AS-913-492/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-913-492/2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01852-2015-7

Procesinio sprendimo kategorija 67

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2015 m. gegužės 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Dalios Višinskienės (kolegijos pirmininkė) ir Virginijos Volskienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Tanagra“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Tanagra“ skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės tarybai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, akcinei bendrovei SEB bankas, uždarajai akcinei bendrovei „Mažieji apartamentai“ dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Tanagra“ kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2013 m. sausio 13 d. sprendimo Nr. 1343 „Dėl 13,7 ha teritorijos (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)gatvių detaliojo plano tvirtinimo“ dalį dėl žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir įpareigoti atsakovą atlikti šių žemės sklypų detalaus plano pataisymą, paliekant detaliajame plane pareiškėjui teisėtai priklausantį privažiavimą prie pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini).

Pareiškėjas taip pat prašė taikyti reikalavimų užtikrinimo priemonę – uždrausti asmenims, kurie pagal detalųjį planą vykdo statybos darbus ginčo žemės sklypuose, atlikti bet kokius darbus dėl kurių būtų suvaržytos pareiškėjo teisės naudotis esančiu privažiavimu prie jo naudojamų pastatų, esančių adresu (duomenys neskelbtini).

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. balandžio 30 d. nutartimi, be kita ko, netenkino pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimų užtikrinimo priemonę.

Teismas pažymėjo, jog pareiškėjas nepateikė įrodymų, patvirtinančių reikalavimų užtikrinimo priemonės taikymo būtinumą.

III. Pareiškėjas padavė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutarties dalį dėl reikalavimų užtikrinimo priemonių taikymo ir išspręsti klausimą iš esmės – uždrausti asmenims, kurie pagal detalųjį planą vykdo statybos darbus ginčo žemės sklypuose, atlikti bet kokius darbus dėl kurių būtų suvaržytos pareiškėjo teisės naudotis esančiu privažiavimu prie jo naudojamų pastatų, esančių adresu (duomenys neskelbtini).

Pareiškėjas mano, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra be motyvų, formali, šabloniška, neatitinkanti bylos aplinkybių.

Pareiškėjas paaiškina, kad valdo teisėtai priklausantį statinį – rampą, kuris rengiant detalųjį planą, pateko į trečiojo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Mažieji apartamentai“ nuomojamo sklypo teritoriją. Pažymi, kad kito privažiavimo prie pareiškėjo naudojamo pastato, numatyto detaliajame plane, įrengti nėra techninės galimybės, todėl UAB „Mažieji apartamentai“ panaikinus esamą privažiavimą prie UAB „Tanagra“ valdomo pastato, šios įmonės veikla bus visiškai sutrikdyta, kils dideli nuostoliai, kurių UAB „Mažieji apartamentai“, turintis tik du darbuotojus, bus nepajėgus atlyginti. Nurodo, kad jau šiuo metu UAB „Mažieji apartamentai“ apsunkino užvažiavimą ant pareiškėjui priklausančios rampos. Pareiškėjas išvardina dokumentus, kurie patvirtina nurodytus teiginius.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, nurodydamas, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką galima neigiama įtaka pareiškėjo finansinei padėčiai paprastai nelaikytina išskirtine aplinkybe, patvirtinančia teismo sprendimo vykdymo apsunkinimą ar negalimumą jį įvykdyti. Prašo nagrinėti pareiškėjo atskirąjį skundą atsižvelgiant į šį argumentą.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nagrinėjamos bylos dalykas yra Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutarties dalies, kuria teismas netenkino pareiškėjo prašymo dėl reikalavimų užtikrinimo priemonės taikymo, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 71 straipsnio 1 dalį, teismas arba teisėjas gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti proceso dalyvių prašymu arba savo iniciatyva bet kurioje proceso stadijoje, jeigu, nesiėmus užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas.

Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2013 m. sausio 13 d. sprendimo Nr. 1343 „Dėl 13,7 ha teritorijos (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) tarp Kalvarijų ir Kareivių gatvių detaliojo plano tvirtinimo“ dalį dėl žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir įpareigoti atsakovą atlikti šių žemės sklypų detalaus plano pataisymą, paliekant detaliajame plane pareiškėjui teisėtai priklausantį privažiavimą prie pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini). Skundo reikalavimams užtikrinti pareiškėjas prašė uždrausti asmenims, kurie pagal detalųjį planą vykdo statybos darbus ginčo žemės sklypuose, atlikti bet kokius darbus dėl kurių būtų suvaržytos pareiškėjo teisės naudotis esančiu privažiavimu prie jo naudojamų pastatų, esančių adresu (duomenys neskelbtini).

Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal administracinių teismų praktiką, gali būti teikiami tik tokie prašymai dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, kurie yra tiesiogiai susiję su teismo priimtais nagrinėti reikalavimais (2012 m. gegužės 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS492-227/2012). Vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje ne kartą yra pabrėžęs, jog negalima taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonių, tiesiogiai nesusijusių su ginčo dalyku, nes tokio sprendimo vykdymo pasekmėms minėtos priemonės neturės įtakos (pvz., 2008 m. vasario 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-140/2008).

Pažymėtina, kad prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones gali būti adresuojamas tik atsakovui (pvz., 2008 m. vasario 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS502-159/2008; 2008 m. vasario 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-162/2008). Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika ABTĮ 71 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostata, netgi atsižvelgiant į bylos specifiką, negali būti aiškinama plačiai, t. y. kaip, priklausomai nuo faktinės situacijos, taikytina ir pareiškėjui, trečiajam suinteresuotam asmeniui ar kitam subjektui, kuris nėra nagrinėjamos bylos ginčo šalis ir kuriam nagrinėjamoje byloje joks materialinis teisinis reikalavimas nėra pareikštas (2010 m. lapkričio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS63-729/2010; 2008 m. vasario 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS502-159/2008).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjo reikalavimas uždrausti atlikti veiksmus adresuojamas ne atsakovui, o neįvardintiems asmenims, kurie pagal detalųjį planą vykdo statybos darbus ginčo žemės sklypuose, todėl tokia reikalavimo užtikrinimo priemonė negali būti taikoma.

Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas konkrečiai nenurodė, kokius veiksmus, kurių atlikimas teismo sprendimo įvykdymą apsunkintų arba padarytų negalimu, draudžiama atlikti, o nesant tokio aiškumo gali būti pažeisti reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo tikslingumo, proporcingumo principai.

Atsižvelgdama į tai, kad prašymas dėl reikalavimų užtikrinimo priemonės taikymo yra nekonkretus, neaiškus, adresuotas ne atsakovui, teisėjų kolegija negali įvertinti tokios priemonės taikymo būtinybės.

Remdamasi išdėstytais argumentais teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjo atskirasis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista.

Pažymėtina, kad reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu, nesiėmus užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas, todėl šios nutarties priėmimas neužkerta kelio pareiškėjui iš naujo kreiptis į teismą su prašymu taikyti reikalavimų užtikrinimo priemonę.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Tanagra“ atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutarties dalį, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas dėl reikalavimų užtikrinimo priemonės taikymo, palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Arūnas Dirvonas

Dalia Višinskienė

Virginija Volskienė