eAS-895-520/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-895-520/2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02362-2015-4

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.1 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2015 m. rugpjūčio 19 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (kolegijos pirmininkas), Dalios Višinskienės (pranešėja) ir Virginijos Volskienės, teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo pareiškėjo S. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. G. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas S. G. (toliau – ir pareiškėjas) teismui padavė skundą, prašydamas:

1) panaikinti Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro (toliau – ir Generalinis prokuroras) pavaduotojo Dariaus Raulušaičio 2015 m. kovo 25 d. rašte priimtą administracinį sprendimą nenagrinėti pareiškėjo 2015 m. vasario 27 d. skundo ir įpareigoti Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą (toliau – ir Generalinė prokuratūra) Generalinio prokuroro 2014 m. spalio 3 d. įsakymu Nr. 1-198 patvirtinto Asmenų aptarnavimo Lietuvos Respublikos prokuratūroje tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) nustatyta tvarka išnagrinėti pareiškėjo 2015 m. vasario 27 d. skundą;

2) panaikinti Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroro Antano Stepučinsko 2015 m. vasario 2 d. rašte priimtą administracinį sprendimą netenkinti pareiškėjo 2015 m. sausio 11 d. prašyme pateiktų prašymų ir Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Ernesto Vaino 2015 m. vasario 24 d. rašte priimtą administracinį sprendimą atmesti pareiškėjo 2015 m. vasario 17 d. skundą bei įpareigoti Generalinę prokuratūrą išnagrinėti pareiškėjo 2015 m. sausio 11 d. prašymą pagal Europos Tarybos Konvencijos dėl teisės susipažinti su oficialiais dokumentais, Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų įstatymo, Lietuvos Respublikos asmens duomenų apsaugos įstatymo, Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymo (toliau – ir KŽĮ), Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo reikalavimus dalį dėl informacijos pateikimo apie prieš jį nuo 2003 metų pabaigos iki 2014 metų spalio mėnesio vykdytas kriminalinės žvalgybos ar operatyvinės veiklos priemones tuo turiniu ir forma, kurių nedraudžia įstatymai;

3) panaikinti Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroro Antano Stepučinsko 2015 m. vasario 2 d. rašte priimtą administracinį sprendimą netenkinti pareiškėjo 2015 m. sausio 11 d. prašyme pateiktų prašymų ir Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Ernesto Vaino 2015 m. vasario 24 d. rašte priimtą administracinį sprendimą atmesti jo 2015 m. vasario 17 d. skundą bei įpareigoti Generalinę prokuratūrą pagal VAĮ, KŽĮ išnagrinėti pareiškėjo 2015 m. sausio 11 d. prašymo dalį dėl nurodytų duomenų apie pareiškėjo privataus gyvenimo neliečiamumo pažeidimus, nusikalstamus tikslus prieš jį turinčių asmenų kriminalinėje žvalgyboje, kriminalinės žvalgybos ar operatyvinės veiklos priemonėmis surinktų pareiškėjo asmens duomenų neteisėtą panaudojimą.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. balandžio 30 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą.

Teismas, įvertinęs skundo turinį, padarė išvadą, kad pareiškėjas nesutinka su Generalinės prokuratūros prokurorų sprendimais, priimtais išnagrinėjus jo prašymus pateikti informaciją apie prieš pareiškėją ikiteisminio tyrimo metu panaudotas operatyvinės veiklos priemones ir taikant šias priemones gautų ypatingų asmens duomenų panaudojimą. Padaręs išvadą, kad pareiškėjo keliamas ginčas patenka į Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 16 straipsnio 2 dalyje numatytų administracinių teismų kompetencijai nepriskirtinų tirti ginčų kategoriją, teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą (ABTĮ 37 str. 2 d. 1 p.) ir išaiškino pareiškėjui teisę kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą.

III. Pareiškėjas S. G. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutartį ir išspręsti skundo priėmimo klausimą iš esmės.

Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog jis skundžia prokurorų sprendimus nepateikti informacijos, surinktos ikiteisminių tyrimų metu. Pareiškėjas paaiškina, kad Generalinės prokuratūros prašė pateikti informaciją, kuri nesusijusi su ikiteisminiais tyrimais ir juose nebuvo pateikta ar panaudota. Pareiškėjo teigimu, iš skundo turinio matyti, kad jo prašyta pateikti informacija yra susijusi su KŽĮ 5 straipsnyje ir Lietuvos Respublikos operatyvinės veiklos įstatymo (toliau – ir OVĮ) 6 straipsnyje nustatytų žmogaus ir piliečių teisių bei laisvių apsaugos reikalavimais, todėl į Generalinę prokuratūrą kreipėsi prašydamas informacijos, būtinos realizuojant ŽK įstatymo 5 straipsnio 9 dalyje įtvirtintą teisę kreiptis į teismą, kad būtų pritaikyta KŽĮ 5 straipsnio 5 dalis ir atkurtos pažeistos teisės (sunaikinami neteisėtai surinkti ypatingi asmens duomenys) bei atlyginta padaryta žala.

