AS-756-315-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. AS756-315/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02630-2012-9

Procesinio sprendimo kategorija: 59

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2014 m. kovo 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. sausio 16 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos K. R. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja K. R. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu (b. l. 1–4), prašydama jos naudai iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Nacionalinė žemės tarnyba, NŽT), priteisti 15 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą, taip pat patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. vasario 11 d. sprendimu (b. l. 97–102) pareiškėjos K. R. skundą tenkino iš dalies: priteisė pareiškėjai iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos NŽT, 3 000 Lt neturtinei žalai atlyginti; kitą skundo dalį atmetė.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2013 m. gruodžio 9 d. nutartimi (b. l. 119–127) atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos, apeliacinį skundą tenkino iš dalies: Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. vasario 11 d. sprendimo rezoliucinės dalies 2 punktą pakeitė ir išdėstė taip: „Pareiškėjai K. R. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos, priteisti 1 000 Lt neturtinei žalai atlyginti“; likusią pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį paliko nepakeistą.

Pareiškėjos K. R. atstovas advokatas A. B. 2013 m. gruodžio 11 d. pateikė teismui prašymą (b. 1. 130) priteisti iš atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos 1 200 Lt atstovavimo išlaidų, kurias pareiškėja patyrė pirmosios instancijos teisme.

Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama NŽT, atsiliepime į pareiškėjos atstovo prašymą (b. 1. 138–139) nurodė, jog su prašymu nesutinka. Atsakovo manymu, pareiškėjai gali būti atlyginamos tik proporcingos patenkintų reikalavimų daliai išlaidos. Be to, pareiškėjos prašoma atlyginti bylinėjimosi išlaidų suma, t. y. 1 100 Lt už skundo teismui parengimą ir 100 Lt už atstovavimą teisme, neatitinka Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Žin., 2004, Nr. 54-1845) (toliau – ir Rekomendacijos) 8 punkte nustatytų maksimaliai priteistinų sumų ir nėra pagrįsta, nes nagrinėjama byla nebuvo sudėtinga, o skundas trumpas.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. sausio 16 d. nutartimi (b. l. 140–142) pareiškėjos K. R. atstovo advokato A. B. prašymą dėl atstovavimo išlaidų atlyginimo tenkino: priteisė K. R. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos, 1 200 Lt atstovavimo išlaidų.

Pirmosios instancijos teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 44 straipsnio 1 bei 6 dalimis, taip pat 45 straipsnio 1 dalimi, pažymėjo, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. vasario 11 d. sprendimu pareiškėjos K. R. skundą patenkino iš dalies ir iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos, priteisė pareiškėjai 3 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą. LVAT, išnagrinėjęs Lietuvos valstybės, atstovaujamos NŽT, apeliacinį skundą, 2013 m. gruodžio 9 d. nutartimi Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. vasario 11 d. sprendimą pakeitė ir nusprendė pareiškėjai iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos, priteisti 1 000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Pareiškėjos atstovas prašymą dėl patirtų išlaidų atlyginimo pateikė 2013 m. gruodžio 11 d., t. y. nepraleidęs ABTĮ 45 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino.

Nustatyta, kad pareiškėja K. R. pagal 2012 m. spalio 11 d. sudarytą atstovavimo sutartį (b. 1. 18) Vilniaus apygardos administraciniame teisme buvo atstovaujama advokato A. B.. Pareiškėjos atstovas advokatas A. B. prašo teismą priteisti pareiškėjai tokias jos patirtas atstovavimo išlaidas: 1 100 Lt už skundo teismui parengimą ir 100 Lt už atstovavimą teisme (b. 1. 131). Pareiškėjos atstovas J. S. pagal 2012 m. spalio 11 d. sąskaitą už teisines paslaugas Nr. 20121011/1 (b. 1. 132) 2012 m. spalio 11 d. advokatui A. B. sumokėjo 200 Lt (2012 m. spalio 11 d. mokėjimo kvitas Nr. 686419, b. 1. 132), o pagal 2013 m. vasario 11 d. sąskaitą už teisines paslaugas Nr. 2013-02-11 – 1 000 Lt (2012 m. vasario 11 d. mokėjimo kvitas Nr. 704116, b. 1. 133). Nurodyti duomenys patvirtina, kad pareiškėja už atstovavimą Vilniaus apygardos administraciniame teisme ir skundo teismui parengimą patyrė 1 200 Lt išlaidų, kurios yra pagrįstos teismui pateiktais įrodymais.

