AS-818-662/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. AS-818-662/2015

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00236-2015-3

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2015 m. gegužės 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė) ir Skirgailės Žalimienės, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo G. K. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo 5 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. K. skundą atsakovams Marijampolės pataisos namams ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus bei neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Kauno apygardos administraciniame teisme gautas pareiškėjo G. K. (toliau – ir pareiškėjas) skundas, kuriuo pareiškėjas prašė:

1) panaikinti Marijampolės pataisos namų direktoriaus 2014 m. gruodžio 22 d. nutarimą Nr. 2612 „Dėl nuteistojo nubaudimo“;

2) panaikinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) 2015 m. vasario 11 d. sprendimą Nr. 2S-708 „Dėl skundo išnagrinėjimo“;

3) įpareigoti atsakovą Marijampolės pataisos namus sudaryti geresnes gyvenamųjų patalpų ir buities sąlygas;

4) priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, 30 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Kauno apygardos administracinis teismas 2015 m. kovo 5 d. nutartimi pareiškėjo skundą atsisakė priimti.

Teismas nurodė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 25 straipsnio 1 dalį. Specialusis įstatymas, reglamentuojantis bausmių vykdymo ir atlikimo tvarką, sąlygas ir principus – Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksas (toliau – ir BVK) – numato privalomą bausmių vykdymo institucijų, įstaigų ir pareigūnų veiksmų bei sprendimų išankstinio nagrinėjimo tvarką (BVK 143 str. 8 d., 183 str. 1–3 d.). Teisės dirbti tam tikrą darbą ar užsiimti tam tikra veikla atėmimo, viešųjų teisių atėmimo, viešųjų darbų, laisvės apribojimo, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes vykdančių institucijų ir įstaigų vadovų veiksmai ir sprendimai skundžiami Kalėjimų departamento direktoriui (BVK 183 str. 2 d.). BVK 143 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad nuteistasis turi teisę per penkias dienas nuo nuobaudos paskyrimo apskųsti jam paskirtą nuobaudą aukštesniam pagal pareigas pareigūnui. Kalėjimų departamentas yra privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija. Kalėjimų departamento išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka priimtas sprendimas gali būti skundžiamas teismui (BVK 183 str. 3 d.).

Iš skundo turinio ir prie jo pridedamų dokumentų matyti, kad pareiškėjas, pasinaudodamas išankstine ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka, skundu kreipėsi į Kalėjimų departamentą dėl Marijampolės pataisos namų direktoriaus 2014 m. gruodžio 22 d. nutarimo Nr. 2612 „Dėl nuteistojo nubaudimo“ panaikinimo. Kalėjimų departamentas ginčijamu 2015 m. vasario 11 d. sprendimu Nr. 2S-708 „Dėl skundo išnagrinėjimo“ atsisakė nagrinėti pareiškėjo skundą dalyje dėl Marijampolės pataisos namų direktoriaus 2014 m. gruodžio 22 d. nutarimo Nr. 2612 „Dėl nuteistojo nubaudimo“ panaikinimo, kadangi pareiškėjas praleido Marijampolės pataisos namų veiksmų apskundimo terminą, bei nurodė, kad nuobaudos pagrįstumas iš esmės nenagrinėtinas. Todėl nagrinėjamu atveju pareiškėjo ginčijamas Kalėjimų departamento 2015 m. vasario 11 d. sprendimas Nr. 2S-708 „Dėl skundo išnagrinėjimo“ sukelia pareiškėjui tiesiogines teisines pasekmes. Nagrinėjamu atveju išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija Kalėjimų departamentas nenagrinėjo pareiškėjo 2015 m. sausio 12 d. skundo, t. y. nenagrinėjo ginčo išankstine ginčų nagrinėjimo tvarka iš esmės, atsisakydamas jį nagrinėti dėl praleisto termino, todėl toks Kalėjimų departamento sprendimas sukelia pareiškėjui tiesiogines teisines pasekmes ir, vadovaujantis ABTĮ 19 straipsnio 1 dalimi, 35 straipsniu, gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Šiuo atveju pareiškėjo skundo dalykas ir pagrindas yra ir centrinio viešojo administravimo subjekto, t. y. Kalėjimų departamento priimtas administracinis aktas.

