A-647-442/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedpirmosios instancijos teismas neturėjo teisėto pagrindo spręsti, ar administracinių ginčų komisija turi teisę nagrinėti skundą, ir tai padarydamas peržengė savo kompetencijos ribas. Pareiškėjo vertinimu, komisijai turėjo būti perduotas ir klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo;
Legislator headnote
AI generatedA-647-442/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: Pareiškėjas A. B. kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą su skundu ir patikslintu skundu, prašydamas panaikinti Telšių rajono savivaldybės visuomeninės administracinių ginčų komisijos 2014 m. sausio 9 d. sprendimą Nr. VAGP-7 ir perduoti klausimą nagrinėti iš naujo Telšių rajono savivaldybės administracinių ginčų komisijai.
Full text
Administracinė byla Nr. A-647-442/2015
Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00297-2014-1
Procesinio sprendimo kategorija 38
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2015 m. balandžio 2 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Dainiaus Raižio (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. B. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2014 m. liepos 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. B. skundą atsakovui Telšių rajono savivaldybės visuomeninei administracinių ginčų komisijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Telšių rajono savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Pareiškėjas A. B. kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą su skundu ir patikslintu skundu, prašydamas panaikinti Telšių rajono savivaldybės visuomeninės administracinių ginčų komisijos 2014 m. sausio 9 d. sprendimą Nr. VAGP-7 ir perduoti klausimą nagrinėti iš naujo Telšių rajono savivaldybės administracinių ginčų komisijai.
Pareiškėjas skunde ir patikslintame skunde paaiškino, kad kreipėsi į Telšių rajono savivaldybės administraciją dėl nuomojamų patalpų privatizavimo. Telšių rajono savivaldybės administracija 2013 m. balandžio 9 d. raštu Nr. R8-02-B-324 „Dėl nuomojamų patalpų privatizavimo“ nurodė, kad pareiškėjas gyvena tarnybinėje patalpoje, iš kurios privalo išsikelti. Pareiškėjas pakartotinai kreipėsi į Telšių rajono savivaldybę, jam buvo atsakyta 2013 m. lapkričio 11 d. raštu Nr. R-8-01-B-1305 „Dėl prašymo“. Pareiškėjas, nesutikdamas su tuo, jog jam nebuvo leista privatizuoti gyvenamąsias patalpas, su 2013 m. lapkričio 18 d. prašymu kreipėsi į Telšių rajono savivaldybės visuomeninę administracinių ginčų komisiją. Telšių rajono savivaldybės visuomeninė administracinių ginčų komisija skundžiamu 2014 m. sausio 9 d. sprendimu Nr. VAGP-7 nusprendė pareiškėjo A. B. prašymą dėl Telšių rajono savivaldybės administracijos 2013 m. balandžio 9 d. sprendimo Nr. R8-02-B-324 „Dėl nuomojamų patalpų privatizavimo“ panaikinimo atmesti kaip nepagrįstą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių ginčų komisijų įstatymo 5 straipsnio 1 dalimi ir Administracinių ginčų komisijų darbo nuostatų 5 bei 44.1 punktais.
Pareiškėjas nesutiko su visuomeninės administracinių ginčų komisijos išvada, kad paduodamas 2013 m. lapkričio 19 d. prašymą dėl 2013 m. balandžio 9 d. sprendimo Nr. R8-02-B-324 „Dėl nuomojamų patalpų privatizavimo“ panaikinimo jis praleido įstatyme nustatytą terminą, kadangi, pareiškėjo vertinimu, jis skundė ne šį, bet 2013 m. lapkričio 11 d. Telšių rajono savivaldybės raštą Nr. R-8-01-B-1305 „Dėl prašymo“.
Pareiškėjas teigė, jog Telšių rajono savivaldybės visuomeninė administracinių ginčų komisija netinkamai išnagrinėjo pateiktą prašymą, neišsireikalavo atitinkamų dokumentų, tinkamai ir išsamiai neįvertino pateikto prašymo, priimtas sprendimas yra nemotyvuotas. Pabrėžė, jog komisija neišsiaiškino, ar ginčo objektas buvo tarnybinės patalpos ir kokiu pagrindu su pareiškėju buvo sudaryta 2010 m. sausio 20 d. Socialinio būsto gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis Nr. 286.
Atsakovas Telšių rajono savivaldybės visuomeninė administracinių ginčų komisija atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė teismo atmesti jį kaip nepagrįstą.
Atsakovas nurodė, kad pagrįstai atsisakė nagrinėti pareiškėjo skundą, kadangi jį paduodamas pareiškėjas praleido Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 30 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą. Pats pareiškėjas nurodė, jog iš 2013 m. lapkričio 11 d. atsakymo Nr. R8-01-B-1305 sužinojo apie 2013 m. balandžio 9 d. pranešimo Nr. R8-02-B-324 apskundimo tvarką, o ne nurodo jį kaip skundžiamą sprendimą.
