2K-446/2014 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Baudžiamoji byla Nr. 2K-446/2014

Teisminio proceso Nr. 1-30-1-00069-2013-6

Procesinio sprendimo kategorijos:

(S)

1.1.8.11;

1.2.23.2

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. lapkričio 11 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Alvydo Pikelio, Aldonos Rakauskienės ir pranešėjo Olego Fedosiuko,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. Ž. ir jo gynėjos advokatės Ingridos Botyrienės kasacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 20 d. nuosprendžio.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 14 d. nuosprendžiu R. Ž. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, ši bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. birželio 15 d. nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo dvylikai metų bausme ir paskirta subendrinta galutinė bausmė laisvės atėmimas dvylikai metų dešimčiai mėnesių.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 20 d. nuosprendžiu pakeistas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 14 d. nuosprendis: R. Ž. padaryta nusikalstama veika perkvalifikuota iš BK 259 straipsnio 1 dalies į 260 straipsnio 2 dalį ir jam paskirtas laisvės atėmimas devyneriems metams šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, ši bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. birželio 15 d. nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo dvylikai metų bausme ir R. Ž. paskirta subendrinta galutinė bausmė laisvės atėmimas šešiolikai metų. Nustatyta bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2013 m. lapkričio 14 d. Vadovaujantis BK 27 straipsnio 2 dalies 3 punktu, R. Ž. pripažintas pavojingu recidyvistu.

Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

R. Ž. pripažintas kaltu pagal BK 260 straipsnio 2 dalį už tai, kad neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, iki 2013 m. kovo 14 d. (tikslus laikas, vieta ir aplinkybės nenustatyti) įgijo ne mažiau kaip 1 294,25 g narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių, ją atsigabeno į nuomojamą viešbučio, esančio (duomenys neskelbtini) ir laikė jame iki 2013 m. kovo 14 d., 21.10 val., kol šią medžiagą rado ir paėmė policijos pareigūnai.

Kasaciniu skundu nuteistasis R. Ž. prašo panaikinti Klaipėdos apygardos Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 20 d. nuosprendį ir palikti galioti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 14 d. nuosprendį. Tuo atveju, jeigu Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – LAT) netenkintų prašymo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį, šį nuosprendį pakeisti dėl netinkamai paskirtos bausmės.

Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, nepagrįstai jo veiksmuose konstatavo tikslą parduoti ar kitaip platinti narkotines medžiagas, dėl to jo padarytą veiką neteisingai kvalifikavo pagal BK 260 straipsnio 2 dalį. Taip pat kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas padarė esminius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) pažeidimus vertindamas įrodymus, nes vadovavosi tais įrodymais, kurie nebuvo ištirti teisiamojo posėdžio metu. Nuteistasis pažymi, kad neturėjo tikslo platinti pas jį rastų narkotinių medžiagų; jis neieškojo ir neturėjo jokių kontaktų su galimais narkotinių medžiagų įgijėjais ar tarpininkais – byloje nėra tokias aplinkybes patvirtinančių duomenų; teigia, kad pats vartodavo narkotines medžiagas (šios aplinkybės nustatytos bylos nagrinėjimo metu); pas jį nebuvo rastos didelės pinigų sumos, neva gautos už narkotinių medžiagų platinimą; pas jį rastos svarstyklės nėra skirtos narkotinėms medžiagoms sverti – jos nėra skirtos matuoti gramais, jų paklaida yra didelė; pas jį rasti polietileniniai įpakavimai nebuvo skirti narkotinėms medžiagoms platinti – šiuose įpakavimuose jis pats įgijo narkotines medžiagas, dėl to ant jų rasti narkotinių medžiagų pėdsakai.

Nuteistasis taip pat nurodo, kad apeliacinės instancijos teismo nuosprendis keistinas ir dėl netinkamai paskirtos bausmės, nes jam paskirta laisvės atėmimo bausmė netinkamai subendrinta su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme. Apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad pagal ankstesnį Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. birželio 15 d. nuosprendį R. Ž. jau buvo atlikęs dalį bausmės: į paskirtą bausmę buvo įskaitytas laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2010 m. spalio 20 d. iki 2012 m. balandžio 20 d.

