reikšmingų faktų konstatavimas įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje byloje, kurioje dalyvauja tos pačios šalys, lemia, jog, remiantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 58 straipsnio 2 dalies nuostatomis, šių faktų iš naujo įrodinėti bei nustatinėti nagrinėjant kitą bylą nebereikia. Teismo vertinimu, tai, kad pareiškėjas nesutinka su LVAT 2012 m. lapkričio 20 d. galutine ir neskundžiama nutartimi, nepaneigia šioje nutartyje ir VAAT 2012 m. gegužės 10 d. sprendime nustatytų faktų prejudicinės reikšmės nagrinėjamai administracinei bylai (Teismų įstatymo 9 str. 1 d., ABTĮ 14 str.). Remdamasis bylos duomenimis, tiek teisės aktų nuostatomis, teismas vertino, jog kiti atsakovo nurodyti nesutikimo su skundu argumentai taip pat atmestini. Teismas pažymėjo, kad atsakovo nesutikimas su skundu iš esmės grindžiamas argumentais, kurie LVAT procesiniuose sprendimuose dėl to paties dalyko buvo pripažinti nepagrįstais. Vadovaudamasis res judicata principu, teismas pažymėjo, jog priešingai, nė teigė atsakovas, teismas pagal nagrinėjamos bylos aplinkybes privalo atsižvelgti į faktus (ABTĮ 58 str. 2 d.), nustatytus įsiteisėjusiais Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo procesiniais sprendimais administracinėse bylose Nr. A756-2197/2011 ir Nr. A552-2814/2012, nes ginčų esmė yra ta pati. LVAT pripažino pagrįsta Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. gegužės 10 d. sprendime padarytą išvadą, kad reikalavimas apmokėti 2 499 000 Lt sumą yra grindžiamas ne Programos įgyvendinimo sutartimi, pirkimo pardavimo sutartyje bei priėmimo perdavimo aktuose yra nurodytos skirtingos įrangos kainos, o tai leidžia laikyti tokį pareiškėjo reikalavimą nepagrįstu.

Pagal Vyriausybės 2007 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1143 patvirtintų Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių 198.2 punktą, ministerija ir (ar) kita valstybės institucija, gavusios įgyvendinančiosios institucijos sprendimą dėl pažeidimo, nedelsdamos, bet ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo jo gavimo dienos, išnagrinėja jį ir nekeisdamos nustatyto pažeidimo apimties, turinio ir su juo susijusios netinkamos finansuoti išlaidų sumos, atsižvelgdamos į sprendime dėl pažeidimo įgyvendinančiosios institucijos pateiktą pasiūlymą, priima sprendimą pakeisti projekto finansavimo ir administravimo sutartį ir (ar) sumažinti projekto finansavimą netinkamų finansuoti išlaidų, susijusių su įgyvendinančiosios institucijos nustatytu pažeidimu, dalimi ir (ar) susigrąžinti sumokėtų lėšų dalį, taikant lėšų pervedimo būdą, ir (ar) išskaičiuoti sumokėtą lėšų dalį iš projekto vykdytojo pateikiamų mokėjimo prašymų.

Atsižvelgęs į tai, kad linijinio greitintuvo pirkimas kaip projektas buvo juridiškai įformintas SAM 2009 m. kovo 13 d. įsakymu Nr. V-187, teismas nusprendė, jog CPVA negalėjo konstatuoti, kad pareiškėjas padarė pažeidimą 2008 m. birželio 11 d. – 2008 m. liepos 21 d. Taigi, CPVA netinkamai taikė Administravimo taisyklių 198.2 punktą, pasiūlydama mažinti Projekto finansavimą.

