AS-70-146/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-70-146/2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03315-2014-2

Procesinio sprendimo kategorija 70.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2015 m. sausio 19 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (pranešėja), Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas) ir Irmanto Jarukaičio, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 16 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. J. skundą atsakovui Valstybinei teismo psichiatrijos tarnybai prie Sveikatos apsaugos ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas V. J. 2014 m. liepos 1 d. ir 2014 m. liepos 4 d. skundais kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą. Jo skundai buvo sujungti į vieną bylą.

2014 m. liepos 1 d. teisme gautu skundu pareiškėjas prašė:

1) panaikinti Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir VTPT) 2014 m. birželio 9 d. individualų administracinį aktą Nr. 1S-219;

2) įpareigoti VTPT pagal pareiškėjo 2014 m. gegužės 12 d. 17.30 val. prašymą teisės aktų nustatyta tvarka pareiškėjui:

pateikti 2014 m. vasario 17-27 d. atliktos pakartotinės stacionarios teismo psichiatrijos, psichologijos ekspertizės baudžiamojoje byloje Nr. 1-519-378/2014 aktą;

jei šis aktas iki 2014 m. balandžio 25 d. nesurašytas, pareiškėjui bei Kauno apylinkės teismui raštu pranešti nesurašymo priežastį;

raštu pranešti ekspertizę atlikusių VTPT ekspertų pareigas, vardus bei pavardes;

jei ekspertizės aktas iki 2014 m. balandžio 25 d. buvo nesurašytas, bei Kauno apylinkės teismui pateikti tą akto dalį ar duomenis, kuri buvo surašyta;

pranešti teisės aktų nuostatas, kurių pagrindu VTPT atliko veiksmus, dėl kurių Kauno apylinkės teismas E. P., S. L. ir V. F. veiksmų pagrindu nušalino baudžiamojoje byloje Nr. 1-519-378/2014 atlikusius pakartotinę stacionarią teisino psichiatrijos, psichologijos ekspertizę ekspertus;

pateikti visus tyrimo duomenis, kurių pagrindu VTPT pareiškėjui nustatė psichikos sutrikimą, apie kurį VTPT 2014 m. vasario 28 d. raštu Nr. 1S-93 pranešė E. P.;

pranešti, kiek stacionarių teismo psichiatrijos, psichologijos ekspertizių pareiškėjui reikės atlikti, kiek viena pareiškėjui atliekamų stacionarios teismo psichiatrijos, psichologijos ekspertizės diena kainuoja Lietuvos valstybei;

pranešti, kurių teisės aktų nuostatų tvarka pareiškėjas bus pristatomas į stacionarias teismo psichiatrijos, psichologijos ekspertizes bei kurių teisės aktų nuostatų tvarka pareiškėjui turi būti atlyginamos vykimo į nepagrįstai bei neteisėtai pareiškėją šmeižiant ar kaltinant paskirtas stacionarias teismo psichiatrijos, psichologijos ekspertizes – pareiškėjas neskirs lėšų vykimui į jas;

imtis veiksmų pareiškėjo pristatymui į stacionarias teismo psichiatrijos, psichologijos ekspertizes arba jam iš anksto apmokėti vykimo į jas išlaidas;

pranešti, ar Kauno apylinkės teismo teisėja Birutė Drozdienė iki ar po 2014 m. balandžio 11 d. (po V. F. prašymo) kreipėsi į VTPT, jos atskirus darbuotojus su kokiais nors prašymais, reikalavimais, liečiančiais jos veiksmus baudžiamojoje byloje Nr. 1-519-378/2014, ar darė poveikį, siekdama gauti VTPT ekspertais įdarbintų asmenų duomenis (pavardes, vardus, darbo vietą, kitą privačią informaciją), jei taip, tai kada, kiek kartų, kokį poveikį kam Birutė Drozdienė darė ir kuriuos duomenis iš VTPT gavo apie VTPT Klaipėdos skyriaus ekspertus, kuriems pavedė atlikti dar vieną pakartotinę stacionarią teismo psichiatrijos, psichologijos ekspertizę baudžiamojoje byloje Nr. 1-519-378/2014;

motyvuotai pranešti, ar Kauno apylinkės teismo teisėja Birutė Drozdienė pati pareiškėjui išsirinkdama VTPT ekspertus, pažeidė galiojančias teisės aktų nuostatas ir kurias;

pranešti, kiek kartų Kauno apylinkės teismo teisėja Birutė Drozdienė ar Kauno apylinkės teismas kada nors yra nušalinęs VTPT ekspertus ir kuriuos kitus ekspertus tada skyrė;

pranešti, ar pagrįstai bei teisėtai Kauno apylinkės teismo teisėja Birutė Drozdienė nušalino VTPT ekspertus, kurie 2014 m. vasario 17-27 d. pareiškėjui atliko pakartotinę stacionarią teismo psichiatrijos, psichologijos ekspertizę baudžiamojoje byloje Nr. 1-519-378/2014;

vieną iš dviejų tinkamai registruotą 2014 m. gegužės 12 d. prašymo vienetą pareiškėjui grąžinti paštu.