Kasaciniu skundu nuteistojo R. Ž. gynėja advokatė I. Botyrienė prašo panaikinti Klaipėdos apygardos Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 20 d. nuosprendį ir palikti galioti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 14 d. nuosprendį.

Kasatorė nurodo, kad apeliacinės instancijos teismo nuosprendis yra priimtas pažeidžiant BPK normas, reglamentuojančias įrodinėjimą, įrodymų vertinimą bei nagrinėjimo teisme ribas (BPK 369 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 3 dalis). Gynėja teigia, kad apeliacinės instancijos teismas, pripažindamas R. Ž. kaltu dėl nusikaltimo, numatyto BK 260 straipsnio 2 dalyje, padarymo, nenustatė šio nusikaltimo subjektyviojo požymio – tikslo parduoti ar kitaip platinti narkotines medžiagas, vertindamas įrodymus pirmenybę suteikė ne jų visumai, bet pavieniams faktams. Anot kasatorės, apeliacinės instancijos teismas, tenkindamas prokuroro apeliacinį skundą bei perkvalifikuodamas R. Ž. padarytą nusikaltimą, peržengė bylos nagrinėjimo teisme ribas.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl nuteistojo R. Ž. tikslo platinti jo tuometinėje gyvenamojoje vietoje rastas narkotines medžiagas, be jokio teisinio pagrindo sureikšmino narkotinių medžiagų kiekio kriterijų, suteikdamas jam lemiamą įrodomąją reikšmę. Tuo tarpu išvadų, kad rastų narkotinių medžiagų (kanapių) kiekis yra per didelis asmeniniam vartojimui ir kad kanapės per tam tikrą laiką praranda savo kokybę, teismas nepagrindė jokiais konkrečiais bylos duomenimis. Kasatorė pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į kitus teisiškai reikšmingus kriterijus: pas asmenį rastų medžiagų įvairovė; dozių paruošimas; ar buvo susitarimas su vartotoju; narkotinių medžiagų įgijimo, laikymo ir suradimo aplinkybės; duomenys apie tai, ar pats kaltininkas vartoja narkotines medžiagas.

Pasak gynėjos, tikslą platinti narkotines medžiagas teismas, remdamasis prielaidomis, tiesiog preziumavo, nors privalėjo jį nustatyti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-49/2014). Kasatorė pažymi, kad žemesnės instancijos teismų nustatytos faktinės bylos aplinkybės, kad R. Ž. , kaip besislapstantis nuo įsiteisėjusio nuosprendžio vykdymo, buvo sulaikytas policijos pareigūnų, kurie jį sekė ir stebėjo; kad jis suvokė, jog yra ieškomas ir bet kuriuo momentu gali būti sulaikytas; kad jo gyvenamojoje vietoje nebuvo rasta jokių reikšmingų grynųjų pinigų sumų; kad beveik visi prie narkotinių medžiagų rasti polietileniniai maišeliai buvo su medžiagų likučiais (panaudotos pakuotės); kad R.

Ž. gyvenamojoje vietoje buvo rastos ne maistinės ir ne medicininės elektroninės svarstyklės (rastos elektroninės svarstyklės, sveriančios tik 100 g tikslumu), ant kurių narkotines medžiagas įvykio vietoje svėrė patys policijos pareigūnai; kad nei pas R. Ž. paimtuose mobiliuosiuose telefonuose, nei personaliniame kompiuteryje nebuvo ieškoma informacijos, kuri patvirtintų jį įvykdžius jam inkriminuotą BK 260 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Anot kasatorės, apeliacinės instancijos teismas, neįvertinęs šių pirmiau aptartų aplinkybių ir to, kad nebuvo tvirtų įrodymų, jog pats asmuo nevartoja narkotinių medžiagų, kaip yra išaiškinęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-549/2006), negalėjo daryti neginčijamos išvados, kad medžiagos yra laikomos ne asmeniniam tikslui.

Įrodymų vertinimo taisyklių neatitinka ir apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio išvados, jog narkotinių medžiagų platinimo faktą patvirtina R. Ž. gyvenamojoje vietoje rasti rankraštiniai užrašai su konkrečiais piniginiais skaičiavimais. Pasak gynėjos, apeliacinės instancijos teismas neatskleidė minėtų piniginių skaičiavimų turinio ir jų įrodomosios reikšmės, dėl to leistinumo reikalavimų neatitinkantys bylos duomenys iš esmės neteisingai buvo pripažinti R. Ž. kaltumą patvirtinančiais įrodymais.