Remdamasis išdėstytais argumentais, teismas pareiškėjo reikalavimą panaikinti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro skundžiamą Įsakymą Nr. V-572 tenkino.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas su UAB „Tradintek“ linijinio greitintuvo pirkimo-pardavimo sutartį sudarė 2008 m. liepos 21 d. pagal 2003-2010 m. Programą. Nuo SAM 2009 m. kovo 13 d. įsakymo Nr. V-187 įsigaliojimo projektas turėjo būti vykdomas atsižvelgiant į ES fondų paramos administravimo taisykles. Atsižvelgdamas į tai, teismas nusprendė, kad net jeigu iki SAM 2009 m. kovo 13 d. įsakymo Nr. V-187 įsigaliojimo ir buvo padaryti kokie nors Viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimai, sankcijos pareiškėjui už tokius pažeidimus pagal Vyriausybės 2007 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1143 patvirtintas Projektų administravimo ir finansavimo taisykles negali būti skiriamos. Todėl skundžiamas SAM 2013 m. birželio 3 d. įsakymas Nr. V-572 „Dėl Europos Sąjungos fondų ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų, skirtų projekto Nr. VP3-2.1-SAM-04-V-01-008 „Linijinių greitintuvų įsigijimas“ įgyvendinimui, sumažinimo“ nebuvo pagrįstas ir teisėtas, nes juo sankcija pritaikyta būtent pagal minėtas taisykles.

Remdamasi išdėstytais argumentais, teismas konstatavo, kad Įsakymas Nr. V-572 nėra pagrįstas įstatymo reikalavimais, neteisėtas, todėl naikintinas. Teismas nustatė, kad pareiškėjo reikalavimas įpareigoti atsakovą sumokėti 2 499 650 Lt jau buvo išspręstas administracinėje byloje Nr. I-1684-815/2012, Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. gegužės 10 d. sprendime šį pareiškėjo reikalavimą atmetė kaip nepagrįstą. Nustatęs, kad yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, teismas bylos dalį dėl reikalavimo įpareigoti Sveikatos apsaugos ministeriją sumokėti pareiškėjui 2 499 650 Lt nutraukė (ABTĮ 101 str. 2 p.).

III. Atsakovas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija (toliau – ir apeliantas) apeliaciniu skundu (II t., b. l. 102–108) prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 29 d. sprendimą pakeisti ir pareiškėjo skundą atmesti visiškai. Atsakovas taip pat prašo įtraukti į bylą trečiuoju suinteresuotu asmeniu Lietuvos Respublikos finansų ministeriją. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

1. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į LVAT 2011 m. rugsėjo 5 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A756-2197/2011 ir 2012 m. lapkričio 20 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A552-2814/2012 išdėstytus motyvus. LVAT šiose bylose pasisakė tik dėl SAM priimtų sprendimų neatitikimo Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų, tačiau iš esmės nenagrinėjo ir nevertino SAM ir CPVA pateiktų argumentų ir ginčo faktinių bei teisinių aplinkybių. Apelianto teigimu, LVAT pripažino SAM teisę ir kartu pareigą priimti sprendimą vadovaujantis ES struktūrinės paramos administravimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatomis.

2. LVAT panaikinus ankstesnius SAM sprendimus (2010 m. vasario 17 d. Nr. V-120 ir 2011 m. lapkričio 16 d. Nr. V-979), pagal ABTĮ 92 straipsnį buvo atkurta padėtis iki SAM sprendimo dėl sankcijos taikymo priėmimo. Todėl SAM pakartotinai atliko CPVA pateiktų aplinkybių ir įrodymų teisinį vertinimą, konstatavo, kad pareiškėjo, veikusio kaip Projekto vykdytojo partneris, padarytas pažeidimas yra sunkus, nes pirkimo sutartis buvo sudaryta nesilaikant Europos Bendrijos direktyvų nuostatų dėl viešųjų pirkimų skelbimo ir Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimų, akivaizdžiai pažeidžiant Bendrijos bendro finansavimo sąlygas, todėl pareiškėjui turėjo būti taikoma maksimali 100 proc. finansinė korekcija.

3. Apeliantas nesutinka su teismo argumentais dėl res judicata principo taikymo, nes teismas anksčiau nagrinėtose bylose nenagrinėjo iš esmės ir teisiškai nevertino SAM ir CPVA Agentūros pateiktų argumentų. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas pažeidė ABTĮ 57 straipsnį, neteisingai įvertino faktines aplinkybes, teisinį reglamentavimą ir todėl netinkamai pritaikė materialiosios teisės normas.

