A-442-1527-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A442-1527/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00881-2013-6

Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. gruodžio 4 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas), Romano Klišausko ir Dainiaus Raižio (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. sausio 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. K. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lukiškių tardymo izoliatoriui-kalėjimui, trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas G. K. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas panaikinti Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – Lukiškių TI-K) direktoriaus 2013 m. sausio 9 d. nutarimą Nr. 62-28, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) 2013 m. vasario 28 d. sprendimą Nr. 2S-611 ir priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K ir Kalėjimų departamento, 100 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą.

Paaiškino, kad Lukiškių TI-K pareigūnai nuo 2011 m. birželio 15 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. pareiškėją kankino ir norėjo nužudyti. Jam 2012 m. gruodžio 28 d. atvykus į Lukiškių TI-K, uždarė į kamerą Nr. 125 ir pasakė, kad joje jį nužudys, naudojo prieš jį smurtą, terorizavo. Kameroje buvo labai šalta, o pareiškėjui iki 39 laipsnių buvo pakilusi kūno temperatūra. Būrio viršininkas į raštišką pareiškėjo skundą nereagavo. Kalėjimų departamentas pareiškėjo skundo objektyviai neišnagrinėjo ir neatliko tyrimo dėl pareigūnų veiksmų, nesurinko įrodymų, neužtikrino, kad būtų išsaugotas vaizdo ir garso įrašas. Dėl tokių ilgai trunkančių Lukiškių TI-K ir Kalėjimų departamento veiksmų pareiškėjas 2012 m. gruodžio 31 d. patyrė šoką ir susmuko ant grindų, nepaisant to, buvo prievarta grąžintas į kamerą Nr. 125.

Atsakovas Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas, kartu atstovaujantis ir atsakovą Lietuvos valstybę, atsiliepimu prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodė, kad 2012 m. gruodžio 31 d. pareiškėjas G. K. padarė bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą, t. y. apie 14.02 val. be svarbios ir motyvuotos priežasties atsisakė eiti į jam paskirtą kamerą Nr. 125, atsisakė vykdyti teisėtus pareigūnų nurodymus ir pažeidė Bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 12 straipsnio 2 dalies, 110 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimus, todėl ginčijamu Lukiškių TI-K direktoriaus 2013 m. sausio 9 d. nutarimu jam buvo paskirta drausminė nuobauda – uždraudimas vieną mėnesį pirkti maisto produktus. Tiek žodžiu, tiek raštu pareiškėjas paaiškinti atsisakė, dėl to buvo užpildytas protokolas. Atsakovo vertinimu, nuobauda pareiškėjui paskirta teisėtai ir yra proporcinga padarytam pažeidimui, todėl valstybei pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnį civilinė atsakomybė kilti negali, nes nėra vienos iš būtinų sąlygų, t. y. neteisėtų valdžios institucijos veiksmų. Be to, pagal pareiškėjo skundą negali būti nustatytas ir pats žalos padarymo faktas.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Pažymėjo, kad išnagrinėjus pareiškėjo skundą nustatyta, jog pareiškėjas padarė bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimus, t. y. nevykdė teisėtų pareigūnų reikalavimų ir atsisakė eiti į jam paskirtą kamerą, todėl nuobauda jam buvo paskirta pagrįstai. Kalėjimų departamento nuomone, pagrindo netikėti pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose nurodytomis aplinkybėmis nėra, o pareiškėjo skunde išdėstyti argumentai apie jam kylančią grėsmę laikytini jo pasirinkta gynybos pozicija. Pareiškėjas turėjo teisę Lukiškių TI-K administracijai pateikti motyvuotą prašymą raštu perkelti jį į kitą patalpą ar laikyti izoliuotą nuo kitų asmenų, tačiau to nepadarė ir atsisakė vykdyti teisėtus pareigūnų nurodymus. Kalėjimų departamento sprendimas atitinka teisės aktų reikalavimus, yra motyvuotas, todėl nėra pagrindo jį naikinti. Valstybei negali kilti pareiga atlyginti G. K. prašomą neturtinę žalą, nes nenustatytos būtinosios deliktinės civilinės atsakomybės sąlygos.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. sausio 8 d. sprendimu pareiškėjo G. K. skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas iš esmės nesutiko su ta sprendimo dalimi, kuria, ikiteismine tvarka išnagrinėjus pareiškėjo skundą, buvo paliktas galioti Lukiškių TI-K direktoriaus 2013 m. sausio 9 d. nutarimas. Todėl teismas skundą nagrinėjo ta apimtimi, kuria prašė pareiškėjas.

