AS-146-743-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS146-743/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00661-2014-3

Procesinio sprendimo kategorijos 69.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2014 m. rugsėjo 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (pranešėja), Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas) ir Stasio Gagio, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. I. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gegužės 6 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. I. skundą atsakovams Krašto apsaugos ministerijai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Krašto apsaugos ministerijos, dėl neišmokėtos valstybinės pensijos dalies priteisimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas R. I. (toliau – ir pareiškėjas) Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateikė skundą (b. l. 1-8), kuriuo prašė:

1) teismui pripažinus, kad yra praleidęs terminą skundui paduoti, atnaujinti praleistą terminą esant svarbioms priežastims;

2) atnaujinus praleistą terminą, priimti jo skundą nagrinėti;

3) panaikinti 2014 m. sausio 14 d. atsakovo Krašto apsaugos ministerijos (toliau – ir atsakovas, KAM) sprendimą Nr. 12-01-75 kaip neteisėtą ir nepagrįstą;

4) priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos KAM, nuo 2011 m. gegužės 9 d. iki 2012 m. rugpjūčio 31 d. neišmokėtą pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį 16 695,75 Lt, kuri susidarė dėl Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – ir Laikinasis įstatymas) 5 straipsnio 1 dalies taikymo;

5) sustabdyti administracinės bylos nagrinėjimą ta apimtimi, kurioje ginčo dalykas yra pareigūnų ir karių valstybinės pensijos sumažinimas taikant Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį iki bus priimtas Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) sprendimas pagal Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymą ištirti Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymo konstitucingumą;

6) priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos KAM, nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. neišmokėtą valstybinės pensijos dalį 7 400,16 Lt.

Nurodė, kad jam paskirta pareigūnų ir karių valstybinė pensija (toliau – ir valstybinė pensija) buvo perskaičiuota vadovaujantis Laikinojo įstatymo 4 ir 5 straipsnių nuostatomis. Pareiškėjo įsitikinimu, tai minėtos nuostatos prieštarauja konstituciniams teisinės valstybės ir teisėtų lūkesčių apsaugos principams.

Atsakovai Lietuvos valstybė ir KAM atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 16-19) prašė bylą nutraukti, kadangi pareiškėjo skundas priimtas praleidus nustatytus padavimo terminus arba pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. gegužės 6 d. nutartimi (b. l. 50-51) sustabdė administracinę bylą Nr. I-6094-244/2014 vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 98 straipsnio 1 dalies 3 punktu kol Konstitucinis Teismas priims sprendimą dėl prašymo Nr. 30/2013 (bylos Nr. 19/2013).

Teismas pažymėjo, kad ABTĮ 98 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodyta, kad teismas sustabdo bylą, kai kreipiasi į Konstitucinį Teismą prašydamas spręsti, ar įstatymas arba kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas byloje, atitinka Lietuvos Respublikos Konstituciją (toliau – ir Konstitucija). Nustatė, kad Konstitucinis Teismas priėmė nagrinėti Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymą ištirti, ar 2011 m. gruodžio 20 d. Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymas Nr. XI-1821 ir 2012 m. gruodžio 20 d. Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymas Nr. XII-92 tiek, kiek Laikinojo įstatymo galiojimo terminas valstybinėms pensijoms, paskirtoms ir mokamoms pagal Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų ir Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymus, pratęstas 2012 ir 2013 metams, neprieštarauja konstituciniams teisinės valstybės, lygiateisiškumo, teisingumo ir proporcingumo principams. Teismas nurodė, kad dėl minėto prašymo Konstituciniame Teisme bus nagrinėjama byla Nr. 30/2013.

