AS-525-307-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS525-307/2014

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01783-2013-0

Procesinio sprendimo kategorija 70.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2014 m. balandžio 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Ramūno Gadliausko (kolegijos pirmininkas) ir Ričardo Piličiausko, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos Palangos moksleivių klubo direktorės R. G. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. sausio 8 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos Palangos moksleivių klubo direktorės R. G. skundą atsakovui Palangos miesto savivaldybės merui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja Palangos moksleivių klubo direktorė R. G. su skundu (b. l. 5–6) kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydama:

1) panaikinti Palangos miesto savivaldybės mero (toliau – ir atsakovas) 2013 m. spalio 25 d. sprendimą, kuriuo jis atsisakė teikti Palangos miesto savivaldybės tarybai (toliau – ir Taryba) svarstyti 2013 m. spalio 10 d. Palangos moksleivių klubo vadovo 2012 metų veiklos ataskaitą (toliau – ir ataskaita);

2) įpareigoti atsakovą atlikti veiksmus – Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo nustatyta tvarka ne vėliau kaip per vieno mėnesio terminą po teismo sprendimo priėmimo teikti Tarybai svarstyti 2013 m. spalio 10 d. ataskaitą.

Pareiškėja nurodė, kad atsakovui pateikė 2013 m. spalio 10 d. prašymą, kuriuo prašė teikti Tarybai svarstyti Palangos moksleivių klubo vadovo 2012 metų veiklos ataskaitą, tačiau atsakovas ginčijamu sprendimu atsisakė vykdyti jos prašymą, nurodydamas, kad tokiai vadovo ataskaitai Taryba jau yra nepritarusi, priimdama 2013 m. rugpjūčio 29 d. Tarybos sprendimą Nr. T2-212, todėl Tarybai nėra pagrindo svarstyti tą patį klausimą. Pareiškėja vertino, kad toks atsakovo sprendimas yra neteisėtas, todėl naikintinas. Nurodė, kad ginčijamas sprendimas nemotyvuotas, remiantis Vietos savivaldos įstatymu, Taryba privalo svarstyti biudžetinių įstaigų vadovų ataskaitas. Savivaldybės meras nėra savivaldybės tarybos vadovas ar jos įgaliotas asmuo, todėl jis privalo visus jam pateiktus klausimus teikti svarstyti savivaldybės tarybai, kuri privalo priimti atitinkamus sprendimus. Panaikinus atsakovo 2013 m. spalio 25 d. sprendimą, atsakovas teismo sprendimu įpareigotinas Vietos savivaldos įstatymo nustatyta tvarka teikti Tarybai svarstyti ataskaitą.

Palangos miesto savivaldybė pateikė atsiliepimą į skundą (b. l. 24), kuriuo prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodė, jog ginčijamas sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas. Pagal Vietos savivaldos įstatymą, savivaldybės taryba išklauso kontroliuojamų biudžetinių įstaigų vadovų ataskaitas ir priima dėl jų sprendimus. Taryba du kartus − 2013 m. balandžio 4 d. ir 2013 m. rugpjūčio 29 d., ataskaitai nepritarė. Vietos savivaldos įstatymas ir Tarybos veiklos reglamentas Tarybos priimto sprendimo pakartotinio svarstymo procedūros nenumato.

II. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2014 m. sausio 8 d. nutartimi nutraukė administracinę bylą pagal pareiškėjos Palangos moksleivių klubo direktorės R. G. skundą atsakovui Palangos miesto savivaldybės merui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teismas nustatė kad Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2013 m. lapkričio 4 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. I-1491-162/2013 (dabartinis Nr. I-50-162/2014) priėmė pareiškėjos R. G. patikslintą skundą atsakovui Palangos miesto savivaldybės tarybai dėl Palangos miesto savivaldybės tarybos 2013 m. rugpjūčio 29 d. sprendimo Nr. T2-2012 „Dėl Palangos moksleivių klubo vadovo 2012 metų veiklos ataskaitos“ panaikinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus. Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenimis ši byla neišnagrinėta ir įsiteisėjusio sprendimo joje nėra, todėl teismas darė išvadą, kad Tarybos 2013 m. rugpjūčio 29 d. sprendimas Nr. T2-2012 „Dėl Palangos moksleivių klubo vadovo 2012 metų veiklos ataskaitos“ yra galiojantis.

