A-756-407-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinės byla Nr

Administracinė byla Nr. A756-407/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02866-2012-0

Procesinio sprendimo kategorija 21

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. vasario 21 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja) ir Veslavos Ruskan, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. J. skundą atsakovui Lukiškių tardymo izoliatoriui-kalėjimui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimo departamentui prie Teisingumo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas A. J. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu (b. l. 1–3), kurį patikslino (b. l. 11–12, 22–23, 37–38), prašydamas: įpareigoti Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K) direktorių ir valstybės įmonės prie Pravieniškių pataisos namų Vilniaus gamybos baro direktorių grąžinti jį į darbą.

Pareiškėjo manymu, jis buvo atleistas iš darbo Pravieniškių pataisos namų Vilniaus gamybos bare nepagrįstai. Atsakovas turėjo atsižvelgti į tai, kad jis dirba gerai, pažeidimų nėra padaręs, be to, turi atlyginti žalą nukentėjusiesiems. Gamybos bare dirba asmenys, nubausti griežtesnėmis bausmėmis nei pareiškėjas, o vienas iš asmenų yra grąžintas į darbą po karcerio. Tuo tarpu pareiškėjo pažeidimas tas, kad 2012 m. rugpjūčio 20 d. jis buvo vedamas apsipirkti į Lukiškių TI-K parduotuvę, pareigūnas leido į kamerą nusinešti 3 kg miltų, taip pat leido pasilikti 16 Gb USB atmintinę. Pasibaigus darbui, buvo atlikta krata, po jos pradėtas tyrimas dėl 3 kg miltų ir dviejų atmintinių, o pareiškėjui buvo paskirta nuobauda.

Atsakovas Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas su skundu nesutiko ir atsiliepimu (b. l. 42–44) prašė pareiškėjo skundo netenkinti.

Teigė, kad pareiškėjas pažeidė Suimtiesiems, nuteistiesiems ir nuteistiesiems areštu perduodamų ir perduotų bei etapo metu turimų televizorių, radijo imtuvų, CD/DVD kompaktinių diskų leistuvų, kompiuterių, kompiuterinių žaidimų aparatų tikrinimo, taip pat skaitmeninių informacijos duomenų laikmenų tikrinimo, peržiūrėjimo, perklausymo ir laikymo tvarkos aprašo 11 punkto reikalavimą (turėti tik po vieną vienarūšį aparatą), taip pat Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 173.14 punktą. Pareiškėjas raštu pasiaiškinti atsisakė, žodžiu nurodė miltus pirkęs parduotuvėje, tačiau, remiantis pareigūno V. K. tarnybiniu pranešimu, miltai Lukiškių TI-K parduotuvėje neparduodami. Dėl to daryta prielaida, kad pareiškėjas miltus neteisėtai pasisavino iš gamybos baro, kuriame dirbo. Už pažeidimą jam paskirta nuobauda – papeikimas. Atsakovo nuomone, pareiškėjas iš darbuotojų sąrašo išbrauktas pagrįstai ir neturėtų būti grąžintas.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. birželio 17 d. sprendimu (b. l. 84–86) pareiškėjo A. J. skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas, remdamasis 2012 m. rugpjūčio 20 d. Lukiškių TI-K Apsaugos ir priežiūros skyriaus vyresniojo prižiūrėtojo T. R. ir vyresniojo prižiūrėtojo V. S. tarnybiniais pranešimais, nustatė, kad 2012 m. rugpjūčio 20 d. apie 17.10 val. gyvenamojoje kameroje Nr. 51 buvo atlikta krata. Prieš atliekant kratą nuteistiesiems pasiūlyta atiduoti draudžiamus turėti daiktus, tačiau jie tvirtino draudžiamų daiktų neturintys. Kratos metu tarp pareiškėjo daiktų rasta 16 Gb USB „Adata“ ir 32 Gb USB „Patriot“ atminties laikmenos ir apie 3 kg miltų. Pareiškėjas protokole raštu pasiaiškinti atsisakė (b. l. 52). Lukiškių TI-K parduotuvėje miltai neparduodami (b. l. 54); Pravieniškių valstybės įmonėje prie pataisos namų Vilniaus filiale miltai naudojami makaronų gamybai (b. l. 53). Pareiškėjas paaiškino, kad miltus įsigijo Lukiškių TI-K parduotuvėje prieš 2-3 metus, pažymėjo, kad tuo metu miltais buvo prekiaujama (b. l. 56).

