A-146-291-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A146-291/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03694-2010-8

Procesinio sprendimo kategorija 6.4.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. balandžio 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (pranešėja), Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas) ir Romano Klišausko, teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos A. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos A. J. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėja A. J. (toliau – ir pareiškėja) padavė Vilniaus apygardos administraciniam teismui skundą (b. l. 1–6), prašydama: 1) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Fondo valdyba, VSDFV) 2010 m. lapkričio 24 d. sprendimą Nr. (11.1)I-7288 „Dėl motinystės (tėvystės) pašalpos perskaičiavimo“ (toliau – ir Sprendimas Nr. (11.1)I-7288); 2) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus (toliau – ir VSDFV Vilniaus skyrius, atsakovas) 2010 m. liepos 29 d. perskaičiavimo sprendimą Nr. 6-26-2721 „Dėl A. J. motinystės (tėvystės) pašalpos mokėjimo“, kuriame perskaičiuota pareiškėjos motinystės (tėvystės) pašalpa (toliau – ir motinystės pašalpa, pašalpa) vaiko, gimusio 2008 m. liepos 31 d., priežiūros atostogų laikotarpiu (toliau – ir Sprendimas Nr. 6-26-2721(1) ); 3) panaikinti VSDFV Vilniaus skyriaus 2010 m. liepos 29 d. perskaičiavimo sprendimą Nr. 6-26-2721 „Dėl A. J. motinystės (tėvystės) pašalpos mokėjimo“, kuriame perskaičiuota pareiškėjos motinystės (tėvystės) pašalpa vaiko, gimusio 2010 m. balandžio 4 d., priežiūros atostogų laikotarpiu (toliau – ir Sprendimas Nr. 6-26-2721 (2)); 4) įpareigoti VSDFV Vilniaus skyrių vykdyti VSDFV Vilniaus skyriaus 2008 m. lapkričio 12 d. sprendimą Nr. 6-24-31647 „Dėl A. J. teisės į motinystės (tėvystės) pašalpą“ (toliau – ir Sprendimas Nr. 6-24-31647), išmokant pareiškėjai nuo 2010 m. liepos 1 d. neišmokėtas motinystės (tėvystės) išmokos sumas, nurodytas Sprendime Nr. 6-24-31647; 5) įpareigoti VSDFV Vilniaus skyrių išmokėti pareiškėjai pagal Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą (toliau – ir Ligos ir motinystės įstatymas) apskaičiuotas ir nuo 2010 m. liepos 1 d. neišmokėtas motinystės (tėvystės) išmokos sumas, apskaičiuotas VSDFV Vilniaus skyriaus 2010 m. birželio 23 d. sprendime Nr. 6-24-12840 „Dėl A. J. teisės į motinystės (tėvystės) pašalpą“ (toliau – ir Sprendimas Nr. 6-24-12840) vaiko, gimusio 2010 m. balandžio 4 d., priežiūros atostogų laikotarpiu;

6) priteisti iš atsakovo su bylos nagrinėjimu susijusias išlaidas (žyminį mokestį ir atstovavimo išlaidas).

Pareiškėja paaiškino, kad nuo 2008 m. lapkričio 4 d. jai suteiktos vaiko, gimusio 2008 m. liepos 31 d., priežiūros atostogos, nuo 2010 m. gegužės 17 d. – vaiko, gimusio 2010 m. balandžio 4 d., priežiūros atostogos.