ABTĮ 35 straipsnyje įtvirtintas bendrasis principas, kad skundas (prašymas) paduodamas tam administraciniam teismui, kurio veikimo teritorijoje yra viešojo administravimo subjekto, kurio teisės aktai ar veiksmai (neveikimas) yra skundžiami, buveinė. Dėl nurodytų aplinkybių ir išdėstytų argumentų skundas šioje dalyje nepriskirtinas Kauno apygardos administracinio teismo kompetencijai, todėl skundą dėl Kalėjimų departamento 2015 m. vasario 11 d. sprendimo Nr. 2S-708 „Dėl skundo išnagrinėjimo“ panaikinimo atsisakytina priimti, o pareiškėjas dėl pažeistų teisių turi teisę kreiptis į Vilniaus apygardos administracinį teismą (ABTĮ 37 str. 2 d. 2 p.).

Kaip jau minėta šiam ginčui nagrinėti yra numatyta išankstinė ikiteisminio ginčo nagrinėjimo tvarka. Pareiškėjas nesilaikė šiai bylų kategorijai įstatymų nustatytos bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos (ABTĮ 37 str. 2 d. 3 p.), todėl nėra pagrindo priimti skundą dalyje dėl Marijampolės pataisos namų direktoriaus 2014 m. gruodžio 22 d. nutarimo Nr. 2612 „Dėl nuteistojo nubaudimo“ panaikinimo. Kadangi skundo reikalavimai įpareigoti atsakovą Marijampolės pataisos namus sudaryti geresnes gyvenamųjų patalpų ir buities sąlygas bei priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, 30 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, yra išvestiniai ir tarpusavyje susiję su reikalavimu panaikinti Marijampolės pataisos namų direktoriaus 2014 m. gruodžio 22 d. nutarimą Nr. 2612 „Dėl nuteistojo nubaudimo“, todėl atsisakyta priimti skundą ir šiose dalyje, iki pareiškėjas tinkamai pasinaudos nustatyta išankstine ginčo nagrinėjimo ne per teismą tvarka (ABTĮ 37 str. 2 d. 3 p.).

II. Pareiškėjas G. K. atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo 5 d. nutartį ir priimti jo skundą.

Remiasi BVK 143 straipsnio 8 dalimi ir pažymi, kad šiuo atveju nuobaudą paskyrė Marijampolės pataisos namų direktorius, t. y. aukščiausias pagal pareigas pareigūnas Marijampolės pataisos namuose, 2014 m. gruodžio 22 d. nutarimu Nr. 2612. Pareiškėjo teigimu, priimant minėtą sprendimą nebuvo laikytasi BVK numatytos tvarkos. Taip pat minėto nutarimo kopija pareiškėjui buvo įteikta jau praėjus 5 dienų terminui. Prašo teismo atnaujinti šio nutarimo apskundimo terminą, kadangi jis buvo praleistas dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo pareiškėjo. Nurodo, jog skundas Kalėjimų departamentui dėl Marijampolės pataisos namų 2014 m. gruodžio 22 d. nutarimo Nr. 2612 pateiktas 2015 m. sausio 12 d. ir 1 mėnesio terminas, numatytas BVK 183 straipsnio 2 dalyje, praleistas nebuvo, skundas buvo paduotas nuobaudos vykdymo metu, o teismas šiuo aspektu padarė netinkamas išvadas. Mano, jog teismas neįvertino to, kad vyksta susidorojimas su pareiškėju dėl jo skundų teikimo teismui. Pažymi, jog dėl skundų dėl Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio pažeidimo nereikalaujama vadovautis išankstine ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka. Be to, skundžiamas veikimas įvyko jam kalint Marijampolės pataisos namuose, todėl skundas priskirtinas nagrinėti Kauno apygardos administraciniam teismui.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

III. Atskiruoju skundu ginčijama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo 5 d. nutartis, kuria pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atsisakė priimti.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas kreipėsi į teismą prašydamas panaikinti Marijampolės pataisos namų direktoriaus 2014 m. gruodžio 22 d. nutarimą Nr. 2612 „Dėl nuteistojo nubaudimo“; panaikinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2015 m. vasario 11 d. sprendimą Nr. 2S-708 „Dėl skundo išnagrinėjimo“; įpareigoti atsakovą Marijampolės pataisos namus sudaryti geresnes gyvenamųjų patalpų ir buities sąlygas; priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, 30 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Nagrinėjamoje byloje iškeltu administraciniu ginču pareiškėjas siekia, kad būtų panaikinta laisvės atėmimo bausmės įstaigos (Marijampolės pataisos namų) vadovo 2014 m. gruodžio 22 d. nutarimu Nr. 2612 vadovaujantis Bausmių vykdymo kodekso 142 straipsniu nuteistajam paskirta nuobauda.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 25 straipsnio 1 dalis nustato, kad prieš kreipiantis į administracinį teismą, įstatymų numatytų viešojo administravimo subjektų priimti individualūs teisės aktai ar veiksmai (neveikimas) gali būti, o įstatymų nustatytais atvejais – turi būti ginčijami kreipiantis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją. Šio įstatymo 22 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad įstatymo numatytais atvejais skundas (prašymas) pirmiausia turi būti paduodamas administracinių ginčų komisijai ar kitai išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijai, po to skundas gali būti paduodamas ir administraciniam teismui.

