AS-556-1085-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedteismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. G. (R. G.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 21 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. G. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, ir Marijampolės pataisos namams, dėl neturtinės žalos priteisimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Legislator headnote
AI generatedAS-556-1085-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: Vilniaus apygardos administraciniame teisme gautas pareiškėjo R. G. (toliau – ir pareiškėjas) skundas, kuriuo prašoma įpareigoti Marijampolės pataisos namus, vadovaujantis Bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 157 straipsnio 1 dalimi, pateikti jo individualų darbo planą; priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą; priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą.
Full text
Administracinė byla Nr. AS556-1085/2014
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03320-2014-8
Procesinio sprendimo kategorija 63.3.2
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
2014 m. spalio 15 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko, Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. G. (R. G.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 21 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. G. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, ir Marijampolės pataisos namams, dėl neturtinės žalos priteisimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Vilniaus apygardos administraciniame teisme gautas pareiškėjo R. G. (toliau – ir pareiškėjas) skundas, kuriuo prašoma įpareigoti Marijampolės pataisos namus, vadovaujantis Bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 157 straipsnio 1 dalimi, pateikti jo individualų darbo planą; priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą; priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad kreipėsi į Marijampolės pataisos namus su prašymu pateikti jo individualų socialinės reabilitacijos pataisos planą. Marijampolės pataisos namams atsisakius tenkinti jo prašymą, šį sprendimą apskundė Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, kuris pareiškėjo skundą atmetė.
Paduotas skundas neatitiko Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau - ir ABTĮ) reikalavimų, todėl teismas 2014 m. liepos 8 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą iki 2014 m. rugpjūčio 20 d. pašalinti skundo trūkumus: 1) detalizuoti kokią dalį neturtinės žalos prašo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, ir kokią – Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų; 2) atskirai nurodyti aplinkybes, kuriomis savarankiškai grindžia reikalavimą priteisti neturtinę žalą iš Lietuvos valstybės atstovaujamos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, ir iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų.
Teismas konstatavo, kad pareiškėjo skundas neatitinka ABTĮ 23 straipsnio 6, 7, 8 punktų keliamų reikalavimų. Pareiškėjas skundu prašo priteisti 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, tačiau nedetalizavo kokią dalį žalos prašo priteisti dėl kiekvieno iš šių atsakovo atstovų veiksmų. Skunde pareiškėjas nenurodė reikalavimą pagrindžiančių aplinkybių, dėl kokio konkrečiai kiekvienos iš šių įstaigų veikimo ar neveikimo patyrė prašomą priteisti žalą, todėl teismas pareiškėjui nustatė terminą skundo trūkumams pašalinti. Teismas pareiškėjui taip pat išaiškino, kad, pagal ABTĮ 18 straipsnį, Administracinių teismų įsteigimo įstatymo 2 straipsnį, Lietuvos Respublikos įstatymą „Dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Lietuvos apeliacinio teismo, apygardų teismų įsteigimo, apygardų ir apylinkių teismų veiklos teritorijų nustatymo bei Lietuvos Respublikos prokuratūros reformavimo“ administraciniai ginčai dėl Marijampolės pataisos namų veiksmų teismingi Kauno apygardos administraciniam teismui.
Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2014 m. liepos 28 d. gautas patikslintas pareiškėjo skundas, kuriame pareiškėjas pateikė paaiškinimus dėl skundo reikalavimų, nurodė, kad teismas nesupranta lietuvių kalbos, nes reikalavimai skunde suformuluoti aiškiai, byla teisminga Vilniaus apygardos administraciniam teismui.
II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. rugpjūčio 21 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą. Teismas nutarė nutarčiai įsiteisėjus skundą su priedais grąžinti pareiškėjui. Teismas išaiškino pareiškėjui, kad su šiame skunde keliamais reikalavimais jis turi teisę kreiptis paduodant skundą į Kauno apygardos administracinį teismą (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 37 str. 2 d. 2 p.).
