AS-1059-146/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. AS-1059-146/2015

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00661-2015-5

Procesinio sprendimo kategorija 63.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2015 m. rugpjūčio 12 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (pranešėja), Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. K. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 8 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Kauno apygardos administraciniame teisme 2015 m. gegužės 14 d. buvo gautas pareiškėjo V. K. (toliau – ir pareiškėjas) skundas (b. l. 2), kuriame prašoma priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, 2 300 000 000 eurų neturtinę žalą.

Konstatavęs, kad pareiškėjo paduotas skundas neatitinka Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 23 ir 24 straipsnių reikalavimų, Kauno apygardos administracinis teismas 2015 m. gegužės 21 d. nutartimi (b. l. 14–15) nustatė pareiškėjui terminą iki 2015 m. birželio 4 d. nutartyje nurodytiems trūkumams pašalinti – patikslinti skundą, nurodant tikslų ir aiškų reikalavimo pagrindą (t. y. konkrečias aplinkybes dėl atsakovo veiksmų neteisėtumo, konkrečius pareiškėjo teisių pažeidimus, kada, kokiu būdu minėti pažeidimai buvo padaryti, kokie įrodymai tai patvirtina, kuo pasireiškė prašoma priteisti neturtinė žala), bei pateikti tiek skundo su priedais egzempliorių (kopijų), kad juos būtų galima įteikti kiekvienai proceso šaliai ir dar liktų egzempliorius teisme.

Kauno apygardos administraciniame teisme 2015 m. birželio 1 d. buvo gautas pareiškėjo skundo tikslinimas (b. l. 17).

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2015 m. birželio 8 d. nutartimi (b. l. 19–20) pareiškėjo V. K. skundą laikė nepaduotu ir nutarė grąžinti jį padavusiam asmeniui (ABTĮ 37 str. 1 d.).

Teismas atsižvelgė į tai, kad pagal ABTĮ 5 straipsnio 1 dalį, kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Suinteresuoto asmens teisė pareikšti skundą administraciniam teismui turi būti įgyvendinama laikantis įstatymo nustatytų tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų, t. y. paduodamas skundas turi atitikti ABTĮ 23, 24 ir 39 straipsnių reikalavimus.

Nagrinėjamu atveju teismas nustatė, kad pareiškėjo skundas neatitiko įstatyme keliamų reikalavimų, todėl Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 21 d. nutartimi jam buvo nustatytas terminas skundo trūkumams pašalinti. Teismo nutartyje nustatytu terminu pareiškėjas pateikė teismui skundo patikslinimą, tačiau nepašalino nutartyje nustatytų skundo trūkumų. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas skundo tikslinime nenurodė konkrečių aplinkybių dėl neteisėtų atsakovo veiksmų, kaip ir kuo pasireiškė jo prašoma priteisti neturtinė žala, nepateikė skundo aplinkybes patvirtinančių įrodymų, nepateikė reikiamo skundo ir jo priedų egzempliorių skaičiaus.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismas pripažino, kad pareiškėjas tinkamai neįvykdė jam keliamos pareigos, nepašalino Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 21 d. nutartyje nurodytų skundo trūkumų, dėl to nutarė pareiškėjo skundą laikyti nepaduotu ir grąžinti jį padavusiam asmeniui (ABTĮ 37 str. 1 d.).

III. Pareiškėjas V. K. padavė atskirąjį skundą (b. l. 22), kuriame prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 8 d. nutartį.

Pareiškėjo teigimu, jis kartu su skundu pateikė teismui įrodymus, pagrindžiančius jo skundo reikalavimą, todėl teismas neturėjo pagrindo nepriimti jo skundo.

Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Marijampolės pataisos namai atsiliepimu prašo pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą, o pareiškėjo atskirąjį skundą atmesti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskirasis skundas paduotas dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 8 d. nutarties laikyti pareiškėjo skundą nepaduotu ir grąžinti pareiškėjui (ABTĮ 37 straipsnio 1 dalis).

Pagal ABTĮ 37 straipsnio 1 dalyje nustatytą reguliavimą, gavęs teisme skundą (prašymą) ir spręsdamas jo priėmimo klausimą, konstatavęs, kad skundas (prašymas) neatitinka šio įstatymo 23, 24 ir 39 straipsnių reikalavimų, administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas nutartimi nustato pareiškėjui terminą trūkumams pašalinti. Jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas (prašymas) laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui.

