A-261-1018-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A261-1018/2014

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00780-2013-7

Procesinio sprendimo kategorija 16.6

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. spalio 6 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Dainiaus Raižio, teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. K. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. K. skundą atsakovui Šiaulių apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimo panaikinimo ir kitų reikalavimų.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. pareiškėjas A. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą (b. l. 2-5), prašydamas panaikinti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir atsakovas, Šiaulių apskrities VPK) viršininko 2013 m. balandžio 19 d. įsakymą Nr. 40-TE-235 „Dėl inspektoriaus A. K. atleidimo iš vidaus tarnybos“ bei įpareigoti Šiaulių apskrities VPK viršininką patenkinti pareiškėjo prašymą dėl atleidimo iš tarnybos savo noru Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu nuo 2013 m. birželio 16 d.

Nurodė, kad įsakymas dėl jo atleidimo priimtas, vadovaujantis Šiaulių apskrities VPK Vidaus tyrimų poskyrio 2013 m balandžio 19 d. tarnybinio tyrimo išvada (toliau – ir Išvada). Manė, kad atleidimas iš tarnybos yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes priimtas nesilaikant teisės aktų bei neatlikus išsamaus tarnybinio patikrinimo ir neįrodžius jo kaltės. Pagal Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme (toliau – ir VTĮ), Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statute (toliau – ir Statutas) bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977 patvirtintose Tarnybinio patikrinimo ir tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklėse (toliau – ir Taisyklės) įtvirtintą teisinį reglamentavimą, prieš skiriant pareigūnui nuobaudą, turi būti nustatyta konkretaus tarnybinio nusižengimo sudėtis: kaltės forma, nusižengimo padarymo aplinkybės, priežastys, nusižengimo padarymo ar paaiškėjimo diena, nusižengimu sukeltos neigiamos pasekmės.

Vadovaujantis Statuto 56 straipsnio 1 dalimi, esant Statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatytam atleidimo pagrindui (pareigūno vardo pažeminimas), pareiškėjas privalėjo būti atleistas iš vidaus tarnybos kitą dieną po to, kai atsirado ar buvo nustatytas faktas (aplinkybė), dėl kurio nebegalėjo tęsti tarnybos, t. y. buvo patvirtinta Išvada. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo atžvilgiu Išvada buvo patvirtinta 2013 m balandžio 19 d., tai pareiškėjo atleidimo diena turėjo būti tik 2013 m. balandžio 20 d. Iš pareiškėjui įteikto 2013 m. balandžio 10 d. pranešimo dėl tarnybinio nusižengimo Nr. 40-PR3-13 (toliau – ir Pranešimas) sužinojo, kad 2013 m. balandžio 2 d.

Šiaulių apskrities VPK viršininko E. L. pavedimu atliekamas tarnybinis patikrinimas jo atžvilgiu. Pranešime nurodyta, kad 2012 m. kovo 31 d. apie 19.20 val. Raseinių r. Slabados k. Pavasario gatvėje vairavo automobilį „VOLVO V70“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) o policijos pareigūnams pareikalavus pasitikrinti neblaivumą bei apsvaigimą nuo alkoholio, tai padaryti atsisakė, taip pažeisdamas VTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 ir I punktus, Lietuvos policijos generalinio komisaro 2004 m. liepos 16 d. įsakymu Nr. V-347 patvirtinto Lietuvos policijos pareigūnų etikos kodekso 4.6., 14.1., 14.3. punktų nuostatas ir galimai pažemino policijos pareigūno vardą.

Nuo 2013 m. kovo 22 d. turėjo nedarbingumo pažymėjimą, todėl šį Pranešimą gavo tik 2013 m. balandžio 9 d., o savo paaiškinimą pateikė 2013 m. balandžio 15 d. Paaiškinime nurodė 2012 m. kovo 31 d. įvykio aplinkybes bei nurodė, kad pūsti į alkotesterį atsisakė dėl ligos (ūmus bronchitas). Policijos pareigūnai pareiškėjui nepasiūlė atlikti alternatyvaus neblaivumo patikrinimo būdo, t. y. nuvykti į medicinos įstaigą ir atlikti kraujo tyrimą, tai užfiksuota policijos pareigūnų H. Z. ir V. M. tarnybiniuose pranešimuose, tai pareiškėjas padarė iš karto po to, kai jį išleido iš Raseinių policijos komisariato.

