A-492-1905-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A492 -1905/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05855-2013-2

Procesinio sprendimo kategorija 16.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. lapkričio 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan ir Virginijos Volskienės (pranešėja), teismo posėdyje apeliacine ir rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. kovo 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. L. skundą atsakovui Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas E. L. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu (b. l. 1-7), prašydamas panaikinti atsakovo Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Tarnyba) direktoriaus 2013 m. rugsėjo 23 d. įsakymą Nr. P1-127 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo Aukštaitijos nacionalinio parko ir Labanoro regioninio parko direktoriui E. L.“ (toliau – ir Įsakymas, ginčijamas įsakymas).

Pareiškėjas nurodė, jog ginčijamu įsakymu jam buvo paskirta tarnybinė nuobauda nustačius, kad Aukštaitijos nacionalinio parko direkcija ir Labanoro regioninio parko direkcija iš dalies neefektyviai valdė, naudojo ir disponavo valstybės turtu, valdomu patikėjimo teise ir išnuomotu privatiems asmenims, taip pat nesilaikė teisės aktų reikalavimų, nustatančių valstybės turto valdymą. Pareiškėjas kaltinamas tuo, kad leido nuomininkui pasibaigus nuomos sutarties terminui naudotis neatlygintinai valstybės turtu, t. y. sąmoningai neveikė valstybės naudai.

Paaiškino, kad 2001 m. liepos 4 d. tarp Aukštaitijos nacionalinio parko direkcijos ir R. P. L. buvo sudaryta valstybei nuosavybės teise priklausančių ir patikėjimo teise Direkcijos valdomų pastatų: turistų prieglaudos, esančios Vaišniūnų kaime, Ignalinos rajone, ir ūkio pastato (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)) nuomos sutartis Nr. 27 (toliau – ir nuomos sutartis). Nuomos terminas dešimt metų, t. y. nuo 2001 m. liepos 4 d. iki 2011 m. liepos 3 d. Bendra nuomos suma metams nurodyta 4 390,67 Lt, įskaitant PVM.

Šalių 2003 m. gegužės 12 d. prie negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties sudarytu papildomu susitarimu Nr. S-25 (toliau – ir papildomas susitarimas), be kita ko, susitarta, kad jeigu pasibaigus nuomos sutarties terminui ir susumavus nuomininko atliktų ir įskaitytų darbų vertę, paaiškėja, kad nuomininko atliktų darbų vertė viršija sutartyje nurodytą nuomos mokestį per visą sutarties galiojimo laikotarpį, nuomotojas įsipareigoja pratęsti patalpų nuomos sutartį arba grąžinti susidariusį skirtumą nuomininkui. Pareiškėjas pažymėjo, kad R.

P. L. Aukštaitijos nacionalinio parko direkcijos 2006 m. lapkričio 15 d. raštu Nr. 2-729 informuotas, kad Direkcija nori patikslinti ir suderinti kai kurias prievoles, nustatytas negyvenamųjų patalpų nuomos sutartyje, kadangi papildomo susitarimo Nr. S-25 6 punktas prieštarauja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gruodžio 14 d. nutarimo Nr. 1524 „Dėl valstybės ir savivaldybių ilgalaikio materialiojo turto nuomos“ 3.5 punktui, kuris nustato, kad sprendimus dėl valstybės turto nuomos privačiam subjektui sutikus, nuomininkas gali atlikti turto kapitalinio remonto arba rekonstravimo darbus (pagerinti turtą), pritaikydamas turtą savo veiklai; sutikimas dėl nuomininko teisės atlikti kapitalinio remonto arba rekonstravimo darbus (pagerinti turtą) duodamas raštu, jį pasirašo sprendimus dėl valstybės turto nuomos priimančio subjekto įgaliotas asmuo, tik su sąlyga, kad išlaidos būtų įskaitytos į nuompinigius ir neviršytų nuompinigių sumos, susidarančios per visą nuomos laikotarpį; susitarimo 6 punktas prieštarauja minėto Vyriausybės nutarimo 3.6 punktui, kad turtas gali būti išnuomotas ne ilgesniam, kaip 10 metų laikotarpiui.

Pasibaigus sutartyje numatytam nuomos sutarties terminui Direkcija informavo nuomininką apie nuomos sutarties pabaigą ir paprašė atlaisvinti patalpas. Iš viso nuomininkui buvo siųsti penki raštai. Nuomininkui nesutikus to padaryti Direkcija 2013 m. birželio 13 d. kreipėsi su ieškiniu į teismą. Tvirtina, kad Direkcija išnaudojo visas teisines priemones kaip civilinių nuomos teisinių santykių dalyvis bandydama susitarti su nuomininku, taip pat nurodo, jog nuomos sutartis netapo neterminuota, kaip teigia atsakovas, o baigėsi savaime suėjus terminui.

Teigia, kad sužinojęs apie papildomo susitarimo prieštaravimą teisės aktų nuostatoms negalėjo vienašališkai pakeisti šio susitarimo, kad tam reikalinga dviejų šalių valia, o nuomininkas tokios valios nepareiškė, todėl pareiškėjo veiksmuose nėra neteisėto neveikimo. Pažymėjo, kad tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadoje nurodytas neigiamas pasekmes sąlygojo ne pareiškėjo, o ankstesnio vadovo sudaryti sandoriai (pareiškėjas į Direkcijos direktoriaus pareigas paskirtas 2005 m. kovo 30 d.), o pareiškėjo veiksmai buvo nukreipti į teisei priešingų pasekmių šalinimą.

Tvirtino, kad pačiai Tarnybai nuo 2008 m. buvo žinoma apie papildomo susitarimo ydingumą, todėl nesutinka, jog tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo diena yra tarnybinio nusižengimo tyrimo išvados pateikimo Tarnybos direktoriui diena, t. y. 2013 m. rugpjūčio 19 d., ir mano, kad tarnybinė nuobauda paskirta pasibaigus tokios nuobaudos paskyrimo terminui. Mano, kad tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadoje nepagrįstai nurodoma, jog nėra pareiškėjo atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir tokia aplinkybe nurodo, tai, kad nuomos sutarties pasibaigimo laikotarpiu Direkcijoje nebuvo juristo, kuris turėtų užtikrinti Direkcijos veiksmų teisėtumą, kadangi paskelbus konkursą neatsirado norinčių pretenduoti į šią vietą.

Tvirtino, kad paskirta tarnybinė nuobauda yra per griežta ir neatitinka tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadoje nurodytų aplinkybių.

Tarnyba pateikė atsiliepimą į skundą (b. l. 91-104), prašydama skundą atmesti.