Kasaciniame skunde pažymėta, kad apeliacinės instancijos teismas savo iniciatyva, t. y, nesant prokuroro prašymo, pakeitė kaltinime nurodytos veikos faktines aplinkybes iš esmės skirtingomis, taip pažeidė BPK 256 straipsnyje nustatytus reikalavimus. Pažymima, kad apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs šią baudžiamąją bylą, nustatė naujas faktines aplinkybes, t. y. kad R. Ž. ne tik neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ir kitaip platinti, įgijo ir laikė didelį kiekį narkotinės medžiagos (kaip nurodyta kaltinamajame akte), bet ir narkotines medžiagas išplatino. Apeliacinės instancijos teismas nepateikė visiškai jokių motyvų, kodėl R. Ž. veika iš neteisėto narkotinių medžiagų įgijimo ir laikymo turint tikslą jas platinti yra performuluota į neteisėtą narkotinių medžiagų įgijimą ir laikymą turint tikslą jas platinti bei narkotinių medžiagų pardavimą.

Atsiliepimu Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras Tomas Meškauskas prašo kasacinius skundus atmesti.

Atsiliepime teigiama, kad tikslas parduoti ar kitaip platinti narkotines medžiagas apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje tinkamai pagrįstas. Teisingai įvertinta, kad viešbučio kambaryje kratos metu rasti daiktai (elektroninės svarstyklės, ant kurių nustatyti kanapių pėdsakai; 14 vienetų polietileninių maišelių, ant kurių vidinių paviršių pastebėti neaiškios kilmės medžiagos likučiai, 2 polietileniniai maišeliai, kurių kiekviename buvo dar po polietileninį maišelį su žalios spalvos augalinės kilmės medžiaga, 4 skirtingų matmenų tuščių polietileninių maišelių pakuotės) tiesiogiai patvirtina, o ne paneigia nuteistojo tikslą platinti draudžiamas medžiagas.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad asmeniniam vartojimui, t. y. vienai dozei užtenka 0,5 g kanapių ir jų dalių (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-5/2011). Tuo tarpu iš pas R. Ž. rastos medžiagos kiekio apytiksliai būtų paruoštos 2588 dozės, kurios, remiantis protingumo kriterijais, negalėtų būti skirtos išimtinai asmeniniam vartojimui. Vien tai, kad byloje nenustatyta narkotinių ar psichotropinių medžiagų pirkėjų, nepaneigia išvados, jog šiomis medžiagomis buvo disponuojama turint tikslą jas platinti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-563/2011).

Prokuroro teigimu, iš apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio turinio matyti, kad jo aprašomojoje dalyje aiškiai ir nedviprasmiškai išanalizuotas BK 260 straipsnio 2 dalies būtinasis požymis – tikslas platinti narkotines medžiagas, šiuo klausimu pateiktos motyvuotos išvados, paneigiančios nuteistojo ir jo gynėjos argumentus. Atsiliepime taip pat pažymėta, kad nėra jokio pagrindo teigti, jog byla išnagrinėta neišsamiai ar padaryti esminiai įrodinėjimo ir veikos perkvalifikavimo tvarkos pažeidimai. Kasatorės teiginiai dėl teisės į gynybą ir rungimosi principo pažeidimų taip pat nepagrįsti.

Prokuroras nesutinka ir su kasatorės argumentu, jog apeliacinės instancijos teismas nustatė naujas faktines aplinkybes ir R. Ž. padarytą nusikaltimą papildė šių medžiagų pardavimo požymiu. Atsiliepime atkreipiamas dėmesys į tai, kad rezoliucinėje skundžiamo nuosprendžio dalyje apeliacinės instancijos teismas aiškiai ir nedviprasmiškai nurodė, jog R. Ž. neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, įgijo ir laikė didelį kiekį narkotinės medžiagos (nuosprendžio 5 psl.), o pardavimo ar kitokio platinimo alternatyvusis požymis R.

Ž. nebuvo inkriminuotas.

