A-143-1007-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A143-1007/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01659-2013-0

Procesinio sprendimo kategorija 38; 58

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. birželio 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (pranešėjas), Dainiaus Raižio ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų I. V. ir R. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų I. V. ir R. V. skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjai I. V. ir R. V. (toliau – ir pareiškėjai, apeliantai) kreipėsi su skundu (b. l. 1–3) į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydami panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – ir Skyrius) 2013 m. balandžio 12 d. įsakymą Nr. A15-786-(2.1.4-AD15) „Dėl I. V. ir R. V. šeimos įrašymo į Socialinių įgūdžių stokojančių šeimų, auginančių vaikus, sąrašą“ (toliau – ir Įsakymas).

Pareiškėjai nurodė, kad skundžiamu aktu jų šeima buvo įrašyta į Vilniaus miesto socialinių įgūdžių stokojančių šeimų, auginančių vaikus, sąrašą (toliau – ir Sąrašas). Įsakymas priimtas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. gegužės 22 d. įsakymo Nr. 30-995 7.1 punkto ir Socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, įrašymo į sąrašą ar išbraukimo iš sąrašo komisijos (toliau – ir Komisija) 2013 m. balandžio 10 d. posėdžio protokolo Nr. A16-325-(2.1.27-AD15) pagrindu.

Pažymėjo, kad skundžiamame akte konkretus teisinis ir faktinis pagrindas neatskleistas, jame nurodyti dokumentai jiems nepateikti, jie neišklausyti bei nenurodyta skundžiamo akto apskundimo tvarka. Priimant skundžiamą aktą pažeisti Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje įtvirtinti viešojo administravimo principai ir to paties įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatyti reikalavimai individualiam administraciniam aktui. Skundžiamame akte nurodytas teisinis pagrindas yra nekonkretus, apima alternatyvius pagrindus, pažeistas objektyvumo principas.

Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija (toliau – ir atsakovas) atsiliepimu į skundą (b. l. 20–23) prašė atmesti skundą kaip nepagrįstą.

Atsakovas nurodė, kad Skyrius 2013 m. vasario 14 d. gavo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato prašymą Nr. 10-579-3894 skirti 3 vaiko teisių specialistus, nes trijose vietose, kur bus atliekamos kratos, yra mažamečių vaikų.

2013 m. vasario 19 d. pas pareiškėją I. V. buvo atlikta krata, kurios metu buvo nustatyta, kad kartu su pareiškėja gyvena jos šeši nepilnamečiai vaikai ir trys suaugę vaikai. Jauniausiam vaikui 7 metai. Šeima gyvena antisanitarinėmis sąlygomis. Vaikai miega palėpėje ant sumestų čiužinių. Palėpės grindys tiestos plonomis lentomis, jomis vaikštant išsilenkia. Vaikai miegoti į palėpę lipa kopėčiomis.

Skyriaus Pagalbos vaikui organizavimo poskyrio vyriausioji inspektorė (toliau – ir Inspektorė) apsilankymo metu nustatė, jog pareiškėjų šeima gyvena vieno kambario mediniame name be patogumų. Namuose antisanitarinės sąlygos, nėra elementarios tvarkos: kambaryje išmėtyti daiktai, rūbai, indai neplauti, neplautos grindys. Vaikai miega nepritaikytoje miegui patalpoje, į kurią lipa nesaugiomis kopėčiomis. Patalynė nešvari. 2013 m. vasario 22 d. V. buvo surašytas įspėjimas Nr. 920 dėl atsakomybės už vaikų auklėjimą ir vystymąsi, kurį abu pareiškėjai pasirašė, todėl, atsakovo teigimu, įspėjimo pasekmės pareiškėjams buvo žinomos.

2013 m. kovo 22 d. V. buvo surašytas pakartotinio šeimos aplankymo aktas Nr. A715-1914(2.13.2.26-AD15), iš kurio matyti, kad situacija šeimoje nepasikeitė, išaiškinta, kad tėvai pažeidžia prigimtinę vaikų teisę visapusiškai ir harmoningai vystytis saugioje, švarioje bei stabilioje aplinkoje. Buvo pasiūlyta kreiptis dėl socialinio būsto skyrimo. Pareiškėjai buvo įspėti, kad remiantis 2012 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. 30-1005 sudarytos komisijos posėdyje bus svarstomas klausimas dėl jų šeimos įrašymo į Vilniaus miesto socialinių įgūdžių stokojančių šeimų, auginančių vaikus, sąrašą. Teisines pasekmes sukelia komisijos nutarimas, ne įspėjimas.