Teismas nustatė, kad drausminė nuobauda pareiškėjui paskirta už tai, kad jis atsisakė vykdyti Lukiškių TI-K pareigūnų nurodymus ir be svarbios priežasties nėjo į jam paskirtą kamerą Nr. 125. Pareiškėjas šių aplinkybių neginčijo ir neneigė, tačiau nurodė, kad pareigūnų nurodymus vykdyti atsisakė dėl baimės, kad toje kameroje bus nužudytas, nuolatinio pareigūnų teroro ir dėl to, kad kameroje buvo šalta. Teismas nustatė, kad rašytinis pareiškėjo prašymas perkelti jį į kitą kamerą Lukiškių TI-K administracijai pateiktas nebuvo. Teismui taip pat nebuvo nurodytos aplinkybės, kad skiriant pareiškėją į kamerą Nr. 125 buvo pažeistos BVK 70 straipsnio nuostatos. Jokių objektyvių aplinkybių, sudarančių pagrindą spręsti, kad pareiškėjas turėjo teisėtą pagrindą atsisakyti eiti į jam paskirtą kamerą, teismas nenustatė. Pažymėjo, kad pareiškėjo skundas iš esmės grindžiamas bendro pobūdžio teiginiais apie Lukiškių TI-K pareigūnų veiksmus, jų nedetalizuojant ir niekaip nepagrindžiant. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas padarė bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimus, todėl Lukiškių TI-K direktorius turėjo pagrindą spręsti dėl drausminės atsakomybės jam taikymo. Teismo vertinimu, pareiškėjui paskirta BVK 142 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta drausminė nuobauda yra proporcinga padarytam pažeidimui. Teismo vertinimu, Lukiškių TI-K direktorius, skirdamas pareiškėjui nuobaudą, ir Kalėjimų departamento direktorius, nagrinėdamas pareiškėjo skundą, veikė teisėtai ir teisės aktų reikalavimų nepažeidė, todėl jų veiksmuose negali būti nustatytas neteisėtumo faktas. Nagrinėjamu atveju atsakovų neteisėti veiksmai nustatyti nebuvo, todėl pagal CK 6.271 straipsnį valstybei negali kilti civilinė atsakomybė.

III. Apeliaciniu skundu pareiškėjas prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. sausio 8 d. sprendimą ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Apeliantas nurodo, kad jis nebuvo pristatytas į pirmosios instancijos teismo posėdį, nors išreiškė norą jame dalyvauti. Taip pat nesutinka, jog jo skundas grindžiamas tik bendro pobūdžio teiginiais apie Lukiškių TI-K pareigūnų veiksmus. Šis klausimas, pareiškėjo manymu, turėjo būti sprendžiamas skundo priėmimo stadijoje, o ne bylą nagrinėjant iš esmės. Taip pat, apelianto nuomone, teismas nevykdė pareigos išreikalauti įrodymų, reikalingų bylai išnagrinėti, t. y. pareiškėjo sveikatos istorijos laikotarpiu nuo 2012 m. gruodžio 28 d. iki 2013 m. sausio 9 d., Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2013 m. vasario 1 d. rašto Nr. 13-15(2.1)-2-576 bei pareiškėjo 2013 m. sausio 1 d. prašymo. Pasak apelianto, Vilniaus visuomenės sveikatos centro rašte buvo nurodyta, kad Lukiškių TI-K kameroje Nr. 125 oro temperatūra tesiekė 11,2 C. Teismas netyrė, kodėl pareiškėjas 2012 m. gruodžio 31 d. atsisakė eiti į kamerą Nr. 125 (neapklausė pareigūnų, surašiusių tarnybinius pranešimus).

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjui paskirtos nuobaudos – draudimo vieną mėnesį pirkti maisto produktus. Taip pat pareiškėjas prašė priteisti 100 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą. Nesutikimą su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. sausio 8 d. sprendimu, pareiškėjas grindžia, be kita ko, ir tuo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė jo procesines teises ir neužtikrino galimybės asmeniškai dalyvauti teismo posėdyje.

Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 78 straipsnio 3 dalis numato, kad bylos šalių ir jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems buvo apie teismo posėdį tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. Tačiau taikant šią procesinę normą negali būti pažeidžiami administracinių bylų proceso principai (pvz. teisės būti išklausytam, šalių procesinio lygiateisiškumo ir kt.). Šių principų nesilaikymas gali lemti Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalies nuostatos dėl teisės į teisingą bylos nagrinėjimą pažeidimą. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) yra nurodęs, kad proceso šalių lygybės principas, būdamas sudėtinė platesnės teisingo bylos nagrinėjimo koncepcijos dalis, reikalauja, jog kiekviena šalis turėtų prieinamą galimybę pristatyti savo bylą tokiu būdu, kuris nepastatytų jos į žymiai nepalankesnę padėtį, palyginus su oponentu (žr. pvz., EŽTT 1997 m. vasario 18 d. sprendimas byloje Nideröst-Huber prieš Šveicariją, pareiškimo Nr. 18990/91, § 23; 2001 m. birželio 7 d. sprendimas byloje Kress prieš Prancūziją, pareiškimo Nr. 39594/98, § 72).