2014 m. liepos 4 d. teisme gautu skundu pareiškėjas prašė:

1) panaikinti VTPT 2014 m. birželio 2 d. individualų administracinį aktą Nr. 1S-208;

2) įpareigoti VTPT pareiškėjui pateikti VTPT eksperto S. S. 2014 m. sausio 31 d. specialisto išvados Nr. 93TPK-143 nuorašą;

3) panaikinti VTPT 2014 m. birželio 9 d. individualų administracinį aktą Nr. 1S-218;

4) įpareigoti VTPT panaikinti VTPT eksperto S. S. 2014 m. sausio 31 d. specialisto išvadą Nr. 93TPK-143;

5) panaikinti VTPT 2014 m. birželio 10 d. individualų administracinį aktą Nr. 1S-220;

6) įpareigoti VTPT pagal pareiškėjo 2014 m. gegužės 13 d. 23.43 val. skundą, reg. Nr. 3S-21 teisės aktų nustatyta tvarka atlikti veiksmus: nustatyti pareiškėjo teisių pažeidimo ar nepažeidimo faktus, atlikti pareiškėjo kaip tiriamojo teisių pažeidinėjimo ir sveikatos priežiūros paslaugų bei teismo psichiatrijos ekspertizės organizavimo, atlikimo ir ekspertizės rezultatų įforminimo tvarkos kokybės kontrolę dėl VTPT veiksmų, vertinti VTPT veiksmų atitiktį visuomenės sveikatos priežiūros, teismo psichiatrijos ekspertizės organizavimo, atlikimo ir ekspertizės rezultatų įforminimo tvarkos licencijuojamai veiklai keliamiems reikalavimams, teismo psichiatrų ekspertų veiksmų, įgyvendintų teisių ir vykdytų pareigų atitiktį licencijuojamai veiklai keliamiems reikalavimams:

dėl pareiškėjo priėmimo į VTPT Utenos ekspertinį skyrių 2013 m. rugsėjo 2 d. kompleksinės stacionarinės teismo psichiatrijos, psichologijos ekspertizės atlikimo šmeižikišku pagrindu baudžiamojoje byloje Nr. 1-519-738/2014 (Nr. 1-367-738/2013) ir be baudžiamosios bylos Nr. 1-367-738/2013 medžiagos ir medicininių dokumentų;

dėl šmeižikiško stacionarinės kompleksinės teismo psichiatrijos, psichologijos ekspertizės pagrindo dėl Kauno apylinkės prokuratūros prokurorės Simonos Naskauskaitės, Kauno apylinkės teismo teisėjos Birutės Drozdienės neteisėtų ir/ar nusikalstamų veikų pareiškėjo atžvilgiu netyrimo kompleksinės teismo psichiatrijos, psichologijos ekspertizės 2013 m. rugsėjo 2-19 d. metu;

visų ekspertizei reikalingų duomenų neišreikalavimo, neįvertinimo ir neaprašymo VTPT teismo psichiatrijos, psichologijos ekspertizės akte Nr. 75U-11-91/2013;

neišreikalavus, neįvertinus ir neaprašius visų ekspertizei reikalingų duomenų apie nusikalstamas policijos pareigūnų, prokurorų, teisėjų veikas pareiškėjo atžvilgiu, policijos pareigūnų įvykdytus pareiškėjo sužalojimus;

dėl VTPT pareiškėjo atžvilgiu iš anksto naudoto psichologinio spaudimo, žmogaus orumo žeminimo, išankstinės VTPT Utenos ekspertiniame skyriuje 2013 m. rugsėjo 2 d. susidarytos ir pareiškėjui praneštos nuomonės, jog dar prieš kompleksinės teismo psichiatrijos, psichologijos ekspertizės atlikimą pareiškėjas yra ligonis;

dėl informacijos nesuteikimo laiku apie pareiškėjo pargabenimą 2013 m. rugsėjo 19 d. į Mastaičius ar bent į Kauną valstybės lėšomis ir galimybių nesudarymo pareiškėjui grįžti kartu su į VTPT Utenos ekspertinį skyrių atvykusiu pasiimti baudžiamosios bylos asmeniu;

dėl netinkamo VTPT atsakymo į pareiškėjo 2013 m. rugpjūčio 26 d. skundą ir su skundu susijusių reikalingų veiksmų neatlikimo;

dėl stacionarinės kompleksinės teismo psichiatrijos, psichologijos ekspertizės atlikimo pareiškėjui 2014 m. vasario 17-27 d. VTPT Utenos ekspertiniame skyriuje VTPT atsisakius atlikti V. J. 2014 m. vasario 16 d. prašymo 4-6, 8-42 punktuose prašomus atlikti veiksmus, neišreikalavus visų ekspertizei reikalingų duomenų, tame tarpe – apie nusikalstamas policijos pareigūnų, prokurorų, teisėjų veikas pareiškėjo atžvilgiu, policijos pareigūnų įvykdytus pareiškėjo sužalojimus;

dėl išankstinio pakartotinės kompleksines teismo psichiatrijos, psichologijos ekspertizės 2014 m. vasario 17-27 d. duomenų paskelbimo S. N. L., E. P., V. F. be ją paskyrusios institucijos leidimo;

dėl leidimo S. N. L., E. P., V. F. kištis į teismo ekspertų darbą, iš anksto paskelbiant 2014 m. vasario 17-27 d. pakartotinės kompleksinės teismo psichiatrijos, psichologijos ekspertizės duomenis;

dėl VTPT nesikreipimo į teisėsaugos institucijas, reikalaujant už kišimąsi į VTPT teismo ekspertų su pareiškėjui atliekamomis ekspertizėmis susijusį darbą užtraukti įstatymų numatytą atsakomybę;

dėl VTPT eksperto S. S. 2014 m. sausio 31 d. išvados Nr. 93TPK-143;