Atsakovas teigė, kad įspėjimas pagrįstas nustatytais faktais bei Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalimi, Vaiko teisių konvencijos 18 straipsnio 1 dalimi, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 3 straipsniu, 4 straipsnio 7 dalimi, 11 straipsniu.

Atkreipė dėmesį, kad, vadovaujantis Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. 30-1005 „Dėl socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, įrašymo į sąrašą ar išbraukimo iš sąrašo komisijos sudarymo ir komisijos darbo reglamento patvirtinimo“, Komisija turi teisę kviesti į posėdžius savivaldybės administracijos darbuotojus ir įstaigų atstovus (t. y. mokyklų atstovus, socialinės paramos centro atstovus, policijos pareigūnus). Komisijos darbo reglamentas nenumato kviesti šeimas į posėdį.

Komisijos 2013 m. balandžio 10 d. posėdyje buvo svarstomas klausimas dėl pareiškėjų šeimos įrašymo į Sąrašą. Įvertinus visas aplinkybes ir pranešimus iš Šv. Kristoforo progimnazijos, viešosios įstaigos Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų, bendru sutarimu buvo nutarta I. V. ir R. V. šeimą įrašyti į Vilniaus miesto socialinių įgūdžių stokojančių šeimų, auginančių vaikus, sąrašą. Nurodė, kad šeimos įrašymas į Sąrašą yra prevencinė pagalbos šeimai priemonė. Be to, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. gegužės 22 d. įsakymu Nr. 30-995 patvirtintame Šeimos įrašymo į socialinių įgūdžių stokojančių šeimų, auginančių vaikus, sąrašą ir išbraukimo iš jo tvarkos apraše (toliau – ir Aprašas) nėra numatyta Komisijos sprendimo ir Įsakymo įrašyti į Sąrašą apskundimo tvarka.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. lapkričio 11 d. sprendimu (b. l. 147–150) atmetė pareiškėjų skundą kaip nepagrįstą.

Teismas pažymėjo, kad pagal Aprašo 11 punktą informacija apie šeimą per 5 darbo dienas perduodama centrui, jog socialinis darbuotojas nustatytų socialinių paslaugų poreikį šeimai, tęstų darbą su šeima, teikdamas jai socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo paslaugas bei kitą reikalingą socialinę pagalbą. Šio Aprašo 12.4 punktas numato, kad skyriaus specialistas organizuoja kompleksinę pagalbą šeimai, bendradarbiauja su centro darbuotojais, švietimo ir ugdymo, asmens sveikatos priežiūros įstaigomis, teisėsaugos institucijomis, kitomis valstybės ir savivaldybių institucijomis ar įstaigomis, nevalstybinėmis organizacijomis, keičiantis informacija apie šeimą ir rengiant žinybinius susitikimus. Byloje nėra duomenų, kad Apraše nustatyti įrašymo į sąrašą tikslai yra įgyvendinami, šeimai yra teikiamos socialinių darbuotojų paslaugos ir kad būtų keičiamos vaikų gyvenimo sąlygos (gyvenamosios patalpos pritaikymas gausiai šeimai), keliami tėvų ir vaikų socialiniai įgūdžiai buityje ir panašiai.

Teismas nustatė, kad šeima pagrįstai yra įrašyta į nurodytą Sąrašą. Siekiant įgyvendinti įrašymo keliamus tikslus, būtina šiuos tikslus sukonkretinti su pareiškėjų šeimos poreikiais, šeimai būtiną pagalbą derinti su nustatytomis institucijomis, sudaryti socialinių įgūdžių buityje ugdymo planą. Pirmosios instancijos teismas nenustatė duomenų, kad skundžiamu įsakymu būtų nepagrįstai suvaržytos pareiškėjų teisės ir pareigos ar įsakymas priimtas nepagrįstai, nesant teisinio pagrindo. Ta aplinkybė, kad Įsakyme nenurodyta jo apskundimo tvarka, nėra sukonkretintos nurodytos alternatyvos, nedaro jo neteisėtu. Bylos duomenimis, šeima stokoja socialinių įgūdžių, negeba gyvenamosios patalpos pritaikyti tinkamam nepilnamečių vaikų gyvenimui, todėl skundžiamo Įsakymo priėmimas yra teisėtas pagrindas tolimesniems savivaldos institucijų veiksmams, siekiant sudaryti tinkamas sąlygas vaikams augti ir vystytis, įgyvendinti.

Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 59, 60 straipsnių nuostatos nustato, kad už vaiko teisių apsaugą reglamentuojančių įstatymų bei kitų teisės aktų vykdymo kontrolę ir priežiūrą atsako vaiko teisių apsaugos kontrolierius pagal savo kompetenciją. Vaiko teisių apsaugą savivaldybėse garantuoja atitinkamos savivaldybių tarybos, vietos savivaldos vykdomosios institucijos, vaiko teisių apsaugos institucijos (tarnybos), policijos nepilnamečių (jaunimo) reikalų inspektoriai, taip pat mokyklos ir kitos institucijos, kurios rengia ir įgyvendina vaiko teisių apsaugos, vaikų teisės pažeidimų prevencijos priemones. Teismas pažymėjo, kad vaikų teisių įgyvendinimas ir priežiūra priklauso vaiko teisių apsaugos institucijoms ir jis yra tęstinio pobūdžio. Ginčijamas sprendimas sukuria teises ir pareigas tiek pareiškėjams, tiek savivaldos institucijoms, įgyvendinant vaikų teisių apsaugą, reglamentuotą teisės aktuose.

III. Pareiškėjai apeliaciniu skundu (b. l. 154–166) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 11 d. sprendimą ir patenkinti skundą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Pagal Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalį, individualus administracinis teisės aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Nei iš skundžiamo akto, nei iš pridėto rašto neaišku, kurią konkrečią Aprašo 7.1 punkte nurodytų sąlygų nustatė atsakovas. Taip yra suvaržyta pareiškėjų teisė teikti paaiškinimus, įrodinėti, gintis. Teismas įvertino šią aplinkybę kaip „neesminę“ bei pats sukonkretino, kad pareiškėjai nesugeba gyvenamosios patalpos pritaikyti nepilnamečių vaikų gyvenimui, jiems trūksta socialinių įgūdžių.

2. Teismo sprendimas neatitinka Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 87 straipsnio 4 dalies reikalavimų, nes neaišku, kokias aplinkybes teismas laiko nustatytomis, kokiomis aplinkybėmis grindžiamos teismo išvados dėl socialinių įgūdžių stokos bei nesugebėjimo pritaikyti gyvenamosios patalpos nepilnamečių gyvenimui, nenurodyta, kuo pasireiškia socialinių įgūdžių stoka. Jų šeima yra aktyvi, bendruomeniška, pilietiška, dorai išauklėjo vaikus, dalinasi savo įgūdžiais su kitais visuomenės nariais. Gyvenamosios patalpos ar miegamojo, jo baldų ypatybės, kopėčių naudojimas neatskleidžia socialinių šeimos įgūdžių. Teismas nevertino byloje surinktų įrodymų – charakteristikų, atsiliepimų iš vaikų mokymo įstaigų, atestatų, pažymėjimų, padėkos raštų. Teismas taip pat nenurodė, kokie konkretūs gyvenamosios patalpos trūkumai nustatyti, kodėl negalima naudotis medinėmis kopėčiomis, kaip nustatyta „nepritaikyta miegui patalpa“. Neaišku, kokiais įrodymais remiantis padarytos teismo išvados.

3. Teismas pažeidė viešojo administravimo objektyvumo principą, pareiškėjų ir jų vaikų teisę būti išklausytiems. Vaiko teisių apsaugos inspektorė šeimos aplankymo aktus surašė biurokratiškai, nesusipažinusi su šeimos gyvenimo aplinkybėmis, jos teiginiai apie vaikų išskirtinius gabumus leidžia manyti, kad jie psichoemociškai „nesveiki“. Atsakovo atstovė teismo posėdyje pripažino, kad vaikai aktyvūs, gabūs, nors pakartotinio aplankymo akte buvo nurodyta priešingai.

