A-662-1463-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A662-1463/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03304-2013-9

Procesinio sprendimo kategorija 6.7; 38

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. liepos 31 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Laimės Baltrūnaitės ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė), rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos L. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. sausio 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos L. P. skundą atsakovui Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos Vilniaus I teritoriniam skyriui dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Ginčų komisija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Ginčų komisija) 2013 m. rugpjūčio 12 d. sprendimu Nr. SD-1127 nenagrinėjo pareiškėjos L. P. (toliau – ir pareiškėja) prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti ir įpareigoti Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir atsakovas, NDNT) pakeisti NDNT Sprendimų kontrolės skyriaus 2012 m. gegužės 7 d. sprendimą Nr. SS-1149, nes Ginčų komisijai nesuteikta teisė atnaujinti nustatyto skundo padavimo termino (b. l. 46-47).

Pareiškėja L. P. kreipėsi į teismą (b. l. 52-55) ir prašė:

1) atnaujinti praleistą terminą paduoti skundą Ginčų komisijai;

2) panaikinti Ginčų komisijos 2013 m. rugpjūčio 12 d. sprendimą Nr. SD-1127;

3) įpareigoti Ginčų komisiją išnagrinėti pareiškėjos pateiktą 2013 m. liepos 12 d. skundą dėl NDNT Sprendimų kontrolės skyriaus 2012 m. gegužės 7 d. sprendimo Nr. SS-1449.

Pareiškėja nurodė, kad NDNT Sprendimų kontrolės sprendimas Nr. SS-1449 buvo priimtas 2012 m. gegužės 7 d., t. y. jau po to, kai teismo medicininės ekspertizės išvados buvo žinomos ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. kovo 15 d. ir 2012 m. kovo 29 d. sprendimais pareiškėjos skundai buvo atmesti, todėl skųsti minėtą NDNT Sprendimų kontrolės skyriaus sprendimą buvo beprasmiška. Paaiškino, jog vykstant apeliaciniams procesams neįmanoma buvo numatyti, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas iškels norminę bylą. Pareiškėja taip pat negalėjo numatyti, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. gruodžio 28 d. sprendime norminėje byloje Nr. I552-23/2012 konstatuos, kad Socialinės apsaugos ir darbo ministro ir sveikatos apsaugos ministro 2005 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. A1-78/V-l79 patvirtinto Darbingumo lygio nustatymo kriterijų aprašo (toliau – ir Kriterijų aprašas) 6.1-6.3 punktai prieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui ir šios norminės bylos pagrindu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. kovo 7 d. nutartimi priims jos atžvilgiu palankų sprendimą. Tik tuomet tapo aišku, jog 2009 m., 2010 m. buvo neteisingai paskaičiuotas 50 proc. darbingumo lygis ne dėl bazinio darbingumo nustatymo, o dėl pripažintais neteisėtais Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir sveikatos apsaugos ministro 2005 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. A1-78/V-179 patvirtinto Kriterijų aprašo 6.1-6.3 punktų.

Atsakovas NDNT atsiliepimu į skundą (b. l. 69-70) su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodė, kad pareiškėjos pakartotinio darbingumo lygio nustatymo procedūra yra baigta, nes pareiškėja NDNT Sprendimų kontrolės skyriaus 2012 m. gegužės 7 d. sprendimo Nr. SS-1449 Ginčų komisijai neskundė.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. sausio 7 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas nurodė, kad ginčas kilo dėl Ginčų komisijos sprendimo, kuriuo nebuvo nagrinėtas pareiškėjos prašymas atnaujinti terminą skundui paduoti dėl NDNT Sprendimų kontrolės skyriaus 2012 m. gegužės 7 d. sprendimo Nr. SS-1149. Nustatyta, kad NDNT Vilniaus I teritorinis skyrius, įvertinęs pareiškėjos darbingumo lygį, Darbingumo lygio nustatymo 2011 m. gruodžio 30 d. aktu Nr. DL-5567 nustatė pareiškėjai 50 proc. darbingumo lygį, galiojantį nuo 2011 m. gruodžio 6 d. iki 2012 m. gruodžio 14 d. Pareiškėja, nesutikdama su šiuo sprendimu, kreipėsi į NDNT, kurios Sprendimų kontrolės skyrius, pakartotinai įvertinęs L. P. darbingumo lygį, 2012 m. gegužės 7 d. sprendimu Nr. SS-1449 pakeitė 2011 m. gruodžio 30 d. NDNT Vilniaus I teritorinio skyriaus Darbingumo lygio vertinimo aktu Nr. DL-5567 priimtą sprendimą ir nustatė 40 procentų darbingumo lygį, kuris galiojo nuo 2012 m. gegužės 7 d. iki 2013 m. gegužės 6 d.