Atsakovas nesutiko, kad pareiškėjas išnaudojo visas galimybes, siekdamas užtikrinti valstybės turto valdymo principų įgyvendinimą, t. y. nuo 2006 m. lapkričio 15 d., kuomet raštu išreiškė savo poziciją dėl papildomo susitarimo prieštaravimo poįstatyminiams teisės aktams iki nuomos sutarties pabaigos, nevykdė jokių veiksmų, kad šis susitarimas būtų pripažintas negaliojančiu ir būtų sudarytas naujas susitarimas. Pareiškėjas taip pat laiku nesikreipė į teismą dėl Direkcijos patikėjimo teise valdomo turto, ko pasėkoje nuomininkas neatlygintinai naudojosi turtu sukeldamas materialinius nuostolius valstybei. Užuot ėmęsis visų įmanomų priemonių, kad nuomos sutartis pasibaigtų suėjus joje nustatytam terminui, pareiškėjas sutarčiai pasibaigus pasirašė nuomos mokesčio užskaitymo aktą. Tokiais savo veiksmais pareiškėjas neužtikrino teisės aktų vykdymo kontrolės, laiku nesiėmė priemonių šalinti galimai susidarančių teisės aktų nesilaikymo padarinių. Tokį pareiškėjo neveikimą atsakovas laikė tęstinio pobūdžio. Atsakovas mano, kad nėra pareiškėjo atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Atsakovo nuomone, tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas – skirta pagrįstai, kadangi buvo atsižvelgta į padaryto tarnybinio nusižengimo mastą.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. kovo 19 d. sprendimu (b. l. 167-181) pareiškėjo skundą tenkino. Panaikino Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus 2013 m. rugsėjo 23 d. įsakymą Nr. P1-127 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo Aukštaitijos nacionalinio parko ir Labanoro regioninio parko direktoriui E. L.“.

Teismas nustatė, kad 2001 m. liepos 4 d. tarp Aukštaitijos nacionalinio parko direkcijos ir R. P. L. buvo sudaryta valstybei nuosavybės teise priklausančių ir patikėjimo teise Direkcijos valdomų pastatų: turistų prieglaudos, esančios Vaišniūnų kaime, Ignalinos rajone, ir ūkio pastato (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)) nuomos sutartis Nr.

27. Nuomos terminas dešimt metų, t. y. nuo 2001 m. liepos 4 d. iki 2011 m. liepos 3 d. Bendra nuomos suma metams nurodyta 4 390,67 Lt, įskaitant PVM. Šalys 2003 m. gegužės 12 d. prie negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties sudarė papildomą susitarimą Nr. S-25, kurio 2.1 punktu pastatų nuomotojas įsipareigojo gauti leidimą daiktų remontui ir rekonstrukcijai. Šio susitarimo 2.2 punktu nuomininkas įsipareigojo paruošti projektą pastato rekonstrukcijai, atlikti pastato kapitalinio remonto ir rekonstrukcijos darbus. Susitarimo 4 punktu numatyta statinio rekonstrukciją atlikti trimis etapais.

Susitarimo 6 punkte nustatyta, kad jeigu pasibaigus nuomos sutarties terminui ir susumavus nuomininko atliktų ir įskaitytų darbų vertę, paaiškėja, kad nuomininko atliktų darbų vertė viršija sutartyje nurodytą nuomos mokestį per visą sutarties galiojimo laikotarpį, nuomotojas įsipareigoja pratęsti patalpų nuomos sutartį arba grąžinti susidariusį skirtumą nuomininkui. Ignalinos rajono savivaldybės administracija Aukštaitijos nacionalinio parko direkcijai išdavė statybos leidimą Nr. 46/NR turistų prieglaudos kapitaliniam remontui.

Nuomininkas 2003 m. lapkričio 26 d. pateikė Aukštaitijos nacionalinio parko direktoriui prašymą pasirašyti jo dėl statinio rekonstrukcijos pirmame etape turėtų išlaidų ir nuomos mokesčio įskaitymo aktą. Rašte nurodė, kad pirmajam statinio rekonstrukcijos etapui išleido 93172,26 Lt. 2004 m. gruodžio 13 d. nuomininkas pateikė Aukštaitijos nacionalinio parko direkcijai prašymą pasirašyti jo turėtų išlaidų statinio rekonstravimui antrame etape ir sutarties nuomos mokesčio įskaitymo aktą, nurodydamas, kad 2004 metais antrajame statinio rekonstrukcijos etape išleista 8731,83 Lt.

Aukštaitijos nacionalinio parko direkcija su nuomininku pasirašė nuomos mokesčio užskaitymo aktus (2006-12-19 Nr. 2-802, 2007-12-28 Nr. 2-694, 2008-12-31 Nr. 2-727, 2010-12-22 Nr. 2-885, 2011-07-18 Nr. 2-460, 2013-02-08 Nr. 2-138, 2005-12-14 Nr. 2-857, 2004-12-23 Nr. 2-677, 2003-12-01 Nr. 2-489 (b. l. 55-60, 80-81). R. P. L. Aukštaitijos nacionalinio parko direkcijos 2006 m. lapkričio 15 d. raštu Nr. 2-729 informuotas, kad Direkcija nori patikslinti ir suderinti kai kurias prievoles, nustatytas negyvenamųjų patalpų nuomos sutartyje. Rašte pažymima, kad papildomo susitarimo Nr. S-25 6 punktas prieštarauja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gruodžio 14 d. nutarimo Nr. 1524 „Dėl valstybės ir savivaldybių ilgalaikio materialiojo turto nuomos“ 3.5 punktui, kuris nustato, kad sprendimus dėl valstybės turto nuomos privačiam subjektui sutikus, nuomininkas gali atlikti turto kapitalinio remonto arba rekonstravimo darbus (pagerinti turtą), pritaikydamas turtą savo veiklai; sutikimas dėl nuomininko teisės atlikti kapitalinio remonto arba rekonstravimo darbus (pagerinti turtą) duodamas raštu, jį pasirašo sprendimus dėl valstybės turto nuomos priimančio subjekto įgaliotas asmuo, tik su sąlyga, kad išlaidos būtų įskaitytos į nuompinigius ir neviršytų nuompinigių sumos, susidarančios per visą nuomos laikotarpį.

Šiame rašte taip pat nurodoma, kad susitarimo 6 punktas prieštarauja minėto Vyriausybės nutarimo 3.6 punktui, kad turtas gali būti išnuomotas ne ilgesniam, kaip 10 metų laikotarpiui. Šiuo raštu turto nuomininkas taip pat informuojamas, kad jo 2006 m. lapkričio 6 d. prašymo dėl išlaidų įskaitymo į nuomos mokestį Direkcija patenkinti negali, todėl, kad nuomininkas, prieš atlikdamas remonto darbus, išlaidų nesuderino su nuomotoju, kuo pažeidė nuomos sutarties 4.1.2 punktą. Direkcija 2011 m. liepos 18 d. raštu Nr. 2-460 informavo R.

P. L., kad baigėsi 2001 m. liepos 4 d. nuomos sutarties terminas. Prašoma nuomininko iki 2011 m. rugpjūčio 1 d. atlaisvinti nuomotas patalpas ir jas perduoti pagal perdavimo – priėmimo aktą. Direkcija 2012 m. rugsėjo 20 d. raštu Nr. 2-749 įspėjo R. P. L., kad 2012 m. gruodžio 19 d. bus nutraukta nuomos sutartis, prašo iki nurodytos dienos atlaisvinti nuomotas patalpas. Direkcijos 2012 m. lapkričio 5 d. raštu Nr. 2-865 nuomininkas įspėjamas, kad praėjus trims mėnesiams nuo įspėjimo įteikimo dienos, bus nutraukta nuomos sutartis, iš nuomininko iki sutarties nutraukimo dienos reikalaujama atlaisvinti nuomojamas patalpas.

Direkcija 2012 m. rugsėjo 20 d. raštu Nr. 2-749 įspėjo nuomininką, kad 2012 m. gruodžio 19 d. bus nutraukta nuomos sutartis, prašo iki nurodytos dienos atlaisvinti nuomotas patalpas. Nuomininkas R. P. L. 2013 m. sausio 3 d. raštu Nr. 01/2013 ir 2013 m. vasario 14 d. raštu Nr. 02/2013 iš Aukštaitijos nacionalinio parko ir Labanoro regioninio parko direkcijos pareikalauja atlyginti turto pagerinimo išlaidas.