7) teisės aktų nustatyta tvarka atlikti pareiškėjo kaip tiriamojo teisių pažeidimo ir sveikatos priežiūros paslaugų bei teismo psichiatrijos ekspertizės organizavimo, atlikimo ir ekspertizės rezultatų įforminimo tvarkos kokybės kontrolę:

dėl VTPT veiksmų Kauno apylinkės teismo teisėjai Birutei Drozdienei iš anksto dar prieš V. F. 2014 m. balandžio 11 d. prašymo teismo posėdyje nagrinėjimą pateikiant duomenis ir iš anksto padedant parengti 2014 m. balandžio 25 d. nutartį dar prieš V. F. prašymo teismo posėdyje nagrinėjimą;

dėl VTPT sąlygų sudarymo ir leidimo Kauno apylinkės teismo teisėjai Birutei Drozdienei kištis į VTPT darbą, pareiškėjui skiriant bei organizuojant teismo psichiatrijos, psichologijos ekspertizes, dėl VTPT leidimo pačiai Birutei Drozdienei išsirinkti jai asmeniškai patinkančius ar/ir reikalingus VTPT ekspertus pareiškėjo, kaip tiriamojo, teisių pažeidinėjimui ir/ar nepagrįstai, neteisėtai paskirtų teismo psichiatrijos, psichologijos ekspertizių atlikinėjimui;

8) teisės aktų nustatyta tvarka pareiškėjui pranešti teisės aktus ir jų nuostatas bei tvarką. kurių pagrindu VTPT parenka ekspertus tiriamajam V. J. nepagrįstai, neteisėtai paskirtų teismo psichiatrijos, psichologijos ekspertizių atlikinėjimui;

9) teisės aktų nustatyta tvarka vykdyti pareiškėjo, kaip tiriamojo ir paciento, saugos kontrolę VTPT ir apie atliktus/atliekamus/atliksimus veiksmus pareiškėjui išsamiai pranešti raštu;

10) pagal savo kompetenciją ir įstatymų bei kitų teisės aktų nustatyta tvarka teikti pareiškėjui informaciją ir visas kitas paslaugas, reikalingas jo teisių bei teisėtų interesų apgynimui –teismo psichiatrijos psichologijos ekspertizių atlikimui Lietuvos valstybės lėšomis nešališkoje valstybinėje teismo psichiatrijos tarnyboje Vokietijos Federacinėje Respublikoje;

11) kompensuoti 30 Lt transporto išlaidų už pareiškėjo grįžimą autobusais iš Utenos ekspertinio skyriaus į Mastaičius 2013 m. rugsėjo 19 d. ir pranešti teisės normas, nustatančias transporto išlaidų pareiškėjui vykstant į teismo psichiatrijos psichologijos ekspertizių atlikimą;

12) kompensuoti už priverstinį 2014 m. vasario 16 d. prašymo su originaliais priedais siuntimą iš Utenos centrinio pašto į Utenos ekspertinį skyrių registruotu laišku 4,80 Lt ir pareiškėjui pranešti teisės normas, kurių pagrindu Utenos ekspertinis skyrius 2014 m. vasario 17 d. atsisakė priimti ir užregistruoti pareiškėjo atneštą 2014 m. vasario 16 d. prašymą;

13) kompensuoti 33,50 Lt transporto išlaidų vykimui iš Mastaičių į Utenos ekspertinį skyrių 2014 m. vasario 17 d. bei 41,10 Lt transporto išlaidų 2014 m. vasario 27 d. grįžtant autobusais iš Utenos ekspertinio skyriaus į Mastaičius;

14) transporto išlaidas už kitas pareiškėjui atlikinėsimas teismo psichiatrijos psichologijos ekspertizes pareiškėjui Lietuvos valstybės lėšomis apmokėti iš anksto į jo šiame skunde nurodytą sąskaitą;

15) pareiškėjui raštu pranešti teisės aktus bei jų nuostatas, kurios nustato pareiškėjui teismo atlikinėjamų psichiatrijos psichologijos ekspertizių dažnumą bei vykdymo tvarką;

16) iš naujo nagrinėti pareiškėjo 2013 m. rugpjūčio 26 d. skundą VTPT, atlikti visus su skundu susijusius ir jame reikalaujamus veiksmus;

17) iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2014 m. vasario 16 d. prašymą VTPT, atlikti visus su prašymu susijusius, prašymo 4-6, 8-42 punktuose prašomus atlikti veiksmus;

18) E. P., S. N. L., V. F., neleisti kištis į teismo ekspertų darbą; apie priemones jiems neleidžiant kištis į teismo ekspertų darbą pareiškėjui pranešti raštu;

19) iki teismo psichiatrijos, psichologijos ekspertizių aktų surašymo iš anksto neskelbti jokių pareiškėjui atliekamų teismo psichiatrijos, psichologijos ekspertizių duomenų;

20) raštu paneigti išankstinę VTPT Utenos ekspertiniame skyriuje 2013 m. rugsėjo 2 d. susidarytą ir pareiškėjui praneštą nuomonę, jog 2013 m. rugsėjo 2 d. į Utenos ekspertinį skyrių atiduotas pareiškėjas dar prieš kompleksinės teismo psichiatrijos, psichologijos ekspertizės atlikimą buvo ligonis; išsamiai ištirti ir pranešti, kuriuo faktiniu ir teisniu pagrindu VTPT 2013 m. rugsėjo 2 d. be medicininių dokumentų ir bylos medžiagos, teismo posėdžių įrašų nustatė, jog į Utenos ekspertinį skyrių atiduotas pareiškėjas yra ligonis, kokį gydymą ir nuo kurios tariamos ligos VTPT 2013 m. rugsėjo 2 d. taikė, kokie pareiškėjo tariamos ligos požymiai VTPT Utenos ekspertiniame skyriuje 2013 m. rugsėjo 2 d. paaiškėjo, kuris gydytojas ar ekspertas juos nustatė;