Vadovaudamasis Ligos ir motinystės įstatymu bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. sausio 25 d. nutarimu Nr. 86 patvirtintais Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatais (toliau – ir Nuostatai), VSDFV Vilniaus skyrius 2008 m. lapkričio 12 d. sprendimu Nr. 6-24-31647 vaiko, gimusio 2008 m. liepos 31 d., priežiūros laikotarpiui pareiškėjai pagal jos draudžiamąsias pajamas, gautas nuo 2008 m. balandžio 1 d. iki 2008 m. birželio 30 d., apskaičiavo motinystės (tėvystės) pašalpą : pirmaisiais vaiko priežiūros atostogų metais (iki vaikui sukaks vieni metai) – 5 240,62 Lt per mėnesį (neatskaičiavus mokesčių), antraisiais vaiko priežiūros atostogų metais (iki vaikui sukaks dveji metai) – 4 454,53 Lt (neatskaičiavus mokesčių) per mėnesį (toliau – ir 1-oji motinystės pašalpa).Vadovaudamasis Ligos ir motinystės įstatymu bei Nuostatais, VSDFV Vilniaus skyrius 2010 m. birželio 23 d. sprendimu Nr. 6-24-12840 vaiko, gimusio 2010 m. balandžio 4 d., priežiūros laikotarpiui pareiškėjai pagal jos draudžiamąsias pajamas, gautas nuo 2009 m. gegužės 1 d. iki 2010 m. balandžio 30 d., apskaičiavo motinystės (tėvystės) pašalpą: pirmaisiais vaiko priežiūros atostogų metais – 5 850,00 Lt per mėnesį (neatskaičiavus mokesčių) (toliau – ir 2-oji motinystės pašalpa).

2010 m. rugpjūčio mėnesį pareiškėjai išmokėta ne visa 1-oji motinystės pašalpa, t. y. vietoj 3 469,92 Lt išmokėta 2 795,40 Lt (atskaičiavus mokesčius). Nuo 2010 m. liepos mėnesio buvo perskaičiuota 2-oji motinystės pašalpa vietoje 4 621,50 Lt (atskaičiavus mokesčius) išmokant 3 697,20 Lt (atskaičiavus mokesčius). VSDFV Vilniaus skyrius, atsakydamas į pareiškėjos 2010 m. rugsėjo 9 d. paklausimą dėl motinystės pašalpos sumažinimo, nurodė, kad 1-oji motinystės pašalpa nuo 2010 m. liepos 1 d. buvo perskaičiuota Sprendimu Nr. 6-26-2721 (1) remiantis Laikinojo įstatymo 10 straipsnio 3 dalimi, o 2-oji motinystės pašalpa nuo 2010 m. liepos 1 d. perskaičiuota sprendimu Nr. 6-26-2721 (2) remiantis Laikinojo įstatymo 10 straipsnio 2 dalimi. Fondo valdyba, atsakydama į pareiškėjos skundą, Sprendime Nr. (11.1)I-7288 nurodė, kad pareiškėjos 1-oji ir 2-oji motinystės pašalpos perskaičiuotos remiantis Laikinojo įstatymo nuostatomis pagrįstai.

2008 m. lapkričio mėnesį galiojusios Ligos ir motinystės įstatymo redakcijos 6 straipsnio 2 ir 5 dalių nuostatos nenumatė galimybės perskaičiuoti jau paskirtas motinystės socialinio draudimo pašalpas, o susiejo šių pašalpų apskaičiavimą su teisės į atitinkamą pašalpą atsiradimo mėnesį galiojusiu einamųjų metų draudžiamųjų pajamų dydžiu. Remiantis šiomis įstatymo nuostatomis pagal pareiškėjos draudžiamąsias pajamas, turėtas nuo 2008 m. balandžio 1 d. iki 2008 m. birželio 30 d. (vidutinis vienos dienos kompensuojamasis uždarbis – 252,56 Lt) buvo apskaičiuota 1-oji motinystės pašalpa vaiko, gimusio 2008 m. liepos 31 d., priežiūros atostogoms. 2-oji motinystės pašalpa vaiko, gimusio 2010 m. balandžio 4 d., priežiūros atostogoms buvo apskaičiuota pagal pareiškėjos draudžiamąsias pajamas, turėtas nuo 2009 m. gegužės 1 d. iki 2010 m. balandžio 30 d. (pareiškėjos vidutinis vienos dienos kompensuojamasis uždarbis – 291,53 Lt). Šie faktai pareiškėjai leido pagrįstai tikėtis, kad nustatyto dydžio motinystės pašalpos bus mokamos visą pareiškėjos vaikų priežiūros atostogų laikotarpį, nes jokių šių pašalpų perskaičiavimo galimybių nebuvo numatyta.

Pareiškėja prašė kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą (toliau – ir Konstitucinis Teismas) su prašymu ištirti, ar Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 10 straipsnio 2 ir 3 dalys neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai (toliau – ir Konstitucija).

Atsakovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius ir trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos prašė atmesti pareiškėjos skundą kaip nepagrįstą.