4. Apeliantas nesutinka, kad pareiškėjui tik nuo SAM 2009 m. kovo 13 d. įsakymo Nr. V-187 įsigaliojimo ir pasirašius partnerystės sutartį bei sudarius Finansavimo ir administravimo sutartį, prasideda laikotarpis, kuris gali būti vertinamas kaip tinkamas patirti išlaidas. Teismas neatsižvelgė į ES ir nacionalinį teisinį reglamentavimą dėl paramos projektams skyrimo ir tolesnio administravimo galimybės. Apeliantas teigia, kad SAM ir CPVA vadovaudamosi 2006 m. liepos 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1080/2006 nuostatomis, administruodama Projektą, tirdama pareiškėjo padarytą pažeidimą ir sprendimais skirdama pažeidėjui sankcijas, veikė teisėtai ir pagrįstai.

5. Teismas nevertino SAM ir CPVA argumentų dėl pareiškėjo perkančiosios organizacijos statuso ir su tuo susijusių pareigų vykdymo bei atsakomybės. Teismas nepasisakė dėl Viešųjų pirkimų tarnybos 2010 m. vasario 12 d. rašto Nr. 4S-527, kuriuo pareiškėjas pripažintas perkančiąja organizacija, taip pat konstatuota, kad linijinio greitintuvo įsigijimas yra neteisėtas, vykdytas pažeidžiant Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatas.

Pareiškėjas Vilniaus universiteto Onkologijos institutas su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jo netenkinti. Atsiliepimą į apeliacinį skundą (II t., b. l. 115–117) grindžia šiais argumentais:

1. Teismas, vadovaudamasis ABTĮ 58 straipsnio 2 dalimi, pagrįstai ir teisėtai rėmėsi LVAT procesiniais sprendimais administracinėse bylose Nr. A756-2197/2011 ir A552-2814/2012, nes jose nagrinėtų ginčų esmė yra ta pati kaip ir šiuo atveju.

2. Atsakovas piktnaudžiauja savo teise priimdamas neteisėtus sprendimus Instituto atžvilgiu dėl to paties dalyko jau tris kartus, taip iš esmės pažeisdamas imperatyvias įstatymų nuostatas ir nevykdydamas teismo sprendimų.

3. Atsakovas pažeidinėja Jungtinės veiklos sutartį. Būtent atsakovas priėmė sprendimą dėl įrangos įsigijimo finansavimo iš 2003-2010 m. Programos lėšų, o vėliau vienašališkai priėmė sprendimą dėl lėšų trūkumo įrangos įsigijimo finansavimą užbaigti iš ES paramos fondo lėšų. Pareiškėjas atkreipia dėmesį į tai, kad tiek Jungtinės veiklos sutartis, tiek Projekto Finansavimo ir administravimo sutartis, kurioje pareiškėjas nebuvo įvardytas kaip sutarties šalis, buvo pasirašytos po to, kai Institutas įrangą buvo įsigijęs, sumontavęs ir pradėjęs teikti gydymo paslaugas. Pagal Jungtinės veiklos sutarties 9 punktą atsakovas įsipareigojo užtikrinti pakankamus administracinius gebėjimus ir finansinius išteklius projektui įgyvendinti, teikti partneriams reikiamą informaciją ir dokumentus, užtikrinti finansinį projekto veiklų ir rezultatų tęstinumą. Pareiškėjo teigimu, atsakovas šias pareigas pažeidė. Prašydamas įtraukti į bylą Finansų ministeriją atsakovas siekia vilkinti procesą bei išvengti pagal Jungtinės veiklos sutartį prisiimtų įsipareigojimų vykdymo.

