eAS-843-492/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-843-492/2015

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01527-2014-6

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2015 m. gegužės 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Dalios Višinskienės (kolegijos pirmininkė) ir Virginijos Volskienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo D. U. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 7 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. U. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas D. U. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus, 86 800 eurų neturtinės žalos atlyginimo už 868 dienas, t. y. už laikotarpį nuo patalpinimo į Kauno tardymo izoliatorių – 2012 m. birželio 4 d. iki skundo pateikimo teismui dienos – 2014 m. spalio 20 d. bei priteisti 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo teismo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad 2012 m. birželio 4 d. jis buvo patalpintas Kauno tardymo izoliatoriuje. Iš karto po patalpinimo į Kauno tardymo izoliatorių pareiškėjas informavo jį apžiūrėjusius gydytojus apie savo ligas, tame tarpe miego apnėją, ir prašė leisti jam turėti slėgio palaikymo aparatą. Pareiškėjui tinkamos sveikatos priežiūros paslaugos suteiktos tik po to, kai 2013 m. rugpjūčio 8 d. jis buvo nukreiptas į Laisvės atėmimo vietų ligoninę. Nuo 2013 m. rugsėjo 12 d. iki 2013 m. rugsėjo 17 d. pareiškėjas buvo tirtas ir gydytas Laisvės atėmimo vietų ligoninėje ir epikrizės 10 punkte „Gydymas“ buvo rekomenduota leisti naudotis slėgio palaikymo aparatu miego metu.

Rekomendacija buvo Kauno tardymo izoliatoriaus administracijai, tačiau rekomendacijos Kauno tardymo izoliatoriaus administracija nevykdė net ir esant pareiškėjo prašymams. 2013 m. rugsėjo 19 d. pareiškėjas remdamasis Laisvės atėmimo vietų ligoninės rekomendacijomis, kreipėsi į Kauno tardymo izoliatoriaus administraciją prašydamas leisti įsigyti ir naudotis slėgio palaikymo aparatu miego metu. 2013 m. spalio 3 d. pareiškėjui buvo atsakyta, kad pagal Suėmimo vykdymo įstatymo ir Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių nuostatas jo pageidaujamo slėgio palaikymo aparato perduoti sutuoktinė ar kiti artimi giminaičiai negali.

Tačiau buvo pažadėta pareiškėjui sudaryti galimybę įsigyti aparatą izoliatoriaus suimtųjų ir nuteistųjų parduotuvėje atskiru prašymu. 2013 m. spalio 9 d. pareiškėjas vėl kreipėsi į Kauno tardymo izoliatoriaus administraciją prašydamas leisti jo artimiesiems giminaičiams perduoti jam slėgio palaikymo aparatą. 2013 m. spalio 29 d. Kauno tardymo izoliatoriaus administracija pateikė pareiškėjui atsakymą, kuriame pripažino, kad Vaistinių preparatų ir medicinos prekių įsigijimo, laikymo ir įtraukimo į apskaitą laisvės atėmimo vietų įstaigose tvarkos aprašo 44 punkto nuostatos sudaro galimybę suimtajam gauti iš laisvėje esančių asmenų gydytojo jam rekomenduotus vaistus ar medicininę įrangą.

Tačiau administracija nurodė, kad tokią įrangą perduoti nėra faktinio pagrindo, t. y. pareiškėjo asmens sveikatos istorijoje ir Laisvės atėmimo vietų ligoninės epikrizėje nėra nurodytos medicininės indikacijos naudoti slėgio palaikymo aparatą ir toks gydymas nereikalingas. Nurodė, kad išankstinio ginčų nagrinėjimo tvarka nepasinaudojo, o žala dėl netinkamai suteiktų sveikatos peržiūros paslaugų kilo tik už laikotarpį iki 2013 m. rugpjūčio 8 d.. Dėl atsakovo neteisėtų veiksmų pareiškėjas nurodė patyręs ir šiuo metu patiriantis didelius nepatogumus, nuolatinę blogą savijautą, ženkliai sumažėjusį adekvatų aplinkos suvokimą, nuolatinį spaudimą (skausmą) galvoje, atminties ir koncentracijos praradimą, socialinių ir bendravimo įgūdžių dalinį praradimą, ženkliai padidėjo rizika numirti nuo infarkto ar susirgti išemine širdies liga, insultu, impotencija ir kt.

Pablogėjus ir nuolat toliau blogėjant pareiškėjo būklei, jam tapo sunku gintis nuo pareikštų kaltinimų vis dar nagrinėjamose baudžiamosiose bylose.

Atsakovas su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2015 m. balandžio 7 d. nutartimi pareiškėjo skundą paliko nenagrinėtą.