2012 m. rugsėjo 19 d. Lukiškių TI-K Apsaugos ir priežiūros skyriaus inspektorės A. Z. tarnybinio tyrimo išvadoje teigiama, kad tikėtina, jog pareiškėjas miltus neteisėtai pasisavino iš Pravieniškių valstybės įmonės prie pataisos namų Vilniaus filialo Medienos ir paslaugų baro, kur buvo įdarbintas, juos įsinešė tarp kitų įstaigos parduotuvėje įsigytų prekių. Išvadoje siūloma išbraukti pareiškėją iš išvedimo į darbą sąrašų (b. l. 45–46).

2012 m. rugsėjo 28 d. Lukiškių TI-K direktoriaus įsakymu Nr. 62-903, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas padarė bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą, t. y. atlikus kratą tarp pareiškėjo daiktų rasta apie 3 kg miltų, tokiu būdu pažeisti Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 18 priedo 7 punkto reikalavimai, nutarta skirti nuobaudą – papeikimą (b. l. 60–61).

2012 m. spalio 4 d. pareiškėjas padavė skundą Kalėjimų departamentui, prašydamas grąžinti jį į darbą, nurodė, kad su 2012 m. rugsėjo 28 d. jam paskirta nuobauda sutinka (b. l. 28).

2012 m. spalio 5 d. Lukiškių TI-K direktoriaus įsakymu Nr. N-105, atsižvelgiant į 2012 m. rugsėjo 19 d. tyrimo išvadą Nr. 24-2570, pakeistas 2010 m. spalio 26 d. įsakymas Nr. N-114 „Dėl nuteistųjų iki gyvos galvos išvedimo į darbą“, nurodant užtikrinti nuteistųjų iki gyvos galvos V. B., P. G., A. K. ir E. S. išvedimą į darbą Valstybės įmonės prie Pravieniškių 1 pataisos namų Lukiškių gamybos bare nuo 2010 m. spalio 26 d. (b. l. 33–34).

2012 m. spalio 23 d. Lukiškių TI-K raštu Nr. 22-2661 informavo pareiškėją, kad jo išbraukimas iš nuteistųjų iki gyvos galvos išvedimo į darbą sąrašų nėra traktuojamas kaip nuobauda ar pakartotinas baudimas už tą patį pažeidimą. Atsižvelgiant į tai, kad laisvų darbo vietų Pravieniškių valstybės įmonėje prie pataisos namų Vilniaus gamybos bare nėra, pareiškėjo elgesį bausmės atlikimo metu, jo grąžinti į darbą nėra galimybės (b. l. 7).

2012 m. spalio 31 d. Kalėjimų departamentas raštu Nr. 2S-4962, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, jam paaiškino, kad atleidimas iš darbo nėra laikomas nuobauda pagal Bausmių vykdymo kodekso 142 straipsnį. Pataisos įstaigos administracija, spręsdama nuteistųjų įdarbinimo klausimus, turi vadovautis ne tik jų prašymais, bet ir įstaigos saugumo ir režimo užtikrinimo interesais. Dėl to pareiškėjas atleistas iš darbo pagrįstai (b. l. 29).

Nagrinėjamoje byloje turi būti sprendžiamas ginčas dėl pareiškėjo išbraukimo iš nuteistųjų iki gyvos galvos išvedimo į darbą sąrašų teisėtumo.