4. Teisėjai buvo šališki ir neobjektyvūs, ribodami klausimus atsakovui, nenustatė faktinių aplinkybių ir neleido jų išsiaiškinti, neapklausė liudytojos, nes abejojo pareiškėjų šeimos narių objektyvumu, nors atsakovo kompetencija ir priimto akto teisėtumu teisėjai neabejojo patys ir ragino neabejoti pareiškėjus, taigi buvo pažeista pareiškėjų teisė į teisingą teismą.

5. Pagal Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus administracinio akto priėmimo motyvai turi būti nurodyti pačiame administraciniame akte, o ne teismo sprendime. Be to, teismo sprendime pateikti teisiškai nereikšmingi motyvai dėl atsakovo veiksmų po įrašymo į sąrašą. Pareiškėjai turi teisę žinoti, kokių socialinių įgūdžių jiems trūksta, kokius gyvenamosios patalpos trūkumus reikia pašalinti, kad jų šeima būtų išbraukta iš Sąrašo.

Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 174–178) prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

Atsakovas nurodo, kad ginčijamas aktas pagrįstas nustatytais faktais – tvarkos stoka, antisanitarinės sąlygos, bei teisės aktų normomis. Šeimos įrašymas į Sąrašą vertintina kaip prevencinė pagalbos šeimai priemonė. Teismas pagrįstai nurodė, kad pareiškėjų šeima teisėtai įrašyta į Sąrašą. Šeima visiškai nebendradarbiauja su socialiniais darbuotojais sprendžiant jų problemas bei norint suteikti pagalbą dėl gyvenamosios patalpos sutvarkymo. Skundžiamas įsakymas yra pagrįstas ir nevaržo pareiškėjų teisių ir pareigų. Vaiko teisių apsaugą reglamentuoja šie teisės aktai: Konstitucija saugo pagrindines vaiko, kaip žmogaus, teises, teisę į normalų fizinį, protinį, dvasinį, socialinį vystymąsi ir kt. (Konstitucijos 38, 39, 41 str.), Civilinio kodekso trečiosios knygos „Šeimos teisė“ XI skyriaus normos apibrėžia tėvų valdžią vaikams (pirmasis skirsnis), vaikų teises ir pareigas (antrasis skirsnis) ir kt., Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas nustato pagrindines vaiko teises, laisves bei pareigas, šių teisių ir laisvių apsaugos bei gynimo svarbiausias garantijas ir kt., Vaiko teisių konvencija įtvirtina pagrindinius principus vaiko auklėjimo srityje ir pripažįsta kiekvieno vaiko teisę turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, dvasiniam ir socialiniam vystymuisi, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatos yra aktualios, kai sprendžiami vaiko teisinės padėties, vaiko ir šeimos, vaiko ir visuomenės santykio klausimai. Pažymi, kad vaiko teisių įgyvendinimas yra tęstinio pobūdžio.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinis skundas tenkintinas.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 137 straipsnis nustato, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, t. y. nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma.

Pareiškėjai apeliaciniame skunde pateikė prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka. Prašymą grindė tikrovę atitinkančių faktų nustatymu. Teisėjų kolegija, įvertinusi prašymo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka argumentus, atsižvelgusi į tai, kad pareiškėjų pozicija byloje jiems rūpimais klausimais į bylą pateiktuose procesiniuose dokumentuose (skunde pirmosios instancijos teismui, apeliaciniame skunde), taip pat kitų bylos proceso dalyvių pozicija dėl pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo ir bylos esmės išdėstyta išsamiai ir aiškiai, nenustatė būtinumo skirti žodinį bylos nagrinėjimą, todėl pareiškėjų apeliacinį skundą išnagrinėjo rašytinio proceso būdu.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2013 m. balandžio 12 d. įsakymo Nr. A15-786-(2.1.4-AD15), kuriuo pareiškėjų I. V. ir R. V. šeima įrašyta į Socialinių įgūdžių stokojančių šeimų, auginančių vaikus, sąrašą. Šis įsakymas priimtas vadovaujantis Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. gegužės 22 d. įsakymu Nr. 30-995 patvirtinto Šeimos įrašymo į socialinių įgūdžių stokojančių šeimų, auginančių vaikus, sąrašą ir išbraukimo iš jo tvarkos aprašo 7.1 punkto ir Socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, įrašymo į sąrašą ar išbraukimo iš sąrašo komisijos 2013 m. balandžio 10 d. posėdžio protokolo Nr. A16-325-(2.1.27-AD15) pagrindu.

Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra konstatavęs, kad Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus.

Aprašo 7.1 punkte nustatyta, kad į socialinių įgūdžių stokojančių šeimų sąrašą šeima įrašoma dėl šių priežasčių: turi socialinių ir ekonominių sunkumų: skurdžios šeimos gyvenimo sąlygos, nedarbas, sunki finansinė padėtis, gali būti naudojamas fizinis, psichologinis smurtas prieš nepilnamečius ar jų akivaizdoje, tėvai arba vienas iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas, yra nemotyvuoti ar nepakankamai motyvuoti rūpintis šeimos gerove, dėl to yra nepakankamai užtikrinama vaiko teisė į gyvenimo sąlygas, būtinas jo fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi.

Aprašo bendrosios nuostatos paaiškina socialinių įgūdžių sąvoką – tai asmens gebėjimas sugyventi su kitais asmenimis ir grupėmis, užmegzti ir plėtoti tarpasmeninius ryšius, ieškoti kompromisų, konstruktyviai spręsti konfliktus, mokytis ir kurti kartu su kitais, siekti bendro tikslo, dalyvauti tautos ir bendruomenės kultūriniame, pilietiniame gyvenime, gerbti demokratinės visuomenės gyvenimo principus ir vertybes, rūpintis aplinka. Tame pačiame Apraše apibrėžiama socialinių įgūdžių stokojančios šeimos sąvoka. Tai – šeima, kurioje auga vaikų iki 18 metų, kurioje tėvai arba vienas iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas, dėl socialinių įgūdžių stokos negali įgyvendinti savo vaiko teisių ir teisėtų interesų, nesutaria dėl vaiko auklėjimo, priežiūros ir ugdymo, kurioje dėl išgyvenamos krizės gali būti naudojamas fizinis, psichologinis smurtas prieš nepilnamečius ar jų akivaizdoje, kurioje gali būti piktnaudžiaujama alkoholiu, narkotinėmis, toksinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis ir kuriai reikalinga įvairiapusė socialinio darbuotojo socialinė pagalba.

Atsižvelgus į socialinių mokslų pateikiamus įvairius socialinių įgūdžių apibrėžimus, darytina išvada, kad socialiniai įgūdžiai suprantami kaip gebėjimai sugyventi su kitais asmenimis ir jų grupėmis, užmegzti bei plėtoti tarpasmeninius ryšius, rasti kompromisą, konstruktyviai spręsti konfliktus, prisitaikyti visuomenėje ir elgtis pozityviai, individų gebėjimas susidoroti su kasdienio gyvenimo poreikiais ir problemomis.

Darytina išvada, kad šeimos įrašymo į socialinių įgūdžių stokojančių šeimų, auginančių vaikus, sąrašą pagrindai yra dėl socialinių įgūdžių stokos nemokėjimas tinkamai prižiūrėti vaikų ar dėl tokių įgūdžių stokos negalėjimas tinkamai prižiūrėti vaikų. Be to, nemokėjimas ar negalėjimas dėl socialinių įgūdžių stokos tinkamai prižiūrėti vaikų turi kelti pavojų vaikų fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi bei saugumui.

Vaikų teisių apsaugos skyriaus 2013 m. balandžio 10 d. protokolas Nr. A16-325-(2.1.27-AD15) (toliau – ir Protokolas) laikytinas ginčijamo individualaus akto faktiniu pagrindu, t. y. jame nurodyti duomenys privalo patvirtinti teisės normų numatytą pagrindą, sąlygojantį šeimos įrašymą į socialinių įgūdžių stokojančių šeimų, auginančių vaikus, sąrašą.