Teismas visus pareiškėjo nurodytus Kauno tardymo izoliatoriaus veiksmus, iš kurių pareiškėjas kildina neturtinę žalą, vertino kaip veiksmus, dėl kurių pareiškėjui nebuvo tinkamai suteiktos sveikatos peržiūros paslaugos. Teismas nurodė, kad pareiškėjui teikiamas sveikatos priežiūros paslaugas Kauno tardymo izoliatoriuje apima ne tik Kauno tardymo izoliatoriaus Sveikatos priežiūros tarnybos gydytojų veiksmai nustatant pareiškėjui diagnozę, siunčiant pareiškėją į Laivės atėmimo vietų ligoninę, bet ir tolesnis pareiškėjo gydymas, t. y. realios medicininės pagalbos (šiuo atveju galimybės naudotis pastovaus teigiamo slėgio kvėpavimo takuose palaikymo aparatu) pareiškėjui suteikimas. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas jo nurodomą neturtinę žalą patyrė kaip pacientas, todėl konstatavo, jog neturtinę žalą pareiškėjas kildina iš neteisėtų valdžios institucijos veiksmų, dėl kurių jam nebuvo tinkamai suteiktos sveikatos priežiūros paslaugos.

Nurodė, kad pagal Bausmių vykdymo kodekso 174 straipsnio 1 dalį asmens sveikatos priežiūra pataisos įstaigose bei areštinėse organizuojama ir atliekama pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos įstatymus. Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo 47 straipsnio 2 dalies 4 punktas nustato, kad valstybės laiduojamai (nemokamai) sveikatos priežiūrai priskiriama teismo ar teisėsaugos institucijų sulaikytų asmenų, kardomojo kalinimo vietose esančių asmenų, nuteistųjų bei užsieniečių, pateikusių prašymą suteikti jiems prieglobstį Lietuvos Respublikoje, užsieniečių, gavusių laikinąją ar papildomą apsaugą Lietuvos Respublikoje, asmens sveikatos priežiūra.

Teismas vertino, kad nepriklausomai nuo to, jog pareiškėjas suimtas ir laikomas Kauno tardymo izoliatoriuje, ginčo teisinius santykius, atsiradusius tarp gydymo įstaigos ir pareiškėjo (paciento) dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų suteikimo reguliuoja ne laisvės atėmimo bausmės vykdymą reglamentuojančių teisės aktų normos, o sveikatos apsaugos įstatymų normos. Paciento teises ir pareigas, paciento atstovavimo ypatumus, paciento skundų nagrinėjimo ir žalos, padarytos jo sveikatai, atlyginimo pagrindus nustato Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymas (šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalis).

Todėl sprendžiant šį ginčą, turi būti vadovaujamasi ne tik Lietuvos Respublikos civilinio kodekso normomis, reguliuojančiomis žalos atlyginimą, tačiau ir specialiosiomis teisės normomis, įtvirtintomis Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatyme. Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 24 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, padaryta pažeidžiant nustatytas pacientų teises, atlyginama šio įstatymo ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pacientas ar kiti asmenys, turintys teisę į šio straipsnio 1 dalyje nurodytos žalos atlyginimą ir norintys gauti jos atlyginimą, su pareiškimu privalo kreiptis į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją, veikiančią prie Sveikatos apsaugos ministerijos.

Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 24 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija yra privaloma ikiteisminė institucija ginčams dėl pacientų teisių pažeidimo fakto ir tuo padarytos žalos dydžio nustatymo nagrinėti (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gegužės 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-773/2013, 2014 m. gegužės 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-338/2014, 2014 m. birželio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-370/2014).

Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, teismas sprendė, kad pareiškėjas, norėdamas gauti žalos atlyginimą dėl, jo nuomone, netinkamų sveikatos priežiūros paslaugų suteikimo Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje, prieš kreipdamasis į teismą privalėjo pasinaudoti Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 24 straipsnyje nustatyta bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarka. Nesutikdamas su Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendimu, pareiškėjas turi teisę kreiptis į teismą dėl ginčo, susijusio su žalos atlyginimu, išsprendimo. Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 24 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad pacientas ar kiti asmenys, turintys teisę į šio straipsnio 1 dalyje nurodytos žalos atlyginimą, ir (ar) sveikatos priežiūros įstaiga, nesutikdami su Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendimu, per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos, o sprendimo priėmimo metu nedalyvavę asmenys, – per 30 dienų nuo tos dienos, kai jie sužinojo apie sprendimą, turi teisę Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl ginčo tarp sveikatos priežiūros įstaigos ir pareiškimą pateikusio asmens nagrinėjimo iš esmės.

Teismas nustatė, kad administracinėje byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas laikėsi Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatyme nustatytos bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos. Kadangi pareiškėjas, kreipęsis į teismą, nesilaikė tos kategorijos byloms nustatytos išankstinio bylos nagrinėjimo ne per teismą tvarkos ir dar galima pasinaudoti ta tvarka, pareiškėjo skundas paliktas nenagrinėtu vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 103 straipsnio 1 punktu ir 140 straipsnio 1 dalies 5 punktu. Pareiškėjui išaiškinta teisė kreiptis į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją, veikiančią prie Sveikatos apsaugos ministerijos, Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 24 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

III. Pareiškėjas D. U. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 7 d. nutartį ir grąžinti pareiškėjo skundą pirmosios instancijos teismui nagrinėti.