ABTĮ 23 ir 24 straipsniuose yra išvardyti reikalavimai administraciniam teismui paduodamo skundo formai bei turiniui. Pagal ABTĮ 23 straipsnio 2 dalies 7 ir 8 punktus, skunde pareiškėjas privalo nurodyti savo skundo elementus. Skundo sudedamosios dalys yra: skundo dalykas – pareiškėjo reikalavimas ir pagrindas – aplinkybės, kuriomis pareiškėjas grindžia savo reikalavimą, bei šias aplinkybes patvirtinantys įrodymai. Minėti įstatymu nustatyto skundo turinio reikalavimai užtikrina, kad administracinės bylos iškėlimo stadijoje teismui bus pateikta minimaliai būtina informacija ir įrodymai, leidžiantys preliminariai nustatyti ginčo dalyką ir pagrindą bei kitas aplinkybes, kurios yra reikšmingos sprendžiant skundo priėmimo klausimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-111/2012, 2013 m. birželio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS756-508/2013, 2014 m. rugpjūčio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-672/2014, 2015 m. gegužės 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-787-624/2015, 2015 m. birželio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-871-438/2015, kt.).

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką žalos atlyginimo bylose, pareiškėjas, prašydamas priteisti žalos atlyginimą turi nurodyti, dėl kokių konkrečių viešojo administravimo subjekto veiksmų jam atsirado žala, konkretų prašomo priteisti žalos atlyginimo dydį bei pateikti žalos atsiradimą pagrindžiančių įrodymų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-231/2011, 2011 m. balandžio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-242/2011, 2014 m. sausio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-114/2014, kt.).

Tikrinamu atveju iš pateiktos medžiagos nustatyta, kad Kauno apygardos administracinis teismas 2015 m. gegužės 21 d. nutartyje aiškiai įvardijo pareiškėjo skundo, gauto teisme 2015 m. gegužės 14 d., trūkumus, tai yra nurodė, kad pareiškėjo skundo pagrindas, arba aplinkybės, kuriomis pareiškėjas grindžia savo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, nėra pakankamai aiškios, joms trūksta konkretumo bei detalizavimo, nes pareiškėjas nenurodė, kokiais konkrečiais atsakovų neteisėtais veiksmais jam buvo padaryta neturtinė žala, kada, kokios individualios aplinkybės, pareiškėjo manymu, apibūdina šių atsakovo veiksmų neteisėtumą, kaip būtent pasireiškė pareiškėjui padaryta neturtinė žala.

Įvertinusi pareiškėjo 2015 m. gegužės 7 d. skundo (Kauno apygardos administraciniame teisme gautas teisme 2015 m. gegužės 14 d.) turinį, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad šis skundas neatitiko ABTĮ 23 ir 24 straipsnio reikalavimų, todėl teismas turėjo pagrindą taikyti ABTĮ 37 straipsnio 1 dalies nuostatas ir nutartimi nustatyti pareiškėjui terminą skundo trūkumams pašalinti. Iš pareiškėjo skundo turinio yra aišku tai, kad jis siekia inicijuoti administracinę bylą prieš Lietuvos valstybę, atstovaujamą Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinėse žalos (nurodo 2 300 000 000 Eur) atlyginimo ir žalos atsiradimą sieja su Marijampolės PN administracijos veiksmais ar neveikimu, tačiau iš skundo turinio nėra aišku su kada įvykusiais ir kokiais būtent pareiškėjo nurodytos institucijos veiksmais (neveikimu) pareiškėjas sieja neturtinės žalos atsiradimą.

Vien tai, kad pareiškėjas skunde išvardijo penkis Marijampolės PN raštus ir juos pridėjo prie skundo, pareikšdamas kad jais pažeidžiamos atitinkamos jo teisės, nesuteikia informacijos apie konkrečias, laike ir vietoje apibrėžtas aplinkybes, kuriomis pareiškėjas siekia pagrįsti savo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo. Pareiškėjo pridėti prie skundo raštai tokios informacijos nesuteikia, nes šių raštų turinys iš esmės yra skirtas informacijos apie atitinkamų teisės normų taikymą pateikimui, o 2015 m. kovo 6 d. rašte Nr. 20/07-233 yra pateikta informacija apie operacijas pareiškėjo depozitinėje sąskaitoje.