21) nustatyti ir pareiškėjui bei į baudžiamąją bylą Nr. 1-519-738/2014 raštu pranešti, jog stacionarinės kompleksinės teismo psichiatrijos, psichologijos ekspertizės atlikimui į VTPT Utenos ekspertinį skyrių pareiškėjas 2013 m. rugsėjo 2 d. be bylos medžiagos ir medicininių dokumentų buvo priimtas nepagrįstai bei neteisėtai, teismo psichiatrui ekspertui (specialistui) nerekomendavus, nepagrįstai bei neteisėtai neišreikalavus, neįvertinus ir neaprašius visų ekspertizei reikalingų duomenų apie nusikalstamas policijos pareigūnų, prokurorų, teisėjų veikas pareiškėjo atžvilgiu, policijos pareigūnų įvykdytus pareiškėjo sužalojimus;

22) šio skundo nagrinėjimui iš Valstybinės akreditavimo tarnybos sveikatos priežiūros veiklai išsireikalauti šiame skunde nurodytus priedus Nr. 1-56;

23) kitas teismo psichiatrijos, psichologijos ekspertizes pareiškėjui atlikinėti ir/ar organizuoti tik pagrįstai bei teisėtai teismo psichiatrui ekspertui (specialistui) rekomendavus, esant faktiniam pagrindui ir tik atsižvelgus į pareiškėjo 2013 m. gegužės 5 d. 15.56 val. skundo ir 2013 m. gegužės 5 d. 15.43 val. prašymo VšĮ Kauno ligoninės padalinio Marių ligoninės vadovei turinį;

24) panaikinti VTPT eksperto S. S. 2014 m. sausio 13 d. išvadą Nr. 93TPK-143.

Skunduose pareiškėjas nurodė, kad kreipėsi į atsakovą VTPT su prašymais, kurie buvo neišnagrinėti arba išnagrinėti netinkamai. Atsakovas nesilaikė Asmenų aptarnavimo ir jų prašymų ir skundų nagrinėjimo VTPT taisyklių (patvirtintų VTPT direktoriaus 2010 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 12P-38), Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo, Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo, Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių (patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875) ir kitų teisės aktų nuostatų, įtvirtinančių asmens teisę į informaciją, įpareigojančių atsakovą atsakyti į asmenų prašymus ir skundus išsamiai, motyvuotai, vadovaujantis protingumo, teikiamos informacijos tikslumo, teisėtumo ir objektyvumo principais. Pareiškėjo nuomone, jam ekspertizę atsakovas atliko be pagrindo, pažeisdamas pareiškėjo, kaip paciento, teises. Neatlikdamas pareiškėjo skunde ir jo prieduose prašytų reikalingų VTPT atsakomybės ir įgaliojimų ribose esančių veiksmų ar nepagrįstai bei neteisėtai atlikdamas skundžiamus veiksmus, atsakovas pažeidė Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos, Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatas, numatančias kankinimų draudimą, teisę į teisingą teismą, diskriminacijos draudimą, teisę į orumą, draudimą ieškoti, gauti ir skleisti informaciją bei idėjas.

Atsakovas Valstybinė teismo psichiatrijos tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos atsiliepimuose nurodė, kad pareiškėjo prašymus, juose pateiktus reikalavimus išnagrinėjo ir pateikė pareiškėjui informaciją tiek, kiek tokios informacijos teikimas ar reikalavimų įvykdymas nėra apribotas įstatymais. Daugelį prašymuose keltų klausimų pareiškėjas galėjo išsiaiškinti kreipdamasis į bylą tiriančius ar nagrinėjančius pareigūnus, pasinaudodamas savo teise susipažinti su tyrimo medžiaga. Lietuvos Respublikoje teisingumą vykdo tik teismai, jiems yra taikoma nepriklausomumo garantija ir VTPT neturi teisės kištis į teismų veiklą, priešingu atveju būtų pažeidžiami bylų nagrinėjimo objektyvumo bei teisingumo principai.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. spalio 16 d. nutartimi administracinę bylą pagal pareiškėjo V. J. skundus atsakovui VTPT nutraukė.

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad byloje ginčas kilo dėl atsakovo VTPT 2014 m. birželio 9 d. rašto Nr. 1S-219; 2014 m. birželio 2 d. rašto Nr. 1S-208; 2014 m. birželio 9 d. rašto Nr. 1S-218; 2014 m. birželio 10 d. rašto Nr. 1S-220. Pareiškėjas ginčija minėtus aktus ir siekia, kad atsakovas būtų įpareigotas išnagrinėti jo 2014 m. gegužės 12 d. prašymą, skundu teikia reikalavimus, kuriuos buvo atsisakyta nagrinėti arba tenkinti skundžiamais sprendimais. Skundžiamais aktais atsakovas VTPT pateikė pareiškėjui informaciją apie teismo ekspertizės atlikimo tvarkos, supažindinimo su pageidaujama baudžiamajame procese gauti informacija ir procesinių veiksmų apskundimo tvarkos teisinį reguliavimą, išaiškino, kad atliko pareiškėjo teismo psichiatrijos ekspertizę, kadangi tai buvo numatyta teismo nutartyje, neturėjo teisinio pagrindo jos nevykdyti, dalį pareiškėjo prašymų atsisakė nagrinėti, kaip nepriskirtinus VTPT kompetencijai.