Pareiškėjas nurodo, kad Generalinės prokuratūros, vykdančios kriminalinės žvalgybos (operatyvinės veiklos) priemonių naudojimo teisėtumo kontrolę, prašė pateikti minimaliai būtinus duomenis, susijusius su KŽĮ 5 straipsnio 5 ir 9 dalyse įtvirtintų teisių realizavimu – koks kriminalinės žvalgybos (operatyvinės veiklos) subjektas, kokiu pagrindu ir ar pagal visas privalomas taisykles vykdė kriminalinę žvalgybą (operatyvinę veiklą) prieš pareiškėją, kodėl pareiškėjui nebuvo pranešta apie jas, informacijai nepasitvirtinus. Pareiškėjas paaiškina, jog nežinodamas tokių duomenų, jis negali realizuoti KŽĮ 5 straipsnio 5 ir 9 dalyse įtvirtintų teisių. Pažymi, kad jeigu kriminalinės žvalgybos (operatyvinės veiklos) priemonių naudojimo informacija būtų buvusi pateikta ikiteisminių tyrimų medžiagoje, tokią informaciją jis žinotų, nes su skunde nurodytų ikiteisminių tyrimų medžiaga yra susipažinęs, todėl jo prašytos / prašomos informacijos ikiteisminių tyrimų medžiagoje nėra.

Pareiškėjas teigia, jog pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos. Pareiškėjas taip pat pažymi, kad skundžiamuose Generalinės prokuratūros sprendimuose nurodyta jų apskundimo tvarka atitinka Aprašo taisykles.

Pareiškėjas akcentuoja, jog pagrindinis skundo reikalavimas yra dėl Generalinio prokuroro pavaduotojo, kuris neatliko VAĮ bei Apraše nustatytų privalomų administracinės procedūros veiksmų ir pažeidė Aprašo 64 ir 66 punktų, VAĮ 34 straipsnio 1 dalies bei 36 straipsnio reikalavimus, sprendimo. Pareiškėjas akcentuoja, kad teismo prašo įpareigoti Generalinę prokuratūrą išnagrinėti skundą ir priimti administracinį sprendimą.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Pareiškėjas S. G. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutartį, kuria teismas atsisakė priimti jo skundą ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, nes padarė išvadą, jog pareiškėjo keliamas ginčas patenka į ABTĮ 16 straipsnio 2 dalyje numatytų administracinių teismų kompetencijai nepriskirtinų tirti ginčų kategoriją.

Pareiškėjas su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija nesutinka ir teigia, jog Generalinės prokuratūros prašė pateikti su ikiteisminiu tyrimu nesusijusią informaciją.

Pirmiausia pažymėtina, kad pagal ABTĮ 3 straipsnio 1 dalį administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje. VAĮ 2 straipsnio 1 dalis pateikia viešojo administravimo sąvoką ir numato, kad tai įstatymų ir kitų teisės aktų reglamentuojama viešojo administravimo subjektų veikla, skirta įstatymams ir kitiems teisės aktams įgyvendinti: administracinių sprendimų priėmimas, įstatymų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo kontrolė, įstatymų nustatytų administracinių paslaugų teikimas, viešųjų paslaugų teikimo administravimas ir viešojo administravimo subjekto vidaus administravimas.

ABTĮ 16 straipsnio 2 dalis įtvirtina, jog administracinių teismų kompetencijai inter alia nepriskiriama tirti prokurorų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu, taip pat su sprendimų vykdymu. Toks teisinis reguliavimas yra grindžiamas tuo, kad prokuroro procesinio sprendimo pagrįstumo vertinimas ne baudžiamojoje byloje pažeistų Lietuvos Respublikos Konstitucijos 118 straipsnį, nustatantį, kad valstybinį kaltinimą baudžiamosiose bylose palaiko, baudžiamąjį persekiojimą vykdo ir kvotos organų veiklą kontroliuoja prokurorai. Be to, prokuroro procesinio sprendimo pagrįstumo vertinimas ne baudžiamojoje byloje pažeistų Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo (toliau – ir Prokuratūros įstatymas) normas dėl prokurorų veiklos nepriklausomumo. Prokuroras pagal Prokuratūros įstatymą turi valstybės pareigūno statusą, tačiau administracinių teismų kompetencijai nepriskirta tirti procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu (ABTĮ 16 str. 2 d.). Taigi administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti prokurorų veiksmų, susijusių su veiksmais vykdant teisingumą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-374/2012).