Atsakovas nesutinka, kad pareiškėjai būtų priteista visa patirtų išlaidų suma ir teigia, kad 1 200 Lt suma turi būti mažinama proporcingai patenkintų reikalavimų daliai. Šiuo aspektu teismas pažymi, kad ABTĮ neriboja administracinio proceso šalių galimybės teisminiam nagrinėjimui pasitelkti profesionalų atstovavimą ir nuo kiekvienos proceso šalies diskrecijos (pasirinkimo teisės) priklauso, ar ji ves bylą pati, ar pasitelks profesionalų atstovą, siekdama įgyvendinti teisę į teisminę gynybą (LVAT 2012 m. sausio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-15/2012). Teisė įvertinti patirtų išlaidų atitikimą įstatymų, kitų teisės aktų nustatytiems reikalavimams, jų pagrįstumą, būtinumą, realumą suteikiama teismui (LVAT 2013 m. gegužės 2 d. nutartis adm. byloje Nr. A858-215/2013), kuris, spręsdamas atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimą, be kita ko, turi vadovautis ir teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais.

Pagal nuoseklią administracinių teismų praktiką, neturtinės žalos dydis yra nustatomas teismo pagal konkrečioje byloje teisiškai reikšmingų kriterijų visumą. Pareiškėjos prašoma atlyginti neturtinės žalos suma vertinama kaip nevaržanti teismo diskrecijos nustatyti neturtinės žalos dydį konkrečioje byloje ir yra tik viena reikšmingų bylai aplinkybių, į kurią teismas turi atsižvelgti. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad administracinėse bylose, kuriose buvo sprendžiamas ginčas dėl neturtinės žalos atlyginimo, vertinant, kokia apimtimi buvo patenkintas pareiškėjos reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo – svarbu nustatyti, ar įrodyti visi neteisėti veiksmai, iš kurių buvo kildinama neturtinė žala. Įsiteisėjusiame teismo sprendime nustačius, kad buvo padaryti visi neteisėti veiksmai, iš kurių kildinama prašoma atlyginti neturtinė žala, nepaisant kokio dydžio neturtinės žalos suma buvo priteista, turi būti konstatuota, kad teismo sprendimu pažeistos pareiškėjos teisės iš esmės yra apgintos, o skundas tenkinamas visa apimtimi. Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (2013 m. gegužės 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS492-52/2013).

Nagrinėjamoje byloje buvo keliamas ginčas dėl pareiškėjos K. R. teisės į neturtinės žalos atlyginimą, kuri buvo kildinama iš neteisėtų Nacionalinės žemės tarnybos veiksmų. Įvertinęs teismui pateiktame skunde ir pareiškėjos atstovų paaiškinimuose nurodytus argumentus, teismas darė išvadą, kad reikalavimas iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės Žemės tarnybos, priteisti neturtinę žalą buvo grindžiamas tuo, kad Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrius vilkino atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus ir, pažeisdamas Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus 2011 m. sausio 21 d. įsakyme Nr. lP-(1.3)-9 nustatytą terminą, iki 2011 m. birželio 1 d. nepatvirtinto Vilniaus rajono Pikeliškių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto. Teismas 2013 m. vasario 11 d. sprendime konstatavo, kad Nacionalinė žemės tarnyba per nustatytą terminą, t. y. iki 2011 m. birželio 1 d., nepatvirtinusi Pikeliškių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto, pažeidė Nuostatų 16 punkto reikalavimus. Toks žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo ir tvirtinimo vilkinimas yra nesuderinamas su gero administravimo principu, todėl sudaro pagrindą teigti, kad viešojo administravimo institucija, įgyvendindama jai pavestas funkcijas, veikia iš esmės neteisėtai ir aplaidžiai, taip pažeisdama konstitucines asmenų teises. Apeliacine tvarka administracinę bylą išnagrinėjęs LVAT pripažino, kad šios pirmosios instancijos teismo padarytos išvados yra pagrįstos, tačiau nusprendė iki 1 000 Lt sumažinti pareiškėjai priteistinos neturtinės žalos dydį.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, ir remdamasis anksčiau nurodytu aiškinimu, teismas konstatuoja, kad pareiškėjos K. R. teisės buvo apgintos iš esmės, o skundas tenkintas visa apimtimi. Vadinasi, pareiškėjos patirtos išlaidos neturi būti mažinamos kaip to prašo atsakovo atstovas, o priteistinų išlaidų klausimas sprendžiamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ir Rekomendacijų nuostatomis.

