AS-261-658-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS261-658/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04591-2013-8

Procesinio sprendimo kategorija 69.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2014 m. liepos 2 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės, Stasio Gagio (pranešėjas) ir Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų L. S. ir Ž. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. balandžio 15 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų L. S. ir Ž. S. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, ir Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai dėl darbo užmokesčio nepriemokos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. pareiškėjos L. S. ir Ž. S. (toliau – ir pareiškėjos) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu (b. l. 1–5), prašydamos: 1) panaikinti Generalinio prokuroro 2013 m. rugsėjo 11 d. sprendimus Nr. 17.10-1270 ir 17.10-1269 „Dėl darbo užmokesčio dalies grąžinimo“; 2) priteisti iš Lietuvos valstybės (toliau – ir atsakovas) nepagrįstai neišmokėtą valstybės tarnautojo darbo užmokesčio dalį nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d.

Paaiškino, kad abi yra Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros (toliau – ir Prokuratūra) valstybės tarnautojos. Lietuvos Respublikos Seimui 2009 m. liepos 17 d. priėmus Valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir VTĮ) pakeitimus, buvo sumažinti 11 ir aukštesnių kategorijų valstybės tarnautojų pareiginės algos koeficientai, taip pat ir priedai už kvalifikacinę klasę. Pasak pareiškėjų, toks valstybės tarnautojų darbo užmokesčio (pareiginės algos koeficientų ir priedų už kvalifikacinę klasę dydžių) mažinimas prieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatoms ir konstituciniam teisinės valstybės principui, pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir KT) suformuluotus išaiškinimus, nes atliktas nesilaikant proporcingumo principo bei laikinumo kriterijaus. Pareiškėjų manymu, tai sudaro pagrindą teigti, kad joms darbo užmokesčio (pareiginė alga (koeficientas) ir priedas už kvalifikacinę klasę) dalis už laikotarpį nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. buvo sumažinta neteisėtai ir dėl to neteisėtai neišmokėta valstybės tarnautojų darbo užmokesčio dalis.

Atsakovas Lietuvos valstybė ir jo atstovas Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra atsiliepime į pareiškėjų skundą (b. l. 30–33) su juo nesutiko, prašė atmesti kaip nepagrįstą. Nusprendus tenkinti skundą, prašė mokėjimus išdėstyti proporcingomis dalimis, priteistiną sumą išmokant per vienerius metus.

Paaiškino, kad apskaičiuodama ir mokėdama valstybės tarnautojams darbo užmokestį, vadovavosi ir vadovaujasi galiojančiais teisės aktais, t. y. VTĮ, o nuo 2013 m. spalio 1 d. valstybės tarnautojų darbo užmokesčiai (atlyginimai) atkurti. Tvirtino, kad, kol KT nėra priėmęs sprendimo, jog teisės aktas (jo dalis) prieštarauja Konstitucijai, toks teisės aktas (jo dalis) atitinka Konstituciją ir tokio teisės akto (jo dalies) pagrindu atsiradę teisiniai padariniai yra teisėti, todėl Prokuratūros veiksmai nuo 2010 m. rugpjūčio 1 d. iki 2013 m. rugsėjo 30 d. pagal VTĮ nuostatas perskaičiuojant ir išmokant sumažintą pareiginę algą, yra teisėti ir nepažeidžiantys pareiškėjų teisių ir teisėtų interesų. Be to, pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 301 straipsnį darbuotojui priklausančios darbo užmokesčio ir kitos su darbo santykiais susijusius sumos priteisiamos ne daugiau kaip už 3 metus, todėl pareiškėjos nepagrįstai reikalauja priteisti darbo užmokesčio dalį už laikotarpį nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d.

2014 m. sausio 10 d. patikslintu skundu (b. l. 36-37) pareiškėjos prašė priteisti pareiškėjai L. S. nepagrįstai neišmokėtą valstybės tarnautojo darbo užmokesčio dalį už trejų metų laikotarpį nuo 2010 m. spalio 1 d. iki 2013 m. rugsėjo 30 d. – 16 467,67 Lt, o Ž. S. už laikotarpį nuo 2012 m. kovo 21 d. iki 2013 m. rugsėjo 30 d. – 7 812,41 Lt.

II. Skundžiama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. balandžio 15 d. nutartimi (b. l. 52-53) administracinė byla sustabdyta iki Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas apeliacine tvarka išnagrinės administracinę bylą Nr. A602-1403/2014.