Pareiškėjo 2015 m. gegužės 7 d. skunde nenurodytos jokios individualios aplinkybės, apibūdinančios nurodytos institucijos (Marijampolės PN, galimai ir Kalėjimų departamento) neteisėtus veiksmus (neveikimą), neaišku nei kas, nei kada, nei kokiu konkrečiu būdu galimai padarė pažeidimus, neįvardyti tai patvirtinantys įrodymai, nenurodyta, kaip atitinkami pareiškėjo nurodytos institucijos (jos atitinkamų pareigūnų) neteisėti veiksmai (neveikimas) lėmė žalos pareiškėjui atsiradimą, kokiais konkrečiais nepatogumais, išgyvenimais ir pan. pasireiškė pareiškėjo prašoma priteisti neturtinė žala CK 6.250 straipsnio prasme, kodėl pareiškėjas prašo priteisti jam būtent tokio dydžio (2 300 000 000 Eur) neturtinės žalos atlyginimą.

Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėjo prie pagrįstų išvadų, kad pareiškėjo skundas neatitinka ABTĮ 23 ir 24 straipsnių reikalavimų, todėl 2015 m. gegužės 21 d. nutartimi pagrįstai pasiūlė pareiškėjui per nustatytą terminą pateikti patikslintą skundą, atitinkantį minėtų įstatymo normų reikalavimus. Minėtoje nutartyje teismas nurodė pareiškėjui esminius skundo trūkumus, paaiškino kaip juos pašalinti, taip pat įspėjo dėl galimų nepasinaudojimo teise pašalinti skundo trūkumus pasekmių, t. y. kad skundas bus laikomas nepaduotu ir grąžintas pareiškėjui (ABTĮ 37 straipsnio 1 dalis).

Kauno apygardos administraciniame teisme 2015 m. birželio 1 d. buvo gautas pareiškėjo 2015 m. gegužės 28 d. raštas, pavadintas skundo tikslinimu, tačiau iš šio rašto turinio matyti, kad pareiškėjas faktiškai nesinaudojo teise pašalinti Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 21 d. nutartyje nurodytus skundo trūkumus. Pareiškėjas minėtame rašte nenurodė jokių faktinių aplinkybių, apibūdinančių jo nurodytos institucijos galimus neteisėtus veiksmus (neveikimą), neįvardijo kaip pasireiškė jam galimai padaryta neturtinė žala CK 6.250 straipsnio prasme. Minėtame rašte vartojami žodžiai „neturiu ko daugiau papildyti“, „kitaip neinterpretuosiu“, „ką čia pridurti?“, „ką čia dar paaiškinti?“ iš esmės rodo pareiškėjo nenorą pasinaudoti teismo 2015 m. gegužės 21 d. nutartyje išdėstytu pasiūlymu pašalinti skundo trūkumus. Pareiškėjo teiginiai, esą buvo pažeisti Konvencijos 3 ir 13 straipsniai bei Konstitucijos 18, 19, 21, 22, 25, 26, 28 straipsniai negali būti vertinami, kad pareiškėjas pašalino skundo trūkumus, nes skundo faktinis pagrindas, t. y. konkrečios (su atitinkama data, atitinkamais institucijos pareigūnų veiksmais ar neveikimu susietos) aplinkybės, iš kurių pareiškėjas kildina savo reikalavimą dėl žalos atlyginimo, nebuvo nurodytas. Nepasinaudojimas teise pašalinti skundo trūkumus yra pareiškėjo pasirinkimas apie kurio pasekmes (ABTĮ 37 straipsnio 1 dalis) jam buvo išaiškinta Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 21 d. nutartyje.

Teismas, spręsdamas skundo priėmimo klausimą, iš pateikto skundo turinio pagal ABTĮ 23 ir 24 straipsnio reikalavimus, kurių turi laikytis skundą teismui teikiantis asmuo (pareiškėjas), turi gauti minimalią informaciją apie konkrečias aplinkybes, kuriomis grindžiamas skundo reikalavimas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad abstraktus aplinkybių, nuoskaudų, subjektyvios nuomonės išdėstymas teismui negali būti pagrindas nagrinėti skundą, jei iš jo turinio neaišku ką konkrečiu atveju skundžia pareiškėjas ir kuo jis remiasi (žr., pvz., LVAT nutartis administracinėse bylose Nr. AS858-746/2010, AS442-639/2009, kt.).

Kauno apygardos administracinis teismas 2015 m. birželio 8 d. nutartyje pagrįstai nustatė, kad pareiškėjas nepašalino 2015 m. gegužės 21 d. nutartyje nurodytų skundo trūkumų, todėl remdamasis ABTĮ 37 straipsnio 1 dalimi, pagrįstai nutarė V. K. skundą laikyti nepaduotu ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 8 d. nutartis yra pagrįsta ir teisėta, todėl ji paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo V. K. atskirąjį skundą atmesti.

Palikti Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 8 d. nutartį nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė Baltrūnaitė

Stasys Gagys

Arūnas Sutkevičius