Atsiliepimuose į skundą (b. l. 26–29, 40–45) paaiškino, kad pagal Ligos ir motinystės įstatymo 6 straipsnio 2 dalies ir Nuostatų 9 punkto nuostatas, iki 2008 m. gruodžio 31 d. kompensuojamasis uždarbis, pagal kurį nustatomas motinystės (tėvystės) pašalpos dydis, buvo apskaičiuojamas pagal apdraustojo asmens draudžiamąsias pajamas, turėtas užpraeitą kalendorinį ketvirtį, buvusį prieš vaiko priežiūros atostogų pradžios mėnesį, draudžiamąsias pajamas dalijant iš to paties ketvirčio darbo dienų darbo dienų pagal kalendorių skaičiaus (taikoma 5 darbo dienų savaitė).

Nuo 2009 m. liepos 1 d. iki 2010 m. birželio 30 d. kompensuojamasis uždarbis, pagal kurį nustatomas motinystės (tėvystės) pašalpos dydis, buvo apskaičiuojamas pagal apdraustojo asmens draudžiamąsias pajamas, turėtas per 12 kalendorinių mėnesių, buvusių prieš vaiko priežiūros atostogų pradžios mėnesį. Nuo 2009 m. liepos 1 d. asmens vidutinis dienos kompensuojamasis uždarbis motinystės (tėvystės) pašalpai buvo apskaičiuojamas 12 iš eilės mėnesių, buvusių prieš vaiko priežiūros atostogų pradžios mėnesio, draudžiamąsias pajamas dalijant iš to laikotarpio darbo dienų skaičiaus (taikoma 5 darbo dienų savaitė).Pagal Ligos ir motinystės įstatymo 21 straipsnio 1 dalį iki 2010 m. birželio 30 d. motinystės (tėvystės) pašalpos dydis nuo nėštumo ir gimdymo atostogų pabaigos, kol vaikui sueis vieni metai, yra 100 proc., kol vaikui sueis dveji metai – 85 proc. pašalpos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio.

Pagal Nuostatų 52 punktą motinystės (tėvystės) mėnesinė pašalpa apskaičiuojama pagal teisės į pašalpą atsiradimo metų vidutinį darbo dienų per mėnesį skaičių (taikoma 5 dienų savaitė). Ne viso mėnesio pašalpa apskaičiuojama pagal kalendorines to mėnesio dienas. Pagal Ligos ir motinystės įstatymo 6 straipsnio 5 dalį ir Nuostatų 7 punktą, kompensuojamasis uždarbis pašalpoms apskaičiuoti negali viršyti teisės į atitinkamą pašalpą atsiradimo mėnesį (vaiko priežiūros atostogų pradžios mėnesį) galiojusių Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų penkių dydžių sumos.

Pagal Nuostatų, galiojusių iki 2009 m. balandžio 16 d., 10 punktą, maksimalus dienos kompensuojamasis uždarbis buvo apskaičiuojamas einamųjų metų draudžiamųjų pajamų, galiojusių vaiko priežiūros atostogų pradžios mėnesį, 5 dydžių sumą dalijant iš to mėnesio darbo dienų pagal kalendorių skaičiaus (taikoma 5 darbo dienų savaitė). Nuostatų, galiojusių nuo 2009 m. balandžio 17 d., 10 punkte nustatyta, kad maksimalus dienos kompensuojamasis uždarbis apskaičiuojamas einamųjų metų draudžiamųjų pajamų, galiojusių vaiko priežiūros atostogų pradžios mėnesį, 5 dydžių sumą dalijant iš tų metų vidutinio mėnesio darbo dienų skaičiaus (taikoma 5 darbo dienų savaitė).

Metinį vidutinį mėnesio darbo dienų skaičių kiekvienais metais įsakymu tvirtina socialinės apsaugos ir darbo ministras. Pagal Ligos ir motinystės įstatymo 20 straipsnio 1 dalį, motinystės (tėvystės) pašalpa mokama vaiko priežiūros atostogų laikotarpiu nuo nėštumo ir gimdymo atostogų pabaigos iki tol, kol vaikui sukaks dveji metai. Ligos ir motinystės įstatymo 19 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu apdraustasis, gaunantis motinystės (tėvystės) pašalpą, įgyja teisę gauti motinystės arba motinystės (tėvystės) pašalpą dėl kito vaiko gimimo, jam mokamos abi šios pašalpos.