2013 m. gegužės 22 d. pareiškėja kreipėsi į NDNT, prašydama pakeisti 2012 m. gegužės 7 d. sprendimą Nr. SS-1449 ir nustatyti jai darbingumo lygio termino pradžią nuo 2011 m. gruodžio 6 d. iki 2013 m. gegužės 6 d. NDNT pareiškėjos prašymo netenkino, 2013 m. gegužės 31 d. raštu Nr. R-19330 paaiškino, kad jeigu atlikus NDNT teritorinių skyrių priimtų sprendimų patikrinimą paaiškėja, kad sprendimas priimtas nepagrįstai, darbingumo lygio nustatymo termino pradžia laikytina NDNT sprendimo priėmimo diena (Darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašo 34 p.), paaiškino, kad 2012 m. gegužės 7 d. NDNT Sprendimų kontrolės skyriaus sprendimą Nr. SS-1449 pareiškėja galėjo apskųsti Ginčų komisijai per 30 dienų nuo jo gavimo dienos. 2013 m. liepos 12 d. pareiškėja kreipėsi į Ginčų komisiją prašydama atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti ir įpareigoti NDNT pakeisti NDNT Sprendimų kontrolės skyriaus sprendimą dėl pareiškėjos darbingumo lygio už laikotarpį nuo 2011 m. gruodžio 6 d. iki 2013 m. gegužės 6 d. Ginčų komisija 2013 m. rugpjūčio 12 d. sprendimu Nr. SD-1127 nenagrinėjo pareiškėjos prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti ir įpareigoti NDNT pakeisti 2012 m. gegužės 7 d. NDNT Sprendimų kontrolės skyriaus sprendimą Nr. SS-1149 motyvuodama tuo, kad Ginčų komisijai nesuteikta teisė atnaujinti nustatyto skundo padavimo termino.

Teismas nurodė, jog pagal Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 23 straipsnio 1, 8 dalis, ginčus tarp asmens, pensiją ar išmoką mokančios institucijos ir NDNT nagrinėja ir sprendžia Ginčų komisija. Skundas (prašymas) Ginčų komisijai gali būti paduodamas ne vėliau kaip per 30 dienų nuo raštiško NDNT priimto sprendimo gavimo dienos. Pagal Ginčų komisijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2008 m. sausio 4 d. įsakymu Nr. A1-2, 7.1 punktą Ginčų komisija, nagrinėdama skundą (prašymą), įvertina kartu su skundu (prašymu) pateiktus dokumentus bei kitus skundui (prašymui) nagrinėti būtinus dokumentus, esant reikalui, papildomai pateiktas ekspertų išvadas ir priima vieną iš šių sprendimų: skundą (prašymą) atmesti, NDNT sprendimą paliekant nepakeistą; skundą (prašymą) patenkinti, įpareigojant NDNT per Ginčų komisijos nustatytą laiką pakeisti sprendimą. Taigi ginčą reglamentuojantys teisės aktai nesuteikia Ginčų komisijai teisės atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti. Teismas nurodė, kad ginčo dėl to, jog pareiškėja minėtą terminą praleido, šiuo atveju nėra.