Atsižvelgdamas į ABTĮ 4 straipsnio 1 dalį, kuri nustato, kad teismas negali taikyti tokio įstatymo, kuris prieštarauja Konstitucijai, į šio įstatymo 4 straipsnio 2 dalį, kuri nustato teismo pareigas sustabdyti bylą ir kreiptis į Konstitucinį Teismą jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris galėtų būti taikomas byloje, prieštarauja Konstitucijai, taip pat atsižvelgdamas į tai, kad Konstitucinis Teismas jau yra priėmęs prašymą dėl 2011 m. gruodžio 20 d. Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XI-1821 ir 2012 m. gruodžio 20 d. Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XII-92 nuostatos konstitucingumo, pirmosios instancijos teismas nutarė, kad byla pagal pareiškėjo R. I. skundą turi būti sustabdyta vadovaujantis ABTĮ 98 straipsnio 1 dalies 3 punktu, nes negalima nagrinėti šios bylos, kol neišspręsta konstitucinės justicijos byla dėl šioje byloje taikomo įstatymo atitikties Konstitucijai. Rėmėsi Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarimu. Nurodė, kad pareiškėjo teisės ir teisėti interesai gali būti apginti nesikreipiant į Konstitucinį Teismą, tačiau sustabdant šios bylos nagrinėjimą kol Konstitucinis Teismas priims sprendimus dėl prašymo Nr. 30/2013 (bylos Nr. 19/2012). Konstituciniam Teismui priėmus nutarimą bus išspręstas klausimas dėl Laikinojo įstatymo nuostatų taikymo.

II. Pareiškėjas pateikė atskirąjį skundą (b. l. 54-57), kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gegužės 6 d. nutartį.

Teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sustabdė bylą ta apimtimi, kurioje ginčo dalykas - neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalies, kuri susidarė nuo 2011 m. gegužės 9 d. iki 2012 m. rugpjūčio 31 d. dėl Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimu pripažintos Konstitucijai prieštaraujančios teisės normos, t.y. Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies, taikymo, priteisimas. Pareiškėjo nuomone, pirmosios instancijos teismas turėjo sustabdyti administracinę bylą pagal jo skundą tik ta apimtimi, kurioje ginčo dalykas yra pareigūnų ir karių valstybinės pensijos sumažinimas taikant Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį, nes tik ši pareiškėjo iškelto ginčo dalis yra susijusi su Vilniaus apygardos administracinio teismo pateiktu Konstituciniam Teismui prašymu ištirti Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymo konstitucingumą.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

III. Atskirasis skundas paduotas dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gegužės 6 d. nutarties, kuria teismas sustabdė administracinę bylą pagal pareiškėjo skundą, vadovaudamasis ABTĮ 98 straipsnio 1 dalies 3 punktu - kol Konstitucinis Teismas išnagrinės bylą Nr. 19/2013 pagal Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymą.

Pareiškėjas nesutinka su šia teismo nutartimi ir teigia, kad teismas nepagrįstai sustabdė bylą dėl reikalavimo priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos KAM, neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį, kuri susidarė nuo 2011 m. gegužės 9 d. iki 2012 m. rugpjūčio 31 d. dėl Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimu pripažintos Konstitucijai prieštaraujančios teisės normos, t.y. Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies, taikymo. Pareiškėjo nuomone, teismas pagal jo skundą turėjo sustabdyti administracinę bylą tik ta apimtimi, kurioje ginčo dalykas yra pareigūnų ir karių valstybinės pensijos sumažinimas, taikant Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį, t. y. dėl šiuo pagrindu neišmokėtos valstybinės pensijos dalies už 2010 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. laikotarpį. Konstitucinio Teismo priimtas nagrinėti Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymas Nr. 30/2013 dėl Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymo nuostatų konstitucingumo yra susijęs su šiuo jo skundo reikalavimu.