Pirmosios instancijos teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi, 14 straipsnio 1 dalimi, 23 straipsnio 1 dalimi, Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtintų Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių 5 ir 10 punktais, padarė išvadą, kad viešojo administravimo subjektai gali priimti atitinkamus sprendimus pagal asmenų pateiktus skundus ir pranešimus tik veikdami savo kompetencijos ribose.

Remdamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 straipsnio 1 ir 2 dalimis, teismas nurodė, kad viešojo administravimo subjektai turi veikti deramai laikydamiesi savo kompetencijos ribų, kas reiškia, jog administraciniai teismai yra įgalioti vertinti, ar valstybės, savivaldybės institucijos ir kitos įstaigos viešojo administravimo srityje tinkamai laikosi šios taisyklės. Atitinkamai, teismas tiria ne tik, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, bet ir tai, ar administravimo subjektas tinkamai interpretavo savo kompetencijos ribas, inter alia, ar pagrįstai atsisakė atlikti tam tikrus veiksmus, kaip nepriskirtinus jo kompetencijai. Administraciniai teismai gali nagrinėti skundus dėl visų viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, nepaisant tų aktų formos, taip pat veiksmų (neveikimo), sukeliančio asmeniui teisines pasekmes, t. y. darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams. Teismas, remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, nurodė, jog kai skundžiamas aktas ar veiksmas jokių teisinių pasekmių tiesiogiai pats nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, administracinė byla nutraukiama kaip nepriskirtina administraciniams teismams, kadangi, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų – informacinio, aiškinamojo pobūdžio aktų – teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju, asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis.

Skundžiamais raštais VTPT pateikė su pareiškėjo prašymais susijusią informaciją, informavo apie galimybes įgyvendinti savo prašymus baudžiamajame procese, paaiškino apie prašymų nagrinėjimo institucijose tvarką ir aptarnavimo institucijoje tvarką, teismo psichiatrijos ekspertizės atlikimo tvarką reglamentuojantį teisės aktą, atsakė į pareiškėjo pirminiame skunde suformuluotus prašymus, paaiškino, kodėl negali patenkinti konkrečių pareiškėjo prašymų. Teismo vertinimu, skundžiami raštai iš esmės yra informacinio, aiškinamojo pobūdžio, pareiškėjui jokių teisinių pasekmių nesukėlė − nepažeidė jo teisių, teisėtų interesų, nesukūrė pareigų. Be to, dėl VTPT 2014 m. birželio 2 d. rašto Nr. 1S-208 panaikinimo pareiškėjas kreipėsi 2014 m. liepos 4 d., t. y. praleidęs ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje numatytą vieno mėnesio apskundimo terminą. Prašymo atnaujinti skundo padavimo terminą, kuriame būtų nurodytos svarbios termino praleidimo priežastys, pareiškėjas nepateikė.

Remdamasis Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 14, 15 dalimis, Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių 41 punktu bei įvertinęs pareiškėjo 2014 m. gegužės 12 d. kreipimąsi į atsakovą ir kitus prašymus bei skundus, kurie buvo išnagrinėti skundžiamais aktais, pirmosios instancijos teismas nurodė, jog jiems taikytinas turinio reikalavimas – pateikto skundo ar prašymo turinys turi būti apskritai priskirtinas nagrinėti viešojo administravimo subjektams. Tai gali būti nustatoma atsižvelgiant į tai, ar prašymas, skundas yra dėl teisės reguliuojamų, nereguliuojamų visuomeninių santykių. Viešojo administravimo subjektai gali priimti atitinkamus sprendimus pagal asmenų pateiktus prašymus, skundus ir pranešimus tik veikdami savo kompetencijos ribose. Pareiškėjas skundus ir prašymus, dėl kurių priimti nagrinėjami VTPT aktai, teikė dėl jam atliktos teismo psichiatrinės ekspertizės nagrinėjant baudžiamąją bylą, kurios dalyvis yra pareiškėjas. Skundžiami sprendimai priimti nagrinėjant pareiškėjo skundus, prašymus dėl santykių, susiklosčiusių ir kilusių, atlikus šią ekspertizę. Prieš paduodamas skundą sprendžiamoje byloje, pareiškėjas ne kartą kreipėsi į teismus, siekdamas apginti savo teises, šie pareiškėjo skundai buvo nagrinėjami administracinėse bylose Nr. I-2806-629/2014, I-8777-789/2013, pareiškėjo skundą dėl panašaus iš pirminių su pareiškėjui atlikta psichiatrine teismo ekspertize susijusių teisinių santykių kilusio išvestinio ginčo, kuriuo pareiškėjas reikalavo panaikinti VTPT 2013 m. rugsėjo 27 d. administracinį aktą Nr. 1S-305; įpareigoti Tarnybą teisės aktų nustatyta tvarka iš naujo atsakyti į pareiškėjo 2013 m. rugsėjo 8 d. prašymą bei atlikti prašyme reikalautus veiksmus, buvo atsisakyta priimti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. sausio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-198/2014).

Pirmosios instancijos teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos teismo ekspertizės įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 5 punktu, 13 straipsniu, Baudžiamojo proceso kodekso 177 straipsnio 1 dalimi, 181 straipsnio 1 dalimi, 62 ir 63 straipsniais, ABTĮ 3 straipsnio 1 dalimi, 16 straipsniu, nurodė, kad pareiškėjo skundo reikalavimai dėl ekspertizių jam atlikimo tik teismo psichiatrui ekspertui (specialistui) rekomendavus, nepriskirtini administracinių teismų kompetencijai, kadangi ekspertizės skyrimo pagrindai ir tvarka nustatyti baudžiamąjį procesą reglamentuojančiuose teisės aktuose. Atitinkamai, šių veiksmų teisėtumo kontrolė taip pat vykdoma vadovaujantis baudžiamojo proceso teise.