Teismas konstatavo, kad ABTĮ 37 straipsnio 4 dalyje numatyta, jog, jeigu skunde pareiškėjas nurodo ne tą atsakovą ar trečiąjį suinteresuotą asmenį, tačiau skunde pakankamai aiškiai suformuluoja ginčo dalyką (nurodo skundžiamą aktą, veiksmą arba atsisakymą ar vilkinimą atlikti veiksmus) ir administravimo subjektą, dėl kurio priimto akto, veiksmo ar neveikimo paduodamas skundas, teismo pirmininkas ar teisėjas nutartimi gali pašalinti šiuos trūkumus. Pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalį, žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė.
Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. liepos 26 d. nutarimą Nr. 932 „Dėl atstovavimo valstybei bylose dėl žalos atlyginimo“, bylose valstybei dėl žalos atlyginimo, kai pagal įstatymus žalą privalo atlyginti valstybė, valstybę atstovauja institucijos (valstybinio administravimo subjektai), dėl kurių arba dėl kurių pareigūnų, valstybės tarnautojų ar kitų darbuotojų neteisėtų aktų atsirado žala. Pareiškėjas teismui nenurodė Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos veiksmų (neveikimo) ar akto, dėl kurio būtų patyręs prašomą priteisti neturtinę žalą.
Pareiškėjas skundo reikalavimus iš esmės grindžia tuo, kad, kaip pats teigia, jam nėra išduotas individualus socialinės reabilitacijos pataisos planas. Iš su skundu pateiktos medžiagos galima matyti, kad, reikalaudamas įpareigoti Marijampolės pataisos namus jį pateikti, pareiškėjas su skundu kreipėsi į Kalėjimų departamentą prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, kuris šį skundą išnagrinėjo kaip išankstinio ginčo nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos sprendimo, kuriuo buvo išnagrinėtas šis skundas, pareiškėjas neskundžia ir neprašo panaikinti.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, tai, kad byloje ginčas iš esmės kilo dėl to, jog, pareiškėjo teigimu, Marijampolės pataisos namai jam neišdavė individualaus socialinės reabilitacijos pataisos plano, dėl ko jis patyrė neturtinę žalą, teismas padarė išvadą, kad byloje atsakovo Lietuvos valstybės atstovu laikomi Marijampolės pataisos namai, dėl kurių kompetencijai priskirtų veiksmų neatlikimo pareiškėjui galbūt padaryta žala. Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos laikomas trečiuoju suinteresuotu asmeniu.
ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, kad teismas skundą atsisako priimti, jeigu byla nepriskirtina tam teismui. Pagal ABTĮ 18 straipsnį, Lietuvos Respublikos administracinių teismų įsteigimo įstatymo 2 straipsnį, Lietuvos Respublikos įstatymą „Dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Lietuvos apeliacinio teismo, apygardų teismų įsteigimo, apygardų ir apylinkių teismų veiklos teritorijų nustatymo bei Lietuvos Respublikos prokuratūros reformavimo“ administraciniai ginčai dėl Marijampolės pataisos namų veiksmų teismingi Kauno apygardos administraciniam teismui.
Teismas pareiškėjo skundą atsisakė priimti kaip nepriskirtiną nagrinėti Vilniaus apygardos administraciniam teismui (ABTĮ 37 str. 2 d. 2 p.).
III. Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 21 d. nutartį ir įpareigoti atitinkamą institutą priimti jo skundą.
Pareiškėjas atskirąjį skundą grindžia tuo, jog pagal ABTĮ skundai priskirtini Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kai atsakovas tampa centrine administravimo įstaiga. Nurodo, kad tinkamai pasirinko teismo institutą, todėl teismo pareiga persiųsti skundą tai įstaigai, kuri atliks šį darbą.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Pareiškėjas ginčija Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 21 d. nutartį, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą kaip nepriskirtiną nagrinėti Vilniaus apygardos administraciniam teismui (ABTĮ 37 str. 2 d. 2 p.).
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas skunde atsakovais nurodė Lietuvos valstybę, atstovaujamą Marijampolės pataisos namų ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, ir Marijampolės pataisos namus.
Pareiškėjas atskirajame skunde nurodo, kad pagal ABTĮ skundai priskirtini Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kai atsakovas tampa centrine administravimo įstaiga.
Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad byloje ginčas iš esmės kilo dėl to, jog, pareiškėjo teigimu, Marijampolės pataisos namai jam neišdavė individualaus socialinės reabilitacijos pataisos plano, dėl ko jis patyrė neturtinę žalą, padarė išvadą, kad byloje atsakovo Lietuvos valstybės atstovu laikomi Marijampolės pataisos namai, dėl kurių kompetencijai priskirtų veiksmų neatlikimo pareiškėjui galbūt padaryta žala. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas, reikalaudamas įpareigoti Marijampolės pataisos namus pateikti jo individualų darbo planą, su skundu kreipėsi į Kalėjimų departamentą prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, kuris šį skundą išnagrinėjo kaip išankstinio ginčo nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija.
Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, patikrinusi pareiškėjo skundo priėmimo medžiagą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo ginčijama nutartis yra pagrįsta ir teisėta.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad atsakovu administraciniame procese laikoma materialiojo teisinio santykio šalis, tikrai ar tariamai pažeidusi pareiškėjų materialiąsias teises ar interesus, ir kuri kviečiama į teismą atsakyti į pareiškėjų pareikštą reikalavimą (2008 m. balandžio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-330/2008). Teismas jau skundo priėmimo stadijoje turi įvertinti, ar pareiškėjo skundu reiškiami reikalavimai visiems įvardytiems atsakovams yra reiškiami tinkamai, ar jie sukelia teisines pasekmes ir, ar jie gali būti savarankišku skundo nagrinėjimo dalyku ir pan. Tik įvertinus minėtas aplinkybes, atsirastų įstatyminės sąlygos tinkamai išspręsti administracinės bylos priskirtinumo konkrečiam teismui klausimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS438-516/2009).
Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką žalos atlyginimo bylose, pareiškėjas, prašydamas priteisti žalos atlyginimą, paprastai turi nurodyti, dėl kokių konkrečių viešojo administravimo subjekto veiksmų jam atsirado žala, konkretų prašomo priteisti žalos atlyginimo dydį bei pateikti žalos atsiradimą pagrindžiančių įrodymų (žr., pvz., 2011 m. balandžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-231/2011; 2011 m. balandžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-242/2011).
Pirmosios instancijos teismas 2014 m. liepos 8 d. nutartyje aiškiai nurodė kokie yra pareiškėjo skundo trūkumai, kurie teismui yra kliūtis išspręsti dėl skundo priimtinumo nagrinėti administraciniame teisme, išaiškino pareiškėjui kokiu būdu jie galėtų būti pašalinti. Pareiškėjo skundas neatitiko esminių šio procesinio dokumento turiniui keliamų reikalavimų, todėl pirmosios instancijos teismas pargrįstai taikė ABTĮ 37 straipsnio 1 dalies nuostatas ir 2014 m. liepos 8 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą skundo trūkumams pašalinti.
Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2014 m. liepos 28 d. gautas patikslintas pareiškėjo skundas, kuriame pareiškėjas pateikė paaiškinimus dėl skundo reikalavimų, nurodydamas, kad teismas nesupranta lietuvių kalbos, nes reikalavimai skunde suformuluoti aiškiai, byla teisminga Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Taigi, kaip matyti, pareiškėjas ignoravo nustatytus teismo įpareigojimus.
Įvertinus pareiškėjo pateikto skundo turinį, atsižvelgus į byloje kilusio ginčo pobūdį, darytina išvada, kad pareiškėjo pagrindinis reikalavimas yra susijęs su Marijampolės pataisos namų priimtu sprendimu ir įpareigojimu priimti naują sprendimą, ir pareiškėjas neturtinės žalos atsiradimą iš esmės sieja su neteisėtais Marijampolės pataisos namų veiksmais, o ne centrinio viešojo administravimo subjekto – Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, veiksmais ar neveikimu. Nors skunde atsakovu dėl žalos atlyginimo yra nurodomas ir Kalėjimų departamentas, iš kurio prašoma priteisti neturtinę žalą, skunde visiškai nėra nurodoma, dėl kokių konkrečių šios institucijos veiksmų jam atsirado žala.
Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo atskirajame skunde pateiktus argumentus, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė proceso teisės normas bei padarė teisingas išvadas dėl pareiškėjo skundo priimtinumo. Skundžiama teismo nutartis yra pagrįsta ir jos panaikinti nėra pagrindo. Pareiškėjo atskirasis skundas atmestinas.
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a :
Pareiškėjo R. G. (R. G.) atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Ričardas Piličiauskas
Veslava Ruskan
Arūnas Sutkevičius