ABTĮ 4 straipsnio 1 ir 2 dalys įpareigoja teismą netaikyti įstatymo, kuris prieštarauja Konstitucijai ir sustabdyti bylos nagrinėjimą, kreipiantis į Konstitucinį Teismą, kai yra pagrindas abejoti byloje taikomo akto konstitucingumu. Minėta, kad pareiškėjas prašo priteisti valstybinės pensijos nepriemoką ir už 2012-2013 metus, t.y. ir už laikotarpį, kuriam Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymais yra pratęstas šio įstatymo nuostatų galiojimas valstybinių pensijų gavėjams ir šiuo aspektu Konstituciniame Teisme yra konstitucinės justicijos byla.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje (ABTĮ 13 str. 1 d., 20 str. 3 d.) laikomasi nuostatos, kad sustabdyti administracinę bylą pagal ABTĮ 98 straipsnio 1 dalies 3 punktą galima ir tais atvejais, kai kitas teismas analogiškais klausimais ir argumentais jau kreipėsi į Konstitucinį Teismą ir šis prašymas yra dar neišnagrinėtas, o nagrinėjama administracinė byla nepasižymi jokiomis individualiomis aplinkybėmis, kurios galėtų būti reikšmingos kreipimuisi į Konstitucinį Teismą. ABTĮ 98 straipsnio 1 dalies 3 punkte tiesiogiai nėra numatyta galimybė sustabdyti bylą, kai negalima nagrinėti tos bylos, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama Konstituciniame Teisme, tačiau Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad toks ABTĮ 98 straipsnio 1 dalies 3 punkto aiškinimas būtų pagrįstas išimtinai lingvistiniu teisės aiškinimo metodu.

ABTĮ 98 straipsnio 1 dalies 3 punktas aiškintinas sistemiškai su ABTĮ 98 straipsnio 1 dalies 4 punktu, be kita ko, turi būti atsižvelgiama į proceso efektyvumo, ekonomiškumo bei protingumo principus. Bylos stabdymas ABTĮ 98 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu yra susijęs su konkrečioje byloje kilusia teismo abejone dėl tam tikro įstatymo ar kito teisės akto konstitucingumo. Teismui kreipusis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti tam tikro teisės akto konstitucingumą, užtikrinama, jog teisės akto, dėl kurio kreipėsi teismas, konstitucingumas bus įvertintas, todėl situacijose, kai administraciniame ginče remiamasi analogiškais argumentais, kreipimasis į Konstitucinį Teismą, vadovaujantis analogiškais motyvais, nebūtų pagrįstas proceso efektyvumo, ekonomiškumo bei protingumo principais – teismas ne tik turėtų priimti nutartį ABTĮ 98 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu, bet ir ja tinkamai suformuoti kreipimosi į Konstitucinį Teismą turinį, o Konstitucinis Teismas turėtų papildomai nagrinėti dar vieną analogišką prašymą dėl teisės akto konstitucingumo tyrimo, vertinti jo pagrįstumą bei sujungimo į vieną konstitucinę bylą klausimą – tiek administracinio, tiek konstitucinės justicijos proceso klausimai būtų nagrinėjami vien dėl formalių kriterijų, neatsižvelgiant į šiais klausimais siekiamų tikslų turinį.

Todėl Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog administracinis teismas, spręsdamas dėl bylos sustabdymo dėl tos priežasties, kad kitas teismas jau kreipėsi į Konstitucinį Teismą, ir vertindamas nagrinėjamos bylos ryšį su nagrinėtina byla Konstituciniame Teisme, turi įvertinti, kiek skirtingi yra pagrindai ir motyvai, dėl kurių buvo kreiptasi į Konstitucinį Teismą, nuo nagrinėjamoje byloje kylančių teisės aktų konstitucingumo klausimų. Toks testas leistų atskirti situacijas, kai iš tiesų nagrinėjama byla yra individuali, joje keliamas klausimas, nepaisant esamų panašių kreipimųsi į Konstitucinį Teismą, pakankamai unikalus, bei situacijas, kai kreipimasis į Konstitucinį Teismą būtų pagrįstas tik formalia būtinybe tai daryti ABTĮ 98 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu, nesant kitų pagrindų stabdyti administracinę bylą (žr.