Trečiasis suinteresuotas asmuo VšĮ Centrinė projektų valdymo agentūra atsiliepime (II t., b. l. 113) palaiko atsakovo apeliacinį skundą ir prašo pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 29 d. sprendimą bei priimti naują sprendimą – Įsakymą Nr. V-572 palikti galioti, pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamą administracinį ginčą pareiškėjas Vilniaus universiteto Onkologijos institutas iškėlė, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2013 m. birželio 3 d. įsakymą Nr. V-572, kuriuo atsakovas nurodė sumažinti projekto Nr. VP3-2.1-SAM-04-V-01-008 „Linijinių greitintuvų įsigijimas“ finansavimą netinkamų finansuoti išlaidų dalimi, kurią CPVA pripažino netinkamomis finansuoti išlaidomis, t.y. 2 499 650 Lt (iš jų 2 124 705, 50 Lt ES fondų lėšos, 374 947, 50 Lt – Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos).

Pirmosios instancijos teismas šį pareiškėjo skundo reikalavimą patenkino. Nagrinėdamas bylą pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į aplinkybę, kad administraciniai ginčai tarp tų pačių šalių dėl to paties Projekto finansavimo sumažinimo ta pačia suma buvo iškelti ir nagrinėti dvejose administracinėse bylose, kuriose Institutas prašė panaikinti SAM 2010 m. vasario 17 d. įsakymą Nr. V-120 (LVAT administracinė byla Nr. A756-2197/2011, po to 2011 m. lapkričio 16 d. įsakymą Nr. V-979 (LVAT administracinė byla Nr. A552-2814/2012). Pareiškėjo skundai dėl minėtų įsakymų panaikinimo buvo patenkinti ir skundžiami administraciniai aktai panaikinti.

ABTĮ 58 straipsnio 2 dalis numato, kad faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu, vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys. Vadovaujantis šia procesinio įstatymo norma, prejudicinę galią teismo procese turi ir neįrodinėtinais faktais pripažįstamos tokios aplinkybės (faktai), kurios buvo nustatytos įsiteisėjusiu, t.y. res judicata galią įsijusiu teismo procesiniu sprendimu. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą, konstatuoja, kad nagrinėdamas administracinį ginčą dėl SAM 2013 m. birželio 3 d. įsakymo Nr. V-572 panaikinimo, pirmosios instancijos teismas, priešingai nė teigia apeliantas, tinkamai taikydamas procesinės teisės normas (ABTĮ 58 straipsnio 2 dalis), pagrįstai rėmėsi aplinkybėmis (faktais) nustatytais minėtose administracinėse bylose, kuriose dalyvavo tos pačios šalys, o ginčų esmė, ginčijant tuo pačiu klausimu skirtingu laiku priimtus SAM administracinius aktus, liko ta pati.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 5 d. sprendimu LVAT administracinėje byloje Nr. A756-2197/2011 buvo panaikintas SAM 2010 m. vasario 17 d. įsakymas Nr. V-120 nustačius, kad jis neatitinka esminių individualaus administracinio akto turinio reikalavimų, nustatytų Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje (sprendimas nenurodyta kokiomis nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis remtasi, nenurodyti įsakymo priėmimo ir poveikio priemonės taikymo teisiniai pagrindai). Nustatęs, kad SAM 2010 m. vasario 17 d. įsakyme Nr. V-120 buvo nurodyta, jog šis įsakymas priimtas atsižvelgiant į SAM 2004-1013 m.

Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų administravimo ir priežiūros komisijos 2010 m. sausio 26 d. posėdžio protokolo Nr. 5/SF-4 Nr.5 rekomendaciją, LVAT 2011 m. rugsėjo 5 d. sprendime įvertino šio protokolo turinį ir nustatė, kad Komisija šiame posėdyje svarstė CPVA 2010 m. sausio 8 d. rašte Nr. 2010/2-177 išdėstytą informaciją apie Agentūros nustatytą pažeidimą SAM kartu su partneriais įgyvendinant projektą „Linijinių greitintuvų įsigijimas“. LVAT teisėjų kolegija 2011 m. rugsėjo 5 d. sprendime nustatė aplinkybes, kad SAM 2009 m. kovo 13 d.