Valstybės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus 2013 m. birželio 6 d. įsakymu Nr. V-148 „Dėl komisijos ištirti Aukštaitijos nacionalinio parko ir Labanoro regioninio parko direkcijai patikėjimo teise perduoto valstybės turto valdymą, naudojimą ir disponavimą juo sudarymo“ buvo sudaryta komisija, kuri 2013 m. liepos 15 d. surašė išvadą Nr. V6-4, kurioje Tarnybos vadovei pasiūlė pradėti Aukštaitijos nacionalinio parko ir Labanoro regioninio parko direktoriui tarnybinio nusižengimo tyrimą, taip pat pasiūlė minėto parko direktoriui, atsižvelgdama į šioje išvadoje išdėstytas aplinkybes, pradėti tarnybinį patikrinimą dėl asmenų, kurie atsakingi už patikėjimo teise valdomo valstybės turto valdymą.

Aukštaitijos nacionalinio parko ir Labanoro regioninio parko direktoriaus 2013 m. liepos 24 d. įsakymu Nr. 1-35 „Dėl komisijos tarnybinio patikrinimo vykdymui sudarymo“ sudaryta komisija 2013 m. rugpjūčio 2 d. surašė išvadą Nr. V2-21, kuria nustatė, kad Direkcijoje nėra specialisto, atsakingo už patikėjimo teise valdomo valstybės turto valdymą, kad pagal pareigybines funkcijas už nuomos sutarties vykdymo priežiūrą atsakingas vyr. specialistas (juristas), kurio nuo 2010 m. rugpjūčio 2 d. iki 2011 m. gruodžio 15 d. nebuvo ir šiuo laikotarpiu nebuvo paskirtas asmuo, atsakingas už nuomos sutarties vykdymo priežiūrą. Taip pat nustatyta, kad pasibaigus nuomos sutarties galiojimo terminui, Direkcijos specialistai ėmėsi veiksmų dėl nuomos sutarties vykdymo priežiūros ir nuomininkui atsisakius atlaisvinti patalpas, 2013 m. vasario 4 d. ieškinys paduotas teismui.

Valstybės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus 2013 m. liepos 19 d. įsakymu Nr. V-203 sudarytos komisijos 2013 m. rugsėjo 18 d. išvadoje Nr. V6-7 „Dėl E. L. tarnybinio nusižengimo“ (toliau – ir Išvada) nurodoma, kad pareiškėjas, būdamas Aukštaitijos nacionalinio parko ir Labanoro regioninio parko direktoriumi, padarė tarnybinį nusižengimą, pažeisdamas Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktų nuostatas, Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 8-1 straipsnio nuostatas, nustatančias valstybės turto valdymo principus, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gruodžio 14 d. nutarimo Nr. 1524 „Dėl valstybės ir savivaldybių ilgalaikio materialiojo turto nuomos“ 3.6 punktą, pagal kurį valstybės turtas negali būti išnuomotas ilgesniam nei dešimties metų laikotarpiui, tuo sukeldamas neigiamas pasekmes – nuo 2011 m. liepos 3 d. iki Išvados teikimo dienos nuomininkas R. P. L. neatlygintinai naudojosi valstybės turtu – turistų prieglauda. Išvadoje komisija pasiūlė Tarnybos direktoriui skirti pareiškėjui tarnybinę nuobaudą – griežtą papeikimą.

Ištyręs byloje esančius įrodymus teismas sprendė, kad komisijos 2013 m. rugsėjo 18 d. išvadoje Nr. V6-7 „Dėl E. L. tarnybinio nusižengimo“ pagrįstai spręsta, jog pareiškėjas padarė tarnybinį nusižengimą. Pažymėjo, kad pareiškėjas nuo sužinojimo fakto apie papildomo susitarimo prieštaravimą imperatyvioms teisės normoms paaiškėjimo dienos (2006-11-15) iki ieškinio pateikimo teismui dienos (2013-06-18) nesiėmė jokių priemonių, siekdamas apginti viešąjį interesą. Tačiau teismas nustatė, kad šiuo atveju pareiškėjui nuobauda paskirta pasibaigus Valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje nustatytam 6 mėnesių tarnybinės nuobaudos skyrimo terminui. Vertino, kad pažeidimas baigtas 2011 m. liepos 3 d., kai pasibaigė tarp Aukštaitijos nacionalinio parko direkcijos ir R. P. L. sudarytos statinių nuomos sutarties galiojimas, todėl sprendė, kad pareiškėjui negalėjo būti skirta tarnybinė nuobauda nuo jos padarymo praėjus 6 mėnesiams.

III. Atsakovas pateikė apeliacinį skundą (b. l. 187-191), kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. kovo 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą –pareiškėjo skundą atmesti.

Atsakovas pažymi, kad Tarnybos direktoriaus 2013 m. birželio 6 d. įsakymu Nr. V-148 buvo sudaryta komisija Aukštaitijos nacionalinio ir Labanoro regioninio parko direkcijai patikėjimo teise perduoto turto valdymui, naudojimui ir disponavimui juo ištirti, ir galimas pareiškėjo tarnybinis nusižengimas paaiškėjo jai pateikus 2013 m. liepos 15 d. išvadą Nr. V6-4, todėl teismas nepagrįstai taikė 6 mėnesių tarnybinės nuobaudos skyrimo terminą, kadangi tokiu atveju taikoma Valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta išimtis ir naikinamasis tarnybinės nuobaudos skyrimo terminas yra treji metai nuo nusižengimo padarymo dienos. Nesutinka su teismo pozicija, kad pažeidimas buvo baigtas 2011 m. liepos 3 d., kai pasibaigė nuomos sutarties terminas ir tvirtina, jog pareiškėjo neveikimas vertintinas kaip tęstinis pažeidimas, kuris tęsėsi nuo 2011 m. liepos 3 d. iki tos dienos, kai Direkcija 2013 m. birželio 18 d. kreipėsi į teismą pateikdama ieškinį dėl nuomos sutarties. Tarnybai apie ieškinio pareiškimą buvo pranešta 2013 m. liepos 19 d. Atsakovas pažymi, kad tik atlikus išsamų tyrimą buvo nustatyta, jog pareiškėjas neužtikrino jam pavestų pareigų vykdymo ir taip pažeidė jo veiklą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas. Laikosi nuomonės, kad tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo diena laikytina 2013 m. rugsėjo 18 d. Išvados įteikimo Tarnybos direktoriui diena.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Ginčo esmė

Nagrinėjamos apeliacine tvarka administracinės bylos dalyką sudaro tarnybinės atsakomybės taikymo terminų tinkamas nustatymas ir taikymas.

Valstybės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus 2005 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. 7P „Dėl E. L. skyrimo Aukštaitijos nacionalinio parko direktoriumi“ pareiškėjas nuo 2005 m. balandžio 7 d. paskirtas į šio parko direktoriaus pareigas.

Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktorius 2013 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. P1-127 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo Aukštaitijos nacionalinio parko ir Labanoro regioninio parko direktoriui E. L.“ buvo pripažinta, kad E. L. padarė tarnybinį nusižengimą, nurodytą 2013 m. rugsėjo 18 d. išvadoje Nr. V6-7 ir jam paskirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas.