Teismas rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS146-327/2011, 2009 m. kovo 6 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS438-135/2009, 2009 m. liepos 31 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS502-466/2009, 2009 m. balandžio 24 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS146-201/2009 ir vertino, kad ginčijamu raštu atsakovas pranešė pareiškėjai, jog Tarybai nėra pagrindo iš naujo svarstyti pareiškėjos 2012 metų veiklos ataskaitos, kadangi dėl tokios ataskaitos jau yra priimtas sprendimas, kuriuo nepritarta pareiškėjos ataskaitai, t. y. atsakovas šiuo raštu suteikė pareiškėjai informaciją apie savo veiksmus dėl jos prašymo. Šis skundžiamas raštas iš esmės yra informacinio, o ne sprendžiamojo pobūdžio. Šis raštas pareiškėjai nesukelia jokių teisinių pasekmių, nelemia pareiškėjos materialiųjų teisių ir pareigų, rašte nesuformuluotos pareiškėjai privalomos elgesio taisyklės. Skundžiamu raštu nėra išsprendžiamas klausimas dėl teisių ar pareigų pareiškėjai, jame yra suteikiama informacija be privalomo pobūdžio patvarkymų, t. y. tokia informacija tiesiogiai nesukuria pareiškėjai ar kitiems asmenims teisių ar pareigų, ja nėra pritaikomos poveikio priemonės.

Remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 26 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A602-1249/2012, 2008 m. kovo 28 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A556-613/2008), teismas konstatavo, kad nagrinėjamos bylos kontekste skundžiamas atsakovo 2013 m. spalio 25 d. raštas Nr. 14.20. D12-36 nedaro įtakos pareiškėjos teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, jokių teisinių pasekmių nesukelia, todėl jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu. Nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes, net ir patenkinus skundą, asmens teisių ir pareigų apimtis (jo teisių ir pareigų bei įstatymo saugomų interesų gynimo požiūriu) nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis. Atsižvelgiant į tai, teismas administracinę bylą nutraukė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisinos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 101 straipsnio 1 punkto (byla nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai) pagrindu.

III. Pareiškėja pateikė atskirąjį skundą (b. l. 40−42), kuriuo prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. sausio 8 d. nutartį, perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Atskirajame skunde pateikia šiuos argumentus:

1) teismas neatsižvelgė į pareiškėjos prašymą įteikti jai atsakovo atsiliepimą ir prašymą atidėti bylos nagrinėjimą vėlesniam laikui, tam, kad būtų sudarytos sąlygos tinkamai pasirengti teismo procesui.

2) Teismas netinkamai aiškindamas ABTĮ, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo ir Vietos savivaldos įstatymą nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos, netinkamai taikė skundžiamoje nutartyje nurodytas nutartis. Atsakovo – savivaldybės mero rašytinį sprendimą atsisakyti atlikti atitinkamus veiksmus, mero kompetencijos ribas bei mero santykį su taryba teismas vertino neteisingai. Teigia, kad meras visus asmenų prašymus turi perduoti Tarybai, negali savo nuožiūra spręsti kuriuos jų teikti Tarybai, kuriuos ne. Tokia teisė jam nėra suteikta. Šiuo atveju jis nepagrįstai pasisakė Tarybos vardu. Priimdamas pareiškėjos pareiškimą teismas pripažino, kad skundžiamas sprendimas yra viešojo administravimo subjekto sprendimas. Laikydamas, kad skundžiamas sprendimas nėra viešojo administravimo subjekto sprendimas, teismas turėjo išaiškinti, kad meras savo atsakymus į prašymus turi įforminti tinkamai, t. y. priimti atitinkamą potvarkį.