Teigė, jog netyrė nuomos ir buto pirkimo-pardavimo teisinių santykių, o konstatavo faktus. Pabrėžė, kad remdamasi turimais duomenimis komisija negalėjo nustatyti, kokia buto, dėl kurio kilęs ginčas, paskirtis. Sprendė, kad pareiškėjo skundas yra nepagrįstas, kadangi Telšių rajono savivaldybės administracija 2013 m. balandžio 9 d. raštu Nr. R8-02-B-324 nurodė priežastis ir motyvus, kuriais atsisakyta pradėti privatizavimo procedūrą.
II. Šiaulių apygardos administracinis teismas 2014 m. liepos 10 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir panaikino Telšių rajono savivaldybės visuomeninės administracinių ginčų komisijos 2014 m. sausio 9 d. sprendimą Nr. VAGP-7.
Teismas nustatė, jog pareiškėjas kreipėsi į Telšių rajono savivaldybės visuomeninę administracinių ginčų komisiją dėl to, kad jam nebuvo leista privatizuoti gyvenamųjų patalpų. Teismas pabrėžė, jog Telšių rajono savivaldybės visuomeninė administracinių ginčų komisija neturėjo teisės nagrinėti pareiškėjo prašymo dėl Telšių rajono savivaldybės administracijos 2013 m. balandžio 9 d. rašto Nr. R8-02-B-324, kuriuo buvo nurodyta, kad klausimas dėl leidimo privatizuoti gyvenamąsias patalpas negali būti svarstomas. Ginčas tarp pareiškėjo ir Telšių rajono savivaldybės administracijos dėl leidimo privatizuoti gyvenamąsias patalpas nebuvo kilęs iš administracinių teisinių santykių, kurie atsiranda valstybės institucijoms ar įstaigoms atliekant viešąjį administravimą. Akcentavo, jog Specialioji teisėjų kolegija yra išaiškinusi, kad privatizavimo sandoris yra civilinis teisinis sandoris, ką patvirtina ir Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo 21 straipsnio 6 dalies norma, nustatanti, kad privatizavimo sandoriui ir nuosavybės teisės į privatizavimo objektą atsiradimui yra taikomos Civilinio kodekso nuostatos, jei šiame įstatyme ar privatizavimo sandoryje nenustatyta kitaip. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas teisės aktų, numatančių nuomojamų butų privatizavimą, pagrindu siekia privatizuoti butą kaip šio buto nuomininkas. Taigi ginčas tarp šalių yra kilęs iš civilinių savivaldybės turto privatizavimo teisinių santykių, todėl byla nagrinėtina bendrosios kompetencijos teisme.
Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad Telšių rajono savivaldybės visuomeninė administracinių ginčų komisija nagrinėtu atveju pareiškėjo iškeltą bylą turėjo nutraukti kaip nepriskirtiną (nežinybingą) savivaldybės visuomeninei administracinių ginčų komisijai (Telšių rajono savivaldybės visuomeninės administracinių ginčų komisijos darbo nuostatų 34.4 punktas; Administracinių ginčų komisijų darbo nuostatų 44.5 punktas), o ne atmesti pareiškėjo A. B. prašymą dėl Telšių rajono savivaldybės administracijos 2013 m. balandžio 9 d. sprendimo Nr. R8-02-B-324 „Dėl nuomojamų patalpų privatizavimo“ panaikinimo kaip nepagrįstą. Be to, Telšių rajono savivaldybės visuomeninė administracinių ginčų komisija iškeltą bylą nutraukti turėjo ir nustačiusi, kad yra praleistas terminas skundui paduoti, (Administracinių ginčų komisijų darbo nuostatų 44.5 punktas). Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatavo, kad Telšių rajono savivaldybės visuomeninė administracinių ginčų komisija neteisėtai iš esmės išnagrinėjo pareiškėjo iškeltą bylą ir neteisėtai priėmė 2014 m. sausio 9 d. sprendimą Nr. VAGP-7, todėl šis sprendimas naikintinas, o atsižvelgiant į tai, jog komisija neturėjo teisės nagrinėti pareiškėjo skundo, prašymą dėl bylos grąžinimo nagrinėti komisijai iš naujo, atmetė.