Teismas, remdamasis rašytiniais bylos įrodymais, nustatė, kad pareiškėjos L. S. ir Ž. S. yra Prokuratūros valstybės tarnautojos – nuo 2006 m. gegužės 23 d. perkeltos į Prokuratūros Civilinių bylų skyriaus vyriausiojo prokuroro padėjėjų pareigas (A lygio 12 kategorijos) (b. l. 14, 25).

Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) teismas nustatė, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. gruodžio 30 d. išnagrinėjo administracinę bylą Nr. I-4039-624/2013 pagal pareiškėjų T. B., V. B. ir kitų skundą atsakovams Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos, dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo ir skundą patenkino iš dalies. Šioje administracinėje byloje pareiškėjai, valstybės tarnautojai, kaip ir L. S. bei Ž. S., taip pat prašė teismo priteisti iš atsakovų darbo užmokesčio nepriemoką, susidariusią per laikotarpį nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. iki 2013 m. gegužės 31 d. inter alia dėl to, kad Lietuvos Respublikos Seimas 2009 m. balandžio 23 d. įstatymu Nr. XI-227 (įsigaliojusiu nuo 2009 m. gegužės 1 d.) bei 2009 m. liepos 17 d. įstatymu Nr. XI-363 (įsigaliojusiu nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d.) pakeitė VTĮ 1 priedą, kuriuo buvo sumažinti valstybės tarnautojų pareiginių algų koeficientai, ir pakeitė VTĮ 25 straipsnio 3 dalį ir sumažino priedų už kvalifikacines klases dydžius. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 30 d. sprendimas apskųstas apeliacine tvarka, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas apeliaciniam skundui išnagrinėti 2014 m. sausio 21 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A602-1403/2014 sudarė išplėstinę teisėjų kolegiją.

Teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 13 straipsnio 1 dalies nuostatomis, kad vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas skelbia <...> išplėstinių penkių arba septynių teisėjų kolegijų priimtus sprendimus, nutarimus ir nutartis, kurių paskelbimui pritarė dauguma šio teismo teisėjų <...>. Į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenyje paskelbtuose sprendimuose, nutarimuose ir nutartyse esančius įstatymų ir kitų teisės aktų taikymo išaiškinimus atsižvelgia teismai, valstybės ir kitos institucijos, taip pat kiti asmenys, taikydami tuos pačius įstatymus ir kitus teisės aktus. Atsižvelgęs į tai, kad nagrinėjama administracinė byla yra analogiška Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinei bylai Nr. A602-1403/2014, o Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas administracinėje byloje Nr. A602-1403/2014, bus reikšmingas vienodos praktikos formavimui, nagrinėjama administracinė byla sustabdyta, iki Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas apeliacine tvarka išnagrinės administracinę bylą Nr. A602-1403/2014.

III. Pareiškėjos L. S. ir Ž. S. pateikė atskirąjį skundą (b. l. 56-58), kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. balandžio 15 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – bylos nagrinėjimą atnaujinti.

Teigia, jog pirmosios instancijos teismas, remdamasis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, nustatė, kad Vilniaus apygardos administraciniam teisme 2013 m. gruodžio 30 d. buvo išnagrinėta administracinė byla Nr. I-4039-624/2013 (A602-1403/2014) atsakovams Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos, dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo už laikotarpį nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. iki 2013 m. gegužės 31 d., t. y. daugiau negu už trejus metus. Tačiau pareiškėjos šiuo atveju prašo priteisti neišmokėtą darbo užmokesčio dalį tik už trejus metus, t. y. L. S. už laikotarpį nuo 2010 m. spalio 1 d. iki 2013 m. rugsėjo 30 d. – 16 467,67 Lt, o Ž. S. už laikotarpį nuo 2012 m. kovo 21 d. iki 2013 m. rugsėjo 30 d. – 7 812,41 Lt.

Pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 98 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatą. Teismas, siekdamas teisingai pritaikyti bylos sustabdymo pagrindą, turėjo tinkamai nustatyti įrodinėjimo dalyką abejose bylose ir spręsdamas, ar tarp dviejų nagrinėjamų administracinių bylų yra tiesioginis ryšys, išsiaiškinti, kokie teisiškai reikšmingi faktai turi būti nustatyti jose. Teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, neatsižvelgė į ABTĮ 106 straipsnio 1 dalies 5 punkto reikalavimus nurodyti motyvus, nenurodė konkrečių ir aiškių motyvų, kuriais vadovaujantis buvo priimtas atitinkamas sprendimas, o apsiribojo deklaratyviais teiginiais, taip pat apribojo proceso dalyvių galimybes ginti savo teises. Iš skundžiamos nutarties negalima susidaryti ir įspūdžio, kuo vadovaudamasis teismas priėjo išvados, suformuluotos nutarties rezoliucinėje dalyje dėl bylos sustabdymo.