Valstybės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus 2013 m. liepos 19 d. įsakymu Nr. V-203 sudarytos komisijos 2013 m. rugsėjo 18 d. išvadoje Nr. V6-7 „Dėl E. L. tarnybinio nusižengimo“ konstatuota, kad pareiškėjas, būdamas Aukštaitijos nacionalinio parko ir Labanoro regioninio parko direktoriumi, padarė tęstinio pobūdžio tarnybinį nusižengimą, sąmoningai vengė pakeisti teisės aktams prieštaraujantį papildomą 2003 m. gegužės 12 d. susitarimą Nr. S-25 prie 2001 m. liepos 4 d. nuomos sutarties Nr. 27, sąmoningai vengė informuoti nuomininką apie nuomos sutarties pabaigą, nesilaikė Tarnybos 2009 m. sausio 14 d. rašte Nr. V3-2.8-56 pateiktų rekomendacijų: nesilaikė ne trumpesnio kaip 10 dienų termino informavimui apie nuomos sutarties pasibaigimą; išlaidas, nesuderintas su nuomotoju, toliau įskaitė į nuomos mokestį (tarp jų 2011 m. liepos 18 d. aktu Nr. 2-460 ir 2013 m. vasario 8 d. aktu Nr. 2-138); neatsižvelgiant į siųstus raštus nuomininkui, nesiėmė laiku ir griežtesnių veiksmų, siekiant atgauti nuomininko neteisėtai valdomas negyvenamąsias patalpas (ieškinys teismui buvo pateiktas tik 2013 m. birželio 18 d.); leido nuomininkui naudotis valstybės turtu neatlygintinai, t. y. nemokant nustatyto nuomos mokesčio; padaryta išvada, kad parko direktorius pažeidė Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktų nuostatas, Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 8-1 straipsnio nuostatas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gruodžio14 d. nutarimo Nr. 1524 „Dėl valstybės ir savivaldybių ilgalaikio materialiojo turto nuomos“ 3.6 punkto nuostatas, tuo sukeldamas neigiamas pasekmes – nuo 2011 m. liepos 3 d. iki Išvados teikimo dienos nuomininkas R. P. L. neatlygintinai naudojosi valstybės turtu – turistų prieglauda. Išvadoje Tarnybos direktoriui komisija, vadovaudamasi Valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio 3 dalies 3 punktu bei tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-06-25 nutarimu Nr. 977, 13 punktu, pasiūlė pareiškėjui skirti tarnybinę nuobaudą – griežtą papeikimą.

Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas 2014 m. kovo 19 d. sprendimu panaikino Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus 2013 m. rugsėjo 23 d. įsakymą Nr. P1-127 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo Aukštaitijos nacionalinio parko ir Labanoro regioninio parko direktoriui E. L.“, padarė išvadą, kad nuobauda buvo paskirta praleidus Valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje numatytą 6 mėnesių terminą, kuris skaičiuojamas nuo nusižengimo padarymo dienos. Tarnybinio nusižengimo padarymo momentą teismas siejo su Aukštaitijos nacionalinio parko direkcijos ir R. P. L. sudarytos statinių nuomos sutarties galiojimas pasibaigimu 2011 m. liepos 3 d.

Apeliaciniu skundu atsakovas su šia išvada nesutiko, teigė, kad turėtų būti taikomas Valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje nustatytas trejų metų nuobaudos skyrimo naikinamasis terminas, nes nusižengimas paaiškėjo tik tarnybos direktoriaus 2013 m. birželio 6 d. įsakymu Nr. V-148 sudarytai komisijai atlikus tarnybinį tyrimą. Nusižengimo paaiškėjimo diena laikytina tarnybinio nusižengimo tyrimo komisijos 2013 m. rugsėjo 18 d. išvados Nr. V6-7 įteikimo Tarnybos direktoriui diena. Be to, mano, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino, jog pažeidimas yra tęstinis, kuris truko nuo 2011 m. liepos 3 d. , kai pasibaigė nuomos sutarties terminas, iki 2013 m. birželio 18 d., kai Direkcija kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl nuomos sutarties pasibaigimo.

Tarnybinės atsakomybės taikymo terminai

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į apeliacinio skundo argumentus, bylos pobūdį bei Administracinių bylų teisenos įstatymo 136 straipsnio reikalavimus, pažymi, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina tiek apskųstosios, tiek neapskųstosios sprendimo dalių teisėtumą ir pagrįstumą, taip pat sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tų asmenų atžvilgiu, kurie skundo nepadavė, teismo nesaisto apeliacinio skundo argumentai, ir jis privalo patikrinti visą bylą.

Valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnio 1 dalis (2012 m. birželio 5 d. įstatymo Nr. XI-2041 red.) įtvirtina, kad tarnybinė nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo dienos, neįskaitant laiko, kurį valstybės tarnautojas nebuvo darbe dėl ligos, buvo komandiruotėje arba atostogavo, o iškėlus baudžiamąją bylą arba Seimo kontrolieriui atliekant tyrimą, taip pat atliekant tarnybinį ar kitą kompetentingos institucijos patikrinimą, tarnybinio nusižengimo tyrimą šio straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytu atveju – ne vėliau kaip per du mėnesius nuo baudžiamosios bylos nutraukimo arba teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, Seimo kontrolieriaus pažymos surašymo, tarnybinio ar kito kompetentingos institucijos patikrinimo užbaigimo, motyvuotos išvados apie tyrimo rezultatus šio straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytu atveju surašymo dienos. Tarnybinio nusižengimo tyrimas pradedamas valstybės tarnautoją į pareigas priėmusio asmens arba, jeigu valstybės tarnautoją į pareigas priima Seimas, Vyriausybė, savivaldybės taryba, – Seimo Pirmininko, Ministro Pirmininko, savivaldybės mero iniciatyva arba kai jie gauna oficialią informaciją apie valstybės tarnautojo tarnybinį nusižengimą. Jeigu įsiteisėjusiame teismo sprendime konstatuota, kad valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga pažeidė įstatymus ar kitus teisės aktus, šioje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje turi būti pradėtas valstybės tarnautojų, dėl kurių galimos kaltės buvo padaryti įsiteisėjusiame teismo sprendime konstatuoti įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimai, tarnybinio nusižengimo tyrimas. Tarnybinė nuobauda neskiriama, jeigu nuo nusižengimo padarymo dienos praėjo 6 mėnesiai, išskyrus atvejus, kai tarnybinis nusižengimas nustatomas atliekant auditą, piniginių ar kitokių vertybių reviziją (inventorizaciją) arba kai Seimo kontrolierius atlieka tyrimą, taip pat kai atliekamas tarnybinis ar kitas kompetentingos institucijos patikrinimas, tiriamas tarnybinis nusižengimas šio straipsnio 2 dalyje numatytais atvejais. Šiais atvejais tarnybinė nuobauda skiriama ne vėliau kaip per trejus metus nuo nusižengimo padarymo dienos.

Tikslaus apibrėžimo, kas laikoma nusižengimo paaiškėjimo diena, nei VTĮ, nei Tarnybinių nuobaudų skyrimo taisyklės nepateikia. Tačiau aiškindamas VTĮ 30 straipsnio 1 dalį, Vyriausiasis administracinis teismas ne kartą nurodė, jog tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo diena yra ta diena, kai motyvuota tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada pateikiama valstybės tarnautoją į pareigas priėmusiam asmeniui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, nagrinėjant bylas dėl tarnybinių ginčų, apibendrinimas (II dalis), LVAT biuletenis, Nr. 25, 2013 m. p. 560, LVAT 2012 m. balandžio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-2193/2012).