Savo paaiškinime nurodė, kad specialisto išvadą dėl kraujo tyrimo pateiks ją gavęs. Ši aplinkybė nebuvo tiriama ir Išvadoje konstatuojama, kad pareiškėjas buvo neblaivus, nors Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Toksikologijos laboratorijos specialisto išduotoje išvadoje Nr. T-A 3230/13 (01) nurodyta, kad jo kraujyje etilo alkoholio nerasta. Taip pat informavo apie jo atžvilgiu pradėtą administracinę teiseną.

Tarnybinis patikrinimas pareiškėjo atžvilgiu atliktas pažeidžiant teisės aktus bei vadovaujantis netaikytinu teisės aktu. Pagal Taisyklių 5 punktą pareiškėjo atžvilgiu tarnybiniam nusižengimui tirti komisija buvo sudaryta, o patikrinimą atliko tik vienas pareigūnas – Šiaulių apskrities VPK Vidaus tyrimų poskyrio vyresnysis tyrėjas V. B.. Vadovaujantis Taisyklių 11 punktu, į tarnybinio nusižengimo tyrimo laiką neįskaitomas laikas, per kurį valstybės tarnautojas, įtariamas padaręs tarnybinį nusižengimą, nebuvo darbe dėl laikinojo nedarbingumo, komandiruotės ir atostogų. Pareiškėjas turėjo nedarbingumo pažymėjimą nuo 2013 m. kovo 22 d. iki 2013 m. gegužės 3 d., todėl pagal Taisyklių nuostatas, apie jo atžvilgiu pradėtą tarnybinio nusižengimo tyrimą turėjo būti pranešta pareiškėjui, o ir pradėtas tarnybinis patikrinimas galėjo būti baigtas tik grįžus jam po ligos. Tačiau pažeidžiant teisės aktų nuostatas, tiek Pranešimas dėl pradėto tarnybinio paaiškinimo, tiek reikalavimas pateikti paaiškinimą, tiek pats tarnybinis patikrinimas baigtas pareiškėjo ligos metu. Pagal Taisyklių 15 punktą, jeigu įstaigos vadovas priima sprendimą valstybės tarnautojo laikinojo nedarbingumo, komandiruotės, atostogų metu, tai pasirašytas sprendimas įsigalioja ne vėliau kaip per 3 darbo dienas po to, kai pasibaigia valstybės tarnautojo laikinasis nedarbingumas, komandiruotė, atostogos. Pareiškėjas, pažeidus Taisyklėmis nustatytą tvarką, buvo ir supažindintas su Šiaulių apskrities VPK viršininko sprendimu ir atleistas iš pareigų jo ligos metu. Pareiškėjui 2013 m. kovo 31 d. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. R 163231, todėl jo atžvilgiu pradėtas tarnybinio nusižengimo tyrimas pagal Taisyklių 18 punktą privalėjo būti sustabdytas, iki bus išnagrinėta administracinio teisės pažeidimo byla.

Atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjo administracinėje byloje atsirado dokumentas – 2013 m. kovo 31 d. administracinio sulaikymo protokolas, kuriame nurodyta, kad pareiškėjui nustatytas 3 promilių girtumas (apsvaigimas), nors tarnybinio patikrinimo Išvadoje nurodoma, kad pareiškėjui už vengimą pasitikrinti 2013 m. kovo 31 d. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. R 163231. Įvertinus tai, darytina prielaida, kad pareiškėjo atžvilgiu tarnybinis patikrinimas atliktas tendencingai ir neobjektyviai, išsamiai neišanalizavus visų dokumentų, siekiant apkaltinti pareiškėją. Manė, kad Šiaulių apskrities VPK viršininko 2013 m. balandžio 19 d. įsakymas Nr. 40-TE-235 dėl pareiškėjo atleidimo naikintinas, nes priimtas pagal tarnybinio patikrinimo Išvadą, kuri neatitinka Taisyklių reikalavimų, o būtent: tarnybinis patikrinimas atliktas nepilnai ir paviršutiniškai, Išvadoje išsamiai neanalizuota pareiškėjo kaltės forma, nusižengimo padarymo aplinkybės, nusižengimu sukeltos neigiamos pasekmės, neištirtos visos reikšmingos aplinkybės, neatliktas pareiškėjo paaiškinime nurodytų faktų tyrimas. Tarnybinio nusižengimo tyrimo Išvadoje nėra įrodyta aplinkybė, kad pareiškėjas pažemino pareigūno vardą.