Teismas, remdamasis Bausmių vykdymo kodekso 125 straipsnio 1 bei 3 dalimis, 167 straipsnio 3 dalimi, taip pat Lukiškių TI-K nuostatų, patvirtintų teisingumo ministro 2003 m. birželio 4 d. įsakymu Nr. 168, 13.6 punktu, pažymėjo, kad į darbą nuteistieji iki gyvos galvos įtraukiami jiems patiems pageidaujant, o darbas parenkamas įstaigos administracijos nuožiūra. Nurodytos teisės normos patvirtina, kad nuteistųjų įtraukimas į darbą iš esmės yra įstaigos administracijos diskrecijos teisė, įgyvendinama atsižvelgiant į laisvas pareigas ir darbo vietas ir aprūpinimo darbu tikslus.

Nustatyta, kad pareiškėjas Pravieniškių valstybės įmonės prie pataisos namų Vilniaus filiale dirbo nuo 2010 m. spalio 26 d. (b. l. 62). Pareiškėjas iš išvedimo į darbą sąrašo išbrauktas atsižvelgus į pareiškėjo padarytus vidaus tvarkos pažeidimus. Pareiškėjui dėl Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 18 priedo 7 punkto reikalavimų pažeidimo, t. y. dėl to, kad kratos metu tarp pareiškėjo daiktų rasta apie 3 kg miltų, 2012 m. rugsėjo 28 d. įsakymu Nr. 62-903 paskirta nuobauda – papeikimas (b. l. 60). Vadovaujantis Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 18 priedo 7 punktu, nuteistiesiems draudžiama įsigyti miltų. Pažymėtina, kad 2013 m. sausio 21 d. nutartimi atsisakius priimti skundą dėl nuobaudos panaikinimo (b. l. 37–38), nagrinėjamu atveju ginčo dėl paskirtos nuobaudos nėra. Prieštaringi pareiškėjo teiginiai dėl draudžiamo produkto (miltų) įsigijimo aplinkybių nagrinėjamu atveju teisinės reikšmės neturi.

Pareiškėjas nurodo, kad į darbą turėtų būti grąžintas, nes nuobauda buvo skirta už nedidelį pažeidimą, tarp dirbančių yra nuteistųjų, kurie buvo bausti už išgertuves, be to, pareiškėjo teigimu, tokiu būdu jis yra baudžiamas du kartus už tą patį nusižengimą.

Kaip minėta, Lukiškių TI-K administracijai teisės aktai nenustato imperatyvios pareigos įtraukti visus nuteistuosius į darbo sąrašus, nėra nustatytos sąlygos ar kriterijai, kuriems esant, nuteistiesiems būtų garantuojamas darbas ar jie būtų šalinami iš dirbančių sąrašų. Todėl įstaigos administracija, įgyvendindama jai suteiktą diskrecijos teisę, sprendžia pagal konkrečios situacijos aplinkybes, šiuo atveju buvo atsižvelgta į tyrimo išvadą dėl vidaus tvarkos taisyklių pažeidimo. Pažymėtina, kad sprendimas išbraukti iš dirbančių sąrašo priimamas pagal aplinkybes atitinkamo asmens atžvilgiu, todėl pareiškėjo argumentai dėl kitų nuteistųjų darbo nagrinėjamu atveju nevertinami, nes tai nėra šios bylos ginčo dalykas. Nuteistiesiems skiriamų nuobaudų rūšis nustato Bausmių vykdymo kodekso 142 straipsnis, išbraukimas iš nuteistųjų iki gyvos galvos išvedimo į darbą sąrašo šiame straipsnyje nurodytoms nuobaudoms nepriskiriamas. Dėl to pareiškėjo teiginys, kad jis buvo nubaustas du kartus nėra pagrįstas.

Teismo vertinimu, Lukiškių TI-K administracija veikė savo kompetencijos ribose, jų neperžengdama, atsižvelgusi į faktines aplinkybes, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl įpareigoti grąžinti pareiškėją į darbą nėra pagrindo (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 str. 1 p.).