III. Pareiškėjas A. B. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Šiaulių apygardos administracinio teismo 2014 m. liepos 10 d. sprendimo dalį, kuria atsisakyta perduoti klausimą nagrinėti iš naujo Telšių rajono savivaldybės visuomeninei administracinių ginčų komisijai ir priimti naują sprendimą – perduoti klausimą nagrinėti iš naujo Telšių rajono savivaldybės visuomeninei administracinių ginčų komisijai. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
1) pirmosios instancijos teismas neturėjo teisėto pagrindo spręsti, ar administracinių ginčų komisija turi teisę nagrinėti skundą, ir tai padarydamas peržengė savo kompetencijos ribas. Pareiškėjo vertinimu, komisijai turėjo būti perduotas ir klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo;
2) ginčas yra kilęs ne dėl privatizavimo teisinių santykių, o dėl 2013 m. lapkričio 11 d. atsakymo Nr. R8-01-B-1305 „Dėl prašymo“. Šiame atsakyme, be kita ko, buvo nurodyta, jog sprendimas gali būti skundžiamas Telšių rajono savivaldybės visuomeninei administracinių ginčų komisijai. Ginčas yra kilęs ne dėl privatizavimo, o dėl nuomojamų patalpų nuomos sutarties nutraukimo;
3) pirmosios instancijos teismas neteisingai išaiškino faktines aplinkybes, netinkamai taikė ir aiškino materialinės teisės normas;
4) byloje turėjo būti priteistos su atsakovo atstovo atvykimu į teismo posėdį susijusios išlaidos. Teismas nepagrįstai nurodė, jog atsakovo atstovo dalyvavimas teismo posėdyje nebuvo būtinas. Nepagrįstai atsisakyta pareiškėjui priteisti 100 Lt žyminį mokestį bei kelionės išlaidas.
Atsakovas Telšių rajono savivaldybės visuomeninė administracinių ginčų komisija atsiliepime prašo atsakovu į bylą įtraukti Telšių rajono savivaldybės administraciją.
Nurodo, kad Šiaulių apygardos administracinio teismo sprendime komisija yra nurodyta kaip atsakovas, nors ikiteisminio nagrinėjimo metu atsakovu buvo Telšių rajono savivaldybės administracija, o komisija – ginčą nagrinėjanti institucija. Remdamasis ABTĮ 32 straipsnio 3 dalimi, akcentuoja, jog ginčo šalių procesinė padėtis turėjo nepakisti.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV. Ginčas byloje yra kilęs dėl gyvenamųjų patalpų, kuriomis naudojasi pareiškėjas, privatizavimo.
Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjo skundo pagrindą ir dalyką, priėjo pagrįstą išvadą, jog nagrinėjamas ginčas yra kilęs ne iš administracinių teisinių santykių. Pareiškėjas siekia įsigyti nuosavybėn nuomojamą gyvenamąją patalpą, esančią Pašto g. 3-2, Telšiuose, kuri nuosavybės teise priklauso Telšių rajono savivaldybei (b. l. 8-9, 10). Nagrinėjamu atveju Telšių rajono savivaldybė teisiniame santykyje su pareiškėju dėl minėtos gyvenamosios patalpos privatizavimo veikia ne kaip viešojo administravimo subjektas, o kaip nekilnojamojo turto (gyvenamosios patalpos) savininkas. Todėl ginčas dėl pareiškėjo nuomojamos gyvenamosios patalpos privatizavimo kyla iš civilinių teisinių santykių.
Civilinio proceso kodekso 22 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismams nagrinėti šio kodekso nustatyta tvarka priskiriami ginčai, kylantys iš civilinių, šeimos, darbo, intelektinės nuosavybės, konkurencijos, bankroto, restruktūrizavimo, viešųjų pirkimų ir kitų privatinių teisinių santykių.
Taigi nagrinėjamas ginčas yra teismingas bendrosios kompetencijos teismams.
Administracinių ginčų komisijų įstatymo 5 straipsnio 1 dalis nustato, kad savivaldybės visuomeninė administracinių ginčų komisija nagrinėja asmenų skundus dėl savivaldybių viešojo administravimo subjektų priimtų individualių administracinių aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat šių subjektų atsisakymo ar vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad savivaldybės visuomeninės administracinių ginčų komisijos nesprendžia Administracinių bylų teisenos įstatymo 16 straipsnyje, 18 straipsnio 2 ir 3 dalyse, 19 straipsnyje ir 20 straipsnio 1 dalyje nurodytų ginčų (bylų), taip pat mokesčių bylų.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad administraciniai teismai nesprendžia bylų, kurios yra priskirtos Konstitucinio Teismo kompetencijai, taip pat bylų, priskirtų bendrosios kompetencijos arba kitiems specializuotiems teismams.