Vadovaudamasis Statuto 55 straipsniu, suteikiančiu teisę nutraukti vidaus tarnybą paties prašymu (šio Statuto 53 str. 1 d. 1 ir 12 p.) pateikiant prašymą vadovui, turinčiam teisę skirti į pareigas, ne vėliau kaip prieš 14 kalendorinių dienų, Šiaulių apskrities VPK viršininkui 2013 m. balandžio 2 d. pateikė prašymą atleisti pareiškėją iš tarnybos nuo 2013 m. balandžio 16 d. Pasibaigus įspėjimo terminui, darbdavys privalėjo įforminti atleidimą ir atsiskaityti su pareiškėju. Pažeidžiant Statuto 55 straipsnio 1 dalį, pareiškėjo prašymas nebuvo patenkintas, nors jis ir nebuvo informuotas apie tai, nenurodytos prašymo netenkinimo priežastys ir aplinkybės.

Atsakovas Šiaulių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė jį atmesti (b. l. 95-98).

Paaiškino, kad tyrimas atliktas objektyviai ir nešališkai, buvo įvertinti visi duomenys ir padaryta išvada, kad pareiškėjas savo elgesiu kategoriškai atsisakė nustatyti galimą girtumą ir elgėsi neadekvačiai. Todėl buvo priimtas sprendimas ir nustatyta, kad tokiu elgesiu jis pažemino pareigūno vardą. Nustačius tokį faktą, viršininkas neturi kitos pasirinkimo galimybės, tik atleidimą iš pareigų. Raseinių rajono apylinkės teismo sprendimą patvirtino Šiaulių apygardos teismas, kuris konstatavo, kad pareiškėjas elgėsi netinkamai. Tyrimo metu nebuvo vertinama, ar A. K. buvo blaivus ar ne, nes objektyviai jis užkirto kelią tai patikrinti. Tą įrodo tarnybinio patikrinimo metu surinkti duomenys ir tiesioginio viršininko paaiškinimas.

Esminis elementas, suponuojantis atleidimo iš tarnybos pagrindą, yra visuomenės požiūris, kiek tai susiję su vidaus tarnybos autoritetu, kiek siejama su visuomenės lūkesčiais. Policija tame kaime atsirado dėl to, kad buvo žmonių pranešimas, kad važinėja įtartinas automobilis, kad gali juo važinėtis girtas vairuotojas. Sustabdžius nustatyta, kad ten buvo pareigūnas A. K.. Jis atsisakė tikrintis, nors sakė, kad to negalėjo padaryti dėl ligos. Būdamas pareigūnu, jis turėjo padėti tyrimui. Nustačius, kad jis blaivus, jokių teisinių pasekmių nebūtų iškilę. Pagal surinktą medžiagą teismo jis buvo pripažintas kaltu, paskirta nuobauda.

2013 m. balandžio 19 d. įsakymas Nr. 40-TE-235 dėl pareiškėjo atleidimo buvo priimtas tinkamai, kadangi Statuto 56 straipsnio 1 dalies taikymo aiškinimas teismų praktikos yra formuojamas kaip tam tikro fakto nustatymas, t. y. pareigūno vardo pažeminimas. Pareigūnas, nustačius tokį faktą, nebegali eiti savo pareigų kitą dieną, kai atsirado (nustatytos) tokios aplinkybės. Esant Statuto 56 straipsnio 1 dalies pagrindams, pareigūną galima atleisti iš vidaus tarnybos ir jo laikino nedarbingumo bei atostogų metu. Tyrimo metu nustačius tuos pagrindus, pareiškėjas buvo teisėtai atleistas iš tarnybos jo ligos metu.