Minėtame Protokole yra užfiksuotos faktinės aplinkybės – netvarkinga ir nešvaru, netinkamos sąlygos poilsiui, sunki materialinė padėtis. Tačiau socialiniai įgūdžiai taip, kaip jie pateikti Aprašo naudojamų sąvokų paaiškinime, bei taip, kaip jie lingvistine prasme suprantami pateiktuose apibrėžimuose, nenurodomi. Kolegija, įvertinusi bylos medžiagą (šeimos charakteristikos (b. l. 48–49, 52–66), vaikų charakteristikos (b. l. 67, 70–75), padėkos, diplomai, pažymėjimai (b. l. 80–142)), pripažįsta, kad Protokole pateikti duomenys nepatvirtina pareiškėjų socialinių įgūdžių stokos. Šeima yra aktyvi, bendruomeniška, dalijasi savo įgūdžiais su kitais visuomenės nariais, draugiška, kūrybiška. Tiek mokymosi įstaigų, tiek sveikatos priežiūros įstaigų atstovai nurodė, kad pareiškėjai rūpinasi savo vaikais (b. l. 31, 35, 179). Pažymėtina, kad Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2013 m. gegužės 2 d. rašte Nr. A121-9744(2.1.19)-SR2 (b. l. 38–39), be kita ko, nurodyta, kad pareiškėjai maksimaliai pritaikė turimą mažą būstą šeimai gyventi. Kolegija pastebi, kad šiuo atveju yra svarbus valinis momentas, t. y. pareiškėjų valia suteikti vaikams fizinį, dvasinį, protinį, dorovinį vystymąsi bei saugumą. Atsakovo nurodytos aplinkybės, nepriklausančios nuo pareiškėjų valios, tokios, kaip mažas būstas, sunki materialinė padėtis, nėra pakankamas argumentas įrašyti pareiškėjus į socialinių įgūdžių stokojančių šeimų, auginančių vaikus, sąrašą, ypač atsižvelgiant į aukštus žmogaus privataus gyvenimo apsaugos standartus ir ypatingą šios sferos pažeidžiamumą, asmeninio bei šeiminio gyvenimo socialinį jautrumą.

Atsakovo argumentas, kad pareiškėjų šeimos įrašymas į Sąrašą vertinamas kaip prevencinė pagalbos šeimai priemonė, o tikslas yra organizuoti šiai šeimai socialinių paslaugų teikimą, įvertinus Protokolo turinį, yra nepagrįstas. Kolegija daro išvadą, kad nėra aišku, ką nulėmė socialinių įgūdžių stoka – ar pareiškėjų nemokėjimą, ar negalėjimą tinkamai prižiūrėti vaikus, taip pat koks pavojus kilo vaikų fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi bei saugumui.

Pirmosios instancijos teismas neišanalizavo ir neįvertino, ar yra teisinis pagrindas pareiškėjų šeimą įrašyti į Sąrašą. Teismas sprendime pasisakė apie suteiktinas socialinių įgūdžių paslaugas, taikytinas ateityje, jau po šeimos įrašymo į Sąrašą, tačiau netyrė faktinių, objektyvių aplinkybių, kurioms esant (nesant) šeima turi (ar neturi) būti įtraukta į Sąrašą, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas.

Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjai dėl būsto sąlygų pagerinimo ar didesnio gyvenamojo būsto gavimo gali kreiptis į Vilniaus miesto savivaldybę ir nebūdami įrašyti į socialinių įgūdžių stokojančių šeimų, auginančių vaikus, sąrašą.

Išanalizavus nurodytas aplinkybes ir jas įvertinus, daroma išvada, kad objektyvių duomenų, neginčytinai patvirtinančių, kad pareiškėjai, besirūpindami savo vaikais, neturi socialinių įgūdžių, nenustatyta. Remdamasi minėtais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2013 m. balandžio 12 d. įsakymas Nr. A15-786-(2.1.4-AD15), kuriuo pareiškėjai įrašyti į socialinių įgūdžių stokojančių šeimų, auginančių vaikus, sąrašą, yra neteisėtas bei nepagrįstas, todėl naikintinas.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a :

Pareiškėjų I. V. ir R. V. apeliacinį skundą patenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 11 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2013 m. balandžio 12 d. įsakymą Nr. A15-786-(2.1.4-AD15) „Dėl I. V. ir R. V. šeimos įrašymo į Socialinių įgūdžių stokojančių šeimų, auginančių vaikus, sąrašą“ panaikinti.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Anatolijus Baranovas

Dainius Raižys

Skirgailė Žalimienė