Prokuroras taip pat pažymi, kad R. Ž. nusikaltimą padarė nepradėjęs atlikti paskirtos bausmės pagal ankstesnį nuosprendį, tuo tarpu kitoje baudžiamojoje byloje laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką teismas gali įskaityti tik tada, kai bausmės bendrinamos vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi. Kitais atvejais teismas gali į paskirtos bausmės laiką įskaityti tik šioje byloje laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-360/2009). Prokuroro teigimu, apeliacinės instancijos teismas, skirdamas R. Ž. bausmę, pagrįstai neatsižvelgė į nuteistojo nuo 2010 m. spalio 20 d. iki 2012 m. balandžio 20 d. laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką, nes šios procesinės prievartos priemonės buvo paskirtos ne dėl nusikaltimo, už kurį jis nuteistas skundžiamu nuosprendžiu. Todėl nuteistojo argumentus dėl netinkamai paskirtos bausmės prokuroras taip pat laiko nepagrįstais.

Kasaciniai skundai tenkintini iš dalies.

Dėl įrodymų vertinimo ir tikslo platinti narkotines medžiagas nustatymo

Kasacinių skundų argumentai, kad apeliacinės instancijos teismas, nustatęs R. Ž. veikoje tikslą platinti narkotines medžiagas, nesilaikė įrodinėjimo tvarkos, nepagrįsti. Priešingai nei pirmosios instancijos teismo, apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio išvados dėl tikslo platinti narkotines medžiagas pagrįstos byloje esančių įrodymų visuma ir logiškai motyvuotos.

Nusikalstamos veikos padarymo tikslas įrodinėjamas remiantis ne tik kaltininko parodymais, bet ir objektyviais bylos duomenimis. Sprendžiant, ar kaltininkas turėjo tikslą parduoti ar kitaip platinti narkotines ar psichotropines medžiagas, svarbią reikšmę turi šių medžiagų kiekis, jų įgijimo, laikymo, suradimo aplinkybės, paruoštų vartoti dozių skaičius, taip pat tai, ar kaltininkas pats vartoja šias medžiagas, ar anksčiau jas yra platinęs, kiti objektyvūs bylos duomenys (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-113/2011, 2K-618/2010, 2K-166/2010 ir kt.). Neabejotinai vertinami ir paties kaltinamojo versijos realumas ir atitiktis kitiems byloje esantiems duomenims. Apeliacinės instancijos teismas, darydamas išvadą dėl tikslo platinti narkotines medžiagas, pagrįstai atsižvelgė į didelį rastų narkotinių medžiagų kiekį (1294,25 g), šių medžiagų laikymo aplinkybes, polietileninių maišelių ir elektroninių svarstyklių su kanabinoidų pėdsakais suradimo faktus, R. Ž. užrašus su konkrečiais piniginiais skaičiavimais ir kitas aplinkybes. Teismo atkreiptas dėmesys ir į neįtikėtiną paties R. Ž. versiją, kad tiek daug kanapių įsigijo tam, kad galėtų jas pasiimti su savimi į pataisos namus, kur turėjo atlikti laisvės atėmimo bausmę. Tokiomis aplinkybėmis nėra pagrindo abejoti teismo išvada, kad R. Ž. įgijo ir laikė narkotines medžiagas platinimo tikslais. Kasaciniuose skunduose pabrėžiamos aplinkybės (nenustatyti pirkėjai, nerasta grynųjų pinigų, svarstyklės nėra skirtos matuoti gramais ir t. t.) šios išvados nepaneigia, o argumentai dėl vadovavimosi prielaidomis ir rėmimosi atskirais įrodymais, o ne jų visuma, yra deklaratyvūs.

Atmetus kasacinių skundų argumentus dėl nepagrįstai nustatyto tikslo platinti narkotines medžiagas, R. Ž. padarytos nusikalstamos veikos perkvalifikavimas iš BK 259 straipsnio 1 dalies į 260 straipsnio 2 dalį pripažintinas tinkamu baudžiamojo įstatymo taikymu.

Dėl naujų faktinių aplinkybių nustatymo

Nuteistojo R. Ž. gynėjos advokatės kasaciniame skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas, pažeisdamas BPK 256 straipsnyje nustatytus reikalavimus, nustatė naują faktinę aplinkybę, kad R. Ž. ne tik įgijo ir laikė didelį kiekį narkotinės medžiagos, bet ir jas platino. Teisėjų kolegija, patikrinusi šį teiginį, nenustatė jį patvirtinančių duomenų. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nuosprendyje kelis kartus panaudojo formuluotę, kad R. Ž. neteisėtai įgijo, atsigabeno ir laikė didelį kiekį narkotinės medžiagos, turėdamas tikslą ją parduoti ar kitaip platinti. Jokių pardavimo ar kitokio platinimo požymių nuosprendyje nekonstatuota.