Dėl pareiškėjo neatleidimo iš tarnybos, vadovaujantis Statuto 55 straipsniu, manė, kad pasielgė tinkamai, kadangi laikėsi pozicijos, suformuotos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, kad nustatytų tarnybos santykiams reikšmingų faktų, veikų bei įvykių teisinis vertinimas pagal teisės taikymo taisykles reiškia nuoseklų veiksmų, įvykių kvalifikavimą pagal jų padarymo veikimo laiką, todėl dėl anksčiau vykusių veiksmų taikant teisę yra pagrindas neigiamoms teisinėms pasekmėms kilti – panaikinamas leidimas dirbti ar susipažinti su valstybės paslaptį sudarančia informacija. Atsižvelgus į tai, atliekant tarnybinio nusižengimo tyrimą, pirmesnis veiksmas buvo pareiškėjo neadekvatus elgesys atsisakius tikrintis apsvaigimą nuo alkoholio, kuris buvo įvertintas kaip pareigūno vardo pažeminimas, todėl vėlesnis pareiškėjo prašymo atleisti iš tarnybos dėl išėjimo į pensiją pateikimo teisinis vertinimas atleidimo iš tarnybos taikymo požiūriu tapo nereikšmingas, o jis pats, atlikus tarnybinio nusižengimo tyrimą, iš vidaus tarnybos buvo atleistas kitais pagrindais.

Atlyginimas pareiškėjui nebuvo skaičiuojamas, kadangi jis sirgo nuo 2013 m. kovo 22 d. Pažeidimą jis padarė sirgdamas. Buvo konstatuota, kad pareigūnas tokiu elgesiu pažemino pareigūno vardą, todėl buvo priimtas toks sprendimas. Negali pasakyti, kaip jis vairavo: blaivus ar girtas, bet kyla įtarimas ir ta veika užtraukia atsakomybę. Nuobaudos skirtos tokios pat, kaip ir vairuojant girtam.

II. Šiaulių apygardos administracinis teismas 2013 m. lapkričio 11 d. sprendimu (b. l. 129–136) pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas iš tarnybinio patikrinimo Išvados nustatė, kad 2013 m. kovo 31 d. apie 19.00 val. Raseinių r. Paliepių sen. Slabados k. Pavasario gatvėje, pareigūnas A. K., neuniformuotas, ne tarnybos metu, važiavo automobiliu „VOLVO V70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Policijos pareigūnams, t. y. Šiaulių apskrities VPK Raseinių rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio tyrėjui H. Z. ir Šiaulių apskrities VPK Raseinių rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Patrulių būrio patruliui V. M., tikrinantiems telefonu gautą informaciją dėl daromo Kelių eismo taisyklių pažeidimo, pamačius automobilį, kurio vairuotojas galimai pažeidžia Kelių eismo taisyklių reikalavimus, ir pareikalavus vairuotojo, t. y. pareigūno A. K., tikrintis neblaivumą, jis tai daryti atsisakė. Taip pat to jis nepadarė ir paaiškinus, kad tai gali užtraukti administracinę atsakomybę. Pareigūnas A. K. buvo sulaikytas ir pristatytas į Raseinių rajono policijos komisariato Operatyvaus valdymo poskyrio patalpas, kur pasiūlius nustatyti neblaivumą ar jo nustatymui vykti į gydymo įstaigą, pareigūnas A. K. ir toliau tai daryti atsisakė. Į Raseinių rajono policijos komisariatą atvykus tiesioginiam pareigūno A. K. vadovui, t. y. Šiaulių apskrities VPK Raseinių rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio viršininkui D. J., ir jam pareikalavus pareigūno A. K. nustatyti neblaivumą alkotesteriu, jis tai daryti atsisakė. Tuomet pareigūnui A. K. jo tiesioginis vadovas D. J. pasiūlė neblaivumą nustatyti alkotesteriu ligoninėje arba ligoninėje paimant kraują, tačiau pareigūnas A. K. vykti į ligoninę ir ten pasitikrinti neblaivumą jam priimtomis priemonėmis kategoriškai atsisakė.