Atsižvelgęs į išdėstytą, teismas konstatavo, jog pareiškėjo skundžiami atsakovo aktai jam nesukelia teisinių pasekmių arba nenagrinėtini administracinio teismo, kadangi jais buvo sprendžiami baudžiamojo proceso klausimai. Kiti pareiškėjo skundo reikalavimai (dėl VTPT eksperto 2014 m. sausio 31 d. išvados Nr. 93TPK-143, išlaidų, patirtų baudžiamajame procese atlyginimo ir kt.) yra nenagrinėtini teismo, kadangi reiškiami ne dėl teisės viešojo administravimo srityje – yra arba nagrinėtini baudžiamojo proceso tvarka, arba nepriskirtini nagrinėti teismui, jais nėra skundžiami konkretūs viešojo administravimo subjekto ar viešojo administravimo subjekto pareigūnų, darbuotojų valiniai ar rašytiniai aktai. Dalis pareiškėjo skunde formuluojamų reikalavimų yra nekonkretūs, logiškai nenuoseklūs, suformuluoti ne kaip reikalavimai, o teiginiai arba kaip nepasitenkinimas viešojo administravimo subjekto ar viešojo administravimo subjekto pareigūnų, darbuotojų veiksmais ir elgsena, grindžiami hipotetinėmis pareiškėjo prielaidomis apie neteisėtus pareigūnų ketinimus, bet ne konkrečiomis faktinėmis aplinkybėmis. Teismas neturi galimybės įvertinti jų pagrįstumo, atitikimo teisės aktų nuostatoms. Taip pat dalis pareiškėjo skunde išdėstytų reikalavimų yra išvestiniai iš reikalavimų panaikinti skundžiamus atsakovo aktus arba kylantys iš baudžiamojo proceso teisinių santykių, todėl nenagrinėtini ABTĮ nustatyta tvarka.

III. Atskiruoju skundu pareiškėjas V. J. prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 16 d. nutartį kaip nepagrįstą ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Pareiškėjo nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nenagrinėjo visų jo reikalavimų, netinkamai vertino jo argumentus ir priskirtinumą ne bendrosios kompetencijos, o administraciniams teismams. Nurodo, jog jis skundžia atsakovo administravimą ir veiklą, skirtą įgyvendinti įstatymams ir kitiems teisės aktams. Pasak pareiškėjo, jis skundė turtinę ir neturtinę žalą jam sukeliančius VTPT veiksmus (atsisakymą suteikti informaciją, panaikinti specialisto išvadą, atsisakymą atlikti veiksmus pagal pareiškėjo skundus). Teismas neatsižvelgė į tai, kad Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymas numato tokią ginčų nagrinėjimo tvarką. Nurodo, jog ginčai byloje kilo ne dėl atsakovo raštų, o dėl atsisakymo atlikti konkrečius veiksmus – įgyvendinti teisės aktų reikalavimus, turinčius teisines pasekmes pareiškėjui. Teigia, jog neprašė įgyvendinti jo prašymų baudžiamajame procese, paaiškinti prašymų nagrinėjimo VTPT tvarką. Apelianto nuomone, Vilniaus apygardos administracinis teismas nepagrįstai nešaukė jo prašytų apklausti liudytojų, VTPT dalyvavimo nepripažino būtinu, atsisakė aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus. Teismas nepagrįstai VTPT atsisakymą atlikti veiksmus įvertino kaip informacinio pobūdžio raštus, kadangi šiais aktais buvo pažeistos pareiškėjo teisės ir teisėti interesai (gauti informaciją, būti neteisėtai tiriamu, savo lėšomis mokėti už papildomas keliones ir pan.).

Apeliantas nesutinka ir su pirmosios instancijos teismo teiginiu, jog dėl 2014 m. birželio 2 d. rašto jis kreipėsi 2014 m. liepos 4 d., kadangi skundą faksu teismas gavo 2014 m. birželio 30 d., o originalų dokumentą pareiškėjas registruotu laišku išsiuntė 2014 m. liepos 1 d.

Pareiškėjo nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nenustatė, jog VTPT pažeidė Teismo ekspertizės įstatymo 12 straipsnio2 dalies 5 punktą. Nurodo, jog jis neskundė ekspertizės skyrimo tvarkos ir pagrindų baudžiamajame procese, o skundė jam teisines pasekmes sukeliančius VTPT aktus. Mano, jog VTPT specialisto S. S. 2014 m. sausio 30 d. išvada, teisėsaugos pareigūnų nusikalstamos veikos jo atžvilgiu jam sukelia teisines pasekmes. Mano, jog pirmosios instancijos teismas visus pareiškėjo reikalavimus išsprendė chaotiškai, kiekvieno atskirai nenagrinėjo, dėl kiekvieno nepasisakė ir nepagrindė teisės aktais.

Taip pat apeliantas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamos nutarties nuorašą išsiuntė vėliau nei per tris dienas nuo nutarties priėmimo ir tyčia sutrukdė pareiškėjui ją tinkamai ir išsamiau apskųsti, nustatydamas 7 dienų terminą nuo nutarties priėmimo dienos. Be to, teismas nenurodė, į kurią instituciją pareiškėjas turi kreiptis.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas VTPT prašo pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, jog, remiantis ABTĮ 16 straipsnio 2 dalimi, administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti kitų teismų ir teisėjų, taip pat prokurorų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų procesinius veiksmus, susijusius su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu, taip pat su sprendimų vykdymu.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamos bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 16 d. nutarties, kuria teismas nutraukė bylą pagal pareiškėjo skundus atsakovei Valstybinei teismo psichiatrijos tarnybai prie Sveikatos apsaugos ir darbo ministerijos, teisėtumas ir pagrįstumas.