Nurodė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 34 straipsnio 1 ir 2 dalis. Pareiškėja prašymą atnaujinti terminą argumentavo tuo, kad skųsti NDNT Sprendimų kontrolės skyriaus 2012 m. gegužės 7 d. sprendimą buvo beprasmiška, nes jis priimtas po to, kai teismo medicininės ekspertizės išvados buvo žinomos ir Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimais pareiškėjos skundai buvo atmesti, tik Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendime norminėje byloje konstatavus, kad Kriterijų aprašo 6.1-6.3 punktai prieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui ir šios norminės bylos pagrindu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2013 m. kovo 7 d. nutartimi priėmus jos atžvilgiu palankų sprendimą tapo aišku, jog 2009 m., 2010 m. buvo neteisingai paskaičiuotas 50 proc. darbingumo lygis ne dėl bazinio darbingumo nustatymo.

Įstatymų leidėjas nėra numatęs svarbių priežasčių sąrašo, tačiau svarbiomis terminų praleidimo priežastimis gali būti pripažįstamos tokios aplinkybės, kurios asmenims sudaro objektyvias kliūtis nustatytu terminu atlikti reikiamus veiksmus. Teismų praktikoje tokiomis priežastimis laikomos tos, kurios atsiranda ir tęsiasi nepriklausomai nuo asmens valios. Asmenims, praleidusiems įstatymo nustatytą terminą dėl pažeistos teisės gynimo, taikomi rūpestingumo, sąžiningumo, atidumo ir operatyvumo standartai.

Teismas, įvertinęs pareiškėjos nurodytas termino praleidimo priežastis, sprendė, kad jos nelaikytinos objektyviomis. NDNT Sprendimų kontrolės skyriaus 2013 m. gegužės 7 d. sprendime aiškiai nurodyta jo apskundimo tvarka ir terminai. Tai, kad pareiškėja šiuo išaiškinimu nepasinaudojo, atsižvelgdama į kitus teismo sprendimus, manė, jog kreiptis į teismą beprasmiška, laikė jos pasirinktu elgesio variantu. Aplinkybė, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas minėtame sprendime norminėje byloje konstatavo, kad socialinės apsaugos ir darbo ministro ir sveikatos apsaugos ministro 2005 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. A1-78/V-l79 patvirtinto Kriterijų aprašo 6.1-6.3 punktai prieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui, taip pat nesudarė pagrindo praleistam terminui atnaujinti. Be to, laiko tarpas nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gruodžio 28 d. sprendimo norminėje byloje paskelbimo iki kreipimosi į teismą (2013 m. rugpjūčio 22 d.) ir Ginčų komisiją (2013 m. liepos 12 d.) nepagrįstai ilgas. Pareiškėja apskritai nepaaiškino, nenurodė jokių aplinkybių ir priežasčių dėl savo pasyvaus elgesio šiuo laikotarpiu. Tokį delsimą teismas vertino kaip neapdairų ir nepateisinamą.

III. Pareiškėja L. P. (toliau – ir apeliantė) apeliaciniu skundu (b. l. 88-90) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. sausio 7 d. sprendimą ir tenkinti visus pareiškėjos prašymus.

Mano, kad pirmosios instancijos teismo motyvai niekuo nepagrįsti, prieštarauja faktinei situacijai bei byloje esantiems įrodymams. Apeliantė nurodo ABTĮ 53 straipsnio 3 dalį, pagal kurią proceso šalys privalo savo procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai. Atsižvelgiant į šį reikalavimą turėtų būti aiškinamos ir atitinkamos proceso normos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-747/2007). Įstatymai garantuoja asmenims teisę kreiptis teisminės gynybos, tačiau šia teise turi būti naudojamasi sąžiningai ir ja neturi būti piktnaudžiaujama.