LVAT 2011 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-443/2011, 2011 m. spalio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-524/2011, 2014 m. birželio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-309/2014 ir kt.).

Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, skundžiama teismo nutartis sustabdyti administracinės bylos nagrinėjimą laikytina pagrįsta, jeigu įvertinus kreipimosi į Konstitucinį Teismą turinį pirmosios instancijos teismo nurodytoje byloje, jis būtų analogiškas šioje byloje nagrinėjamiems klausimams (žr. LVAT 2011 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-886/2011).

Iš pareiškėjo skundo matyti, kad jis ginčija atsakovo KAM 2014 m. sausio 13 d. sprendimą Nr. 12-01-51 dėl atsisakymo išmokėti valstybinės pensijos nepriemoką už 2010–2013 metus, taip pat prašo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos KAM, valstybinės pensijos nepriemokas už 2010-2013 metus, susidariusias taikant Laikinojo įstatymo 4 ir 5 straipsnių nuostatas. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Konstitucinis Teismas priėmė nagrinėti Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymą ištirti, ar 2011 m. gruodžio 20 d.

Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymas Nr. XI-1821 ir 2012 m. gruodžio 20 d. Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymas Nr. XII-92 tiek, kiek Laikinojo įstatymo galiojimo terminas valstybinėms pensijoms, paskirtoms ir mokamoms pagal Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų ir Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymus, pratęstas 2012–2013 metams, neprieštarauja konstituciniams teisinės valstybės, asmenų lygiateisiškumo, teisingumo, proporcingumo principams. Pažymėtina, kad minėtų Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymų priėmimas yra susijęs būtent su šio įstatymo 4 straipsnio nuostatų galiojimo pratęsimu valstybinių pensijų gavėjams 2012-2013 metams.

Nors pareiškėjas savo reikalavimus dėl valstybinės pensijos nepriemokų priteisimo išskaidė į dvi dalis pagal nepriemokos susidarymo teisinį pagrindą, tačiau 2012-2013 m. laikotarpis sutampa pagal abu reikalavimus. Taigi pareiškėjo teisių galimo pažeidimo pasekmių nagrinėjimo skaidymas į atskirus etapus, kai teismui kyla abejonių dėl nagrinėjant bylą taikytino įstatymo (jo dalies) atitikties Konstitucijai, gali būti kliūtis išnagrinėti bylą visapusiškai ir objektyviai, priimti pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Nustatęs, kad šioje administracinėje byloje taikytinų teisės normų konstitucingumo klausimas bus nagrinėjamas Konstituciniame Teisme, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nutarė sustabdyti nagrinėjamą administracinę bylą, vadovaudamasis ABTĮ 98 straipsnio 1 dalies 3 punktu.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo konkrečiu atveju pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo pripažinti nagrinėjamą administracinę bylą pasižyminčia kokiomis nors individualiomis aplinkybėmis, kurios galėtų būti reikšmingos savarankiškam kreipimuisi į Konstitucinį Teismą vadovaujantis ABTĮ 98 straipsnio 1 dalies 4 punktu.

Atsižvelgusi į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas šiuo konkrečiu atveju 2014 m. gegužės 6 d. nutartimi teisėtai ir pagrįstai sustabdė nagrinėjamą administracinę bylą (ABTĮ 98 str. 1 d. 3 p.) kol Konstitucinis Teismas išnagrinės konstitucinės justicijos bylą Nr. 19/2013 , pradėtą pagal Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymą Nr. 30/2013. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismo nutartis atitinka LVAT formuojamą praktiką analogišku klausimu (žr., pvz., LVAT 2014 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-360/2014; 2014 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-1006/2014).

Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad tenkinti pareiškėjo atskirąjį skundą, remiantis jame išdėstytais motyvais, nėra pagrindo. Atskirasis skundas netenkinamas, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gegužės 6 d. nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

pareiškėjo R. I. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gegužės 6 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Anatolijus Baranovas

Laimė Baltrūnaitė

Stasys Gagys