Nutraukdamas bylą, teismas motyvavo tuo, kad VTPT raštai, kuriuos pareiškėjas prašo panaikinti, yra informacinio pobūdžio ir jokių teisių ir pareigų pareiškėjui tiesiogiai nesukuria; pareiškėjo reikalavimai, susiję su atsakovės veiksmais ar neveikimu, nagrinėjant baudžiamąją bylą, teismo vertinimu, nagrinėtini baudžiamojo proceso tvarka, todėl nepriskirtini administracinių teismų kompetencijai; likusi dalis pareiškėjo skunduose suformuluotų reikalavimų yra nekonkretūs, suformuluoti ne kaip reikalavimai, o kaip teiginiai, dėl ko teismas neturėjo galimybės įvertinti jų pagrįstumo. Be to, kai kurie reikalavimai yra išvestiniai iš reikalavimų panaikinti skundžiamus atsakovo aktus arba kylantys iš baudžiamojo proceso teisinių santykių.

Teismo nutartis nutraukti bylą, nustačius, jog skundo reikalavimai nenagrinėtini administraciniuose teismuose, yra teisėtas, atitinka teisės aktų nuostatas ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad ABTĮ 5 straipsnio 1 dalies bei 22 straipsnio 1 dalies nuostatų, reguliuojančių kreipimąsi į administracinį teismą, sisteminis vertinimas leidžia teigti, kad į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje (pvz., 2004 m. sausio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A7-121/2004). Administraciniai aktai, dėl kurių galima pateikti skundą, pagal ATBĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir 22 straipsnio 1 dalį yra visi viešojo administravimo subjektų priimti teisės aktai, nepaisant tų aktų formos, taip pat veiksmai (neveikimas), sukeliantys asmeniui teisines pasekmes, t. y. darantys įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams. Remiantis šiomis teisės normomis, administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo (žr., pvz., 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-540/2008; 2009 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-391/2009). Tuo atveju, kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, kad skundžiamas aktas ar veiksmas, jokių teisinių pasekmių nesukelia, kad jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti, o skundą priėmus nagrinėti, administracinę bylą nutraukti kaip nepriskirtiną administraciniams teismams, kadangi, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju, asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., pvz., 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010; 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010 ir kt.).

Aktais, dėl kurių galima pateikti skundą (prašymą) administraciniam teismui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nepripažįstami informacinio, taip pat aiškinamojo pobūdžio dokumentai (pvz., 2011 m. gruodžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-727/2011; 2011 m. gruodžio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-779/2011; 2011 m. rugsėjo 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-671/2011).

Vis dėlto minėta taisyklė turi būti taikoma pripažįstant visuotinio teisminės gynybos prieinamumo principo svarbą (pvz., 2008 m. spalio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1669/2008; 2006 m. rugpjūčio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS502-278/2006). ABTĮ 17 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu yra abejonė ar galiojančių įstatymų kolizija dėl konkretaus ginčo priskyrimo, ginčas nagrinėjamas teisme. Viešojo administravimo subjektų priimto akto kvalifikavimo ir teisinio vertinimo negali lemti tik formalūs kriterijai, inter alia jo pavadinimas. Tai, ar dėl akto arba sprendimo galima paduoti skundą, lemia ne jo forma, o turinys. Todėl kiekvienu atveju vertinama, ar skundžiamas aktas turi įtakos suinteresuoto asmens teisinei padėčiai (žr., pvz., 2010 m. rugsėjo 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-435/2010).

Atsižvelgiant į tai, sprendžiant dėl skundžiamos nutarties teisėtumo, vertintina, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad pareiškėjo prašomi panaikinti atsakovo raštai yra informacinio pobūdžio ir pareiškėjui nesukelia teisinių pasekmių.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi VTPT 2014 m. birželio 9 d. raštą Nr. 1S-219 (t. I, b. l. 29), kuriuo buvo atsakyta į pareiškėjo 2014 m. gegužės 12 d. prašymą, VTPT 2014 m. birželio 9 d. raštą Nr. 1S-221 (t. I, b. l. 38), kuriuo buvo atsakyta į pareiškėjo 2014 m. gegužės 12 d. prašymą (t. I, b. l. 28), VTPT 2014 m. birželio 2 d. raštą Nr. 1S-208 (t. II, b. l. 23 reversinė pusė), kuriuo atsakyta į pareiškėjo 2014 m. gegužės 16 d. prašymą (t. II, b. l. 23), VTPT 2014 m. birželio 9 d. raštą Nr. 1S-218, kuriuo atsakyta į pareiškėjo 2014 m. gegužės 12 d. skundą (t. II, b. l. 24), VTPT 2014 m. birželio 10 d. raštą (t. II, b. l. 62), kuriuo atsakyta į pareiškėjo 2014 m. gegužės 13 d. skundą (b. l. 46-61), bei pastarųjų raštų turinį, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai priėjo prie išvados, kad skundžiami raštai pareiškėjui jokių teisinių pasekmių nesukelia, yra informacinio pobūdžio.