įsakymu Nr. V-187 papildė Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos VP3-2.1-SAM-04-V priemonės „Ankstyva onkologinių susirgimų diagnostika ir visavertis gydymas“ valstybės projektų sąrašą, patvirtintą SAM 2008 m. lapkričio 14 d. įsakymu Nr. V-1107, 8 punktu (projektu Nr. 8); SAM bei partnerio teisėmis Vilniaus universiteto Onkologijos institutas 2009 m. gegužės 13 d. pasirašė Jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį Europos regioninės plėtros fondo lėšomis finansuojamo valstybės projekto „Linijinių greitintuvų įsigijimas“ įgyvendinimui;

Projekto „Linijinių greitintuvų įsigijimas“, finansavimo ir administravimo sutartis Nr. VP3-2.1-SAM-04-V-01-008/S-219 tarp viešosios įstaigos Centrinės projektų valdymo agentūros (įgyvendinančiosios institucijos) ir sveikatos apsaugos ministerija (projekto vykdytojo), pasirašyta 2009 m. rugsėjo 24 d. (Sutarties 5.1.3 punkte nurodyta, kad projektas įgyvendinamas kartu su partneriu Vilniaus universiteto Onkologijos institutu). Teismas minėtame sprendime taip pat nustatė, kad pareiškėjas su UAB „Tradintek“ linijinio greitintuvo Clinac 600C/D (3 499 650 Lt vertės su PVM) pirkimo-pardavimo sutartį buvo sudaręs iki minėtų aplinkybių atsiradimo (2008 m. liepos 21 d.) ir apie šią faktinę aplinkybę buvo informavęs atsakovą, pateikdamas atitinkamus dokumentus (2008 m. lapkričio 14 d. raštas Nr. R3-1170); linijinis greitintuvas 2009 m. liepos 3 d. priėmimo-perdavimo aktu buvo perduotas pareiškėjui.

LVAT teisėjų kolegija 2011 m. rugsėjo 5 d. sprendime konstatavo, kad šios aplinkybės yra esminės, tačiau atsakovo jos nebuvo įvertintos priimant 2010 m. vasario 17 d. įsakymą Nr. V-120, taip pat jos nebuvo įvertintos ir SAM 2007-2013 m. Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų administravimo ir priežiūros komisijos 2010 m. sausio 26 d. posėdžio protokole, į kurį atsižvelgiant buvo priimtas SAM 2010 m. vasario 17 d. įsakymas Nr. V-120.

Įsiteisėjus LVAT 2011 m. rugsėjo 5 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A756-2197/2011, SAM priėmė naują sprendimą - 2011 m. lapkričio 16 d. įsakymu Nr. V-979 nurodė sumažinti Projekto tinkamų finansuoti lėšų sumą ta pačia apimtimi (2 499 650 Lt). Šiame sprendime SAM nurodė, kad Institutas padarė ES finansinės paramos panaudojimo pažeidimą – veikdamas pagal Jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį ir vykdydamas linijinio greitintuvo pirkimo procedūras, pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 1 dalies, 18 straipsnio 1 dalies, 42 straipsnio, Partnerystės sutarties 8 punkto, Finansavimo ir administravimo sutarties 2.1.6 ir 2.1.8 punktų reikalavimus. LVAT 2012 m. lapkričio 20 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A552-2814/2012 paliko nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo SAM 2011 m. lapkričio 16 d. įsakymas Nr. V-979 buvo panaikintas. LVAT teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kokie skundžiamo administracinio akto tuo pačiu klausimu trūkumai buvo nurodyti LVAT 2011 m. rugsėjo 5 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A756-2197/2011, 2012 m. lapkričio 20 d. nutartyje (administracinė byla Nr. A552-2814/2012) konstatavo, kad atsakovas 2011 m. lapkričio 16 d. įsakymu Nr. V-979 ištaisė tik formaliuosius ankstesnio akto turinio trūkumus, tačiau nepagrindė poveikio priemonių taikymo objektyviais įrodymais ir linijinio greitintuvo įsigijimo procedūrų metų (2008 m. birželio – liepos mėn.) tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius reglamentavusiomis teisės normomis. Šiame kontekste LVAT 2012 m. lapkričio 20 d. nutartyje atkreiptas dėmesys į teisės teorijoje galiojantį principą lex retro non agit (įstatymas atgal negalioja).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus (ABTĮ 13 straipsnio 1 dalis, 20 straipsnio 3 dalis) yra pažymėjęs, jog ta aplinkybė, kad kai kurie faktai byloje, vadovaujantis ABTĮ 58 straipsnio 2 dalimi, neįrodinėtini, nereiškia, kad jie turi lemiamą reikšmę byloje, nes tokie faktai turi būti vertinami kitų įrodymų kontekste (žr., pvz., LVAT 2009 m. gruodžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr.A556-1315/2009). ABTĮ 58 straipsnio 2 dalies nuostatų taikymo kontekste šiuo konkrečiu atveju atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamoje byloje pareiškėjo ginčijamas SAM 2013 m. birželio 3 d.