Teismo vertinimu, šie faktai (pareiškėjo veiksmai, kuriais buvo atsisakyta tikrintis neblaivumą), nors ir įvykę, kai pareiškėjas neatliko tarnybinių pareigų, pagal Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punktą, yra pakankamas pagrindas pripažinti pareiškėjo veiksmus kaip žeminančius pareigūno vardą.

Taip pat atkreiptas dėmesys į tai, jog būtent Slabados gyventojai, 2013 m. kovo 31 d. paskambinę į Raseinių rajono policijos komisariatą, informavo apie galimai girtą asmenį, vairuojantį Slabadoje: į komisariatą paskambinęs vyras nurodė, jog galimai girtas policijos pareigūnas važinėja Slabadoje mašina, o skambinusi moteris informavo, kad labai girtas asmuo važinėja po Slabadą, sunkiai išvairavo iš kiemo (telefoninių pranešimų garso įrašai, b. l. 91). Apie tai, jog sustabdytas pareigūnas nepanoro tikrintis girtumo, buvo paskelbta internetiniame puslapyje www.delfi.lt (b. l. 17). Taigi, įvertinus šių faktinių aplinkybių visetą, padaryta išvada, jog tokia pareigūno padaryta veika daro neigiamą įtaką visuomenės požiūriui į vidaus reikalų sistemos pareigūnų ir pačios sistemos veiklą.

Byloje surinktų įrodymų pagrindu konstatuoti pareiškėjo veiksmai yra iš esmės priešingi Lietuvos policijos generalinio komisaro 2004 m. liepos 16 d. įsakymu Nr. V-347 patvirtinto Lietuvos policijos pareigūnų etikos 4.6, 14.1, 14.3 punktuose nurodytoms pareiškėjo, kaip policijos pareigūno, pareigoms. Toks elgesys neabejotinai žemina policijos, kaip teisėsaugos institucijos, autoritetą visuomenės akyse bei griauna pasitikėjimą jos pareigūnais, kadangi ne tik prieštarauja įprastinėms visuomenėje galiojančioms moralės nuostatoms, bet ir nepateisina teisėtų visuomenės lūkesčių, kurių ji tikisi iš vidaus tarnybos pareigūnų.

Šiuo atveju tarnybinis patikrinimas sustabdytas nebuvo, Išvada surašyta 2013 m. balandžio 19 d., nelaukiant administracinės bylos, nagrinėtos pagal 2013 m. kovo 31 d. administracinio teisės pažeidimo protokolą, nagrinėjimo rezultatų (Raseinių rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 18 d. nutarimo (b. l. 104-107) ir Šiaulių apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 9 d. nutarties (b. l. 115-118)). Teismas pažymėjo, jog vien ta aplinkybė, kad atliekant tarnybinį patikrinimą, buvo vertinami kai kurie 2013 m. kovo 31 d. administracinio teisės pažeidimo protokole (b. l. 105-106) nurodyti pareiškėjo veiksmai, nereiškia, kad nebuvo galimybės pagal Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 1V-308 patvirtintos Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos (toliau – Tvarka) 10 punktą atriboti veiksmus, diskredituojančius pareigūno vardą nuo administracinio teisės pažeidimo ar kad tai buvo padaryta netinkamai. Todėl, remiantis byloje esančiais duomenimis, padaryta išvada, jog tarnybinio patikrinimo Išvadoje pakankamai aiškiai atriboti veiksmai, kurie pripažinti žeminančiais pareigūno vardą, nuo 2013 m. kovo 31 d. protokole numatytų administracinių teisės pažeidimų.