Jei nėra pagrindo taikyti įstatyme nustatytų išimčių, Valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje numatytas bendrasis 6 mėnesių terminas skaičiuojamas nuo nusižengimo padarymo dienos, o jo praleidimas paskirtą nuobaudą savaime daro negaliojančią. Šis terminas yra naikinamasis, jis negali būti sustabdomas, pratęsiamas ar atnaujinamas, išskyrus įstatyme numatytas išimtis (2012 m. birželio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-2373/2012).

Tarnybinio patikrinimo reikšmė

Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas turėjo taikyti Valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje numatytą išimtį, kai tarnybinis nusižengimas nustatomas atliekant auditą, piniginių ar kitokių vertybių reviziją (inventorizaciją) arba kai Seimo kontrolierius atlieka tyrimą, taip pat kai atliekamas tarnybinis ar kitas kompetentingos institucijos patikrinimas ir tarnybinės nuobaudos skyrimui taikyti trejų metų terminą nuo nusižengimo padarymo dienos, nes su nuomos sutarties pasibaigimu susiję pažeidimai paaiškėjo atlikto tarnybinio tyrimo metu, tai patvirtina Valstybės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus 2013 m. birželio 6 d. įsakymu Nr. V-148 „Dėl komisijos ištirti Aukštaitijos nacionalinio parko ir Labanoro regioninio parko direkcijai patikėjimo teise perduoto valstybės turto valdymą, naudojimą ir disponavimą juo sudarymo“ sudarytos komisijos 2013 m. liepos 15 d. išvada Nr. V6-4.

Sprendžiant, ar tarnybinis nusižengimas buvo nustatytas atliekant tarnybinį patikrinimą, turėtų būti išnagrinėti byloje surinkti duomenys ir įvertinta, ar tarnybinio patikrinimo metu paaiškėjo nauji faktai, naujos aplinkybės, kurie atsakovui nebuvo žinomi ir negalėjo būti žinomi anksčiau, ar padarytiems pažeidimams išaiškinti buvo reikalingas specialus tyrimas, ar tokie faktai buvo akivaizdūs (2014 m. rugpjūčio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-1159/2014). Reikšmingomis aplinkybėmis ir faktais pripažintini tik tokie, kurie patenka į tarnybinio nusižengimo, už kurį pareiškėjui taikyta tarnybinė atsakomybė, sudėtį.

Kaip jau buvo minėta, pareiškėjui tarnybinė nuobauda buvo paskirta remiantis tarnybinio nusižengimo tyrimo komisijos 2013 m. rugsėjo 18 d. išvada Nr. V6-7 „Dėl E. L. tarnybinio nusižengimo“. Išvadoje nurodoma, kad Direkcijoje nėra asmens, kuris vadovaudamasis pareigybės aprašymu atsakytų už Direkcijos patikėjimo teise valdomo valstybės turto valdymą, todėl, vadovaujantis Direktoriaus pareigybės aprašymo 7.3 punktu, kuris nustato, kad Direktorius sprendžia Direkcijos kompetencijai priklausančius klausimus ir yra tiesiogiai atsakingas už Direkcijai pavestų uždavinių įgyvendinimą, funkcijų atlikimą, tarnybinio nusižengimo tyrimo komisija nustatė, kad Aukštaitijos nacionalinio parko ir Labanoro regioninio parko direktorius yra tiesiogiai atsakingas už Direkcijai perduoto valstybės turto valdymą, naudojimą ir disponavimą juo.

Išvada konstatuota, kad pareiškėjas, būdamas Aukštaitijos nacionalinio parko ir Labanoro regioninio parko direktoriumi, padarė tarnybinį nusižengimą, pažeidė Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 (laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų) ir 4 (tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku atlikti pavedamas užduotis) punktų nuostatas, Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 8-1 straipsnio (valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo principai) nuostatas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gruodžio14 d. nutarimo Nr. 1524 „Dėl valstybės ir savivaldybių ilgalaikio materialiojo turto nuomos“ 3.6 punkto nuostatas, tuo sukeldamas neigiamas pasekmes – nuo 2011 m. liepos 3 d. iki išvados teikimo dienos nuomininkas R.

P. L. neatlygintinai naudojosi valstybės turtu – turistų prieglauda. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gruodžio14 d. nutarimo Nr. 1524 „Dėl valstybės ir savivaldybių ilgalaikio materialiojo turto nuomos“ 3.6 punktas įtvirtina, kad valstybei nuosavybės teise priklausantis ilgalaikis materialusis turtas gali būti išnuomojamas ne ilgesniam kaip 10 metų laikotarpiui. Pasibaigus nuomos sutarties terminui, su nuomininku, visiškai įvykdžiusiu pagal nuomos sutartį prisiimtas pareigas, nuomos sutartis gali būti atnaujinta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka.

Valstybės turto valdytojas privalo užtikrinti, kad sutarties atnaujinimo atveju bendra nuomos trukmė nebūtų ilgesnė kaip 10 metų. Valstybės turto valdytojas baigiantis sutarties terminui turi imtis veiksmų, kurie užkirstų kelią sutarčiai tapti neterminuota. Valstybės turto valdytojas turi sutartyje įsipareigoti, kad praneš nuomininkui apie šio teisę sudaryti sutartį naujam terminui ne vėliau kaip prieš mėnesį.

Tarnybinio nusižengimo tyrimo komisijos 2013 m. rugsėjo 18 d. išvada Nr. V6-7 buvo konstatuota, kad tarnybinis nusižengimas buvo tęstinis, nes pareiškėjas dar 2006 m., žinodamas apie papildomo susitarimo negaliojimą bei nuomos sutarties pažeidimą, nesiėmė priemonių pakeisti teisės aktams prieštaraujančio susitarimo bei nuo 2011 m. liepos 3 d. vengė imtis priemonių užtikrinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gruodžio 14 d. nutarimo Nr. 1524 „Dėl valstybės ir savivaldybių ilgalaikio materialiojo turto nuomos“ 3.6 punkte įtvirtinto maksimalaus 10 metų valstybės turto nuomos termino. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tarnybinio nusižengimo tyrimo komisijos konstatuotus faktus, nustatyto pažeidimo teisinę kvalifikaciją išvadoje, sprendžia, kad pareiškėjui tarnybinė atsakomybė taikoma už nurodytų tarnybą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimą, pasireiškusį neveikimu (nuo 2006 m. žinodamas apie papildomo susitarimo neteisėtumą bei nuomos sutarties pažeidimą, nesiėmė priemonių pakeisti teisės aktams prieštaraujančio susitarimo bei nuo 2011 m. liepos 3 d. vengė imtis priemonių užtikrinti nuomos sutarties nutraukimą – neatsižvelgiant į siųstus raštus nuomininkui, nesiėmė laiku ir griežtesnių veiksmų, siekiant atgauti nuomininko neteisėtai valdomas negyvenamąsias patalpas; leido nuomininkui naudotis valstybės turtu neatlygintinai, t. y. nemokant nustatyto nuomos mokesčio), bei neteisėtais veiksmais (išlaidas, nesuderintas su nuomotoju, toliau įskaitė į nuomos mokestį, tarp jų 2011 m. liepos 18 d. aktu Nr. 2-460 ir 2013 m. vasario 8 d. aktu Nr. 2-138).