III. Pareiškėjas A. J. apeliaciniu skundu (b. l. 93–94, 99) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 17 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Apeliantas nesutinka su teismo teiginiu, jog už vieną pažeidimą jis baudžiamas tik vieną kartą, nes už tą patį pažeidimą jam paskirtas papeikimas, mėnesiui atimta teisė apsipirkti parduotuvėje ir jis atleistas iš darbo. Be to, kratos metu dalyvavo trečias pareigūnas (V. Š.), kuriam pareiškėjas ir įteikė pasiaiškinimus, nurodė, kur padėtos 16 Gb bei 32 Gb USB atmintinės, kurias į kamerą jam leido parsinešti pareigūnas Andrejus (pavardės pareiškėjas neprisimena). Pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose pateikta melaginga informacija. Be to, pareiškėjui neaišku, kas iš tikro įtakojo jo išbraukimą iš darbuotojų sąrašų.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas atmestinas.

Nagrinėjamas ginčas kilo dėl pareiškėjo A. J. išbraukimo iš nuteistųjų išvedimo į darbą sąrašų teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje nustatyta, kad Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo direktoriaus 2010 m. spalio 26 d. įsakymu Nr. N-114 (b. l. 62) nurodyta užtikrinti nuteistųjų iki gyvos galvos V. B., P. G., A. J., A. K. ir E. S. išvedimą į darbą Valstybės įmonės prie Pravieniškių 1 pataisos namų Lukiškių gamybos bare nuo 2010 m. spalio 26 d.

Lukiškių TI-K Apsaugos ir priežiūros skyriaus inspektorė A. Z. 2012 m. rugsėjo 19 d. tarnybinio tyrimo išvadoje Nr. 24-2570 (b. l. 45–46) pasiūlė nuteistąjį A. J. išbraukti iš „Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo nuteistųjų išvedimo į darbą sąrašų“.

2012 m. rugsėjo 28 d. Lukiškių TI-K direktoriaus įsakymu Nr. 62-903 pareiškėjui paskirta nuobauda – papeikimas, už Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 18 priedo 7 punkto reikalavimų pažeidimą. Šios nuobaudos pagrįstumo pareiškėjas Kalėjimų departamentui neskundė (Kalėjimų departamento 2013 m. sausio 4 d. raštas Nr. 1S-44, b. l. 27), todėl Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. sausio 21 d. nutartimi (b. l. 37–38) atsisakė priimti pareiškėjo skundo dalį dėl šios nuobaudos panaikinimo.

Atsižvelgęs į minėtą tarnybinio tyrimo išvadą Nr. 24-2570, Lukiškių TI-K direktorius 2012 m. spalio 5 d. įsakymu Nr. N-105 (b. l. 33–34) pakeitė 2010 m. spalio 26 d. įsakymą Nr. N-114 „Dėl nuteistųjų iki gyvos galvos išvedimo į darbą“ ir nurodė užtikrinti nuteistųjų iki gyvos galvos V. B., P. G., A. K. ir E. S. išvedimą į darbą Valstybės įmonės prie Pravieniškių 1 pataisos namų Lukiškių gamybos bare nuo 2010 m. spalio 26 d.

Apie tai, kad pareiškėjas buvo išbrauktas iš nuteistųjų iki gyvos galvos išvedimo į darbą sąrašų, taip pat apie tai, kad jo grąžinti į darbą nėra galimybės (atsižvelgiant į tai, jog laisvų darbo vietų Pravieniškių valstybės įmonėje prie pataisos namų Vilniaus gamybos bare nėra, pareiškėjo elgesį bausmės atlikimo metu), ir tai nėra traktuojama kaip nuobauda ar pakartotinas baudimas už tą patį pažeidimą, A. J. buvo informuotas Lukiškių TI-K 2012 m. spalio 23 d. raštu Nr. 22-2661 (b. l. 7).

Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes bei išnagrinėjęs byloje surinktus įrodymus, Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. birželio 17 d. sprendimu A. J. skundą atmetė. Apeliacinio teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą ABTĮ 136 straipsnyje nustatyta tvarka, su šiuo pirmosios instancijos teismo sprendimu sutinka.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 86 straipsnio 2 dalis nustato, kad priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina ištirtus teismo įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas tenkintinas. ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje yra suformuluotos įrodymų vertinimo taisyklės, kurių esmė yra ta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Remdamasis minėtu teisiniu reguliavimu bylą nagrinėjantis teismas pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertinęs ištirtų įrodymų visumą bylos baigiamajame procesiniame akte turi pateikti savo motyvuotas išvadas, ar atitinkamais įrodymais grindžiamos faktinės aplinkybės yra nustatytos, ar nenustatytos. Patikrinusi bylą minėtais aspektais apeliacinės instancijos teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas šių procesinių reikalavimų laikėsi.