Teismas atkreipė dėmesį į tai, jog Taisyklėse nėra numatytos imperatyvios nuostatos, draudžiančios parengti pranešimą dėl pradėto tarnybinio patikrinimo, tiek reikalavimo pateikti paaiškinimą pareigūno ligos metu. Pažymėta, jog Taisyklių 28, 29 ir 30 punktuose tik detalizuojama terminų skaičiavimo tvarka dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo ir susipažinimo su įsakymu dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo pareigūnui nesant tarnyboje dėl ligos, bet tarnybinio patikrinimo baigimas pareigūnui sergant yra galimas ir neprieštarauja Taisyklių nuostatoms.

Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė išvadą, kad tarnybinis patikrinimas, kurio Išvada remiantis priimtas sprendimas dėl pareiškėjo atleidimo iš vidaus tarnybos, atliktas nepažeidžiant Tvarkos. Tyrimas atliktas visapusiškai ir objektyviai, konstatuojant pareiškėjo veiką, nurodant ja (veika) pažeistus teisės aktus ir konkrečius jų punktus (Valstybės tarnybos įstatymo 15 str., Policijos veiklos įstatymo 21 str. 1 d. 2 p., Lietuvos policijos pareigūnų kodekso 4.6 p., 14.1 p., 14.3 p.), Išvadoje pakankamai aiškiai nurodyta, kurie pareiškėjo veiksmai pažemino pareigūno vardą.

Teismas pažymėjo, kad Vidaus tarnybos statutas nenumato vidaus reikalų įstaigos vadovui alternatyvių sprendimo būdų tais atvejais, kai konstatuojamas pareigūno vardo pažeminimo faktas. Atleidimas iš vidaus tarnybos, nustačius pareigūno vardo pažeminimo faktą – imperatyvi teisinė pasekmė, ir tokių pasekmių taikymui ankstesnis pareigūno darbas, elgesys bei kaltės pripažinimas neturi įtakos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A4-189/2007; 2011 m. gruodžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A63-2220/2011). Tokio pobūdžio priemonės taikymas yra skirtas ne tik tam, kad drausmine tvarka būtų nubaustas pareigūno vardą pažeminęs asmuo, bet ir tam, kad tokiu būdu būtų saugojamas vidaus reikalų sistemos autoritetas visuomenėje, būtų formuojamas visuomenės teigiamas požiūris į šios sistemos veiklos principingumą ir efektyvumą. Pripažinta, kad atsakovas Šiaulių apskrities VPK neturėjo alternatyvių elgesio variantų, kaip tik, pripažinus, kad pareiškėjas pažemino pareigūno vardą, atleisti jį iš tarnybos Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu.

Įvertinus šias aplinkybes – padarytą pažeidimą jo sunkumo, pavojingumo visuomenei aspektais ir šio pažeidimo padarymą sukėlusias aplinkybes, kartu su visuomenėje galiojančiomis moralės nuostatomis bei visuomenės teisėtais lūkesčiais, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų, padaryta išvada, jog pareiškėjas šiais savo veiksmais akivaizdžiai pažemino vidaus tarnybos sistemos autoritetą bei tuo pačiu pažemino pareigūno vardą.

Teismas pareiškėjo reikalavimą įpareigoti Šiaulių apskrities VPK viršininką patenkinti pareiškėjo prašymą dėl atleidimo iš tarnybos savo noru Statuto 53 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu nuo 2013 m. balandžio 16 d. (išvestinis reikalavimas iš pirmojo reikalavimo) atmetė.

III. Pareiškėjas A. K. apeliaciniu skundu (b. l. 138-140) prašo panaikinti Šiaulių apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 11 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą patenkinti.

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių, kad pareiškėjas privalėjo būti atleistas ne nuo 2013 m. balandžio 19 d., o nuo 2013 m. balandžio 20 d., nes Išvada jo atžvilgiu buvo patvirtinta tik 2013 m. balandžio 19 d., t. y. atleisti turėjo galimybę kitą dieną po Išvados patvirtinimo. Teismo sprendime dėl atleidimo datos visiškai nepasisakyta.