Motinystės (tėvystės) pašalpos mokamos neatsižvelgiant į tai, kurio vaiko priežiūrai suteiktos vaiko priežiūros atostogos. Nuostatų 55 punkto 3 pastraipoje nustatyta, kad kai motinystės (tėvystės) pašalpos gavėjas, kuriam suteiktos vaiko priežiūros atostogos, kreipiasi dėl motinystės (tėvystės) pašalpos už kitą vaiką, įsakymo (potvarkio) dėl vaiko priežiūros atostogų suteikimo kito vaiko priežiūrai nuorašo pateikti nereikia. Kai motinystės (tėvystės) pašalpų gavimo laikotarpiu pasibaigia vaiko priežiūros atostogos vienam vaikui prižiūrėti, turi būti pateiktas įsakymo (potvarkio) nuorašas dėl vaiko priežiūros atostogų kito vaiko priežiūrai.

VSDFV Vilniaus skyriaus ir VSDFV taip pat paaiškino, kad vidutinis mėnesio darbo dienų skaičius, esant penkių darbo dienų savaitei, 2008 metais buvo 20,75, 2009 m. – 21,1, 2010 metais – 21,2 darbo dienos. 2008 metų draudžiamųjų pajamų dydis nuo 2008 m. rugpjūčio 1 d. buvo 1 488 Lt. Pareiškėja 2008 m. lapkričio 10 d. kreipėsi į VSDFV Vilniaus skyrių su prašymu skirti jai motinystės (tėvystės) pašalpą vaiko, gimusio 2008 m. liepos 31 d., priežiūros atostogų laikotarpiu nuo 2008 m. lapkričio 4 d. iki 2010 m. liepos 31 d.

VSDFV Vilniaus skyriaus 2008 m. lapkričio 12 d. sprendimu Nr. 6-24-31647 pareiškėjai paskyrė 100 095,88 Lt dydžio motinystės (tėvystės) pašalpą. Pareiškėjai vaiko, gimusio 2008 m. liepos 31 d., priežiūros atostogos suteiktos nuo 2008 m. lapkričio 4 d., todėl, vadovaujantis Ligos ir motinystės įstatymu ir Nuostatais, galiojusiais pareiškėjos teisės į 1-ąją motinystės pašalpą atsiradimo metu, pareiškėjai kompensuojamasis uždarbis apskaičiuotas pagal draudžiamąsias pajamas, turėtas 2008 m. II ketvirtį (15 658,99 Lt / 62 d. d. = 252,56 Lt).

Pareiškėjai 1-oji motinystės pašalpa paskirta, taikant 252,56 Lt vienos dienos kompensuojamąjį uždarbį. VSDFV Vilniaus skyrius 2008 m. lapkričio 12 d. sprendimu Nr. 6-24-31647 pareiškėjai vaiko priežiūros atostogų laikotarpiu paskyrė 1- ąją motinystės pašalpą: iki vaikui sukaks vieni metai - 5 240,62 Lt (252,56 Lt x 100 proc. x 20,75 d. d. = 5 240,62 Lt) per mėnesį, ir iki vaikui sukaks dveji metai – 4 454,53 Lt (252,56 Lt x 85 proc. x 20,75 d. d. = 4 454,53 Lt) per mėnesį. Nuo 2010 m. sausio 1 d. įsigaliojus Laikinajam įstatymui, nustatančiam motinystės (tėvystės) pašalpų perskaičiavimo tvarką, vadovaudamasis Laikinojo įstatymo 9 straipsnio, 10 straipsnio 1 ir 3 dalių nuostatomis, VSDFV Vilniaus skyrius 2010 m. liepos 29 d. sprendimu Nr. 6-26-2721 (1) nuo 2010 liepos 1 d. perskaičiavo pareiškėjos 1-ąją motinystės (tėvystės) pašalpą iki vaikui sukaks dveji metai, taikydamas 75 proc. kompensuojamojo uždarbio, iš kurio ši pašalpa buvo apskaičiuota, dydį.