Teisingo proceso principas reikalauja, kad sprendimas būtų priimtas teismui išklausius abi ginčo puses (audiatur et altera pars). Nors pareiškėjas ir buvo informuotas apie teismo posėdį, kuriame buvo priimtas skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas, tačiau jame negalėjo dalyvauti dėl svarbių, nuo jo valios nepriklausiusių priežasčių. Tai patvirtina paties pareiškėjo teismui pateiktas prašymas dėl teismo posėdžio atidėjimo (b. l. 74), Šiaulių tardymo izoliatoriaus raštas dėl G. K. neetapavimo (b. l. 80), iš kurių matyti, kad pareiškėjo nebuvo galimybės pristatyti į posėdį, vykusį 2013 m. gruodžio 2 d., 13.00 val., Vilniaus apygardos administraciniame teisme, kadangi šis asmuo 2013 m. gruodžio 2 d. turėjo vykti į Panevėžio apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą pagal anksčiau gautus reikalavimus dėl Panevėžio apygardos administraciniame teisme vyksiančių teismo posėdžių.

ABTĮ 80 straipsnio 1 dalis įtvirtina, kad teismas nutartimi gali atidėti bylos nagrinėjimą, jeigu į posėdį neatvyko vertėjas ar proceso šalis, kai teismas nusprendžia, kad be jų negalima nagrinėti bylos, kai būtina išreikalauti naujus įrodymus arba kai šalims reikia laiko deryboms dėl taikos sutarties sudarymo ir kitais reikiamais atvejais.

Byloje esantys dokumentai patvirtina, kad šios bylos nagrinėjimas buvo paskirtas 2013 m. spalio 2 d., 9.30 val. teismo posėdyje (b. l. 54), pareiškėjui apie pirmosios instancijos teismo 2013 m. spalio 2 d. posėdį buvo pranešta tinkamai (b. l. 61). Pareiškėjas Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateikė 2013 m. rugsėjo 23 d. prašymą (b. l. 62), kuriame prašė atidėti minėtą teismo posėdį, kadangi 2013 m. spalio 4 d. jis turėjo vykti į Panevėžio apygardos administracinį teismą. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartimi (b. l. 66) pareiškėjo prašymą tenkino ir bylos nagrinėjimą atidėjo 2013 m. gruodžio 2 d. 13.00 val. 2013 m. spalio 3 d. prašymu (b. l. 71, 72) pareiškėjas prašė užtikrinti jo dalyvavimą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 2 d., 13.00 val., teismo posėdyje. 2013 m. spalio 8 d. prašymu (b. l. 74) pareiškėjas prašė visus teismo posėdžius, kuriuose jis yra pareiškėju, perkelti į 2014 m. sausio mėnesį, kadangi 2013 m. spalio–gruodžio mėnesiais yra paskirta daug teismo posėdžių kituose miestuose (Šiauliuose bei Panevėžyje), todėl jo nespės pristatyti į teismą Vilniuje. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl pareiškėjo prašymo antrą kartą atidėti bylos nagrinėjimą, atsisakė jį tenkinti, motyvuodamas tuo, jog skirdamas teismo posėdžio datą, teismas jau buvo atsižvelgęs į pareiškėjo užimtumą kituose teismuose, be to, pareiškėjas turi teisę pasirinkti, kuriame teismo posėdyje jis dalyvaus ir toks pasirinkimas teismo neįpareigoja perkelti teismo posėdžio datos (b. l. 75).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi aukščiau aptartą teisinį reglamentavimą bei procesinių principų svarbą, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjas turi turėti galimybę realizuoti savo teisę betarpiškai dalyvauti bylos nagrinėjime. Tik tokiu būdu būtų užtikrinta asmens teisė į teisingą procesą.

Šiuo atveju nėra pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjas, neatvykdamas į bylos nagrinėjimą pirmosios instancijos teisme, būtų elgęsis nesąžiningai, vilkinęs bylos išnagrinėjimą ar kitaip būtų pažeidęs draudimo piktnaudžiauti procesu principą. Teisėjų kolegijos nuomone, pareiškėjo neatvykimo į pirmosios instancijos teismo posėdį priežastys buvo svarbios bei pateisinamos, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo įvertinti specifinę pareiškėjo padėtį (kalinamas asmuo, negali laisvai pasirinkti savo buvimo vietos), aiškiai išreikštą jo valią tiesiogiai dalyvauti teismo posėdyje ir bylos nagrinėjimą atidėti. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą pareiškėjui nedalyvaujant, šiuo atveju, pažeidė ne tik teisės būti išklausytam principą, bet ir šalių procesinio lygiateisiškumo principą (ABTĮ 53 straipsnio 1 dalis). Taip pat, nesuteikiant pareiškėjui teisės teismo proceso metu pagrįsti skundo motyvus ir argumentus, užduoti klausimus kaltinimo liudytojams (tarnybinius pranešimus surašiusiems pareigūnams), buvo pažeistos pareiškėjo teisės į teisingą procesą.

Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, nepagrįstai atmesdamas prašymą dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo netinkamai pritaikė procesines teisės normas ir dėl to galėjo būti neteisingai išspręsta byla, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas, byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo G. K. apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. sausio 8 d. sprendimą panaikinti ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Irmantas Jarukaitis

Romanas Klišauskas

Dainius Raižys