2K-440/2014 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Baudžiamoji byla Nr. 2K–440/2014

Teisminio proceso Nr. 1-26-1-01118-2012-6

Procesinio sprendimo kategorija

1.2.20.1.

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. spalio 28 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Dalios Bajerčiūtės, Aurelijaus Gutausko ir pranešėjo Viktoro Aiduko,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. S. (V. S.) kasacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. birželio 21 d. nuosprendžio, kuriuo V. S. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 231 straipsnio 2 dalį 5 MGL (650 Lt) dydžio bauda, įpareigojant per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos įvykdyti bausmę sumokant baudą į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą ir sumokėtos baudos banko kvitą pateikiant Kauno apylinkės teismui.

Skundžiama ir Kauno apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. rugsėjo 27 d. nutartis, kuria nuteistojo V. S. apeliacinis skundas atmestas.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

V. S. nuteistas už tai, kad 2012 m. rugpjūčio 23 d., apie 17.50 val., būdamas bute Kaune, (duomenys neskelbtini), neįleido į butą antstolės N. B., atvykusios su turto vertintoja G. B. apžiūrėti bei įvertinti buto, ir metaliniu virtuviniu kirvuku grasindamas prieš jas panaudoti fizinį smurtą, sakydamas, kad papjaus, jeigu kas įeis į butą, trukdė antstoliui vykdyti teismo sprendimą vykdomojoje byloje Nr.0176/12/00957 pagal 2012 m. kovo 26 d. Kauno miesto apylinkės teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 2-6956-285/2012 priverstinai iš varžytynių parduoti K. R. nuosavybės teise priklausantį turtą – butą, esantį Kaune, (duomenys neskelbtini).

Kasaciniu skundu nuteistasis V. S. prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir jam baudžiamąją bylą nutraukti.

Skunde teigiama, kad neįleisdamas antstolės į butą kasatorius nežinojo ir negalėjo žinoti, kokių konkrečių teismo priimtų dokumentų pagrindu antstolė norėjo apžiūrėti ir atlikti įvertinimą K. R. priklausančiame bute. Antstolė nepateikė jokios teismo nutarties įeiti į gyvenamąsias patalpas, kaip to reikalauja Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 615 straipsnio 2 dalis.

Be to, kasatoriaus manymu, jo veiksmuose nebuvo tyčios, nes jis gynė būsto neliečiamybę nuo pradėto pavojingo kėsinimosi, todėl jo veiksmuose nėra trukdymo antstoliui vykdyti teismo sprendimą nusikaltimo sudėties požymių visumos.

Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl kasatoriaus kaltumo, neatsižvelgė į antstolės veiksmų priešingumą teisei.

Kasatorius taip pat teigia, kad buvo padaryti ir esminiai baudžiamojo proceso pažeidimai, jis nebuvo išsamiai apklaustas apie įvykio aplinkybes, nes, tyrėjos manymu, ji ir taip viską žino, taip pažeidžiant teisę į gynybą bei nekaltumo prezumpcijos principą. Įrodymų tyrimo metu visos reikšmingos bylai aplinkybės nebuvo patikrintos, nepašalinti prieštaravimai tarp atskirų bylos duomenų.

Apeliacinės instancijos teismas visiškai nevertino ir nepasisakė dėl pirmosios instancijos teismo neištirtų aplinkybių.

Atsiliepimu į kasacinį skundą Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Arūnas Verenius prašo nuteistojo V. S. kasacinį skundą atmesti.

Prokuroro manymu, byloje esančių duomenų ir skundžiamų teismų sprendimų turinio analizė leidžia daryti išvadą, kad įrodymai buvo ištirti ir įvertinti išsamiai, laikantis BPK 20 straipsnyje įtvirtintų nuostatų. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje ir apeliacinės instancijos teismo nutartyje aprašytos visos nustatytos įrodinėjimo dalyką sudarančios aplinkybės, nurodyti įrodymų vertinimo motyvai, pasisakyta dėl jų patikimumo ir pakankamumo. Kasatoriaus kaltė įrodyta liudytojų G. B., J. Š., K. K., I. K. parodymais ir kita byloje esančia medžiaga.

Apeliacinės instancijos teismas nepadarė jokių esminių BPK pažeidimų, kurie keltų abejonių dėl priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo. Skundo teiginys, kad apeliacinės instancijos teismas nevisiškai išnagrinėjo apeliacinį skundą, yra nepagrįstas ir deklaratyvus. Šios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo bylą pagal nuteistojo apeliacinį skundą ir nutartyje aptarė visus esminius skundo aspektus tiek dėl byloje esančių įrodymų vertinimo, tiek dėl baudžiamojo įstatymo taikymo. Prokuroras teigia, kad nuteistajam buvo užtikrinta teisė į gynybą, galimybė pasisakyti dėl bylos aplinkybių, todėl nėra pagrindo teigti, kad buvo pažeisti BPK 324 straipsnio 6 dalies reikalavimai, nes nuteistasis neprašė atlikti papildomą įrodymų tyrimą.

