A-492-1108-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A492 -1108/2014

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00734-2013-4

Procesinio sprendimo kategorija 14.2; 14.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. birželio 19 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės (pranešėja) rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų A. R., I. R., G. B., A. T. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų A. R., I. R., G. B., A. T. skundą atsakovams Lazdijų rajono savivaldybės administracijai ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamentui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Lazdijų skyriui, Valstybinei įmonei Veisėjų miškų urėdijai, Valstybinei miškų tarnybai dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjai 2013 m. liepos 8 d. padavė skundą Kauno apygardos administraciniam teismui, prašydami panaikinti Lazdijų rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) Architektūros skyrius 2013 m. birželio 12 d. rašte Nr. AT3-556 ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau –ir Departamentas) 2013 m. birželio 6 d. rašte Nr. (5.4.)-ST-219 išdėstytus sprendimus, bei įpareigoti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamentą išduoti planavimo sąlygas bei Lazdijų rajono savivaldybės administraciją planavimo sąlygas ir planavimo sąlygų sąvadą, taip kaip nurodyta pareiškėjų 2012 m. gegužės 17 d. paraiškoje.

Pareiškėjai nurodė, kad 2012 m. gegužės 17 d. kreipėsi į Lazdijų rajono savivaldybės administraciją, prašydami išduoti sąlygas planavimo dokumentams rengti. Planavimo tikslas buvo pakeisti (perdalyti) gretimų tos pačios pagrindinės naudojimo paskirties žemės sklypų ribas (amalgamacija), atidalijant 0,6402 ha žemės sklypo dalį iš 7,7592 ha žemės sklypo ploto (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), sujungiant su gretimu žemės sklypu (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)). Skundžiamu aktu Lazdijų rajono savivaldybės administracijos Architektūros skyrius atsisakė tenkinti prašymą motyvuodamas tuo, kad negali išduoti planavimo sąlygų sąvado, nes Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamentas neišduoda planavimo sąlygų.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamentas skundžiamame akte pagrindiniu argumentu nurodė Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 4 straipsnio 3 dalies nuostatas. Pareiškėjai mano, kad skundžiami sprendimai yra neteisėti, nepagrįsti. Atsakovai nepagrįstai teigia, kad ginčo atveju taikytinos minėtos Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 4 straipsnio 3 dalies nuostatos, kai privati miško valda arba privačiame ne miškų ūkio paskirties žemes sklype esanti miško žemė numatoma skaidyti į dalis.

Nurodė, kad Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 4 straipsnio 3 dalies 1 - 4 punktų nuostatos taikomos ne bet kokiam privačios miško valdos arba privačiame ne miškų ūkio paskirties žemės sklype esančios miško žemės dalinimui, o tik tokiam, kuriuo šią žemę numatoma skaidyti į dalis. Šiuo atveju sklype esančios miško žemės nenumatoma skaidyti į dalis. Ginčo atveju ketinama atlikti žemės sklypų perdalijimą (amalgamaciją). Žemės sklypų perdalijimas (amalgamacija) nėra ir negali būti laikomas ne miškų ūkio paskirties žemės sklype esančios miško žemės skaidymu į dalis Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 4 straipsnio 3 dalies pirminės nuostatos prasme.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamentas nepagrįstai, neturėdamas kompetencijos, atsisakė išduoti planavimo sąlygas atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 4 straipsnio 3 dalies nuostatos, nes tai yra ne jo kompetencija. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento nuostatuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 717, taip pat kituose teisės aktuose šiam departamentui nėra priskirta teisė vertinti, ar žemės sklypai gali būti skaidomi, šiuo atveju, jie nėra netgi skaidomi pagal Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 4 straipsnio 3 dalies nuostatas, nes tai įgaliota yra daryti Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.

Lietuvos Respublikos miškų įstatymas, Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. liepos 24 d. nutarimu Nr. 799, Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamentui nesuteikia jokių teisių priimti tokius sprendimus. Žemės sklypų perdalijimo (amalgamacijos) būdu ketinama atidalinti 0.6402 ha sklypą iš dalyje iš 7,7592 ha žemės sklypo ploto (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), kurį norima sujungti su gretimu žemes sklypu (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), pakeičiant žemes sklypo ribas, kuriame nėra miško kaip jis apibrėžiamas Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje.