Kadangi pagal 252,56 Lt vienos dienos kompensuojamąjį uždarbį apskaičiuota pareiškėjos 1-oji pašalpa vaiko priežiūros atostogų laikotarpiu nuo vaiko vienų iki dvejų metų (252,56 Lt x 75 proc. x 20,75 d. d. = 3 930,47 Lt) viršijo 75 proc. Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų 4 dydžių sumą (1 170 Lt x 4 x 75 proc. = 3 510,00 Lt), pareiškėjai nuo 2010 m. liepos 1 d. iki vaikui sukaks dveji metai buvo paskirta maksimali 3 510,00 Lt per mėnesį 1-oji motinystės (tėvystės) pašalpa. Pareiškėja kreipėsi į VSDFV Vilniaus skyrių su 2009 m. birželio 9 d. prašymu skirti jai motinystės (tėvystės) pašalpą vaiko, gimusio 2010 m. balandžio 4 d., priežiūros atostogų laikotarpiu.

VSDFV Vilniaus skyrius 2010 m. birželio 23 d. sprendimu Nr. 6-24-12840 pareiškėjai paskyrė 14 530,58 Lt 2-ąją motinystės (tėvystės) pašalpą vaiko, gimusio 2010 m. balandžio 4 d., priežiūros atostogų laikotarpiu nuo 2010 m. gegužės 17 d. iki 2010 m. liepos 31 d. (iki vaiko, gimusio 2008 m. liepos 31 d., priežiūros atostogų pabaigos). Pareiškėjai vaiko, gimusio 2010 m. balandžio 4 d., priežiūros atostogos suteiktos nuo 2010 m. gegužės 17 d., todėl, vadovaujantis Ligos ir motinystės įstatymu ir Nuostatais, galiojusiais pareiškėjos teisės į 2-ąją motinystės (tėvystės) pašalpą atsiradimo metu, pareiškėjai kompensuojamasis uždarbis apskaičiuotas pagal draudžiamąsias pajamas, turėtas nuo 2009 m. gegužės 1 d. iki 2010 m. balandžio 30 d. (73 755,94 Lt/ 253 d. d. = 291,53 Lt).

Maksimalus vienos dienos kompensuojamasis uždarbis, apskaičiuotas pagal 2010 m. gegužės mėn. galiojusių einamųjų metų draudžiamųjų pajamų 5 dydžių sumą bei 2010 m. vidutinį mėnesio darbo dienų skaičių, buvo 275,94 Lt (1 170 Lt x 5 / 21,2 d. d. = 275,94 Lt). Kadangi pareiškėjos vienos dienos kompensuojamasis uždarbis apskaičiuotas pagal 2009 m. gegužės 1 d.–2010 m. balandžio 30 d. laikotarpio draudžiamąsias pajamas buvo didesnis už maksimalų vienos dienos kompensuojamąjį uždarbį, 2-ji motinystės pašalpa pareiškėjai paskirta taikant maksimalų 2010 m. gegužės mėn. 275,94 Lt vienos dienos kompensuojamąjį uždarbį.

VSDFV Vilniaus skyrius 2010 m. birželio 23 d. sprendimu Nr. 6-24-12840 vaiko priežiūros atostogų laikotarpiu iki vaikui, gimusiam 2010 m. balandžio 4 d., sukaks vieni metai paskyrė maksimalią 5 850,00 Lt (275,94 Lt x 100 proc. x 21,2 d. d. = 5 850,00 Lt) dydžio per mėnesį motinystės (tėvystės) pašalpą Nr.