Prokuroro manymu, teismai teisingai aiškino BK 231 straipsnio 2 dalies normą. Smurtas šiuo atveju apima ir psichinį smurtą prieš BK 231 straipsnio 1 dalyje išvardytus asmenis. Psichinis smurtas – tai grasinimai panaudoti fizinį smurtą prieš asmenis, kurie gali būti išreikšti žodžiu, raštu, rankų judesiu. Prokuroras atkreipia dėmesį į tai, kad šį nusikaltimo sudėtis yra formali, todėl ji laikoma baigta atlikus veiksmus.

Prokuroras nesutinka su kitais nuteistojo skundo teiginiais apie antstolės veiksmų neteisėtumą, procedūrų nesilaikymą ir pan. Prokuroras teigia, kad iš byloje esančių duomenų (N. B. ir G. B. parodymų) matyti, kad tiek antstolė, tiek turto vertintoja jau ne pirmą kartą buvo atvykusios į minėtą butą ir nuteistasis buvo matęs jas abi, todėl jo versiją apie tai, jog jis nieko nežinojo apie ketinamus atlikti veiksmus, prokuroras vertina kritiškai. Atsiliepime sutinkama su kasacinio skundo argumentu, kad antstolė, neįleista į gyvenamąją patalpą jos apžiūrėti, turėjo kreiptis į teismą dėl nutarties gavimo, kaip tai numato CPK 615 straipsnio 2 dalis, tačiau, prokuroras pažymi, kad šiuo atveju antstolė su turto vertintoja, atlikdamos vykdomojoje byloje numatytus veiksmus, į K. R. butą norėjo patekti geruoju susitarusi su gyvenamosios patalpos naudotoju V. S.. Taigi antstolės ir turto vertintojos veiksmai būsto neliečiamybei grėsmės nekėlė. Iš nukentėjusiosios N. B. ir liudytojos G. B. parodymų matyti, kad jos į butą įėjusios nebuvo ir su nuteistuoju bendravo namo laiptinėje, tačiau šis pokalbio metu grasino joms fiziniu susidorojimu, atsinešdamas metalinį virtuvinį kirvuką ir sakydamas, kad papjaus jeigu kas įeis į butą, o tai, pasak prokuroro, vertintina kaip reali grėsmė teismo sprendimą vykdančios antstolės gyvybei ir sveikatai. V. S. veiksmai buvo naudojami kaip įbauginimo priemonė siekiant priversti antstolę veikti ar susilaikyti nuo veiksmų, susijusių su jos pareigų atlikimu vykdomojoje byloje, o tai atitinka BK 231 straipsnio 1 dalies sudėtį.

Nuteistojo V. S. kasacinis skundas atmestinas.

Dėl kasacinės instancijos teismo įgaliojimų ribų

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, tikrina tik teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Taigi kasacinėje instancijoje tikrinama, ar, vertinant byloje surinktus įrodymus, nustatant bylos aplinkybes, nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų (BPK 369 straipsnio 3 dalis), ar pagal byloje nustatytas aplinkybes pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. (BPK 369 straipsnio 2 dalis).

Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas. Kasacinės instancijos teismas byloje surinktų įrodymų iš naujo nevertina, naujų įrodymų nerenka ir faktinių bylos aplinkybių nenustatinėja. Atsižvelgiant į tai, kasatoriaus nurodomi skundo argumentai, susiję su nustatytų faktinių aplinkybių neigimu, jų ginčijimu (pvz., dėl to, kad antstolė ir turto vertintoja neprisistatė, jis nesuprato, kodėl antstolė norėjo patekti į butą, antstolė nepateikė jokios nutarties įeiti į gyvenamąsias patalpas, buvo agresyvi ir pan.), nėra nei apskundimo, nei bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindas, taigi kasacinės instancijos teismas tokius teiginius nagrinės tik tiek, kiek jie susiję su baudžiamojo proceso įstatymų laikymusi.

Dėl BK 231 straipsnio 2 dalies taikymo

Pagal BK 231 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas panaudodamas smurtą ar kitokią prievartą bet kokiu būdu trukdė teisėjui, prokurorui, ikiteisminio tyrimo pareigūnui, advokatui arba Tarptautinio baudžiamojo teismo ar kitos tarptautinės teisminės institucijos pareigūnui atlikti su baudžiamosios, civilinės, administracinės arba tarptautinės teisminės institucijos bylos tyrimu ar nagrinėjimu susijusias pareigas arba trukdė antstoliui vykdyti teismo sprendimą.