Ginčui aktualiu laikotarpiu, t. y. teisinių paslaugų teikimo metu, galiojo Vyriausybės 2012 m. birželio 20 d. nutarimu Nr. 718 patvirtinta minimali mėnesinė alga – nuo 2012 m. rugpjūčio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. – 850 Lt, o nuo 2013 m. sausio 1 d. – 1 000 Lt.

Rekomendacijų 8.2 punkte nustatyta, kad, apskaičiuojant maksimalų rekomenduojamą priteisti užmokesčio dydį už ieškinio, priešieškinio, atsiliepimo į ieškinį ar priešieškinį parengimą, taikomas koeficientas – 3. Vadinasi, maksimali už skundo teismui parengimą priteistina suma nagrinėjamu atveju yra 2 550 Lt. Nustatyta, kad už skundo teismui parengimą pareiškėjos atstovas advokatui A. B. sumokėjo 1 100 Lt. Nurodyta suma neviršija pagal Rekomendacijas apskaičiuotos maksimalios už skundo parengimą priteistinos sumos, teismo nuomone, ji yra proporcinga pagal nagrinėto ginčo pobūdį ir bylos sudėtingumą.

Rekomendacijų 8.18 punkte nustatyta, kad, apskaičiuojant maksimalų rekomenduojamą priteisti užmokesčio dydį už vieną atstovavimo valandą teisme, taikomas koeficientas 0,15. Vadinasi, maksimali už vieną atstovavimo valandą priteistina suma nagrinėjamu atveju yra 150 Lt. Atstovavimo laikas skaičiuojamas nuo faktinės bylos nagrinėjimo pradžios iki pabaigos, neįskaitant pertraukų, ir vienoje byloje sumuojamas. Jeigu teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama su minutėmis, ji apvalinama: iki 30 minučių atmetama, 30 ir daugiau minučių laikoma kaip valanda (Rekomendacijų 9 p.). Nustatyta, kad 2013 m. sausio 22 d. teismo posėdis, kuriame administracinė byla buvo išnagrinėta, truko 44 minutes. Vadinasi, pareiškėjai gali būti priteistos išlaidos už vieną advokato atstovavimo valandą teisme. Nustatyta, kad už tai pareiškėjos atstovas advokatui A. B. sumokėjo 100 Lt. Ši suma neviršija pagal Rekomendacijas apskaičiuotos maksimalios sumos, yra reali ir pagrįsta, todėl turi būti priteista.

Apibendrinęs tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad pareiškėja K. R. yra įgijusi teisę į visą prašomų atlyginti atstovavimo išlaidų sumą, t. y. 1 200 Lt, kuri jai priteistina iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos.

III. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama NŽT, atskiruoju skundu (b. l. 145–146) prašo pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. sausio 16 d. nutartį ir priteistų bylinėjimosi išlaidų dydį sumažinti proporcingai patenkintai reikalavimų daliai.

Atsakovo manymu, teismas nepagrįstai nesivadovavo LVAT praktika, kurioje laikomasi pozicijos, kad sprendimą iš dalies priėmus pareiškėjo naudai, jis turi teisę gauti iš atsakovo patirtų išlaidų atlyginimą proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (pvz., LVAT 2012 m. kovo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-113/2012). LVAT 2013 m. gruodžio 9 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A858-1347/2013 pakeitė Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. vasario 11 d. sprendimą ir priteisė pareiškėjai iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos NŽT, 1 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, todėl bylinėjimosi išlaidos atlygintinos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, t. y. 1 000 Lt x 1 200 Lt: 15 000 Lt=80 Lt.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskirasis skundas atmestinas.

Nagrinėjamos bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. sausio 16 d. nutarties, kuria išspręstas pareiškėjos K. R. patirtų išlaidų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme atlyginimo klausimas, teisėtumas ir pagrįstumas.