Teisėjų kolegija pažymi, kad Valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos išimties, numatančios galimybę taikyti naikinamąjį trejų metų tarnybinės nuobaudos skyrimo terminą, skaičiuojamą nuo nusižengimo padarymo dienos, taikymas turi būti grindžiamas objektyviomis priežastimis, kurios patvirtintų, kad atsakovas Tarnyba iki tarnybinio patikrinimo 2013 m. liepos 15 d. išvados Nr. V6-4 gavimo neturėjo duomenų ir negalėjo žinoti apie galimai neteistus pareiškėjo veiksmus (neveikimą). Tarnybinio patikrinimo formalus atlikimas tais atvejais, kai tarnybinę atsakomybę taikantis subjektas turi pakankamai duomenų apie galimai padarytą tarnybinį nusižengimą, kurie sudaro pagrindą iš karto pradėti tarnybinio nusižengimo tyrimą, negali būti pagrindu taikyti tarnybinį nusižengimą padariusiam asmeniui išimtinius, žymiai ilgesnius tarnybinės atsakomybės terminus. Be to, pažymėtina, kad ir tarnybinio patikrinimo metu nustačius pažeidimus, VTĮ 30 straipsnio 1 dalis įpareigoja sprendimą dėl tarnybinės nuobaudos taikymo priimti per 2 mėnesius.

Analizuojant administracinėje byloje surinktus įrodymus bei atsakovo parengtoje tarnybinio nusižengimo tyrimo 2013 m. rugsėjo 18 d. išvadoje Nr. V6-7 nurodytus faktus, patvirtinančius pareiškėjo galimai netinkamą tarnybos funkcijų atlikimą (neveikimu ir neteisėtais veiksmais), matyti, kad Tarnyba apie juos turėjo žinoti anksčiau, negu 2013 m. birželio 6 d. įsakymu Nr. V-148 sudaryta komisija atliko tarnybinį patikrinimą.

Byloje pateikiamo Tarnybos 2009 m. sausio 14 d. rašto Nr. V3-2.8-56 (b. l. 138) turinys patvirtina, kad 2008 m. buvo atliktas turistų prieglaudos nuomos dokumentų tyrimas ir atsakovui buvo žinoma apie nuomos sutarties sąlygas, terminus, nuomos sutarties pažeidimą bei papildomo susitarimo 6 punkto prieštaravimą teisės aktams. Direkcija į Tarnybą dėl turistų prieglaudos Vaišniūnų kaime tolesnio panaudojimo, perdavimo Valstybės turto fondui pasibaigus nuomos sutarčiai 2011 m. liepos mėnesį kreipėsi raštais 2010 m. rugsėjo 9 d. Nr. 2-659, 2012 m. sausio 3 d. Nr. 2-5, 2013 m. vasario 22 d. Nr. 2-169 (b. l. 140, 142, 144), Tarnybos nuomonė dėl turto panaudojimo buvo išreikšta 2010 m. spalio 20 d. raštu Nr. V3-6.11-1638 (b. l. 141), 2012 m. vasario 3 d. raštu Nr. (2-2)-V3-238-(6.11) (b. l. 143) ir 2013 m. balandžio 9 d. raštu Nr. (2-2)-V3-902-(6.11). Direkcija 2013 m. balandžio 22 d. raštu Nr. 2-334 „Dėl nekilnojamojo turto tolesnio panaudojimo“ informavo Tarnybą, kad šiuo metu negali perduoti ginčo nekilnojamojo turto, nes buvęs nuomininkas nesutinka perduoti patalpų, reikalauja atlyginti turto pagerinimo išlaidas (b. l. 128, 129). Prie šio rašto buvo pridėtas ir nuomininko R. P. L. 2013 m. vasario 14 d. raštas (b. l. 72-73), kuriame, be kita ko, nurodyta, kad pagal suderintas sumas yra pasirašyti nuomos mokesčio užskaitymo aktai, paskutinis – 2013 m. vasario 13 d. Kitu Direkcijos raštu – 2013 m. gegužės 30 d. Nr. 2-503 Tarnyba buvo išsamiai informuota apie Direkcijos veiksmus įspėjant nuomininką dėl nuomos sutarties nutraukimo, prie rašto buvo pridėta 2011 m. – 2013 m. su nuomininku vykęs susirašinėjimas.

Taigi Tarnybos 2009 m. sausio 14 d. raštas Nr. V3-2.8-56 bei minėtas susirašinėjimas patvirtina, kad apie faktus, kuriais grindžiama pareiškėjo tarnybinė atsakomybė, t. y. kad jis sąmoningai vengė pakeisti teisės aktams prieštaraujantį papildomą 2003 m. gegužės 12 d. susitarimą Nr. S-25 prie 2001 m. liepos 4 d. nuomos sutarties Nr. 27, sąmoningai vengė informuoti nuomininką apie nuomos sutarties pabaigą, nesilaikė Tarnybos 2009 m. sausio 14 d. rašte Nr. V3-2.8-56 pateiktų rekomendacijų: nesilaikė ne trumpesnio kaip 10 dienų termino informavimui apie nuomos sutarties pasibaigimą; išlaidas, nesuderintas su nuomotoju, toliau įskaitė į nuomos mokestį (tarp jų 2011 m. liepos 18 d. aktu Nr. 2-460 ir 2013 m. vasario 8 d. aktu Nr. 2-138); neatsižvelgiant į siųstus raštus nuomininkui, nesiėmė laiku ir griežtesnių veiksmų, siekiant atgauti nuomininko neteisėtai valdomas negyvenamąsias patalpas (ieškinys teismui buvo pateiktas tik 2013 m. birželio 18 d.); leido nuomininkui naudotis valstybės turtu neatlygintinai, t. y. nemokant nustatyto nuomos mokesčio;

Tarnybai turėjo būti žinoma anksčiau, negu nurodoma apeliaciniame skunde. Apelianto nurodomos 2013 m. birželio 6 d. įsakymu Nr. V-148 „Dėl komisijos ištirti Aukštaitijos nacionalinio parko ir Labanoro regioninio parko direkcijai patikėjimo teise perduoto valstybės turto valdymą, naudojimą ir disponavimą juo sudarymo“ sudarytos komisijos 2013 m. liepos 15 d. išvadose Nr. V6-4 nėra nustatyta iš esmės jokių naujų reikšmingų pareiškėjo tarnybinei atsakomybei kilti faktų, kurių tarnyba nebūtų žinojusi iki šios komisijos sudarymo.

Tarnyba turėjo pakankamai duomenų pradėti tarnybinio nusižengimo tyrimą, jos diskrecijai prieš tai papildomai atlikti tarnybinį patikrinimą nėra kvestionuojama, tačiau toks pasirinkimas negali lemti į tarnybinę atsakomybę traukiamo asmens reikšmingo padėties pabloginimo ir atsakomybės taikymo žymiai ilgesniu – trejų metų nuo neteisėtų veiksmų atlikimo – terminu. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų sąmoningai nuslėpęs reikšmingus faktus, klastojęs duomenis ir pan., jo visi veiksmai buvo vieši, Tarnyba turėjo galimybę bet kuriuo metu susipažinti su aktualiomis ginčo nuomos sutarties vykdymo ar jos nutraukimo aplinkybėmis.