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (2012 m. vasario 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS520-155/2012), tesimas bylos sustabdymo pagrindų negali taikyti formaliai, kiekvienu atveju privalo įsitikinti, kad yra aplinkybės, kurios sudaro įstatymo nurodytą pagrindą sustabdyti konkrečią bylą. Analogiškos bylos yra bylos, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas. Tokia analogiškų bylų samprata suformuota ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje (2007 m. spalio 24 d. nutarimas ir kt.)

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, jog administracinės bylos nagrinėjimo sustabdymas ABTĮ 98 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu yra galimas tik tuomet, kai tarp teisme nagrinėjamos administracinės bylos ir kitos bylos, nagrinėjamos civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka, egzistuoja prejudicinis ryšys. Toks ryšys yra tada, kai sprendimas vienoje byloje bus sprendimo kitoje byloje pagrindas. Tokiais atvejais vienoje byloje nustatyti faktai tampa prejudiciniais faktais kitoje (2008 m. birželio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS63-286/2008, 2009 m. balandžio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS63-406/2009 ir kt.). Vien tai, kad bylos yra tarpusavyje susijusios, nesudaro pagrindo taikyti ABTĮ 98 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas, jei administracinis teismas turi galimybes pats išspręsti bylai reikšmingus klausimus ir visapusiškai įvertinti ginčijamo akto teisėtumą (2011 m. gegužės 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-2159/2011 ir kt.).

Pažymi, kad skundžiamojoje pirmosios instancijos teismo nutartyje nurodytos administracinės bylos analizuotos faktinės aplinkybės bei jų pagrindu padarytos teisinės išvados nėra analogiškos (identiškos) teisinei situacijai, nagrinėjamai administracinėje byloje Nr. I-4039-624/2013 (A602-1403/2014). Administracinėje byloje Nr. Nr. I-4039-624/2013 (A602-1403/2014) nebus nustatytos jokios nagrinėjamai bylai svarbios aplinkybės ar faktiniai duomenys: ginčo šalys skirtingos, faktinės aplinkybės (laikotarpiai, nepriemokos dydžiai) ir individualūs duomenys taip pat skiriasi ir vieni nuo kitų nepriklauso. Vien dėl šių aplinkybių darytina išvada, jog sprendimas nagrinėjamoje administracinėje byloje nesusijęs su byla Nr. I-4039-624/2013 (A602-1403/2014) ir jos peržiūrėjimas apeliacine tvarka negali būti pagrindu sustabdyti nagrinėjamą administracinę bylą.

Atsakovai atsiliepime į pareiškėjų atskirąjį skundą teigia, jog su juo nesutinka ir prašo jo netenkinti, o pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą.

Pažymi, kad įstatymas nenumato atvejų, kurie laikytini būtinais ar pakankamais vertinant aplinkybę, kad „negalima nagrinėti tos bylos“. Akivaizdu, kad šiuo atveju įstatymas suteikia teismui diskrecijos pobūdžio teisę pačiam nustatyti reikšmingas aplinkybes, sudarančias bylos sustabdymo pagrindą.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje aiškiai nurodė iki kokių bylų išsprendimo sustabdoma ši byla bei nurodė tokio savo sprendimo motyvus, kurie Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 106 straipsnio 1 dalies 5 punkto atžvilgiu yra pakankami. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, tinkamai aiškino ir taikė teisės normas bei priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Nagrinėjamu atveju skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria administracinė byla sustabdyta iki bus priimtas galutinis procesinis sprendimas kitoje, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nagrinėjamoje administracinėje byloje, kurioje sudaryta išplėstinė teisėjų kolegija (ABTĮ 98 str. 1 d. 3 p.).

Pirmosios instancijos teismas, sustabdydamas administracinę bylą Nr. I-2022-121-2014, rėmėsi ABTĮ 13 straipsnio 1 dalimi ir pripažino, jog kitoje administracinėje byloje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo galutiniame procesiniame sprendime pateiktas teisės aktų taikymo aiškinimas gali būti reikšmingas vienodos praktikos formavimui ir taip pat priimant sprendimą šioje Vilniaus apygardos administracinio teismo nagrinėjamojoje byloje.