Teismų sistema yra skirta realiai apginti asmenų pažeidžiamas teises, išspręsti tarp asmenų kylančius ginčus ir ja neturi būti naudojamasi nepagrįstam ir vien formaliam bylinėjimuisi. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra konstatavęs, kad sąžiningumas yra bendrasis teisės principas. Sąžiningas subjektas yra toks, kuris veikia rūpestingai ir teisingai, o sąžiningumas reikalauja atidumo, rūpestingumo bei draudžia piktnaudžiauti teise. Atsižvelgiant į tai, anot apeliantės, ji objektyviai suvokė beprasmį formalų bylinėjimąsi ir nenorėjo piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis, todėl tik Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinei teisėjų kolegijai 2012 m. gruodžio 28 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I552-23/2012 konstatavus, kad Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir sveikatos apsaugos ministro 2005 m. kovo 21 d.

įsakymu Nr. A1-78/V-179 patvirtinto Kriterijų aprašo 6.1-6.3 punktai prieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui ir Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2013 m. kovo 7 d. nutartimi administracinėje byloje jos atžvilgiu priėmus palankų sprendimą, ji objektyviai ir subjektyviai suvokė, jog pasikeitus situacijai jos teisės realiai gali būti teismo apgintos. Akcentuoja tai, kad nepagrįsti pirmosios instancijos teismo argumentai, jog laikotarpis nuo 2012 m. gruodžio 28 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. I552-23/2012 paskelbimo iki kreipimosi į teismą ir Ginčų komisiją yra nepagrįstai ilgas ir ji nepaaiškino, nenurodė jokių aplinkybių ir priežasčių dėl savo pasyvaus elgesio šiuo laikotarpiu.

Teigia, jog suvokė, kad 2012 m. gegužės 7 d. sprendimo Nr. SS-1449 apskundimo terminą Ginčų komisijai ji praleido, todėl tiesiogiai kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, tačiau Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. liepos 2 d. nutartimi jos skundą atsisakė priimti motyvuodamas tuo, jog ji nesikreipė į Ginčų komisiją (kaip privalomą ikiteisminę ginčų ne teismo tvarka instituciją). Tuomet apeliantė kreipėsi į Ginčų komisiją su prašymu atnaujinti praleistą terminą ir iš esmės išnagrinėti jos skundą, bet Ginčų komisija, išnagrinėjusi jos prašymą, 2013 m. rugpjūčio 12 d. raštu apeliantę informavo, jog Ginčų komisijai nėra suteikta kompetencija atnaujinti įstatyme nustatyto skundo (prašymo) padavimo terminą ir terminą atnaujinti gali tik teismas.

Taigi, anot apeliantės, faktinė situacija akivaizdžiai parodo, jog ji visiškai nedelsė ir pasyviai nesielgė, o veikė itin greitai, operatyviai ir ryžtingai. Mano, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs susiklosčiusią neeilinę situaciją ir neatnaujinęs jos atžvilgiu praleisto termino, neįvykdė pagrindinės savo funkcijos (vykdyti teisingumą). Pažymi, jog formalus įstatymų taikymas nulemtų teisėtą sprendimą, kuris ne visada gali būti teisingas. Turi būti pripažįstamas ne bet koks teisėtumas, o tik teisingumo teisėtumas.