Kita vertus, pabrėžtina, jog Prokuratūros įstatymo 2 straipsnio 2 dalies 8 punkte nustatyta, kad prokuratūra pagal kompetenciją nagrinėja asmenų prašymus, pareiškimus ir skundus. Aprašo 3 punktas numato, jog nagrinėjant asmenų prašymus, pareiškimus ir skundus Aprašo nuostatos taikomos tiek, kiek tų klausimų nereglamentuoja Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas, kiti Lietuvos Respublikos įstatymai ar jų pagrindu priimti teisės aktai (Rekomendacijos dėl ikiteisminio tyrimo pradžios ir jos registravimo tvarkos, Rekomendacijos dėl viešojo intereso gynimo ir kt.). Aprašo 64 punktas nustato, jog pareiškėjas, nesutikdamas su pateiktu atsakymu, turi teisę jį skųsti atsakymą pateikusio prokuroro ar prokuratūros darbuotojo tiesioginiam vadovui. Aprašo 66 punkte nustatyta, jog tiesioginio vadovo, išnagrinėjusio skundą, atsakymas gali būti skundžiamas apygardos administraciniam teismui per vieną mėnesį nuo atsakymo gavimo dienos ABTĮ nustatyta tvarka.

Įvertinusi pareiškėjo Generaliniam prokurorui teikto prašymo bei skundų turinį, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pareiškėjas prašė pateikti abstraktaus pobūdžio informaciją apie prieš jį bei jo šeimos narius taikytas OVĮ bei KŽĮ nustatytas priemones. Pagal šioje administracinės bylos stadijoje byloje esančius duomenis darytina išvada, kad pareiškėjo Generalinei prokuratūrai teiktas prašymas nebuvo susijęs su konkrečiu ikiteisminiu tyrimu. Šiuo argumentu pareiškėjas grindžia ir teismui paduotą skundą. Iš pareiškėjo skundžiamų Generalinės prokuratūros atsakymų: 2015 m. vasario 2 d. sprendimo Nr. 17.2-2254 (b. l. 22–23) bei 2015 m. vasario 24 d. sprendimo Nr. 17.2-2254 (b. l. 15–17) turinio matyti, kad pareiškėjo prašymas bei skundas buvo išnagrinėti vertinant jo teisę bei galimybę gauti prašyme nurodytą informaciją bei pateikti atsisakymo tokią informaciją pateikti argumentai. Generalinio prokuroro pavaduotojo 2015 m. kovo 25 d. sprendimu Nr. 17.2-3636 (b. l. 13) buvo atsisakyta nagrinėti pareiškėjo skundą, nustačius, jog tai pakartotinis skundas.

Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į Aprašo nuostatas bei įvertinusi skunde nurodytas aplinkybes, daro išvadą, kad pareiškėjo skundo priėmimo stadijoje pagal pareiškėjo pateiktus dokumentus, negalima vienareikšmiškai konstatuoti, jog pareiškėjo skundo nagrinėjimas nepriskirtas administracinių teismų kompetencijai dėl to, kad skundu siekiama tirti prokurorų ar ikiteisminio tyrimo veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu.

Priešingai, nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjo skundo reikalavimai yra susiję su prokuratūros, kaip viešojo administravimo subjekto, funkcija ir šiuo aspektu skundas dėl prokuratūros veiksmų gali būti nagrinėjamas administraciniuose teismuose, kad būtų nustatyta, ar skundžiami aktai atitinka VAĮ 8 straipsnio bei Aprašo nuostatas, ar pagrįstai atsakovas atsisakė pareiškėjui teikti jo prašomą informaciją, ar pagrįstai nustatyta, jog pareiškėjo skundas yra kartotinis ir dėl to nutarta jo nenagrinėti. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pagal šiuo metų byloje esančius duomenis, darytina išvada, jog atsakovas pateikdamas atsakymus į pareiškėjo prašymą bei skundus veikė kaip viešojo administravimo subjektas, todėl jo veiksmų teisėtumo ir pagrįstumo vertinimas yra priskirtinas administracinių teismų kompetencijai.

Kaip buvo pažymėta, administracinis teismas sprendžia ginčus viešojo ar vidaus administravimo srityje (ABTĮ 3 str. 1 d.). ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punktas nustato, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat šių subjektų atsisakymo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus.

Atsižvelgusi į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino pareiškėjo skunde keliamus reikalavimus ir nurodė, kad skundas nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama ir pareiškėjo skundo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 141 str. 1 d. 1 p., 142 str. 1 d., 148 str.). Pareiškėjas atskirajame skunde prašo apeliacinės instancijos teismo jo skundo priėmimo klausimą išspręsti iš esmės, tačiau šis reikalavimas netenkinamas, nes pagal ABTĮ 37 straipsnį skundo priėmimo klausimą sprendžia pirmosios instancijos teismas, todėl pareiškėjo skundo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo S. G. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjo skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Arūnas Dirvonas

Dalia Višinskienė

Virginija Volskienė