įsakymas Nr. V-572 yra trečias tuo pačiu klausimu priimtas administracinis aktas, turi būti įvertinta, ar be pirmiau minėtų administracinėse bylose Nr. A756-2197/2011, Nr. A552-2814/2012 nustatytų faktų atsakovas pateikė į bylą kitų įrodymų, kurie pagrindė Įsakyme Nr. V-572 išdėstytą sprendimą sumažinti Institutui Projekto finansavimą. Dėl objektyvių duomenų (faktų), kuriais atsakovas pagrindė Įsakymą Nr. V-572, pažymėtina, nors atsakovas šiame administraciniame akte neapsiribojo teisės aktų ir atitinkamų jų normų bei kitų dokumentų išvardijimu, o išdėstė ir motyvuotus, tačiau lyginant skundžiamą Įsakymą Nr. V-572 su ankstesniame įsakyme (2011 m. lapkričio 16 d.

įsakyme Nr. V-979) nurodytais šio administracinio akto priėmimo duomenimis (faktiniais pagrindais), jie yra tie patys (išskyrus tai, kad Įsakyme Nr. V-572 nurodytas papildomas dokumentas – SAM 2007-2013 m. ES struktūrinių fondų lėšų administravimo ir priežiūros komisijos 2013 m. balandžio 19 d. posėdžio protokole Nr. SF-20 išdėstyta rekomendacija, kurioje iš esmės pakartota ankstesnėje, t. y. 2011 m. spalio 21 d. rekomendacijoje, nurodytoje 2011 m. lapkričio 16 d. įsakyme Nr. V-979, išdėstyta nuomonė pritarti CPVA 2010 m. sausio 8 d. rašte Nr.2010/2-177 siūlomai finansinei korekcijai, pagrįstai Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių 198.2 punktu).

Priimant įsakymą Nr. V-572, kaip ir ankstesnį Įsakymą Nr. V-979, atsižvelgta į Jungtinės veiklos sutarties, Finansavimo ir administravimo sutarties nuostatas, CPVA 2010 m. sausio 8 d. raštą Nr. 2010/2-177, CPVA 2011 m. spalio 7 d. raštą Nr. 2011/2-10482, Viešųjų pirkimų tarnybos 2010 m. vasario 12 d. raštą Nr.4S-527, konstatuoti tie patys (Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 1 dalies, 18 straipsnio 1 dalies, 42 straipsnio, Jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties 8 punkto, Finansavimo ir administravimo sutarties 2.1.6 ir 2.1.8 punktų reikalavimus.

Teisiniu pagrindu sumažinti projekto finansavimą nurodytas Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių 198.2 punktas, Atsakomybės ir funkcijų paskirstymo tarp institucijų, įgyvendinant Lietuvos 2007–2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją ir veiksmų programas, taisyklių 7.4.1 punktas. Atsižvelgdama į Įsakymo Nr. V-572 turinį, teisėjų kolegija konstatuoja, kad faktų, kurie buvo nustatyti pirmiau minėtose administracinėse bylose Nr. A756-2197/2011, Nr. A552-2814/2012 ir nagrinėjamoje byloje iš naujo nenustatinėtini (ABTĮ 58 straipsnio 2 dalis), nagrinėjamoje byloje nepapildo jokie nauji įrodymai, nes SAM 2007–2013 m.