Žemės ūkio paskirties žemėje yra tik pavieniai medžiai ir krūmai, kurie pagal minėtą įstatymo nuostatą nėra ir negali būti laikomi mišku.

Atsakovas Departamentas pateikė atsiliepimą į skundą (b. l. 30-33), kuriame nurodė, jog su skundu nesutinka.

Atsakovas pažymėjo, kad Departamentas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos miškų įstatymo (toliau – ir Miškų įstatymas) 4 straipsnio 3 dalimi, planavimo sąlygų neišdavė, kadangi privačiame ne miško ūkio paskirties žemės sklype esanti miško žemė negali būti dalinama, jeigu privati miško valda arba privačiame ne miškų ūkio paskirties žemės sklype esančios miško žemės plotas yra arba tampa mažesnis kaip 5 hektarai. Pažymėjo, kad pareiškėjai kreipėsi išduoti planavimo sąlygas 0,25 ha (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 7,7592 ha (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) žemės sklypų (duomenys neskelbtini) specialiajam planui, kurio tikslas: pakeisti tos pačios naudojimo paskirties žemės sklypų ribas (amalgamacija), atidalinant 0,6402 ha sklypo iš 7,7592 ha ploto sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) ir sujungiant su gretimu 0,25 ha žemės sklypu (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)). Mano, kad toks atidalijimas prieštarauja minėtoms Miškų įstatymo nuostatoms ir paneigia principinę taisyklę, kad tame pačiame įstatymo straipsnyje įtvirtintą imperatyvą, jog privačios miško valdos arba privačiame ne miškų ūkio paskirties žemės sklype esanti miško žemė neskaidoma į dalis, jeigu privati miško valda arba privačiame ne miškų ūkio paskirties žemės sklype esančios miško žemės plotas yra arba tampa mažesnis kaip 5 hektarai.

Atsakovas Administracija pateikė atsiliepimą į skundą (b. l. 49-51), kuriame nurodė, jog su skundu nesutinka.

Nurodė, kad savivaldybė negali išduoti pareiškėjams sąlygų planavimo dokumentams rengti, nes Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamentas neišduoda planavimo sąlygų dėl pareiškėjų žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)ir Nr. (duomenys neskelbtini), ribų keitimo specialiojo planavimo dokumentui rengti.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2013 m. lapkričio 19 d. sprendimu (b. l. 95-101) pareiškėjų skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas nustatė, jog pareiškėjai 2013 m. gegužės 17 d. pateikė Lazdijų rajono savivaldybės administracijai paraišką išduoti sąlygas rajono lygmens specialiojo planavimo dokumentui rengti. Šio specialiojo planavimo tikslas buvo pakeisti gretimų tos pačios pagrindinės naudojimo paskirties žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), ribas, atidalijant 0,6402 ha sklypo dalį iš 7,7592 ha sklypo ploto (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) ir sujungiant su gretimu 0,2500 ha žemės sklypu (kadastrinis Nr(duomenys neskelbtini)).

Atsakovai skundžiamais aktais atsisakė išduoti planavimo sąlygas. Lazdijų rajono savivaldybės administracija atsisakymo išduoti planavimo sąlygas faktiniu pagrindu nurodė Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento skundžiamą sprendimą. Atsakovas Departamentas skundžiamame sprendime nurodė, jog planavimo sąlygų išduoti negali, kadangi vadovaujantis Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 4 straipsnio 3 dalimi, pareiškėjų privačiame ne miškų ūkio paskirties žemės sklype esanti miško žemė negali būti dalinama, jeigu žemės sklype esančios miško žemės plotas yra arba tampa mažesnis kaip 5 ha.

Departamentas skundžiamame sprendime, be to, nurodė, kad išimtis pagal Miškų įstatymo 4 straipsnio 3 dalies 1 punktą pareiškėjų atveju negali būti taikoma. Nuosavybės teisės buvo atkurtos tik vienam piliečiui G. B.. Miško žemė pagal Miškų įstatymo 4 straipsnio 3 dalies 1 punktą gali būti skaidoma į dalis, kai atidalijama bendraturčių valdoma privati miško valda arba privačiame ne miškų ūkio paskirties žemė sklype esanti miško žemė. Bylos duomenys patvirtino, jog pareiškėjų žemės sklypai (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)ir kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) yra žemės ūkio paskirties, jų naudojimo būdas – kiti žemės ūkio paskirties sklypai.

