AS-969-624/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. AS-969-624/2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02219-2015-5

Procesinio sprendimo kategorija: 63.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2015 m. rugpjūčio 19 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Dalios Višinskienės ir Virginijos Volskienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 12 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos skundą atsakovams Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijai ir Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjunga (toliau – ir LŽTSS) kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 7–12), prašydamas: 1) įpareigoti atsakovą Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliariją tinkamai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymais, išspręsti juridinio asmens organo LŽTSS pirmininko D. Š. 2015 m. sausio 30 d. pareiškimą, motyvuotai ir argumentuotai atsakant į kiekvieną pareiškimo motyvą ir nurodytą aplinkybę; 2) įpareigoti atsakovą Lietuvos Respublikos Seimo kanceliariją tinkamai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymais, išspręsti juridinio asmens organo LŽTSS pirmininko D. Š. 2015 m. vasario 2 d. pareiškimą, motyvuotai ir argumentuotai atsakant į kiekvieną pareiškimo motyvą ir nurodytą aplinkybę; 3) atlyginti juridinio asmens organo LŽTSS pirmininkui D. Š. padarytą neturtinę žalą, kurią pareiškėjas vertina 100 000 Eur.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. balandžio 22 d. nutartimi (b. l. 28–29) nustatė pareiškėjui terminą iki 2015 m. gegužės 6 d. pašalinti šiuos skundo trūkumus: patikslinti atsakovus; patikslinti skundą, suformuluojant Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nuostatas atitinkančius skundo reikalavimus; pateikti skundžiamą aktą.

Teisme 2015 m. gegužės 11 d. buvo gautas pareiškėjo patikslintas skundas (b. l. 32–36).

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. gegužės 12 d. nutartimi (b. l. 38–39) atsisakė priimti pareiškėjo Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos skundą.

Nurodė, kad iš skundo ir su skundu pateiktos medžiagos matyti, jog pareiškėjas siekia iškelti ginčą dėl tinkamo jo 2015 m. sausio 30 d. kreipimosi į Lietuvos Respublikos Prezidentę ir 2015 m. vasario 2 d. kreipimosi į Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkę išnagrinėjimo.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 30 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Kita vertus, pastebėtina, kad Konstitucijos 28 straipsnis numato, kad žmogus, įgyvendindamas savo teises, privalo laikytis Konstitucijos ir įstatymų. Savo procesinių pareigų nesilaikymas yra viena iš prielaidų, galinčių sutrukdyti asmeniui pilna apimtimi pasinaudoti šia teise. Specialią tvarką, kurios laikydamiesi asmenys gali įgyvendinti procesinę teisę kreiptis į administracinį teismą, reglamentuoja Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas.

Bylos, priskirtinos administracinių teismų kompetencijai, išvardytos ABTĮ 15 straipsnyje. Ginčai, kurių administraciniai teismai nesprendžia, nurodyti to paties įstatymo 16 straipsnyje. ABTĮ 16 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti Respublikos Prezidento, Seimo, Seimo narių, Ministro Pirmininko, Vyriausybės (kaip kolegialios institucijos), Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų veiklos, kitų teismų teisėjų, taip pat prokurorų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir antstolių procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu, taip pat su sprendimų vykdymu, ir Seimo kontrolieriaus sprendimų (rekomendacijų). Konstitucinis Teismas 2010 m. gegužės 13 d. nutarime nagrinėdamas ABTĮ 16 straipsnio 2 dalies (2007 m. gruodžio 18 d. redakcija) atitiktį Konstitucijai pažymėjo, kad administraciniai teismai sprendžia administracines bylas dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, kurie atsiranda inter alia valstybės institucijoms atliekant viešąjį administravimą. ABTĮ nėra nuostatų, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl ginčų, kylančių iš kitokių, ne administracinių teisinių santykių.

Pagal susiklosčiusią teismų praktiką, sprendžiant skundo priskirtinumo nagrinėti administraciniams teismams klausimą, tai, kad pareiškėjas skunde atsakovu nurodė ne Respublikos Prezidentę, Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkę, bet Respublikos Prezidento kanceliariją ir Lietuvos Respublikos Seimo kanceliariją, nėra lemiantis veiksnys, kai skundo reikalavimų formuluotė savaime suponuoja, kad jo išsprendimas reikalautų ir Respublikos Prezidentės bei Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkės veiklos, įgyvendinant savo kompetenciją, revizavimą, kas, kaip buvo minėta, nėra priskirta nagrinėti administraciniams teismams (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2013 m. gegužės 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS602-390/2013).