2. Teismas visiškai nevertino tos aplinkybės, kad pareiškėjas savanoriškai, kai tik buvo išleistas iš Raseinių rajono policijos komisariato, nuvyko į ligoninę ir pateikė savo kraują, kad būtų nustatytas jo blaivumas. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje nurodyta, kad pareiškėjo kraujyje etilo alkoholio nerasta. Teismas šios išvados visiškai nevertino. Ši išvada yra labai svarbus įrodymas, kad pareiškėjas buvo blaivus tuo metu, kai 2013 m. kovo 31 d. Slabados kaime vairavo automobilį ir buvo sustabdytas Raseinių rajono policijos komisariato pareigūnų. Šiaulių apskrities VPK surinkta medžiaga ir padaryta išvada prieštarauja šiai toksikologijos specialisto išvadai, joje nėra objektyvių įrodymų, kurie patvirtintų pareiškėjo girtumą. Teismas šių prieštaravimų nevertino.

3. Teismas visiškai nevertino ir tos aplinkybės, kad pareiškėjui nebuvo pasiūlyta kreiptis į medicinos įstaigą ir pateikti savo kraują, nes pareiškėjas sirgo ūmiu bronchitu, tuo metu turėjo nedarbingumo pažymėjimą sunkiai kvėpavo, prieš tai buvo pasipurškęs į burną aerozolio, dėl tos aplinkybės negalėjo pūsti į alkotesterį, nes alkotesteris šiuo atveju būtų rodęs kažkiek promilių alkoholio, nors pareiškėjas visiškai nebuvo gėręs alkoholio. Tai patvirtina teismui pateikti medicininiai dokumentai. Taigi, pareiškėjas dėl objektyvių aplinkybių atsisakė tikrintis blaivumą specialiomis techninėmis priemonėmis, tačiau policijos pareigūnai nesiėmė tolimesnių priemonių pareiškėjo neblaivumui nustatyti ir nepristatė jo į medicininę įstaigą, nors pareiškėjas su tuo būtų sutikęs. Savo tarnybiniuose pranešimuose policijos pareigūnai nenurodė, kad siūlė pareiškėjui kreiptis į medicinos įstaigą, tik vėliau jų aiškiniuose atsirado aplinkybė, kad pareiškėjas kategoriškai atsisakė tikrintis medicinos įstaigoje kraują. Policijos pareigūnų aiškinimus paneigia pareiškėjo nuvykimas į medicinos įstaigą tuoj pat po išleidimo iš policijos komisariato.

4. Teismas nevertino tos aplinkybės, kad policijai skambinę asmenys buvo nepatenkinti pareiškėjo, kaip pareigūno veikla, buvo nusiteikę prieš jį ir siekė, kad pareiškėjas nedirbtų vidaus reikalų tarnyboje. Teismas be pagrindo rėmėsi internetiniame puslapyje www.delfi.lt paskelbta informacija kaip tikra ir padarė išvadą, kad pareiškėjas atsisakė tikrintis blaivumą. Internetiniame puslapyje skelbiama medžiaga negali būti įrodymas byloje.

5. Šiaulių apskrities VPK tarnybinio patikrinimo medžiaga ir Išvada dėl pareiškėjo veiksmų neatitinka teisės aktų nustatytų procedūrinių reikalavimų, kuriuos pareiškėjas nurodė savo skunde (neteisinga atleidimo data, atleistas ligos metu), tačiau teismas į tai visiškai neatsižvelgė.

Atsakovas Šiaulių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą (b. l. 144-145) prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Mano, kad Šiaulių apygardos administracinis teismas tinkamai išnagrinėjo administracinę bylą, objektyviai ir nešališkai įvertino šalių argumentus ir priėmė teisingą ir teisėtą sprendimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylos faktinių aplinkybių nustatymo bei tyrimo objektyvumą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad pareiškėjo veiksmai, kuriais buvo atsisakyta tikrintis neblaivumą, kai pareiškėjas neatliko tarnybinių pareigų, pagal Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punktą, yra pakankamas pagrindas pripažinti pareiškėjo veiksmus žeminančiais pareigūno vardą. Taip pat apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog tarnybinio nusižengimo tyrimo procedūros nebuvo pažeistos.