Administracinių ginčų komisijų darbo nuostatų (toliau – ir Nuostatai), patvirtintų Vyriausybės 1999 m. gegužės 4 d. nutarimu Nr. 533, 16.1 punktas nustato, kad užregistruotas skundas perduodamas komisijos pirmininkui, o šis įvertina skundo priskyrimą komisijos kompetencijai. Nuostatų 18.2 punkte numatyta, kad įvertinęs Nuostatų 16 punkte nurodytus skundo (prašymo) priimtinumo klausimus, komisijos pirmininkas gali nuspręsti atsisakyti priimti skundą (prašymą) nagrinėti. Nuostatų 44.5 punkte įtvirtinta, kad komisija turi priimti sprendimą nutraukti bylą, jeigu ji yra nepriskirtina komisijai.
Kadangi nagrinėjamu atveju skundas Telšių rajono savivaldybės visuomeninei administracinių ginčų komisijai buvo paduotas dėl ginčo, kylančio iš civilinių teisinių santykių, išsprendimo, kurio pagal Administracinių ginčų komisijų įstatymo 5 straipsnio 2 dalį savivaldybės visuomeninė administracinių ginčų komisija nėra kompetentinga spręsti, todėl Telšių rajono savivaldybės visuomeninės administracinių ginčų komisijos pirmininkas, spręsdamas pareiškėjo skundo priėmimo klausimą, privalėjo atsisakyti jį nagrinėti, o priėmus pareiškėjo skundą ir jį išnagrinėjus, Telšių rajono savivaldybės visuomeninė administracinių ginčų komisija privalėjo bylą nutraukti. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai panaikino skundžiamą Telšių rajono savivaldybės visuomeninės administracinių ginčų komisijos 2014 m. sausio 9 d. sprendimą Nr.VAPG-7, kuriuo pareiškėjo skundas buvo atmestas kaip nepagrįstas.
Administracinių ginčų komisijų įstatymo 19 straipsnyje yra įtvirtinta, jog ginčo šalis, nesutinkanti su administracinių ginčų komisijos sprendimu, turi teisę skųsti tą sprendimą atitinkamam apygardos administraciniam teismui.
Apygardos administracinis teismas, nagrinėdamas administracinę bylą pagal ginčo šalies skundą dėl administracinių ginčų komisijos sprendimo, privalo ne vien tik patikrinti skundžiamo administracinių ginčų komisijos sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, tačiau turi nustatyti visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti, t. y. išnagrinėti ginčą iš esmės. Ginčo šaliai apskundus administracinių ginčų komisijos sprendimą atitinkamam apygardos administraciniam teismui, ginčo dalykas yra ne tik skundžiamas administracinių ginčų komisijos sprendimas, bet ir pareiškėjo reikalavimas, suformuluotas skunde, kurį jis pateikė administracinių ginčų komisijai.
Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nevertino pareiškėjo reikalavimų, kuriuos jis suformulavo skunde, pateiktame Telšių rajono savivaldybės visuomeninei administracinių ginčų komisijai, atsižvelgiant į tai, jog ginčas yra priskirtinas bendrosios kompetencijos teismams.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 21 straipsnio 1 dalis nustato, kad byla negali būti nutraukta arba skundas (prašymas) paliekamas nenagrinėtas vien dėl tos priežasties, kad ginčas teismingas bendrosios kompetencijos teismui. Šiais atvejais byla perduodama pagal rūšinį teismingumą.
Atsižvelgiant į šias procesinio įstatymo nuostatas, pirmosios instancijos teismas, nustatęs, jog ginčas kyla iš civilinių teisinių santykių ir yra nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme, privalėjo, panaikinęs ginčijamą Telšių rajono savivaldybės administracinių ginčų komisijos sprendimą, bylą perduoti atitinkamam bendrosios kompetencijos teismui.
Pirmosios instancijos teismas nepriėmė sprendimo, kuriuo būtų iš esmės išsprendęs tarp šalių (pareiškėjo ir Telšių rajono savivaldybės) kilusį ginčą, todėl neturėjo pagrindo spręsti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimo (Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnis). Dėl to, skundžiamo Šiaulių apygardos administracinio teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pareiškėjui yra naikintina. Šių išlaidų atlyginimo klausimas turės būti išspręstas bylą išnagrinėjus bendrosios kompetencijos teisme.
Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas.
Ginčas dėl gyvenamosios patalpos privatizavimo yra kilęs tarp pareiškėjo ir Telšių rajono savivaldybės, todėl byla perduotina Telšių rajono apylinkės teismui (Civilinio proceso kodekso 29 straipsnis).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a :
pareiškėjo A. B. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.
Šiaulių apygardos administracinio teismo 2014 m. liepos 10 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
„Pareiškėjo A. B. skundą patenkinti iš dalies.
Panaikinti Telšių rajono savivaldybės visuomeninės administracinių ginčų komisijos 2014 m. sausio 9 d. sprendimą Nr. VAGP-7 ir perduoti bylą Telšių rajono apylinkės teismui“.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Stasys Gagys
Romanas Klišauskas
Dainius Raižys