Teisėjų kolegija pažymi, kad administracinės bylos sustabdymo instituto paskirtis – pašalinti tam tikras objektyviai esančias įstatymo nurodytas kliūtis, nepriklausančias nei nuo dalyvaujančių byloje asmenų, nei nuo teismo valios, dėl kurių teismas negali tinkamai išnagrinėti bylos. Byla gali būti sustabdyta dėl įstatyme nurodytų objektyvių aplinkybių, trukdančių išspręsti konkrečią bylą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog administracinio proceso tikslai visgi reikalauja, kad teismas rūpintųsi greitu bylos išnagrinėjimu ir asmenų pažeistų teisių apgynimu, teismas neturi taikyti bylos sustabdymo pagrindų vien formaliai ir kiekvienu konkrečiu atveju privalo įsitikinti, kad yra pagrindas bylos sustabdymui (žr., pvz., 2012 m. vasario 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS520-155/2012, 2012 m. balandžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS520-262/2012).

Kita vertus, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, jog administracinės bylos nagrinėjimo sustabdymas ABTĮ 98 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu yra galimas ir atsižvelgiant į Administracinių bylų teisenos įstatymo 20 straipsnio 3 dalį, kurioje nurodyta, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formuoja vienodą administracinių teismų praktiką taikant įstatymus, siekiant teisingo, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką atitinkančio bylos išsprendimo (žr., pvz., 2014 m. sausio 22 d. nutartį administracinėje byloje A525-281/2014, 2014 m. kovo 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-824/2014, 2014 m. kovo 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-600/2014, 2014 m. vasario 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-482/2014 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) nustatyta, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. gruodžio 30 d. išnagrinėjo administracinę bylą Nr. I-4039-624/2013 pagal pareiškėjų T. B., V. B. ir kitų skundą atsakovams Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos, dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo ir skundą patenkino iš dalies. Šioje administracinėje byloje pareiškėjai, valstybės tarnautojai, taip pat prašė teismo priteisti iš atsakovų darbo užmokesčio nepriemoką, susidariusią per laikotarpį nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. iki 2013 m. gegužės 31 d. inter alia dėl to, kad Lietuvos Respublikos Seimas 2009 m. balandžio 23 d. įstatymu Nr. XI-227 (įsigaliojusiu nuo 2009 m. gegužės 1 d.) bei 2009 m. liepos 17 d. įstatymu Nr. XI-363 (įsigaliojusiu nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d.) pakeitė VTĮ 1 priedą, kuriuo buvo sumažinti valstybės tarnautojų pareiginių algų koeficientai, ir pakeitė VTĮ 25 straipsnio 3 dalį ir sumažino priedų už kvalifikacines klases dydžius. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 30 d. sprendimas apskųstas apeliacine tvarka, o Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas apeliaciniam skundui išnagrinėti 2014 m. sausio 21 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A602-1403/2014 sudarė išplėstinę teisėjų kolegiją.

Atsižvelgiant į minėtą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką bylos sustabdymo klausimu bei į tai, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinėje byloje Nr. A602-1403/2014, kurioje sudaryta išplėstinė teisėjų kolegija, bus sukurtas naujas teisinis precedentas bylose dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo, sumažinus valstybės tarnautojų darbo užmokestį valstybėje tam tikru laikotarpiu susidarius sunkiai ekonominei situacijai, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinėje byloje Nr. A602-1403/2014 keliamas analogiškas ginčas kaip ir šioje nagrinėjamoje administracinėje byloje, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos minėtoje administracinėje byloje Nr. A602-1403/2014 iškeltų klausimų išnagrinėjimas turės įtakos ir tikrinamai analogiško pobūdžio administracinei bylai Nr. I-2022-121-2014, todėl tikslinga palaukti, kol įsiteisės sprendimas administracinėje byloje Nr. A602-1403/2014.

Remdamasi išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad tikslinga sustabdyti administracinę bylą Nr. I-2022-121-2014, kol Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija priims sprendimą administracinėje byloje Nr. A602-1403/2014. Todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis iš esmės yra teisėta ir pagrįsta, ji paliekama nepakeista, o pareiškėjų atskirasis skundas netenkinamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

pareiškėjų L. S. ir Ž. S. atskirojo skundo netenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. balandžio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė Baltrūnaitė

Stasys Gagys

Romanas Klišauskas