Minėtoje nutartyje pirmosios instancijos teismas tenkino pareiškėjos atstovo advokato A. B. prašymą ir priteisė K. R. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos, 1 200 Lt atstovavimo išlaidų. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. vasario 11 d. sprendimą (kuriuo pareiškėjai iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos NŽT, priteista 3 000 Lt neturtinei žalai atlyginti) bei LVAT 2013 m. gruodžio 9 d. nutartį (kuria Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. vasario 11 d. sprendimas pakeistas ir K. R. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos NŽT, priteista 1 000 Lt neturtinei žalai atlyginti), nusprendė, jog pareiškėjos K. R. teisės buvo apgintos iš esmės, o skundas tenkintas visa apimtimi, todėl pareiškėjos patirtos išlaidos neturi būti mažinamos kaip to prašo atsakovo atstovas, o priteistinų išlaidų klausimas sprendžiamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ir Rekomendacijų nuostatomis.

Apeliacinio teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą ABTĮ 136 straipsnyje nustatyta tvarka, su minėta pirmosios instancijos teismo išvada sutinka.

Pažymėtina, kad atsakovas nesutikimą su pirmosios instancijos teismo nutartimi grindžia iš esmės vienu argumentu – pareiškėjos skundas tenkintas tik iš dalies, todėl patirtos išlaidos turi būti atlyginamos proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai.

Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, jog pareiškėja K. R. į Vilniaus apygardos administracinį teismą kreipėsi iš esmės tik su vienu reikalavimu – atlyginti jos patirtą neturtinę žalą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. gegužės 2 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS492-52/2013 pažymėjo, jog sprendžiant, kokia apimtimi buvo patenkintas pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo, svarbu nustatyti tai, ar įrodyti visi neteisėti veiksmai, iš kurių buvo kildinama neturtinė žala. Priteistiną neturtinės žalos dydį kiekvienu konkrečiu atveju nustato teismas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 3 str. 6 d., Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.8 str. 1 d., 6.250 str. 2 d.).

Nagrinėjamu atveju neturtinę žalą pareiškėja kildino tik iš NŽT neveikimo, t. y. NŽT Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrius vilkinimo atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus – įstatyme nustatytu terminu patvirtinti Vilniaus rajono Pikeliškių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą. Vilniaus apygardos administracinis teismas, nagrinėjęs šį ginčą iš esmės, 2013 m. vasario 11 d. sprendime konstatavo Nacionalinė žemės tarnybos neteisėtus veiksmus, t. y. tai, kad per nustatytą terminą NŽT nepatvirtino Pikeliškių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto ir tuo pažeidė atitinkamų teisės aktų reikalavimus. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėjęs atsakovo apeliacinį skundą, šią išvadą patvirtino. Vadinasi, galutiniu teismo sprendimu buvo iš esmės visiškai apgintos pažeistos pareiškėjos teisės. Kadangi minėtuose teismų sprendimuose padaryta išvada, kad atsakovas veikė neteisėtai, o neturtinės žalos dydį nustato teismas, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėjos skundas buvo patenkintas visa apimtimi ir pareiškėja turi teisę į visos jai priklausančios atlyginti bylinėjimosi išlaidų dalies atlyginimą. Šios išvados nepaneigia ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, suformuota atsakovo nurodytoje LVAT 2012 m. kovo 2 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS146-113/2012, kadangi šioje byloje nagrinėtas bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, atlyginimo klausimas, kai pareiškėjas reiškė ne tik reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, bet ir reikalavimą atlyginti turtinę žalą, panaikinti atitinkamus atsakovo priimtus sprendimus bei įpareigoti atsakovą atlikti veiksmus.

Apeliacinio teismo teisėjų kolegija, iš naujo įvertinusi byloje esančius duomenis bei patikrinusi atskiruoju skundu skundžiamą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. sausio 16 d. nutartį, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog byloje esantys įrodymai (b. l. 18, 131, 132, 133) patvirtina, kad pareiškėja už atstovavimą Vilniaus apygardos administraciniame teisme ir skundo teismui parengimą patyrė 1 200 Lt išlaidas. Prašomos atlyginti išlaidos – 1 100 Lt už skundo teismui parengimą ir 100 Lt už atstovavimą teisme, neviršija Rekomendacijų 8.2 bei 8.18 punktuose nustatytų maksimalių dydžių.

Atsižvelgiant į išdėstytą, teisėjų kolegija sprendžia, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurios naikinti atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. sausio 16 d. nutartis paliekama nepakeista, o atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos, atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. sausio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Anatolijus Baranovas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Skirgailė Žalimienė