3) Nutraukdamas bylą teismas neįvykdė pareigos išaiškinti pareiškėjui į kurią instituciją pareiškėjas turi kreiptis dėl ginčo, kuris administracinių teismų kompetencijai nepriskirtas.

4) Teismas nepasisakė dėl reikalavimo įpareigoti atsakovą atlikti veiksmus. Tai rodo, kad teismas skubėjo išnagrinėti bylą. Nebuvo atskleista bylos esmė.

5) Nurodo, kad 2013 m. rugpjūčio 29 d. Tarybos sprendimas Nr. T2-212 pareiškėjos yra ginčijamas kitoje byloje, kuri dar nėra išnagrinėta. Todėl teisėja Laimutė Jokubauskaitė nepagrįstai sprendė, kad pastarasis sprendimas yra galiojantis. Be to, taip teisėja Laimutė Jokubauskaitė buvo šališka, neobjektyvi ir neteisinga, nes skundžiamoje nutartyje pasisakė apie būsimą sprendimą kitoje byloje, kurioje ginčijamas 2013 m. rugpjūčio 29 d. Tarybos sprendimas Nr. T2-212.

Palangos miesto savivaldybė pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą (b. l. 47), kuriuo prašo skundą atmesti ir palikti nepakeistą 2014 m. sausio 8 d. Klaipėdos apygardos administracinio teismo nutartį.

Nurodo, kad su atskiruoju skundu nesutinka, mano kad skundžiama nutartis yra motyvuota, pagrįsta ir teisinga. Teismas išsamiai išnagrinėjo visas bylai reikšmingas aplinkybes, ištyrė įrodymus bei įsigilino į nagrinėjamo klausimo esmę. Atskirojo skundo motyvai nepagrįsti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamoje bylos dalykas – 2014 m. sausio 8 d. Klaipėdos apygardos administracinio teismo nutarties, kuria administracinė byla pagal pareiškėjos skundą atsakovui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus nutraukta ABTĮ 101 straipsnio 1 punkto pagrindu (byla nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai), teisėtumas ir pagrįstumas.

Prie išvados, kad byla nutrauktina kaip nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai, teismas priėjo įvertinęs, kad pareiškėjos skundžiamas Palangos miesto savivaldybės mero sprendimas yra informacinio pobūdžio ir pareiškėjai nesukelia teisinių pasekmių. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija su tokiais argumentais nesutinka.

Bylos medžiaga patvirtina, kad pareiškėja į teismą kreipėsi skunde suformulavusi du reikalavimus – panaikinti 2013 m. spalio 25 d. Palangos miesto savivaldybės mero sprendimą bei įpareigoti atsakovą atlikti veiksmus – teikti Tarybai svarstyti 2013 m. spalio 10 d. Palangos moksleivių klubo vadovo 2012 metų veiklos ataskaitą.

Iš pareiškėjos skundžiamo Palangos miesto savivaldybės mero pasirašyto sprendimo turinio matyti, kad juo, atsižvelgiant į tai, kad Tarybos 2013 m. rugpjūčio 29 d. sprendimu Palangos moksleivių klubo vadovo 2012 metų veiklos ataskaitai nepritarta, „nėra pagrindo dar kartą teikti Palangos miesto savivaldybės tarybai svarstyti tą patį klausimą“, t. y. aptariamu sprendimu buvo atsisakyta teikti Tarybai svarstyti klausimą dėl Palangos moksleivių klubo vadovo 2012 metų veiklos ataskaitos. Teisėjų kolegijos vertinimu, toks sprendimas negali būti laikomas informacinio pobūdžio aktu (vien priežasties, kuria remiantis priimamas sprendimas, nurodymas nėra pagrindas aktą pripažinti informacinio pobūdžio) pareiškėjai nesukeliančiu teisinių pasekmių.

