AS-822-12-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS822-12/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03102-2013-5

Procesinio sprendimo kategorija 63.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2014 m. sausio 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja),

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo G. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. rugpjūčio 30 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl sprendimų panaikinimo ir žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo 2013 m. gegužės 17 d. sprendimą Nr. 62-485 ir Kalėjimų departamento 2013 m. liepos 15 d. sprendimą Nr. 2S-2877 bei iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, priteisti 10 000 Lt neturtinės žalos. Pareiškėjas taip pat prašė teismo atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. rugpjūčio 13 d. nutartimi netenkino pareiškėjo prašymo atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo ir nustatė pareiškėjui terminą iki 2013 m. rugpjūčio 28 d. pašalinti skundo trūkumus, t. y. pateikti teismui mokėjimo dokumentą, patvirtinantį žyminio mokesčio sumokėjimą.

Pareiškėjas 2013 m. rugpjūčio 27 d. teismui išsiuntė raštą, kuriame nurodė, kad neturi pinigų žyminiam mokesčiui sumokėti, todėl prašo teismo atleisti jį nuo žyminio sumokėjimo.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi nutarė priimti pareiškėjo skundo dalį dėl reikalavimo atlyginti neturtinę žalą, o skundo dalį dėl sprendimų panaikinimo laikyti nepaduota.

Teismas konstatavo, kad atsižvelgiant į 2013 m. rugpjūčio 13 d. nutartyje išdėstytus motyvus, pakartotinai pareiškėjo prašymas dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio nespręstinas. Kadangi iki teismo nustatytos dienos, t. y. iki 2013 m. rugpjūčio 28 d., pareiškėjas skundo trūkumų nepašalino, jo skundas dėl reikalavimų panaikinti Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo 2013 m. gegužės 17 d. sprendimą Nr. 62-485 ir Kalėjimų departamento 2013 m. liepos 15 d. sprendimą Nr.2S-2877 laikytinas nepaduotu. Skundai dėl žalos atlyginimo neapmokestinami žyminiu mokesčiu, todėl pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo priimtinas.

III. Pareiškėjas pateikė atskirąjį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. rugpjūčio 30 d. nutarties dalį, kuria teismas atsisakė priimti (laikė nepaduotais) dalį pareiškėjo reikalavimų. Teigia, kad toks teismo sprendimas pažeidžia jo teises, užkirsdamas kelią nepagrįstai paskirtos nuobaudos panaikinimui. Pažymi, kad 2013 m. rugpjūčio 13 d. nutartyje nepagrįstai konstatuota, kad jis piktnaudžiauja teisminės gynybos teise ir pareiškėjas neatleistas nuo žyminio mokesčio. Kadangi laisvės atėmimo vietoje jam nesuteikiama galimybė užsidirbti, o teismas reikalauja žyminio mokesčio, atimama teisė skųsti neteisėtus atsakovo veiksmus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskirasis skundas netenkintinas.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kyla dėl pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria teismas nutarė pareiškėjo skundo dalį laikyti nepaduota, nes jis nepašalino Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. rugpjūčio 13 d. nutartyje nurodytų skundo trūkumų.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 38, 39 straipsniuose už skundo padavimą administraciniam teismui numatytas 100 Lt žyminis mokestis. Pareiškėjui žyminio mokesčio nesumokėjus, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti, o per nustatytą terminą trūkumų nepašalinus, skundas laikomas nepaduotu ir nutartimi grąžinamas pareiškėjui (ABTĮ 24 str. 2 d., 37 str. 1 d.). Priimdamas nutartį laikyti skundą (prašymą) nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui, teismas remiasi anksčiau priimta nutartimi, kurioje įvardyti konkretūs skundo (prašymo) trūkumai ir pareiškėjui nustatytas terminas šiems trūkumams pašalinti (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-343/2012).

Įstatymas numato galimybę asmenį, kuris sąžiningai siekia apginti savo teises bei išspręsti ginčą ir kurio turtinė padėtis yra sunki, atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo (ABTĮ 41 straipsnis). Kartu įstatymas numato ir galimybę iš asmens, kuris pernelyg dažnai kreipiasi į teismą ir kurio kreipimaisi tokiu būdu iš esmės tampa vien tik formaliu bylinėjimusi, kai nebesiekiama sąžiningai apginti savo teises, o vien tik formaliai naudojamasi teisminės gynybos teise, pareikalauti sumokėti žyminį mokestį.