Formalus tarnybinio patikrinimo atlikimas dėl aplinkybių, kurios iš esmės yra žinomos, neatitinka teisės normose (VTĮ 30 str. 1 d.) įtvirtinto teisėto tikslo, nagrinėjamu atveju nebuvo būtinas, neturi ir negali teisės taikymo adresatui sukelti neproporcingų pasekmių. Todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismui nebuvo faktinio pagrindo atsižvelgti į šios tarnybinio patikrinimo komisijos sudarymo faktą bei jos pateiktas išvadas, tuo pačiu nebuvo pagrindo taikyti Valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje numatyto išimtinio 3 metų termino, skaičiuojamo nuo nusižengimo padarymo dienos, tarnybinei nuobaudai skirti.

Tarnybinės atsakomybės terminų skaičiavimas ir taikymas tęstinių pažeidimų atveju

Kitas apeliacinio skundo argumentas, kuriuo grindžiamas Tarnybos nesutikimas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, yra susijęs su pareiškėjo galimai padarytų pažeidimų pobūdžio vertinimu. Tarnyba nesutinka su teismo pozicija, kad pažeidimas buvo baigtas 2011 m. liepos 3 d., kai pasibaigė nuomos sutarties terminas, ir teigia, jog pareiškėjo neveikimas vertintinas kaip tęstinis pažeidimas, kuris tęsėsi nuo 2011 m. liepos 3 d. iki tos dienos, kai Direkcija 2013 m. birželio 18 d. kreipėsi į teismą, pateikdama ieškinį dėl nuomos sutarties.

Teisės teorijoje teisės pažeidimai skirstomi į paprastus ir sudėtinius, o pagal veikos pobūdį – į vienkartinius bei tęstinius. Sudėtinis tęstinis nusižengimas – tai dažniausiai keletas veikų, kurių kiekviena atskirai paėmus taip pat yra nusižengimas. Tęstinis nusižengimas laikomas baigtu padarius pirmą neteisėtą veiksmą ir trunka tol, kol pats pažeidėjas nutraukia šiuos veiksmus arba kompetentingos valstybės institucijos pareigūnas nustato teisės pažeidimo faktą. Kai subjektas nevykdo tam tikros teisinės pareigos, tęstinis pažeidimas yra trunkamojo pobūdžio ir baigiasi, kai subjektas pareigą įvykdo arba pažeidimą nutraukia kompetentinga institucija ar pareigūnas. Tokiais atvejais pažeidimo padarymo diena sutampa su jo pabaigos diena (LVAT 2013 m. gruodžio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A552-2171/2013).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje aptariant tęstinio tarnybinio nusižengimo atvejus, ne kartą buvo pažymėta, kad tais atvejais, kai padaryti pažeidimai savo esme yra tam tikrų įstatymuose bei kituose teisės aktuose nustatytų pareigų neatlikimas, neveikimas, kuris savo pobūdžiu yra tęstinis pažeidimas, tokie nusižengimai trunka iki įvykdomas įstatymo ar kitų teisės aktų nustatytas reikalavimas ( LVAT 2012 m. rugsėjo 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-1889/2012, LVAT 2005 m. gegužės 27 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A10-593/2005).

Panašios pozicijos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis teismas, nagrinėdamas tęstinių darbo drausmės pažeidimų atvejus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2004 m. spalio 13 d. nutartyje byloje Nr. 3K-3-503/2004 pažymėjo, jog sprendžiant, ar drausminė nuobauda darbuotojui už tęstinį darbo drausmės pažeidimą paskirta Darbo įstatymų kodekso numatyto šešių mėnesių termino ribose, nustatytina, ar darbdavio nurodomas darbuotojo padarytas nusižengimas buvo pašalintas ir kada tai buvo padaryta. Jeigu darbuotojas veiksmais ar neveikimu padaro tęstinį nusižengimą, tai DK 159 straipsnio 2 dalyje (DK 241 straipsnio 2 dalyje) numatyto termino drausminei nuobaudai skirti skaičiavimas prasideda nuo tokių veiksmų (neveikimo) nutraukimo arba pabaigimo savo noru.

Apeliantas pagrįstai nurodo, kad dalis pareiškėjo galimai padarytų nusižengimų yra tęstinio pobūdžio, todėl sprendžiant jo tarnybinei atsakomybei taikytinų terminų skaičiavimo klausimą, kiekviena jo neteisėta veika ar neveikimas turi būti aptariamas individualiai. Pirmosios instancijos teismas, sutapatindamas pareiškėjo pažeidimo pabaigą su nuomos sutartyje numatyto pastatų nuomos termino pabaiga, tokios savo išvados niekaip nemotyvavo, iš esmės liko neįvertinta kiekvieno tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadoje nurodyto pažeidimo pobūdis, trukmė, pažeidimo fakto nustatymo momentas, tuo pačiu nepagrįsta, kaip taikytinas terminas kiekvienam pažeidimui.

Dalis nurodomų pažeidimai – sąmoningas vengimas pakeisti teisės aktams prieštaraujantį papildomą 2003 m. gegužės 12 d. susitarimą Nr. S-25 prie 2001 m. liepos 4 d. nuomos sutarties Nr. 27, bei sąmoningas vengimas informuoti nuomininką apie nuomos sutarties pabaigą, pasireiškę pareigų neatlikimu, neveikimu, taigi yra tęstiniai trunkamojo pobūdžio ir baigiasi, kai subjektas pareigą įvykdo arba pažeidimą nutraukia kompetentinga institucija ar pareigūnas. Tokiais atvejais pažeidimo padarymo diena sutampa su jo pabaigos diena.

Byloje esantys duomenys – Direkcijos ir nuomininko R. P. L. susirašinėjimas dėl nuomos sutarties nutraukimo (Direkcijos 2012 m. lapkričio 5 d. raštas Nr. 2-865, 2013 m. vasario 4 d. raštas Nr. 2-119, R. P. L. atsakymai 2013 m. sausio 3 d. Nr. 01/2013, 2013 m. vasario 14 d. Nr. 02/2013, b. l. 68-75) patvirtina, kad pareiškėjo aktyviais veiksmais buvo siekiama nevykdyti neteisėtų nuomos sutarties sąlygų, pačią sutartį nutraukti, tai reiškia, kad veiksmų atlikimo diena yra pažeidimo pabaigos momentas. Aptariamu atveju atsakomybė pareiškėjui už minėtą pareigų neatlikimą taip pat buvo pritaikyta praleidus šešių mėnesių terminą.