Skunde pareiškėjas nurodė, kad jo 2015 m. sausio 30 d. kreipimasis buvo adresuotas Lietuvos Respublikos Prezidentei, o 2015 m. vasario 2 d. kreipimasis – Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkei (pastarasis kreipimasis pridėtas prie skundo). Pareiškėjas skundu siekia įpareigoti atsakovus išnagrinėti šiuos kreipimusis, todėl byloje keliamas ginčas tarp pareiškėjo ir Lietuvos Respublikos Prezidentės bei Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkės, kuris negali būti nagrinėjamas administracinio proceso tvarka.

Reikalavimą atlyginti neturtinę žalą D. Š. pareiškėjas sieja su minėtų skundų neišnagrinėjimu – nurodo, kad jo paduoti kreipimaisi buvo neišnagrinėti ir dėl to D. Š. patyrė neturtinę žalą. Nagrinėjant šį pareiškėjo reikalavimą inter alia turėtų būti vertinamas subjekto, kurio veiksmais pareiškėjas grindžia patirtą žalą, veiksmų teisėtumas. Šiuo atveju, iš pareiškėjo skundo matyti, kad neturtinę žalą kildina iš jo kreipimųsi Lietuvos Respublikos Prezidentei bei Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkei netinkamo nagrinėjimo. Kaip buvo minėta, administraciniai teismai nėra įgalioti tirti Lietuvos Respublikos Prezidentės bei Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkės veiksmų teisėtumo.

Taip pat pažymėtina, kad žalos atlyginimą skundu prašoma priteisti D. Š., tačiau skundas teismui yra paduotas kito asmens – Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos vardu. Atsižvelgiant į LVAT praktiką, jeigu skundą (prašymą) suinteresuoto asmens vardu paduoda neįgaliotas vesti bylą asmuo, teismas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą) (LVAT 2013 m. kovo 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS492-33/2013). Su skundu nėra pateikta įrodymų apie tai, kad D. Š. būtų įgaliojęs LŽTSS atstovauti jam teisme.

Atsižvelgiant į išdėstyta, skundą atsisakoma priimti kaip nenagrinėtiną teismo administracinio proceso tvarka (ABTĮ 37 str. 2 d. 1 p.).

III. Pareiškėjas Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjunga atskiruoju skundu (b. l. 46–47) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 12 d. nutartį ir skundo priėmimo klausimą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės.

Pareiškėjo manymu, teismas, nepriėmęs jo skundo, atsisakė vykdyti teisingumą ir teisme apginti visuomeninę organizaciją – LŽTSS, šio juridinio asmens organą – pirmininką D. Š.. Teismas aiškiai nenurodė, kad sprendžiant klausimus dėl Lietuvos Respublikos Prezidentės ir Lietuvos Respublikos Seimo veiksmų, atsakovu turi būti nurodyta Lietuvos Respublika. Be to, teismas nenurodė, kad jam reikia LŽTSS pirmininko D. Š. įgaliojimo vesti bylas juridinio asmens LŽTSS vardu. LŽTSS pirmininkas D. Š. yra vienasmenis LŽTSS valdymo organas, kuris vienasmeniškai atstovauja šį juridinį asmenį.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamos administracinės bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 12 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka (ABTĮ 37 str. 2 d. 1 p.), pagrįstumas ir teisėtumas.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad pareiškėjas LŽTSS teismo prašė įpareigoti Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliariją išnagrinėti LŽTSS 2015 m. sausio 30 d. pareiškimą, o Lietuvos Respublikos Seimo kanceliariją – 2015 m. vasario 2 d. pareiškimą, bei atlyginti LŽTSS pirmininkui D. Š. padarytą 100 000 Eur neturtinę žalą. Pirmosios instancijos teismas atskiruoju skundu skundžiamoje nutartyje nurodė, jog minėti pareiškėjo skundo reikalavimai, remiantis ABTĮ 16 straipsnio 2 dalimi, yra nepriskirtini administracinių teismų kompetencijai.

Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą, su šia išvada nesutinka (ABTĮ 136 str., 148 str.).