Dėl bausmių bendrinimo

R. Ž. kasacinio skundo argumentai dėl neteisingai atlikto bausmių bendrinimo iš dalies pagrįsti.

Apeliacinės instancijos teismas, perkvalifikavęs R. Ž. padarytą nusikalstamą veiką iš BK 259 straipsnio 1 dalies į 260 straipsnio 2 dalį, paskyrė jam devynerių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Ši bausmė, vadovaujantis BK 64 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, turėjo būti subendrinta su Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. balandžio 11 d. nuosprendžiu (pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. birželio 15 d. nuosprendžiu) R. Ž. paskirta bausme. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad apeliacinės instancijos teismas bendrino naują bausmę su visa ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme, t. y. su dvylikos metu laisvės atėmimo bausme, nors, vadovaujantis BK 64 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, tokiais atvejais naujai paskirta bausmė turi būti bendrinama ne su visa ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme, o tik su neatlikta šios bausmės dalimi.

Remiantis BK 64 straipsnio 3 dalimi, t. y. taikant dalinio bausmių sudėjimo būdą, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedama neatliktos bausmės dalis. Jeigu neatliktos bausmės dalis yra didesnė, tai prie jos pridedama nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis. Apeliacinės instancijos teismas, nors ir vadovavosi BK 64 straipsnio 3 dalimi, joje nustatytos anksčiau minėtos taisyklės nesilaikė. Dėl to teismų nuosprendžių dalis dėl bausmių bendrinimo keistina ištaisant padarytą klaidą.

Pažymėtina, kad naujo nuosprendžio priėmimo dieną, t. y. 2013 m. lapkričio 14 d., R. Ž. pagal ankstesnį nuosprendį jau buvo atlikęs bausmės dalį, kurią sudaro dveji metai du mėnesiai (laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2010 m. spalio 20 d. iki 2012 m. balandžio 20 d. ir bausmės atlikimo laikas nuo 2013 m. kovo 14 d. iki 2013 m. lapkričio 14 d.).

Naujo nuosprendžio priėmimo dieną (2013 m. lapkričio 14 d.) jo neatliktos bausmės dalis buvo devyneri metai dešimt mėnesių (Marijampolės pataisos namų 2014 m. spalio 28 d. pažyma Nr. 9/07-18388). Būtent su šia neatliktos bausmės dalimi turėjo būti bendrinama nauju nuosprendžiu paskirta bausmė.

Keičiant teismų nuosprendžius, bausmės bendrintinos taikant dalinio sudėjimo būdą: prie neatliktos bausmės dalies (devynerių metų dešimties mėnesių) pridedama naujai paskirtos bausmės (devynerių metų šešių mėnesių) dalis. Pridedama tokia pat bausmės dalis, kokią buvo pridėjęs apeliacinės instancijos teismas, t. y. ketverius metus. Taip bendrinant galutinė bausmė sumažėja iki trylikos metų dešimties mėnesių laisvės atėmimo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 6 punktu,

n u t a r i a :

Pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 14 d. nuosprendžio ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 20 d. nuosprendžio dalį, kuria, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, R. Ž. paskirta devynerių metų šešių mėnesių bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. birželio 15 d. nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo dvylikai metų bausme ir R. Ž. paskirta subendrinta galutinė bausmė laisvės atėmimas šešiolikai metų.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, R. Ž. paskirtą devynerių metų šešių mėnesių bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. balandžio 11 d. nuosprendžiu (pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. birželio 15 d. nuosprendžiu) paskirtos dvylikos metų laisvės atėmimo bausmės neatlikta devynerių metų dešimties mėnesių dalimi ir paskirti R. Ž. galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą trylikai metų dešimčiai mėnesių. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2013 m. lapkričio 14 d.

Kitų nuosprendžių dalių nekeisti.

Teisėjai Alvydas Pikelis

Aldona Rakauskienė

Olegas Fedosiukas