Specialusis įstatymas, reglamentuojantis bausmių vykdymo ir atlikimo tvarką, sąlygas ir principus – Bausmių vykdymo kodeksas – numato privalomą bausmių vykdymo institucijų, įstaigų ir pareigūnų veiksmų bei sprendimų išankstinio nagrinėjimo tvarką (BVK 143 str. 8 d., 183 str. 1-3 d.).

Bausmių vykdymo kodekso 143 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad nuteistasis turi teisę per penkias dienas nuo nuobaudos paskyrimo apskųsti jam paskirtą nuobaudą aukštesniam pagal pareigas pareigūnui; skundo padavimas nuobaudos vykdymo nesustabdo; aukštesnis pagal pareigas pareigūnas nuobaudą sušvelnina arba ją panaikina, jeigu ją paskyręs pareigūnas viršijo savo įgaliojimus arba jeigu nuobauda paskirta nepadariusiam pažeidimo nuteistajam. Bausmių vykdymo kodekso 143 straipsnio 7 dalis nustato, kad nuobaudos – papeikimas, paskyrimas be eilės budėti pataisos įstaigos patalpose ir tvarkyti teritoriją – skiriamos žodžiu arba raštu tam įgalioto pareigūno įsakymu arba nutarimu; kitos šio Kodekso 142 straipsnio 1 dalyje numatytos nuobaudos skiriamos pataisos įstaigos direktoriaus nutarimu. Taigi Bausmių vykdymo kodekso 143 straipsnio 8 dalies prasme „aukštesniu pagal pareigas pareigūnu“ laikytinas tas pareigūnas, kuris gali revizuoti nutarimus dėl nuobaudų paskyrimo, priimtus šio Kodekso 143 straipsnio 7 dalyje nurodytų pareigūnų. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra akcentavęs, kad Bausmių vykdymo kodekso 143 straipsnio 8 dalis yra specialioji norma, kuri nustato privalomą ikiteisminę nuobaudų, skiriamų laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems, apskundimo tvarką, pagal kurią bausmės vykdymo įstaigos vadovo sprendimas paskirti nuteistajam nuobaudą per penkias dienas ikiteismine tvarka skundžiamas aukštesniam pagal pareigas pareigūnui – Kalėjimų departamento direktoriui (2007 m. gegužės 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS14-241/2007, 2009 m. kovo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-411/2009, 2011 m. rugpjūčio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-2540/2011 ir kt.).

Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėjas Bausmių vykdymo kodekso 143 straipsnio 8 dalyje nustatytos privalomos išankstinės ginčo nagrinėjimo ne teisme procedūros laikėsi – Marijampolės pataisos namų direktoriaus 2014 m. gruodžio 22 d. nutarimą apskundė Kalėjimų departamento direktoriui, tačiau skundą pateikė praleidęs įstatymu nustatytą 5 dienų terminą, todėl Kalėjimų departamento direktorius 2015 m. vasario 11 d. priėmė sprendimą Nr. 2S-708, kuriuo nurodė, jog nuobaudos pagrįstumas iš esmės nenagrinėtinas. Taigi pareiškėjas nėra pasinaudojęs privaloma išankstine ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarka.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas administracinių teismų praktiką (ABTĮ 13 str.) dėl įstatymų taikymo sprendžiant ginčus dėl išankstinio ginčo nagrinėjimo ne per teismą institucijos sprendimo apskundimo, savo jurisprudencijoje yra išaiškinęs, kad apygardos administracinio teismo kompetencijai yra priskiriami tiek skundai dėl administracinių ginčų komisijos ar kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos priimtų sprendimų, priimtų išnagrinėjus administracinį ginčą iš esmės, tiek sprendimai, kuriais atsisakoma šiuos ginčus nagrinėti (žr., pvz., 2006 m. spalio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS15-339/2006, 2011 m. rugpjūčio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-2540/2011 ir kt.).