Kasatorius V. S. nuteistas už tai, kad metaliniu virtuviniu kirvuku grasindamas panaudoti fizinį smurtą trukdė antstoliui vykdyti teismo sprendimą vykdomojoje byloje.

Skunde nuteistasis kelia antstolės veiksmų priešingumo teisei klausimą, teigia, kad jo veiksmuose nėra tyčios, nes antstolė neturėjo teisinio pagrindo patekti į butą. Šie kasatoriaus skundo teiginiai nepagrįsti, jie paneigti bylos nustatytomis aplinkybėmis.

Iš bylos duomenų matyti, kad antstolės veiksmų teisėtumas patvirtintas Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 26 d. priimta nutartimi civilinėje byloje dėl priverstinio skolos išieškojimo, kuria nuspręsta priverstinai parduoti iš varžytinių K. R. asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą: butą, esantį Kaune, (duomenys neskelbtini). Antstolė, vadovaudamasi priimta teismo nutartimi, atvyko į šį butą kartu su turto vertintoja, kad būtų atliktas buto vertės nustatymas, reikalingas su vykdymu susijusioms procedūroms atlikti, nepažeidžiant teisės aktų. Taigi antstolės veiksmai, priešingai negu skunde nurodo kasatorius, neturi priešingumo teisei požymių. Pažymėtina ir tai, kad byloje nustatyta, jog tiek antstolė, tiek turto vertintoja prieš tai jau buvo atvykusios kiekviena atskirai, prisistačiusios, kalbėjusios su V. S., kodėl nori įeiti į butą, taigi šios aplinkybės paneigia kasatoriaus argumentus dėl tyčios nebuvimo tuo pagrindu, kad jis nežinojo, kokie asmenys 2012 m. rugpjūčio 23 d. atvyko apžiūrėti buto ir kokiu pagrindu. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad bylos įvykių metu antstolė ir turto vertintoja į buto vidų nebuvo įėjusios, jos stovėjo laiptinėje, tą patvirtino ir buto kaimynė I. K., kuri išgirdusi triukšmą laiptinėje išėjo pažiūrėti, kas vyksta, be to, būtent dėl patirtų grasinimų buvo iškviesti policijos pareigūnai. Taigi pagal šias nustatytas aplinkybes ginti būsto neliečiamybę, kaip kasatorius nurodo skunde, pagrindo nebuvo. Bylos aplinkybės neleidžia abejoti, kad nuteistasis suprato, jog savo smurtiniais veiksmais, kuriuos ir pats pripažino nurodydamas, kad panaudojo iš virtuvės paimtą kirvuką, sudaro realias kliūtis, t. y. trukdo antstolei atlikti savo pareigas vykdomojoje byloje, ir norėjo taip veikti.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad nuteistojo grasinimai panaudoti smurtą pasiėmus virtuvinį kirvuką ir juo užsimojus prieš antstolę jai atliekant teisėtus veiksmus, tiesiogiai susijusius su vykdomąja byla pagal priimtą teismo sprendimą, teisingai teismų įvertinti kaip trukdymas antstoliui vykdyti teismo sprendimą grasinant panaudoti fizinį smurtą (BK 231 straipsnio 2 dalis).

Nepagrįsti kasatoriaus teiginiai dėl esminių baudžiamojo proceso pažeidimų atliekant neišsamią jo apklausą ikiteisminio tyrimo metu ar neištiriant visų bylos aplinkybių. Šie kasatoriaus teiginiai neduoda pagrindo konstatuoti buvus esminiams proceso pažeidimams. Pažymėtina, kad jis buvo apklaustas ir pirmosios instancijos teisme, kur galėjo tikslinti savo parodymus, pasisakyti dėl ikiteisminio tyrimo metu vykusios apklausos trūkumų ir panašiai. Bylos nagrinėjimo aplinkybių visuma nesuteikia pagrindo abejonei, kad buvo pažeistos kasatoriaus teisės į gynybą.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagal byloje nustatytas aplinkybes nuteistajam V. S. baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai, esminių proceso pažeidimų nagrinėjant bylą nepadaryta, todėl remiantis kasatoriaus argumentais naikinti teismų sprendimus nėra teisinio pagrindo. Nesant BPK 369 straipsnyje nustatytų nuosprendžio ar apeliacinės instancijos teismo nutarties panaikinimo ar pakeitimo pagrindų, kasacinis skundas negali būti tenkinamas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Nuteistojo V. S. (V. S.) kasacinį skundą atmesti.

Teisėjai Dalia Bajerčiūtė

Aurelijus Gutauskas

Viktoras Aidukas