ES struktūrinių fondų lėšų administravimo ir priežiūros komisijos 2013 m. balandžio 19 d. posėdžio protokolas Nr. SF-20 jokios naujos informacijos nesuteikia.

Bylos proceso šalys nesiginčija dėl to, kad keitėsi linijinio greitintuvo, kurį Institutas įsigijimo dalyvaudamas 2003-2010 m. Programoje, finansavimo šaltinis. SAM 2008 m. balandžio 16 d. įsakymu Nr. V-301 skyrė Institutui 1 mln. litų linijiniam greitintuvui įsigyti. Institutas šią įrangą įsigijo 2008 m. liepos 21 d. sudarydamas pirkimo – pardavimo sutartį su UAB „Tradintek“. Sutarties šalys susitarė, kad pirmoji mokėjimo (iš viso pagal sutartį – 3 499 650 Lt) dalis (1 mln. litų) bus įvykdyta gavus šią sumą iš SAM, antroji dalis – gavus finansavimą iš 2003-2010 m.

Programos. SAM 2008 m. lapkričio 10 d. raštu Nr.10- (13.7-282) -6700 informavo 2003-2010 m. Programos dalyvius, tarp jų pareiškėją, kad atsižvelgdama į Finansų ministerijos prognozuojamą nepakankamą pajamų sutrinkimą į valstybės biudžetą, priėmė sprendimą keisti išlaidų, susijusių su linijinių greitintuvų įsigijimu, finansavimo šaltinį ir neapmokėtą likutį pardengti iš ES struktūrinių fondų lėšų. Keisdama linijinių greitintuvų įsigijimo finansavimo šaltinį, SAM 2009 m. kovo 13 d. įsakymu Nr. V-187 papildė savo 2008 m. lapkričio 14 d.

įsakymu Nr.1107 patvirtintą valstybės projektų sąrašą, įtraukdama į jį Projektą Nr.8 „Linijinių greitintuvų įsigijimas“. Po to SAM su 3 partneriais (linijinius greitintuvus įgyjančiomis medicinos įstaigomis, viena iš jų – pareiškėjas) 2009 m. gegužės 13 d. sudarė jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį Nr. S-66, skirtą įgyvendinti Europos regioninės plėtros fondo lėšomis finansuojamą valstybės projektą „Linijinių greitintuvų įsigijimas, patvirtintą SAM 2009 m. kovo 13 d. įsakymu Nr. V-187, o 2009 m. rugsėjo 24 d. tarp SAM ir Centrinės projektų valdymo agentūros buvo sudaryta Projekto „Linijinių greitintuvų įsigijimas“ finansavimo ir administravimo sutartis.

Iš pirmiau miknėtos įvykių sekos matyti, kad Jungtinės veiklos sutartis bei Finansavimo ir administravimo sutartis buvo sudarytos po to, kai pareiškėjas pagal 2008 m. liepos 21d. sutartį jau buvo sudaręs linijinio greitintuvo pirkimo – pardavimo sutartį, neatlikdamas viešojo pirkimo procedūros ir atsakovui tai buvo žinoma iš pareiškėjo 2008 m. lapkričio 14 d. rašto Nr. R3-1170 ir jo priedų. Nepaisant to, kad įrangos pirkimas Institute faktiškai jau buvo įvykęs netaikant Viešųjų pirkimų įstatyme numatytų procedūrų, į Jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį buvo įrašytos nuostatos dėl pirkimo procedūrų vykdymo pagal šį įstatymą.

Jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties 8 punkte buvo nustatyta, kad Institutas, vadovaudamasis Viešųjų pirkimų įstatymu, vykdo linijinio greitintuvo pirkimo procedūras, numatydamas įrangos pristatymą ir instaliavimą Institute. Įsakyme Nr. V-572 konstatuota, kad Institutas pažeidė Jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties 8 punktą, tačiau atsakovas nepagrindė kaip Institutas turėjo elgtis pagal tuo metu galiojusius teisės aktus, kad įvykdytų šį Jungtinės veiklos sutarties punktą, nes, kaip jau buvo minėta, linijinį greitintuvą Institutas buvo nupirkęs iki Jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties sudarymo netaikant Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatų.