Šiems žemės sklypams nustatytos specialios žemės naudojimo sąlygos. Žemės sklypui (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) nustatyti miško naudojimo apribojimai, pelkės, šaltiniai, vandens telkinių apsaugos zonos ir juostos, kelių apsaugos zona. Žemės sklypui (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) nustatyti vandens telkinių apsaugos zonos ir juostos apribojimai. Valstybinės miškų tarnybos pažymos apie grafinius Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis miškų žemėlapio fragmentas patvirtino, kad ketinamo atidalinti iš 7,7592 ha žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) 0,6402 ha žemės sklypo dalyje yra 0,55 ha miško žemės. Gretimame sujungti ketinamame 0,2500 ha žemės sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) yra 0,01 ha miško žemės plotas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Teritorijų planavimo įstatymo, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gegužės 7 d. įsakymu Nr. Dl-262 patvirtinto Planavimo sąlygų teritorijų planavimo dokumentams rengti parengimo ir išdavimo tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarkos aprašas), Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 717 patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento nuostatų (toliau – ir Nuostatai), Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. gegužės 30 d. įsakymu Nr. Dl-294 patvirtintų Planavimo sąlygų teritorijų planavimo dokumentams rengti parengimo ir šių dokumentų derinimo ministerijoje bei jai pavaldžiose ir reguliavimo sričių priskirtoje įstaigose tvarkos aprašo nuostatomis, sprendė, kad Departamentas turėjo kompetenciją spęsti klausimą dėl planavimo sąlygų išdavimo pareiškėjų ketinamam rengti sklypų ribų pakeitimui.

Teismas taip pat nustatė, kad ginčo žemės sklypuose yra miško žemės, todėl ginčo sprendimui taikytinos specialios Miškų įstatymo nuostatos. Teismas, įvertinęs Miškų įstatyme įtvirtintą teisinį reglamentavimą, sprendė, jog pareiškėjų žemės sklypų perdalijamas prieštarauja Miškų įstatymo 4 straipsnio 3 dalies imperatyviai nuostatai, jog privačiame ne miškų ūkio paskirties žemės sklype esanti miško žemė neskaidomos į dalis, jeigu privati miško valda arba privačiame ne miškų ūkio paskirties žemės sklype esančios miško žemės plotas yra arba tampa mažesnis kaip 5 hektarai. Ginčo atveju, atidalinant iš 7,7592 ha sklypo ploto (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) 0,6402 ha žemės sklypo dalį, kurioje yra 0,55 ha miško žemės plotas ir sujungiant su gretimu 0,2500 ha žemės sklypu (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriame yra 0,01 ha miško žemės plotas, miško žemės plotas taps akivaizdžiai mažesnis nei 5 ha. Atkreipė dėmesį, jog Miškų įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje numatytais apribojimais skaidyti privačių miškų valdas į mažesnes kaip 5 ha valdos dalis, siekiama užtikrinti, kad miškuose neatsirastų labai daug mažų miško sklypų, priklausančių skirtingiems savininkams, nes taip, ypač atsižvelgiant į tokiais atvejais būtinus nustatyti servitutus, į miškų tvarkymo bei miškų ūkio veiklos organizavimo techninius reikalavimus (inter alia su miško valdų atribojimu vienos nuo kitos) ir kt., galėtų būti sudarytos prielaidos pakeisti natūralų kraštovaizdį, atskirus miške esančius objektus, skurdinti, alinti mišką, natūralią gamtinę aplinką (Konstitucinio Teismo 2006 m. balandžio 14 d. nutarimas).