Taigi, nors, kaip teisingai nurodyta, skundžiamoje nutartyje, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nuosekliai laikosi pozicijos, jog ABTĮ 5 straipsnio 1 dalies bei 22 straipsnio 1 dalies nuostatų, reguliuojančių kreipimąsi į administracinį teismą, sisteminis vertinimas leidžia teigti, kad į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje (pvz., 2004 m. sausio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A7-121/2004), o tuo atveju, kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, kad skundžiamas aktas ar veiksmas, jokių teisinių pasekmių nesukelia, kad jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti, o skundą priėmus nagrinėti, administracinę bylą nutraukti kaip nepriskirtiną administraciniams teismams, kadangi, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju, asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., pvz., 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010; 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010 ir kt.). Tačiau, viešojo administravimo subjektų priimto akto kvalifikavimo ir teisinio vertinimo negali lemti tik formalūs kriterijai, inter alia jo pavadinimas. Tai, ar dėl akto arba sprendimo galima paduoti skundą, lemia ne jo forma, o turinys. Todėl kiekvienu atveju vertinama, ar skundžiamas aktas turi įtakos suinteresuoto asmens teisinei padėčiai (žr., pvz., 2010 m. rugsėjo 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-435/2010).

Nagrinėjamu atveju, minėta, teisėjų kolegijos nuomone, pagrindo teigti, kad pareiškėjos skundžiamas aktas yra informacinio pobūdžio ir nesukelia jai teisinių pasekmių, nėra.

Sprendžiant dėl skundžiamos nutarties teisėtumo akcentuotina ir tai, jog dėl antrojo pareiškėjos skundo reikalavimo − įpareigoti atsakovą teikti Tarybai svarstyti 2013 m. spalio 10 d. Palangos moksleivių klubo vadovo 2012 metų veiklos ataskaitą − pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje visai nepasisakė. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokio reikalavimo negalima vertinti kaip nepriskirtino administracinių teismų kompetencijai (teismo nurodytas bylos nutraukimo pagrindas) ir remiantis šiuo pagrindu bylą nutraukti. Teismui vertinant, kad šis reikalavimas nepagrįstas, tai turi būti nurodyta teismo sprendime tokį reikalavimą atmetant, o ne vertinant, kad toks reikalavimas negali būti nagrinėjamas administraciniame teisme.

Aukščiau nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad skundžiama nutartis, kuria byla pagal pareiškėjos skundą nutraukta, yra nepagrįsta ir neteisėta. Todėl atskirasis skundas tenkintinas, Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. sausio 8 d. nutartis naikintina, byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Dėl atskirojo skundo argumento dėl teisėjos Laimutės Jokubauskaitės šališkumo, pažymėtina, jog aplinkybės, kurioms esant teisėjas negali dalyvauti nagrinėjant bylą ir turi nusišalinti ar būti nušalinamas nuo bylos nagrinėjimo, nušalinimo ir nusišalinimo pareiškimų tvarka nustatyta ABTĮ 47 straipsnyje, o pareikšto nušalinimo išsprendimo tvarka – ABTĮ 471 straipsnyje. ABTĮ nenumato galimybės dėl teisėjo šališkumo paduoti atskirąjį skundą. Proceso dalyvis, nepareiškęs teismui nušalinimo arba tokį prašymą atmetus, manantis, kad byla išnagrinėta ir sprendimas joje priimtas šališko teisėjo, turi teisę savo teises ginti paduodamas apeliacinį skundą. Šiuo atveju, apeliacinės instancijos teismas nagrinėjo bylą, kurios dalykas – 2014 m. sausio 8 d. Klaipėdos apygardos administracinio teismo nutarties teisėtumas ir pagrįstumas, todėl dėl šio atskirojo skundo argumento, nepasisako.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a

Pareiškėjos Palangos moksleivių klubo direktorės R. G. atskirąjį skundą tenkinti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. sausio 8 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Ričardas Piličiauskas