Tačiau pirmosios instancijos teismas iš esmės neišnagrinėjo pareiškėjo reikalavimo įpareigoti Šiaulių apskrities VPK viršininką patenkinti pareiškėjo prašymą dėl atleidimo iš tarnybos savo noru Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu nuo 2013 m. birželio 16 d.

Byloje nėra pareiškėjo prašymo, adresuoto atsakovui atleisti jį iš tarnybos savo noru, tačiau skunde pareiškėjas nurodo, kad jis 2013 m. balandžio 2 d. pateikė prašymą Šiaulių apskrities VPK viršininkui, prašydamas atleisti jį iš tarnybos, remiantis Statuto 53 straipsnio 1 ir 12 punktu (paties prašymu) nuo 2013 m. balandžio 16 d., tačiau atsakovas šio prašymo netenkino. Šią aplinkybę būtina tirti, kadangi ji gali turėti įtakos pareiškėjo atleidimo iš tarnybos pagrindui.

Apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl aukščiau nurodytų faktinių aplinkybių reikšmės nagrinėjamai bylai, pažymi, kad jos apibūdina situaciją, kurioje turi būti išspręstas prioritetinio teisės taikymo laike klausimas, t. y. klausimas, ar pareiškėjas gali (galėjo) būti atleistas iš vidaus tarnybos savo noru (savo prašymu) tuomet, kai jo atžvilgiu jau buvo pradėtas ir prašymo dėl atleidimo iš vidaus tarnybos padavimo metu dar nebuvo baigtas tarnybinis patikrinimas dėl padaryto tarnybinio nusižengimo. Šiuo klausimu yra reikšminga Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika panašiose bylose, kadangi remiantis Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalimi (2008 m. liepos 3 d. įstatymo Nr. X-1685 redakcija) teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose <...>; teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra nustatęs, kad pareigūno patraukimo tarnybinėn atsakomybėn ar atleidimo iš pareigų dėl pareigūno vardo pažeminimo terminai, palyginus su Statuto 55 straipsnyje nustatytu pareigūno atleidimo iš tarnybos savo noru terminu (kita darbo diena po 14 kalendorinių dienų nuo prašymo padavimo dienos), yra ženkliai didesni ir kiekvienu konkrečiu atveju priklauso nuo tam tikro fakto nustatymo (paaiškėjimo) dienos. Paminėtas Statuto 55 straipsnyje nustatytas terminas yra aiškiai ir vienareikšmiškai apibrėžtas kaip saistomas tik su pareigūno valios būti atleistam iš vidaus tarnybos išreiškimo diena. Esant tokiems aptariamų terminų ypatumams, bei, vadovaujantis bendrais teisėtumo ir teisinio tikrumo principais, darytina išvada, kad susiklosčius situacijai, kai pareigūno padaryto tarnybinio nusižengimo ar pareigūno vardą žeminančio poelgio faktai yra nustatomi (paaiškėja) per Statuto 55 straipsnyje nustatytą 14 kalendorinių dienų terminą, turi būti priimti šiuos faktus atitinkantys sprendimai patraukti pareigūną tarnybinėn atsakomybėn arba atleisti jį pagal Statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punktą dėl poelgio, pažeminusio pareigūno vardą. Esant situacijai, kai paminėtas 14 dienų terminas sueina (pasibaigė), pareigūnas turi būti atleistas iš vidaus tarnybos savo noru pagal Statuto 53 straipsnio 1 dalies 1 ar 12 punktą, nesvarbu, kad dar tęsėsi (nepasibaigė) jo patraukimo drausminėn atsakomybėn ar atleidimo iš tarnybos dėl pareigūno vardo pažeminimo procedūros (žr., pvz., 2014 m. vasario 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-287/2014, 2014 m. gegužės 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-245/2014).

Remdamasis šiais argumentais, teisėjų kolegija daro išvadą, kad bylos esmė neatskleista, ginčas nėra išspręstas ir tam būtina rinkti naujus įrodymus, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir byla perduotina nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

pareiškėjo A. K. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Panaikinti Šiaulių apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 11 d. sprendimą ir bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Romanas Klišauskas

Dainius Raižys