III. Pareiškėjai pateikė apeliacinį skundą (b. l. 107-112), kuriuo prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjų skundą tenkinti. Pareiškėjai prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjai nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Departamentas turėjo teisę, spręsdamas dėl planavimo sąlygų išdavimo, vertinti, ar žemės sklypai gali būti skaidomi pagal Miškų įstatymo 4 straipsnio 3 dalies nuostatas, nes tai yra Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos kompetencija. Pareiškėjai taip pat nesutinka, kad pareiškėjų žemės sklypų perdalijimas prieštarauja minėtai Miškų įstatymo nuostatai. Nurodo, kad Miškų įstatymo 4 straipsnio 3 dalies nuostata ginčo atveju netaikytina, kadangi žemės sklypai nėra skaidomi, ši žemės apskirtai yra ne privati miško valda ir ne miško žemė, o kitos žemės ūkio paskirties žemės sklypas, kuriame yra medžių. Pareiškėjų manymu, jų sklypai net nelaikyti mišku, kadangi jame yra tik pavieniai medžiai ir krūmai. Be to, jų vertinimu Miškų įstatymo 4 straipsnio 3 dalis netaikytina ir miško skaidymui, kadangi „miško“ terminas šioje teisės normoje nėra minimas. Teigia, kad NŽT Lazdijų skyrius ir valstybės įmonės Veisiejų miškų urėdija išdavė planavimo sąlygas, o tai reiškia, kad jos manė, jog šiuo atveju Miškų įstatymo 4 straipsnio 3 dalis netaikytina

Teismui manant, kad ginčo teisiniams santykiams taikytinos Miškų įstatymo 4 straipsnio 3 dalies nuostatos, pareiškėjai prašo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar ši nuostata, ta apimtimi, kuria riboja vykdyti privačiame ne miškų ūkio paskirties žemės sklype esančios miško žemės perdalijimą (amalgamaciją) jeigu tuo nesukuriama daug mažų miško sklypų, priklausančių skirtingiems savininkams, nesudaromos prielaidos pakeisti natūralų kraštovaizdį, atskirus miške esančius objektus, skurdinti, alinti mišką, natūralią gamtinę aplinką, neprieštarauja Konstitucijos 23 straipsnio 1, 2, dalims, 46 straipsniui bei konstituciniam teisinės valstybės ir teisėtų lūkesčių principams.

Atsakovas Departamentas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą (b. l. 117-118), nurodydamas, jog su apeliaciniu skundu nesutinka.

Mano, kad apeliacinis skundas grindžiamas tais pačiais argumentais, kaip ir skundas pirmosios instancijos teismui, į kurį Departamentas yra atsikirtęs atsiliepimu, todėl tų pačių argumentų nurodo nekartosiantis. Departamento įsitikinimu, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.

Atsakovas Administracija pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą (b. l. 117-118).

Mano, kad teismas nevisapusiškai išnagrinėjo bylą, neatsižvelgė į visus proceso dalyvių argumentus ir įrodymus. Teismas nepagrįstai atsisakė prijungti prie bylos Departamento 2013 m. rugsėjo 27 d. raštą Nr. (5.4)-356, kuriame nurodoma apie Aplinkos ministerijos 2013 m. kovo 24 raštą, kuriuo išaiškinta, kad vandens telkinių apsaugos zonos ir pakrančių apsaugos zonos juostos yra ekologinės apsaugos zonos ir pakrančių apsaugos zonos, ne saugomos teritorijos neturinčios direkcijų, todėl nepagrįstai Departamento kompetenciją sprendžiant planavimo sąlygų išdavimo klausimą grindė argumentu, jog planuojamos teritorijos žemės sklypai pateko į saugomų teritorijų sistemą, t. y. vandens telkinių apsaugos zoną. Mano, kad teismo argumentas, jog pareiškėjų žemės sklypo perdalijimas prieštarauja Miškų įstatymo 4 straipsnio 3 daliai yra nepagrįstas, kadangi pareiškėjai siekia ne žemės sklypų skaidymo, o amalgamacijos.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Lazdijų rajono savivaldybės administracijos Architektūros skyriaus 2013 m. birželio 12 d. sprendimo Nr. AT3-556 ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento 2013 m. birželio 6 d. sprendimo Nr. (5.4.)-ST-219, kuriais pareiškėjams atsisakyta išduoti sąlygas ir sąlygų sąvadą rajono lygmens specialiojo planavimo dokumentui rengti. Šio specialiojo planavimo tikslas buvo pakeisti gretimų tos pačios pagrindinės naudojimo paskirties žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), ribas, atidalijant 0,6402 ha sklypo dalį iš 7,7592 ha sklypo ploto (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) ir sujungiant su gretimu 0,2500 ha žemės sklypu (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)). Sąlygas planavimo dokumentui rengti atsisakyta išduoti Miškų įstatymo 4 straipsnio 3 dalies pagrindu nustačius, kad atidalinus privačios miško valdos dalį jos plotas taps mažesnis kaip 5 hektarai.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjų nuosavybės teise valdomi žemės sklypai (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)ir kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) yra žemės ūkio paskirties, jų naudojimo būdas – kiti žemės ūkio paskirties sklypai. Šiems žemės sklypams nustatytos specialios žemės naudojimo sąlygos. Žemės sklypui (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) nustatyti miško naudojimo apribojimai, pelkės, šaltiniai, vandens telkinių apsaugos zonos ir juostos, kelių apsaugos zona. Žemės sklypui (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) nustatyti vandens telkinių apsaugos zonos ir juostos apribojimai. Iš Valstybinės miškų tarnybos pažymos apie grafinius Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis miškų žemėlapio fragmento nustatyta, kad ketinamo atidalinti iš 7,7592 ha žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) 0,6402 ha žemės sklypo dalyje yra 0,55 ha miško žemės. Gretimame sujungti ketinamame 0,2500 ha žemės sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) yra 0,01 ha miško žemės plotas.