Įsakyme Nr. V-572 taip pat nurodyta, kad Institutas pažeidė Finansavimo ir administravimo sutarties bendrųjų sąlygų 2.1.6 ir 2.1.8 punktų reikalavimus. Pažymėtina, kad pagal minėtą sutartį šie punktai yra skirti projekto vykdytojui (Projekto vykdytojas yra SAM, be to, šios sutarties 5.1 punkte nurodyta, kad Projektas įgyvendinamas su partneriais). Sutarties 2.1.6 punkte įtvirtintas Projekto vykdytojo įsipareigojimas laikytis Lietuvos Respublikos įstatymų, ES teisės aktų, susijusių su Projekto įgyvendinimu, o 2.1.8 punkte įsipareigojimas laikytis Viešųjų pirkimų įstatymo, jei Projekto vykdytojas yra perkančioji organizacija pagal šį įstatymą, arba Finansų ministerijos nustatyto Ūkio subjektų, kurie nėra perkančiosios organizacijos tvarkos aprašo, jeigu Projekto vykdytojas nėra perkančioji organizacija pagal Viešųjų pirkimų įstatymą. Finansavimo ir administravimo sutartis įsigaliojo nuo jos pasirašymo (Sutarties 6.1 p.), t. y. 2009 m. rugsėjo 24 d. Šioje sutartyje, kaip ir Jungtinės veiklos sutartyje, įrašytos nuostatos laikytis Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimų, nors šios sutarties sudarymo metu atsakovui buvo žinoma, kad linijinio greitintuvo pirkimo Institute faktas jau buvo įvykęs 2008 m. liepos 21d. sudaryta pirkimo – pardavimo sutartimi netaikant Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatų. Atsakovas Finansavimo ir administravimo sutarties nuostatų kontekste teisės aktais nepagrindė Įsakyme Nr. V-572 nurodyto teiginio, esą pareiškėjas pažeidė Finansavimo ir administravimo sutarties bendrųjų sąlygų 2.1.6 ir 2.1.8 punktus.

Įsakyme Nr. V-572 nurodytos Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių, taip pat Finansavimo ir administravimo sutarties įžanginėje dalyje nurodytų ES teisės aktų nuostatos Projekto finansavimo išlaidų atžvilgiu gali būti taikomos nuo to laiko, kai SAM, nusprendusi pakeisti išlaidų, susijusių su linijinių greitintuvų įsigijimu, finansavimo šaltinį ir neapmokėtą likutį padengti iš ES struktūrinių fondų lėšų, 2009 m. kovo 13 d. įsakymu Nr. V-187 įtraukė į valstybės projektų sąrašą Projektą Nr.8 „Linijinių greitintuvų įsigijimas“ ir sudarė su šio Projekto vykdymu susijusias Jungtinės veiklos sutartį bei Finansavimo ir administravimo sutartį. Todėl pareiškėjo veiksmų, atliktų 2008 metais pagal pirkimo – pardavimo sutartį įsigyjant linijinį greitintuvą, kuriuo įsigijimas nebuvo susijęs su ES struktūrinių fondų lėšų panaudojimu, siejamų su Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatų netaikymu, vertinimui Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių 198.2 punkto nuostatų taikymą pagal nagrinėjamos bylos aplinkybes negalima pripažinti pagrįstu.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau minėtose administracinėse bylose įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais nustatytus faktus (ABTĮ 58 straipsnio 2 dalis), taip pat remdamasi pirmiau išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, panaikindamas Įsakymą Nr. V-572, materialinės ir procesinės teisės normas taikė iš esmės teisingai, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį naikinti remiantis atsakovo apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Apeliacinėje instancijoje naujos proceso šalys į bylą neįtraukiamos, esant pagrindui (pasibaigus juridiniam asmeniui, mirus fiziniam asmeniui) taikomos procesinių teisių perėmimo taisyklės.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Atsakovo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė Baltrūnaitė

Anatolijus Baranovas

Irmantas Jarukaitis