Be to, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog nuteistųjų įtraukimas į darbą iš esmės yra laisvės atėmimo įstaigos administracijos diskrecijos teisė, įgyvendinama atsižvelgiant į laisvas pareigas ir darbo vietas bei aprūpinimo darbu tikslus.

Šiuo aspektu pažymėtina, kad laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų darbą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (ginčui aktuali redakcija, galiojusi nuo 2012 m. liepos 1 d.) XI skyriaus antrasis skirsnis. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. lapkričio 19 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A143-1898/2013, aiškindamas Bausmių vykdymo kodekso antrojo skirsnio normas, pažymėjo, kad laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų darbas yra skirstomas į mokamą darbą (tokiam darbui yra taikomos kodekso 131 straipsnio nuostatos dėl jo apmokėjimo) ir nemokamą darbą (tokį darbą reglamentuoja speciali šio skirsnio norma – 134 straipsnis). Sisteminis Bausmių vykdymo kodekso antrojo skirsnio normų aiškinimas taip pat leidžia daryti išvadą, kad nuteistųjų mokamas ir nemokamas darbas yra jiems privalomas, tačiau šios prievolės realizavimo būdai yra skirtingi. Pirmuoju atveju (įtraukiant nuteistuosius į mokamą darbą) yra numatytos tokio darbo paskyrimo alternatyvos, priklausančios nuo pataisos įstaigos administracijos valios parinkti nuteistajam vienokį arba kitokį darbą, atsižvelgiant į nuteistųjų darbingumą, jų turimą kvalifikaciją (125 str.), antruoju atveju (įtraukiant nuteistuosius į nemokamą darbą) tokio pasirinkimo nėra, o yra tik imperatyvo būdu nustatyti tokio darbo apribojimai jo paskirties prasme ir jo atlikimo tvarka ir laikas (134 str.).

Tai, kad Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo administracijai teisės aktai nenustato imperatyvios pareigos įtraukti visus nuteistuosius į darbo sąrašus, patvirtina ir Bausmių vykdymo kodekso 125 straipsnio 3 dalis, kurioje nustatyta, jog nuteistiesiems darbą parenka pataisos įstaigos administracija, atsižvelgdama į laisvas pareigas ir darbo vietas. Pagal Lukiškių TI-K nuostatų, patvirtintų teisingumo ministro 2003 m. birželio 4 d. įsakymu Nr. 168, 13.6 punktą, Lukiškių tardymo izoliatoriaus kalėjimo administracija organizuoja nuteistųjų (esant galimybėms ir suimtųjų) darbą gamybos bare. Vadinasi, tai, ar asmuo gali būti (ir kada), atsižvelgiant į konkrečią situaciją, įtrauktas į dirbančių nuteistųjų sąrašus ar iš šio sąrašo išbrauktas, sprendžia atsakovas – Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas.

Atsižvelgiant į išdėstytą, teisėjų kolegija konstatuoja, jog Vilniaus apygardos administracinis teismas pagrįstai nenagrinėjo pareiškėjo skundo argumentų, susijusių su paskirtos nuobaudos ir atliktos kratos teisėtumu. Kadangi Bausmių vykdymo kodekso 142 straipsnyje, nustatančiame nuteistiesiems skiriamų nuobaudų rūšis, nenumatytas išbraukimas iš nuteistųjų išvedimo į darbą sąrašų, todėl šis išbraukimas negali būti laikomas nuobauda. Apelianto teiginiai, kad už tą patį nusižengimą jis nubaustas du kartus, nepagrįsti.

Apibendrindama išdėstytą, teisėjų kolegija atmeta pareiškėjo A. J. apeliacinį skundą, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 17 d. sprendimą palieka nepakeistą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo A. J. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Anatolijus Baranovas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Veslava Ruskan