Pagal ABTĮ 35 straipsnį, skundas (prašymas) paduodamas tam administraciniam teismui, kurio veikimo teritorijoje yra viešojo administravimo subjekto, kurio teisės aktai ar veiksmai (neveikimas) yra skundžiami, buveinė. Ginčo teritorinis teismingumas, kai ginčas buvo išnagrinėtas ikiteismine tvarka centrinėje viešojo administravimo institucijoje, paprastai nustatomas pagal institucijos, kuri priėmė pirminį ir ikiteisminei ginčų nagrinėjimo institucijai skundžiamą sprendimą, buveinę. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad sprendžiant bylų dėl viešojo administravimo subjektų priimtų sprendimų priskirtinumo atitinkamiems apygardų administraciniams teismams klausimą, turi būti laikomasi taisyklės, kad Vilniaus apygardos administraciniame teisme nagrinėjami skundai tik dėl tų centrinių administravimo subjektų priimtų sprendimų, kurie skundą paduodančiam asmeniui sukelia tiesiogines teisines pasekmes. Šiuo atveju pareiškėjo skundo dalykas ir pagrindas, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, yra centrinio viešojo administravimo subjekto, t. y. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, priimtas administracinis aktas ir būtent jis sukelia pareiškėjui teisines pasekmes, kadangi pareiškėjui, norint apskųsti Marijampolės pataisos namų vadovo 2014 m. gruodžio 22 d. nutarimą Nr. 2612, yra būtina pasinaudoti išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka. Todėl ginčas dėl Kalėjimų departamento direktorius 2015 m. vasario 11 d. sprendimo Nr. 2S-708, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, nagrinėtinas Vilniaus apygardos administraciniame teisme. Taigi pareiškėjo skundo reikalavimą panaikinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2015 m. vasario 11 d. sprendimą Nr. 2S-708 „Dėl skundo išnagrinėjimo“ pagrįstai atsisakyta priimti ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kaip nepriskirtiną tam teismui.

Kadangi dėl Marijampolės pataisos namų direktoriaus 2014 m. gruodžio 22 d. nutarimo Nr. 2612 „Dėl nuteistojo nubaudimo“ pareiškėjas nėra pasinaudojęs išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, reikalavimą panaikinti minėtą nutarimą pagrįstai atsisakyta priimti ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu, kaip paduotą pareiškėjui nesilaikius tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos.

Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundo reikalavimus įpareigoti atsakovą Marijampolės pataisos namus sudaryti geresnes gyvenamųjų patalpų ir buities sąlygas bei priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, 30 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, įvertino kaip išvestinius ir tarpusavyje susijusius su reikalavimu panaikinti Marijampolės pataisos namų direktoriaus 2014 m. gruodžio 22 d. nutarimą Nr. 2612 „Dėl nuteistojo nubaudimo“, todėl atsisakė juos priimti, iki pareiškėjas tinkamai pasinaudos nustatyta išankstine ginčo nagrinėjimo ne per teismą tvarka (ABTĮ 37 str. 2 d. 3 p.).

Dėmesys atkreiptinas į tai, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje reikalavimas dėl žalos atlyginimo nėra laikomas išvestiniu iš reikalavimo dėl administracinių aktų, dėl kurių galbūt ir kilo žala, panaikinimo (žr., pvz., 2011 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-827/2011). Teisėjų kolegijos vertinimu, reikalavimą įpareigoti atsakovą Marijampolės pataisos namus sudaryti geresnes gyvenamųjų patalpų ir buities sąlygas pirmosios instancijos teismas taip pat nepagrįstai įvertino kaip išvestinį, tarpusavyje susijusį ir būtent šiuo pagrindu atsisakė jį priimti, todėl pareiškėjo atskirasis skundas tenkinamas iš dalies ir pareiškėjo skundo reikalavimai dėl žalos atlyginimo ir įpareigojimo sudaryti geresnes gyvenamųjų patalpų ir buities sąlygas grąžinami pirmosios instancijos teismui priėmimo klausimui iš naujo spręsti. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, jog ABTĮ nustato procedūrą, kurios metu pareiškėjui sudaroma galimybė pašalinti nustatytus skundo trūkumus. Taigi, jeigu, teismo vertinimu, skundas (prašymas) neatitinka ABTĮ 23, 24 ir 39 straipsnių reikalavimų, remiantis ABTĮ 37 straipsnio 1 dalimi, gali būti nustatomas terminas trūkumams pašalinti.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktais,

n u t a r i a:

Pareiškėjo G. K. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo 5 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo G. K. skundo dalį dėl reikalavimų įpareigoti atsakovą Marijampolės pataisos namus sudaryti geresnes gyvenamųjų patalpų ir buities sąlygas ir priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, 30 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, panaikinti ir šios pareiškėjo skundo dalies priėmimo klausimą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Kitą Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo 5 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Skirgailė Žalimienė