Be minėtų pažeidimų, tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodyta, kad pareiškėjas nesilaikė Tarnybos 2009 m. sausio 14 d. rašte Nr. V3-2.8-56 pateiktų rekomendacijų. Nesilaikymas yra pažeidimai, t. y. nesilaikė ne trumpesnio kaip 10 dienų termino informavimui apie nuomos sutarties pasibaigimą; išlaidas, nesuderintas su nuomotoju, toliau įskaitė į nuomos mokestį (tarp jų 2011 m. liepos 18 d. aktu Nr. 2-460 ir 2013 m. vasario 8 d. aktu Nr. 2-138); neatsižvelgiant į siųstus raštus nuomininkui, nesiėmė laiku ir griežtesnių veiksmų, siekiant atgauti nuomininko neteisėtai valdomas negyvenamąsias patalpas (ieškinys teismui buvo pateiktas tik 2013 m. birželio 18 d.); leido nuomininkui naudotis valstybės turtu neatlygintinai, t. y. nemokant nustatyto nuomos mokesčio. Šioje dalyje nurodomi skirtingi pažeidimai tiek savo esme, tiek savo pobūdžiu. Konkretaus termino nuomos sutarčiai nutraukti pažeidimas yra vienkartinis pažeidimas ir jo pabaiga sietina su šio termino pasibaigimu. Išlaidų, nesuderintų su nuomotoju, įskaitymas į nuomos mokestį, tarp jų 2011 m. liepos 18 d. aktu Nr. 2-460 ir 2013 m. vasario 8 d. aktu Nr. 2-138, taip pat yra vienkartinio pobūdžio pažeidimas. Tai konkrečiu laiku atlikti (arba neatlikti) veiksmai, ir akivaizdu, kad atsakovas pareiškėjui tarnybinę atsakomybę už juos pritaikė praleidęs šešių mėnesių terminą.

Atskirai aptartini su minėtų rekomendacijų nesilaikymu siejami pažeidimai – tai, kad pareiškėjas, neatsižvelgiant į siųstus raštus nuomininkui, nesiėmė laiku ir griežtesnių veiksmų, siekiant atgauti nuomininko neteisėtai valdomas negyvenamąsias patalpas (ieškinys teismui buvo pateiktas tik 2013 m. birželio 18 d.) bei leido nuomininkui naudotis valstybės turtu neatlygintinai, t. y. nemokant nustatyto nuomos mokesčio. Pastarasis pažeidimas (leido nuomininkui naudotis valstybės turtu neatlygintinai) turėtų pasireikšti aktyviais veiksmais, tam tikrų sprendimų priėmimu, kurių rezultate nuomininkas įgijo teises, kokių anksčiau neturėjo. Byloje duomenų apie tokius sprendimus nėra, todėl, atsižvelgiant į tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadoje nurodomų aplinkybių visumą, laikytina, kad toks leidimas turi būti suprantamas kaip neveikimas sudarant nuomininkui sąlygas toliau naudotis išsinuomotomis patalpomis, tačiau toks neveikimas nelaikytinas savarankišku pažeidimu, jis laikytinas anksčiau aptarto pažeidimo – sąmoningo vengimo informuoti nuomininką apie nuomos sutarties pabaigą dalimi, remiantis tais pačiais argumentais, pareiškėjo atsakomybei už šį pažeidimą taikytinas šešių mėnesių terminas, kuris skaičiuotinas taip pat, kaip ir minėta sąmoningo vengimo informuoti nuomininką apie nuomos sutarties nutraukimą atveju.

Aptariant Tarnybos nurodomą likusį pažeidimą, kad pareiškėjas, neatsižvelgiant į siųstus raštus nuomininkui, nesiėmė laiku ir griežtesnių veiksmų, siekiant atgauti nuomininko neteisėtai valdomas negyvenamąsias patalpas (ieškinys teismui buvo pateiktas tik 2013 m. birželio 18 d.), pažymėtina, kad jis yra nurodomas labai bendrai, nėra konkretizuota, kokie tie griežtesni veiksmai, kokie konkretūs pareiškėjo tarnybą reglamentuojantys teisės aktai, ar atsakovo nurodymai įpareigojo jį atlikti minimus veiksmus. Tarnybinio nusižengimo išvadoje nurodomas kreipimosi į teismą su ieškiniu momentas taip pat reiškia bendro pobūdžio pareigos atlikimą, kuris savaime nereiškia, kad tokia pareiga turėjo būti atlikta anksčiau, nes nėra šias prielaidas patvirtinančių teisinių ir faktinių argumentų. Kai nėra pažeidimas konkretizuotas, nėra galimybės spręsti dėl jo padarymo momento, trukmės (manytina, kad nuo laiškų įteikimo nuomininkui iki kreipimosi į teismą?), tuo pačiu itin neapibrėžtu tampa terminų skaičiavimas.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, kad valstybės tarnautojo atsakomybė už neveikimu padarytą veiką kyla tokiu atveju, kai pareiga veikti atitinkamu būdu yra suformuluota konkrečiai, imperatyviai, pavyzdžiui įtvirtinta valstybės tarnautoją reglamentuojančiuose teisės norminiuose aktuose, atitinkamos institucijos (įstaigos) vidaus teisės aktuose, kituose teisės aktais patvirtintuose valstybės tarnautojo teisinį statusą (jo teises ir pareigas) apibrėžiančiuose oficialiuose dokumentuose (pareiginėse instrukcijose, pareigybės aprašymuose ir pan.). Taigi, nustatant ar valstybės tarnautojas neveikimu padarė teisei priešingą veiką (tarnybinį nusižengimą), būtina įvertinti, ar konkretus jo pasirinktas elgesio modelis objektyviai prieštaravo imperatyvioms teisės aktų nuostatoms, įpareigojančioms veikti atitinkamu būdu (2010 m. rugsėjo 27 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A438-706/2010, 2011 m. kovo 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-370/2011). Tam, kad valstybės tarnautojas galėtų būti pripažintas kaltu padarius pažeidimą, numatytą VTĮ 15 str. 1 dalies 4 punkte (tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku pavedamas užduotis), kuris yra blanketinė norma, būtina nustatyti, kokios konkrečiai pareigybės aprašyme nustatytos funkcijos ar funkcijų valstybės tarnautojas neatliko arba atliko netinkamai (LVAT biuletenis, Nr. 25, 2013 m. p. 537, 2012 m. rugsėjo 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-2476/2012).

Nagrinėjamu atveju yra aktualus tarnybinės atsakomybės taikymo principas – imperatyvas visas abejones traktuoti tarnybinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai (Vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-281/2007, LVAT biuletenis Nr. 13, 2007, p. 186-199). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tarnybinio nusižengimo išvadoje nurodomo pareiškėjo pažeidimo (neatsižvelgiant į siųstus raštus nuomininkui, nesiėmė laiku ir griežtesnių veiksmų, siekiant atgauti nuomininko neteisėtai valdomas negyvenamąsias patalpas (ieškinys teismui buvo pateiktas tik 2013 m. birželio 18 d.), nekonkretumą, jo nepagrindimą konkrečių tarnybą reglamentuojančių teisės aktų nuostatomis, imperatyviai įpareigojančiomis veikti nustatytu būdu, remdamasi teismo praktikoje suformuotomis tarnybinių ginčų nagrinėjimo taisyklėmis ir tarnybinės atsakomybės taikymo principais, konstatuoja, kad aptariamas kaltinimas pareiškėjui nėra pagrįstas ir tarnybinė atsakomybė už jį negali būti taikoma.

Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais motyvais, kuriais iš esmės pakeičiami pirmosios instancijos teismo motyvai, daro išvadą, kad Tarnyba 2013 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. P1-127 pareiškėjui tarnybinę nuobaudą skyrė nepagrįstai, praleidusi įstatyme nustatytą atsakomybei taikyti šešių mėnesių terminą, kuris skaičiuojamas nuo pažeidimo padarymo bei nesant pagrindo konstatuoti valstybės tarnautojo neteisėtus veiksmus. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo galutinė išvada yra teisinga, nors teisėjų kolegija naujai išdėstė motyvus, sprendimas paliekamas nepakeistas, apeliacinis skundas netenkinamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. kovo 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Arūnas Dirvonas

Veslava Ruskan

Virginija Volskienė