Teritorijų planavimo sąlygų išdavimo ir šių dokumentų derinimo Aplinkos ministerijoje bei jai pavaldžiose ir reguliavimo sričiai priskirtose įstaigose tvarkos aprašo, patvirtinto 2008 m. gegužės 30 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-294 (toliau – ir Tvarkos aprašas) 2.6.1 punktas numato, kad regionų aplinkos apsaugos departamentai Planavimo sąlygas išduoda arba motyvuotą atsakymą apie neišdavimo priežastis teikia savivaldybės ar vietovės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentui ir savivaldybės ar vietovės lygmens specialiojo teritorijų planavimo dokumentui, kai: planuojama teritorija yra biosferos poligone, atkuriamajame ar genetiniame sklype, savivaldybės draustinyje, paviršinio vandens telkinio apsaugos zonoje ar gamtinio karkaso teritorijoje. Teisė išduoti planavimo sąlygas numatyta ir Departamento nuostatų 11.2.7 punkte. Taigi atsižvelgiant į byloje nustatytas faktines aplinkybes bei paminėtą teisinį reglamentavimą, pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju Departamentas yra kompetentingas spręsti planavimo sąlygų išdavimo klausimą laikytina pagrįsta.

Teritorijų planavimo įstatyme numatyti tokie specialiojo teritorijų planavimo uždaviniai: 1) užtikrinti racionalų žemės, miškų ir vandens išteklių naudojimą; 2) plėtoti susisiekimo komunikacijų, inžinerinių tinklų, energetikos sistemas bei kitą infrastruktūrą ir rezervuoti teritorijas jų plėtrai; 3) nustatyti teritorijose naudojimo, tvarkymo ir apsaugos režimą, kraštovaizdžio formavimo kryptis ir teritorijų tvarkymo priemones; 4) plėtoti turizmo paslaugas ir poilsio infrastruktūrą, racionaliai naudoti gamtinius ir kultūrinius išteklius; 5) rezervuoti teritorijas komunikaciniams koridoriams, susisiekimo komunikacijoms, infrastruktūros ir kitiems visuomenės poreikiams reikalingiems objektams, taip pat ypatingos valstybinės svarbos projektams (Teritorijų planavimo įstatymo 13 str. 2 d.). To paties straipsnio 3 dalis numato, kad kitus konkrečius planavimo uždavinius nustato Saugomų teritorijų įstatymas, Kelių įstatymas, Miškų įstatymas, Nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymas, Šilumos ūkio įstatymas, Žemės įstatymas ir kiti teisės aktai.