Pareiškėjas iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu neatleisti jį nuo žyminio mokesčio, kuris lėmė dalies pareiškėjo skundo nepriėmimą (laikymą nepaduotu). Nutartis, kuria netenkinamas arba tenkinamas iš dalies prašymas atleisti nuo žyminio mokesčio neskundžiama, tačiau pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, pareiškėjo atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo klausimas sprendžiamas kartu su nutarties, kuria pareiškėjo skundas nepriimamas ir grąžinimas pareiškėjui, pagrįstumo ir teisėtumo vertinimu.

Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo 2013 m. rugpjūčio 13 d. nutarties, neatleidimo nuo žyminio mokesčio priežastis – teismo nustatytas pareiškėjo piktnaudžiavimas teisminės gynybos teise (ABTĮ 40 str. 4 d.). Aiškindama ABTĮ 40 straipsnio 4 dalies nuostatą, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija administracinėje byloje Nr. AS822-759/2011 pabrėžė, kad įstatymų garantuojama asmenims teise kreiptis teisminės gynybos turi būti naudojamasi sąžiningai ir ja neturi būti piktnaudžiaujama (2011 m. gruodžio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-759/2011). Teismų sistema yra skirta realiai apginti asmenų pažeidžiamas teises, išspręsti tarp asmenų kylančius ginčus ir ja neturi būti naudojamasi nepagrįstam ir vien formaliam bylinėjimuisi (2011 m. lapkričio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS492-861/2011; 2010 m. vasario 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS556-85/2010).

Pirmosios instancijos teismas 2013 m. rugpjūčio 13 d. nutartyje nustatė, kad 2013 metais pareiškėjas Vilniaus apygardos administraciniam teismui yra pateikęs 27 skundus, kas leidžia konstatuoti piktnaudžiavimą teisminės gynybos teise. Dėl šio aspekto apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką, nustatant piktnaudžiavimą teisminės gynybos teise, taikomas konkretus kiekybinis kriterijus – kreipimasis į teismą dažniau kaip vieną kartą per mėnesį, tačiau vien tik intensyvus (kiekybiniu aspektu) asmens bylinėjimasis teismuose savaime nereiškia piktnaudžiavimo teisminės gynybos teise, turi būti vertinamas ir keliamo ginčo bei siekiamų apginti asmens teisių pobūdis (2006 m. spalio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS403-536/2006, 2010 m. balandžio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS442-180/2010).

Nustatyta, kad pareiškėjas į Vilniaus apygardos administracinį teismą dažnai kreipiasi su skundais dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų (pareiškėjo atveju, paprastai – laisvės atėmimo įstaigų, pareigūnų) neteisėtų veiksmų, atlyginimo, taip pat dėl šių subjektų priimtų sprendimų panaikinimo. Patikrinus pareiškėjo G. K. pateiktų skundų išnagrinėjimo rezultatus, matyti, kad iš 17 per laikotarpį nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2013 m. rugpjūčio 13 d. Vilniaus apygardos administraciniame teisme gautų skundų (neįskaitant pareiškėjo skundų, perkeltų iš 2012 metų) 5 atsisakyta priimti, 6 atmesti, 2 bylos persiųstos pagal teismingumą, kiti skundai dar neišnagrinėti. Iš 4 procesinių sprendimų patikrintų apeliacine tvarka 3 palikti nepakeisti, 1 grąžintas iš naujo spręsti skundo priėmimo klausimą. Šie duomenys patvirtina, kad pareiškėjas į teismą kreipiasi dažniau nei 1 kartą per mėnesį ir didžioji dalis jo pateikiamų skundų teismo įvertinami kaip nepriimtini ar nepagrįsti.

Įvertinus nustatytas faktines aplinkybes, konstatuotina, kad pareiškėjas iš esmės pagrįstai pripažintas asmeniu, piktnaudžiaujančiu teisminės gynybos teise ir įpareigotas sumokėti žyminį mokestį už teikiamą skundą. Pareiškėjui per teismo nustatytą laikotarpį žyminio mokesčio nesumokėjus, pirmosios instancijos teismas pagrįstai skundo dalį dėl reikalavimų panaikinti viešojo administravimo subjektų sprendimus laikė nepaduota, o reikalavimą dėl žalos atlyginimo, kuris žyminiu mokesčių neapmokestinamas, priėmė nagrinėti. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nėra pagrindo naikinti skundžiamos Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. rugpjūčio 30 d. nutarties, todėl ši nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmestinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo G. K. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. rugpjūčio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Anatolijus Baranovas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Skirgailė Žalimienė