Pareiškėjas paaiškina, kad atsakovo neteisėti veiksmai susidėjo iš dviejų etapų. Pirmuoju etapu (nuo 2012 m. birželio 4 d. iki 2013 m. rugsėjo 18 d.) atsakovo neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, kad pareiškėją patalpinus į Kauno tardymo izoliatorių, sveikatos priežiūrą organizuojanti tarnyba neišreikalavo pareiškėjo asmens sveikatos istorijos iš ankstesnės sveikatos priežiūros įstaigos, medicininiuose dokumentuose nefiksavo pareiškėjo pateikiamos informacijos apie ankstesnes ligas ir reikalingą medicininę įrangą, o užfiksuotos informacijos ir nusiskundimų netikrino ir netyrė. Antruoju etapu nuo 2013 m. rugsėjo 19 d. iki perkėlimo į kitą įstaigą, atsakovo neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, kad Laisvės atėmimo vietų ligoninės gydytojų surašytoje epikrizėje rekomendavus atsakovui leisti pareiškėjui naudotis pastovaus slėgio palaikymo aparatu miego metu, atsakovas neleido pareiškėjui įsigyti reikalingos įrangos, neleido giminaičiams perduoti tokį aparatą pareiškėjui. Pareiškėjui yra akivaizdu, kad nuo 2013 m. rugsėjo 19 d. atsakovo neteisėti veiksmai nėra susiję su sveikatos priežiūros paslaugų teikimu ir nėra Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo reguliavimo objektas. Pažymi, kad sveikatos priežiūros įstaiga neturi pareigos suteikti pacientui gydytojo rekomenduotą medicininę įrangą. Pareiškėjas pažymi nereikalavęs, kad atsakovas jį aprūpintų reikiama medicinine įranga, o tik prašė sudaryti sąlygas tokią įrangą įsigyti.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nagrinėjamos bylos dalykas – Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 7 d. nutarties, kuria teismas paliko pareiškėjo skundą nenagrinėtą konstatavęs, kad šis nepasinaudojo išankstine bylos nagrinėjimo ne per teismą tvarką, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad pareiškėjo nurodomi neteisėti atsakovo veiksmai, iš kurių kildinama neturtinė žala, yra veiksmai, dėl kurių pareiškėjui nebuvo suteiktos sveikatos priežiūros paslaugos. Nurodė, kad ginčo teisinius santykius reguliuoja ne laisvės atėmimo bausmių vykdymą reglamentuojantys teisės aktai, o sveikatos apsaugos įstatymų normos, be kita ko Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymas, kuris įtvirtina privalomą ikiteisminę ginčų, kylančių dėl pacientų teisių pažeidimo ir tuo padarytos žalos, nagrinėjimo tvarką.

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija tokią teismo išvadą laiko nepagrįsta.

Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymas yra skirtas reguliuoti paciento teises ir pareigas, paciento atstovavimo ypatumus, paciento skundų nagrinėjimo ir žalos, padarytos jo sveikatai, atlyginimo pagrindus (Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 1 str. 1 d.).

Įvertinusi pareiškėjo skundo ir patikslinto skundo turinį teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjas prašomą atlyginti neturtinę žalą iš esmės siejo su atsakovo atsisakymu leisti pareiškėjui įsigyti ir miego metu naudotis slėgio palaikymo aparatu, t. y. su Kauno tardymo izoliatoriaus, kaip suėmimo ir bausmių vykdymo institucijos, veikla, susijusia su atitinkamų prekių įsigijimu ir laikymu laisvės atėmimo vietų įstaigose, o ne dėl sveikatos priežiūros paslaugų suteikimo ar nesuteikimo. Pareiškėjas skunde pažymėjo prašęs leisti jam turėti (įsigyti) slėgio palaikymo aparatą, jis neginčijo jam suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų tinkamumo ar jų nesuteikimo, neįrodinėjo, kad laisvės atėmimo vietos gydymo įstaiga turėjo pareigą suteikti jam atitinkamą medicininę priemonę, tačiau tvirtino, kad atsakovas nereagavo į pareiškėjo prašymus leisti jam įsigyti tokią priemonę, taip pat atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymus dėl jos įsigijimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokie atsakovo veiksmai nesietini su sveikatos priežiūros paslaugų teikimu, todėl jie nepatenka į Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo reguliavimo sritį.

Apibendrindama išdėstytus argumentus teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų nuostatas, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį, kuri naikintina pareiškėjo skundo priėmimo klausimą perduodant iš naujo spręsti pirmosios instancijos teismui.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo D. U. atskirąjį skundą tenkinti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 7 d. nutartį panaikinti ir perduoti pareiškėjo skundo priėmimo klausimą iš naujo spręsti pirmosios instancijos teismui.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Arūnas Dirvonas

Dalia Višinskienė

Virginija Volskienė