Atsakovas NDNT atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 95-96) prašo apeliantės apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodo, jog apeliantė prašo atnaujinti praleistą terminą skundui ikiteisminei ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijai (Ginčų komisijai) paduoti. L. P. pakartotinio darbingumo lygio nustatymo procedūra yra baigta, nes pareiškėja nebeskundė NDNT Sprendimų kontrolės skyriaus 2012 m. gegužės 7 d. sprendimo Nr. SS-1449 Ginčų komisijai, taigi konstatuotina, kad galimybė koreguoti pareiškėjos įgytos teisės apimtį yra išnykusi. Minėtame NDNT Sprendimų kontrolės skyriaus sprendime buvo nurodyta, kad asmeniui nesutinkant su NDNT priimtu sprendimu per 30 kalendorinių dienųjį jis gali jį apskųsti Ginčų komisijai. Apeliantė šia teise nepasinaudojo ir sprendimo per nurodytą terminą neskundė. Svarbių ir pateisinamų priežasčių bei tai patvirtinančių įrodymų, dėl kurių praleido sprendimo apskundimo terminą, taip pat nenurodė. Akcentuoja tai, kad galutinis sprendimas dėl apeliantės darbingumo lygio ginčo laikotarpiui buvo priimtas dar iki Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gruodžio 28 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. I552-23/2012 oficialaus paskelbimo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamoje byloje pareiškėja kreipėsi į teismą prašydama atnaujinti praleistą terminą paduoti skundą Ginčų komisijai dėl NDNT Sprendimų kontrolės skyriaus 2012 m. gegužės 7 d. sprendimo Nr. SS-1449, panaikinti Ginčų komisijos 2013 m. rugpjūčio 12 d. sprendimą Nr. SD-1127 ir įpareigoti Ginčų komisiją išnagrinėti pareiškėjos 2013 m. liepos 12 d. pateiktą skundą dėl NDNT Sprendimų kontrolės skyriaus 2012 m. gegužės 7 d. sprendimo Nr. SS-1449.

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjos nurodytas termino praleidimo priežastis, konstatavo, kad jos nelaikytinos objektyviomis, todėl neatnaujino termino skundui Ginčų komisijai dėl NDNT Sprendimų kontrolės skyriaus 2012 m. gegužės 7 d. sprendimo Nr. SS-1449 paduoti.

Pagal Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 23 straipsnio 8 dalį, skundas (prašymas) Ginčų komisijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos gali būti paduodamas ne vėliau kaip per 30 dienų nuo raštiško Tarnybos priimto sprendimo gavimo dienos.

ABTĮ 34 straipsnio 1 dalis nustato, kad pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties. Svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo. Pabrėžtina, kad ABTĮ įtvirtina aiškius skundo padavimo teismui terminus, tokių terminų atnaujinimą iš esmės siedamas su išskirtinėmis, objektyviomis, nuo skundą paduodančio asmens valios nepriklausiusiomis aplinkybėmis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiant pareiškėjo prašymą dėl termino paduoti skundą atnaujinimo, būtina nustatyti, kada pareiškėjas susipažino su ginčijamu aktu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, jog sprendžiant dėl termino atnaujinimo teismo diskrecijai, atsižvelgiant į faktines konkrečios bylos aplinkybes, yra palikta spręsti, kokias priežastis pripažinti svarbiomis, kokias – nesvarbiomis (2012 m. balandžio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA858-36/2012).

Vertinant, dėl kokių priežasčių pareiškėja praleido įstatymo nustatytą terminą, būtina įvertinti tai, ar pareiškėja, siekdama įgyvendinti teisę į gynybą buvo rūpestinga, sąžininga ir atidi (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA146-18/2012).

Įvertinusi šios bylos medžiagą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėja apie Ginčų komisijai norimą apskųsti NDNT Sprendimų kontrolės skyriaus 2012 m. gegužės 7 d. sprendimą Nr. 1449 ir jo turinį sužinojo ne vėliau kaip 2012 m. gegužės 22 d., kadangi jau šią dieną dėl minėto sprendimo ji kreipėsi į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Sprendimų kontrolės skyrių. Į Ginčų komisiją dėl NDNT Sprendimų kontrolės skyriaus 2012 m. gegužės 7 d. sprendimo Nr. 1449 pakeitimo ir jo apskundimo termino atnaujinimo pareiškėja kreipėsi tik 2013 m. liepos 12 d. (b. l. 42-45), t. y. daugiau nei metus (akivaizdžiai) praleidusi įstatymo nustatytą terminą skundui paduoti.

Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, NDNT Sprendimų kontrolės skyriaus 2012 m. gegužės 7 d. sprendime Nr. SS-1449 yra aiškiai nurodyta jo apskundimo tvarka ir terminai (b. l. 32-35). Iš pareiškėjos dėstomų argumentų (ji objektyviai suvokė beprasmį formalų bylinėjimąsi ir nenorėjo piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis, o pasikeitus situacijai suprato, jog jos teisės realiai gali būti teismo apgintos, ir kt.) matyti, jog terminą kreiptis į Ginčų komisiją ji praleido dėl išimtinai nuo pareiškėjos valios priklausiusių aplinkybių ir jos pasirinkto elgesio varianto, o objektyvių, nuo jos valios nepriklausiusių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą pateisinti skundo padavimo termino praleidimo priežastis, teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėja nenurodė.

Šiuo aspektu pritartina pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, jog tai, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. gruodžio 28 d. sprendime norminėje administracinėje byloje Nr. I552-23/2012 konstatavo, jog socialinės apsaugos ir darbo ministro ir sveikatos apsaugos ministro 2005 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. A1-78/V-l79 patvirtinto Kriterijų aprašo 6.1-6.3 punktai prieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui, taip pat nesudarė pagrindo atnaujinti praleistą terminą. Taip pat pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, jog laikotarpis nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gruodžio 28 d. sprendimo norminėje byloje paskelbimo iki pareiškėjos kreipimosi į teismą (2013 m. rugpjūčio 22 d.) ir Ginčų komisiją (2013 m. liepos 12 d.) nepagrįstai ilgas, o ta aplinkybė, jog pareiškėja dėl NDNT Sprendimų kontrolės skyriaus 2012 m. gegužės 7 d. sprendimo Nr. SS-1449 buvo tiesiogiai pasikreipusi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, tačiau minėtas teismas 2013 m. liepos 2 d. nutartimi jos skundą atsisakė priimti, kaip paduotą nesilaikius privalomos ikiteisminės ginčų nagrinėjimo ne per teismą tvarkos (b. l. 2), nepateisina tokio ilgo delsimo kreiptis dėl minėto sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo bei nesudaro pagrindo vertinti, jog pareiškėja veikė apdariai, operatyviai ir rūpestingai.

Tai, jog kitose pareiškėjos bylose buvo priimti jai palankūs sprendimai ir tai paskatino ją kreiptis dėl NDNT Sprendimų kontrolės skyriaus 2012 m. gegužės 7 d. sprendimo Nr. SS-1449 pakeitimo, šioje byloje sprendžiant pareiškėjos skundo padavimo termino atnaujinimo klausimą nevertintina kaip aplinkybė, sudaranti pagrindą atnaujinti terminą.

Tiesa, jog ABTĮ 53 straipsnio 3 dalyje suformuluotas įpareigojimas proceso šalims savo procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai. Be to, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir ABTĮ 5 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą yra neatsiejamai susijusi su asmens pareiga įgyvendinti šią teisę laikantis įstatymų nustatytų procesinių reikalavimų, vienas iš kurių yra kreipimasis į teismą įstatymo numatytu terminu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-575/2010 ir kt.), todėl pareiškėjos argumentai, jog ji, besivadovaudama ABTĮ 53 straipsnio 3 dalies norma, neinicijavo ginčo ir taip siekė išvengti formalaus bylinėjimosi bei piktnaudžiavimo procesu, atsižvelgiant į tai, jog asmens teisė kreiptis į teismą yra neatsiejamai susijusi su asmens pareiga kreiptis į teismą įstatymo numatytu terminu, vertintini kaip nepagrįsti ir nesudarantys pagrindo atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą.

Taip pat dėmesys atkreiptinas į tai, jog, kaip ir pažymėjo pirmosios instancijos teismas, pasikeitus aplinkybėms pareiškėja dėl darbingumo lygio nustatymo gali kreiptis į NDNT iš naujo teisės aktų nustatyta tvarka.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai interpretavo ir taikė teisės aktus, reguliuojančius ginčo santykius, bei vertino faktines ginčo aplinkybes, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, atitinkantį Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 straipsnio reikalavimus, todėl apeliacinis skundas netenkinamas ir pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. sausio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjos L. P. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Audrius Bakaveckas Laimė Baltrūnaitė Vaida Urmonaitė-Maculevičienė