Teisėjų kolegijos vertinimu, VTPT skundžiamais raštais paaiškino pareiškėjui, kad remiantis teisės aktų reikalavimais prašomos išvados nuorašų pateikti negali, kartu informavo apie galimybes susipažinti su specialisto išvada, apie teismo atliekamą tokios išvados vertinimą, apie prašymų nagrinėjimo institucijose tvarką ir aptarnavimo institucijoje tvarką, teismo psichiatrijos ekspertizės atlikimo tvarką reglamentuojančius teisės aktus, t. y., atsakė į pareiškėjo prašymuose ir skunduose suformuluotus reikalavimus, pateikė informaciją, paaiškino, kodėl negali patenkinti konkrečių pareiškėjo prašymų. Teisėjų kolegija sprendžia, jog šie raštai yra akivaizdžiai informacinio, aiškinamojo pobūdžio, pareiškėjui jokių teisinių pasekmių nesukėlė − nepažeidė jo teisių, teisėtų interesų, nesukūrė pareigų. Pareiškėjo argumentai dėl to, kad šie aktas pažeidžia jo teises bei sukelia jam neigiamas pasekmes laikytini nepagrįstais. Todėl atsižvelgiant į aukščiau aptartą teisinį reguliavimą ir teismų praktiką, pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria byla dėl pareiškėjo skundo dėl atsakovo raštų panaikinimo nutraukta, laikytina teisėta ir pagrįsta.

Papildomai teisėjų kolegija pastebi, jog ABTĮ 3 straipsnio 1 dalyje yra apibrėžta principinė nuostata dėl administraciniams teismams priskirtinų ginčų nagrinėjimo, t. y. kad administraciniai teismai sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje. ABTĮ 15 straipsnyje išvardytos atskiros administracinių bylų kategorijos, priskirtos administracinių teismų kompetencijai, o ABTĮ 16 straipsnyje numatytos bylos, kurios į administracinių teismų kompetenciją nepatenka. Pagal ABTĮ 16 straipsnio nuostatas administraciniai teismai nesprendžia bylų, kurios yra priskirtos Konstitucinio Teismo kompetencijai, taip pat bylų, priskirtų bendrosios kompetencijos arba kitiems specializuotiems teismams (ABTĮ 16 str. 1 d.). Administracinių teismų kompetencijai taip pat nepriskiriama tirti Respublikos Prezidento, Seimo, Seimo narių, Ministro Pirmininko, Vyriausybės (kaip kolegialios institucijos), Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų veiklos, kitų teismų teisėjų, taip pat prokurorų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir antstolių procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu, taip pat su sprendimų vykdymu, ir Seimo kontrolieriaus sprendimų(rekomendacijų) (ABTĮ 16 str. 2 d.).

Atsižvelgus į nurodytus išaiškinimus darytina išvada, jog administraciniai teismai yra specializuoti teismai, jų kompetencija (nagrinėjamų bylų sąrašas) apibrėžta įstatymu. Teismų įstatyme, ABTĮ yra imperatyviai nustatyta, kad administraciniai teismai, be kita ko, nesprendžia bylų, kurios yra priskirtos bendrosios kompetencijos teismams, taip pat bylų dėl prokurorų ir ikiteisminio tyrimo pareigūnų procesinių veiksmų(sprendimų), susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu.

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjo skunduose keliami reikalavimai dėl 2014 m. sausio 31 d. specialisto išvados Nr. 93TPK-143 panaikinimo, 2014 m. vasario 17-27 d. atliktos pakartotinės stacionarios teismo psichiatrijos, psichologijos ekspertizės baudžiamojoje byloje Nr. 1-519-378/2014 akto pateikimo, informacijos apie ekspertizę atlikusių VTPT ekspertų pareigas, vardus bei pavardes pateikimo ir kiti su šiomis ekspertų išvadomis susiję reikalavimai, taip pat reikalavimai įvertinti teisėjos ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnų, pripažintų nukentėjusiaisiais baudžiamojoje byloje, veiksmus, yra kilę iš baudžiamosios bylos ir yra susiję su baudžiamojoje byloje atliktų veiksmų, taip pat bendrosios kompetencijos teismo baudžiamojoje byloje priimtų procesinių sprendimų vertinimu. Todėl, remiantis aptartu teisiniu reglamentavimu, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad tokių aktų ar veiksmų tyrimas nepriskirtinas administracinių teismų kompetencijai.

Pareiškėjo skunduose iškelti reikalavimai dėl su jam paskirtomis ekspertizėmis susijusių išlaidų atlyginimo taip pat nenagrinėtini administraciniuose teismuose. Pažymėtina, kad pareiškėjo skundžiamuose atsakovo raštuose buvo aiškiai nurodyta, jog dėl su ekspertizės atlikimu patirtų išlaidų atlyginimo jis turi kreiptis į ekspertizę paskyrusį subjektą, šiuo atveju, Kauno apylinkės teismą.

Kitus skundų reikalavimus pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertintino kaip išvestinius, tiesiogiai susijusius su anksčiau aptartais, todėl skundas dėl jų taip pat negali būti nagrinėjamas administracinio proceso tvarka.

Taip pat atskirajame skunde pareiškėjas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas detaliai neatsakė į kiekvieną jo skunduose išdėstytą reikalavimą. Šiuo aspektu pažymėtina, jog Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje inter alia ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk v. Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle v. Finland; LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, sprendžia, jog Kauno apygardos administracinis teismas aptarė pagrindinius pareiškėjo skundo aspektus, juos sugrupavo ir pakankamai detaliai argumentavo, dėl kokių priežasčių nutraukė bylą.

Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į byloje nustatytas aplinkybes, teisės aktų nuostatas, aptartą teismų praktiką, įvertinusi įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją naikinti nėra teisinio pagrindo, todėl ji paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo V. J. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimė Baltrūnaitė Anatolijus Baranovas Irmantas Jarukaitis