Miškų įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad privati miško valda arba privačiame ne miškų ūkio paskirties žemės sklype esanti miško žemė neskaidomos į dalis, jeigu privati miško valda arba privačiame ne miškų ūkio paskirties žemės sklype esančios miško žemės plotas yra arba tampa mažesnis kaip 5 hektarai, išskyrus įstatyme numatytus atvejus. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad nagrinėjamu atveju netaikytinos įstatyme numatytos išimtys. Ginčo dėl šios aplinkybės tarp šalių nėra. Pareiškėjai šiuo atveju nesutinka, kad privačios miško valdos amalgamacija, kurią jie ketina atlikti, yra miško skaidymas Miškų įstatymo 4 straipsnio 3 dalies prasme. Šią apeliantų poziciją apeliacinės instancijos teisėjų kolegija laiko nepagrįsta.

Konstitucinis Teismas 2006 m. kovo 14 d. nutarime pažymėjo, kad miškai yra ypatingi nuosavybės teisės objektai, kad miškams, palyginti su kitais objektais, įstatymu gali būti nustatytas specialus, ypatingas teisinis režimas. Konstitucinis Teismas 1998 m. birželio 1 d. nutarime yra konstatavęs, kad ypatinga ekologinė, socialinė ir ekonominė miško reikšmė aplinkai lemia miško savininkų nuosavybės teisės tam tikrus apribojimus ir suvaržymus. Miškų įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje nustatytu draudimu skaidyti privačių miškų valdas į dalis, jei valda yra arba tampa mažesnė kaip 5 hektarų, siekiama užtikrinti, kad miškuose neatsirastų labai daug mažų miško sklypų, priklausančių skirtingiems savininkams, nes taip, ypač atsižvelgiant į tokiais atvejais būtinus nustatyti servitutus, į miškų tvarkymo bei miškų ūkio veiklos organizavimo techninius reikalavimus (inter alia su miško valdų atribojimu vienos nuo kitos) ir kt., galėtų būti sudarytos prielaidos pakeisti natūralų kraštovaizdį, atskirus miške esančius objektus, skurdinti, alinti mišką, natūralią gamtinę aplinką.

Šiuo atveju pareiškėjai siekia atidalinti iš 7,7592 ha ploto ne miškų ūkio paskirties žemės sklypo, kurio 5.9753 ha ploto sudaro miško žemė, 0,6402 ha ploto dalį, iš kurios 0,55 ha yra miško žemės plotas, ir prijungti ją prie žemės ūkio paskirties žemės sklypo (kadastro Nr. 5938/0010:206). Tokiu būdu ne miškų ūkio paskirties žemės sklype esantis 5.9753 ha miško žemės plotas būtų išskaidytas ir po tokio išskaidymo susidarytų naujas mažesnis nei 5 ha miško žemės plotas, ką imperatyviai draudžia Miškų įstatymo 4 straipsnio 3 dalis.

Apeliantų nurodoma aplinkybė, kad žemės sklypas (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) nelaikytinas mišku, kadangi jame yra tik pavieniai medžiai ir krūmai, reikšmės nagrinėjamai bylai neturi. Kaip minėta Nekilnojamojo turto registro duomenys patvirtina, jog 5.9753 ha plotas iš 7,7592 ha ploto žemės sklypo yra miško žemės plotas, todėl 5.9753 ha ploto miško žemės sklaidymas į mažesnius nei 5 ha ploto miško žemės plotus prieštarauja Miškų įstatymo 4 straipsnio 3 daliai.

Teisėjų kolegija pažymi, kad Miškų įstatymo 4 straipsnio 3 dalies (2001 m. balandžio 10 d. redakcija), konstitucingumas buvo vertinamas Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 14 d. nutarime. Šiai bylai aktualiose Miškų įstatymo 4 straipsnio 3 dalies nuostatose įtvirtintas teisinis reglamentavimas iš esmės nėra pakitęs, todėl nėra pagrindo kreiptis į Konstitucinį Teismą prašant įvertinti Miškų įstatymo 4 straipsnio 3 dalies atitiktį Konstitucijai.

Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų nuostatas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio keisti ar naikinti apeliacinio skundo argumentai nesuteikia pagrindo.

Atmetus pareiškėjų skundą nėra pagrindo tenkinti jų prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

pareiškėjų A. R., I. R., G. B., A. T. apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Irmantas Jarukaitis

Dainius Raižys

Virginija Volskienė