Pagal ABTĮ 16 straipsnio 2 dalies normą, kuria rėmėsi pirmosios instancijos teismas, administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti Respublikos Prezidento, Seimo, Seimo narių, Ministro Pirmininko, Vyriausybės (kaip kolegialios institucijos), Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų veiklos, kitų teismų teisėjų, taip pat prokurorų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir antstolių procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu, taip pat su sprendimų vykdymu, ir Seimo kontrolieriaus sprendimų (rekomendacijų). Konstitucinis Teismas 2010 m. gegužės 13 d. nutarime pažymėjo, jog ABTĮ 15 straipsnio „Bylos, priskirtos administracinių teismų kompetencijai“ 1 dalyje inter alia nustatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat šių subjektų atsisakymo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus, žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo, tarnybinių ginčų, kai viena ginčo šalis yra valstybės ar savivaldybės tarnautojas, turintis viešojo administravimo įgaliojimus (įskaitant pareigūnus ir įstaigų vadovus); šios nuostatos suponuoja, kad administraciniai teismai gali nagrinėti taip pat ir bylas dėl Respublikos Prezidento ar Vyriausybės veiklos (neveikimo), kuria buvo (galėjo būti) pažeistos asmens teisės ar laisvės, rezultato ar jo padarinio, inter alia žalos atlyginimo. Konstitucinis Teismas, apibendrindamas ABTĮ 15 ir 16 straipsnio nuostatas, konstatavo, kad ABTĮ 16 straipsnio 2 dalies nuostata „Administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti Respublikos Prezidento <...>, Vyriausybės (kaip kolegialios institucijos) <...> veiklos <...>“ neužkerta kelio asmeniui, manančiam, kad jo teisės ar laisvės yra pažeistos dėl Respublikos Prezidento ar Vyriausybės veiklos, įgyvendinti Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos teisės kreiptis į teismą.

Šiuo aspektu LVAT akcentavo, jog ABTĮ 16 straipsnio 2 dalies formuluotė „Respublikos Prezidento, Vyriausybės (kaip kolegialios institucijos) veikla“ reiškia tokią veiklą, kuria įgyvendinama valstybės valdžia. Būtent ši veikla negali būti tapatinama su tokia veikla, kurią apima ABTĮ vartojama sąvoka „viešasis administravimas“, ši nuostata aiškintina kaip inter alia reiškianti, kad administraciniame teisme sprendžiamo administracinio ginčo dalyku negali būti tokia Respublikos Prezidento ar Vyriausybės veikla, kuria įgyvendinama valstybės valdžia (žr., pvz., LVAT 2015 m. gegužės 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-413-602/2015).

Vadinasi, pagal ABTĮ 15 ir 16 straipsniuose įtvirtintą teisinį reguliavimą, bylas dėl ABTĮ 16 straipsnio 2 dalyje numatytų subjektų veiklos (neveikimo), kuria buvo (galėjo būti) pažeistos asmens teisės ar laisvės, rezultato ar jo padarinio, inter alia žalos atlyginimo, administraciniai teismai gali nagrinėti. Pažymėtina, kad LVAT praktikoje laikomasi nuostatos, jog administracinių teismų kompetencijai taip pat priskirta nagrinėti ir skundus, kuriais siekiama turtinės bei neturtinės žalos dėl Lietuvos Respublikos Seimo neteisėtos veiklos priteisimo iš Lietuvos valstybės (žr., LVAT 2015 m. balandžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr AS-708-624/2015; 2015 m. gegužės 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-413-602/2015). Todėl administracinis teismas, spręsdamas suinteresuoto asmens skundo reikalavimų, pareikštų ABTĮ 16 straipsnio 2 dalyje numatytiems subjektams tiesiogiai arba kitaip su šiais subjektais ar jų veikla susijusių, kiekvienu atveju privalo įvertinti tokių skunde pareikštų reikalavimų turinį bei jų pagrindą (žr., LVAT 2015 m. liepos 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1001-146/2015).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas neprašė tirti Seimo ar Respublikos Prezidento veiklos, kuria įgyvendinama valstybės valdžia, o, kaip matyti iš skundo bei patikslinto skundo turinio, siekė, kad jo pareiškimai minėtose institucijose būtų išnagrinėti ir į juos būtų pateikti Viešojo administravimo įstatymo reikalavimus atitinkantys atsakymai, taip pat kad būtų priteista žala, atsiradusi iš valstybės institucijų (šiuo atveju Respublikos Prezidento kanceliarijos ir Seimo kanceliarijos) veiklos (pareiškėjo manymu, netinkamo jo pareiškimų išnagrinėjimo).

Atsižvelgusi į išdėstytą, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą, todėl pareiškėjo Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos atskirasis skundas tenkinamas, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 12 d. nutartis naikinama.

Kadangi pareiškėjo skundo atitikimo kitiems ABTĮ reikalavimams vertinimas (taip pat siūlymas pašalinti skundo trūkumus, jei tokių esama) priskiriamas pirmosios instancijos teismo kompetencijai, skundo priėmimo klausimas grąžinamas Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 ir 4 punktais, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos atskirąjį skundą tenkinti

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 12 d. panaikinti ir skundo priėmimo klausimą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Dalia Višinskienė

Virginija Volskienė