2. Vadovaudamasis Laikinojo įstatymo 9 straipsnio, 10 straipsnio 1, 2 ir 3 dalių nuostatomis, VSDFV Vilniaus skyrius 2010 m. liepos 29 d. sprendimu Nr. 6-26-2721 (2) nuo 2010 m. liepos 1 d. perskaičiavo pareiškėjos 2-ąją motinystės pašalpą, taikydamas 90 proc. kompensuojamojo uždarbio, iš kurio ši pašalpa buvo apskaičiuota, dydį. Kadangi pagal 291,53 Lt vienos dienos kompensuojamąjį uždarbį apskaičiuota pareiškėjos motinystės (tėvystės) pašalpa vaiko priežiūros atostogų laikotarpiu iki vaikui sukaks vieni metai (291,53 Lt x 90 proc. x 21,2 d. d. = 5 562,39 Lt) viršijo Vyriausybės patvirtintą einamųjų metų draudžiamųjų pajamų 4 dydžių sumą (1 170 Lt x 4 = 4 680,00 Lt), pareiškėjai nuo 2010 m. liepos 1 d. vaiko, gimusio 2010 m. balandžio 4 d., priežiūros atostogų laikotarpiu iki vaikui sukaks vieni metai paskyrė maksimalią 4 680,00 Lt dydžio per mėnesį motinystės (tėvystės) pašalpą.

Pareiškėja 2010 m. birželio 29 d. pateikė VSDFV Vilniaus skyriui Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus 2010 m. birželio 11 d. įsakymą Nr. 1P-134, kuriame pareiškėjai suteiktos vaiko priežiūros atostogos nuo 2010 m. rugpjūčio 1 d. iki 2012 m. balandžio 4 d. (iki vaikui, gimusiam 2010 m. balandžio 4 d., sukaks dveji metai). VSDFV Vilniaus skyrius 2010 m. rugpjūčio 17 d. sprendimu Nr. 6-24-16458 „Dėl A. J. motinystės (tėvystės) pašalpos“ (toliau – ir Sprendimas Nr. 6-24-16458) pareiškėjai pratęsė 2-osios motinystės pašalpos mokėjimą.VSDFV Vilniaus skyrius Sprendime Nr. 6-24-16458, vadovaudamasis Ligos ir motinystės įstatymo 6 straipsnio 2 dalies, Nuostatų 9 punkto ir Laikinojo įstatymo 9 straipsnio, 10 straipsnio 1, 2 ir 3 dalių nuostatomis, pareiškėjai vaiko, gimusio 2010 m. balandžio 4 d., priežiūros atostogų laikotarpiu iki vaikui sukaks vieni metai paskyrė maksimalią 4 680,00 Lt (1 170 Lt x 4 = 4 680,00 Lt) per mėnesį motinystės (tėvystės) pašalpą, iki vaikui sukaks dveji metai – maksimalią 3 510,00 Lt (1 170 Lt x 4 x 75 proc. = 3 510,00 Lt) per mėnesį motinystės (tėvystės) pašalpą.

Pareiškėja VSDFV Vilniaus skyriaus veiksmus apskundė Fondo valdybai, kuri Sprendimu Nr. (11.1)I-7288 pareiškėjos skundą atmetė ir nurodė, kad motinystės (tėvystės) pašalpa pareiškėjai buvo perskaičiuota pagrįstai. Pareiškėjos ginčijami sprendimai yra teisėti ir pagrįsti, todėl naikinti jų nėra pagrindo. Taip pat nėra pagrindo tenkinti pareiškėjos reikalavimą dėl VSDFV Vilniaus skyriaus įpareigojimo atlikti skunde nurodytus veiksmus.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. gruodžio 21 d. nutartimi (b. l. 71–83) sustabdė administracinę bylą, kol Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas išnagrinės konstitucinės justicijos bylą Nr. 99/2010. Paskelbus Konstitucinio Teismo 2013 m. kovo 5 d. nutarimą dėl bylai aktualių Laikinojo įstatymo nuostatų atitikties Konstitucijai, Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. kovo 15 d. nutartimi (b. l. 86–89) administracinę bylą atnaujino.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. birželio 20 d. sprendimu (b. l. 106–118) pareiškėjos A. J. skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas sprendime pažymėjo, kad atsakovas VSDFV Vilniaus skyrius pripažįsta, jog pareiškėjai susidarė 420,47 Lt (neatskaičius mokesčių) motinystės pašalpos nepriemoka už laikotarpį nuo 2010 m. liepos 1 d. iki 2010 m. liepos 31 d. (b. l. 94) ir pateikė įrodymus, kad ši nepriemoka išmokta pareiškėjai (b. l. 96, 97). Atsižvelgęs į tai, teismas nurodė, kad skundžiami sprendimai, nors ir stokojo teisinio pagrįstumo, šiuo metu yra įgyvendinti, todėl jų naikinti nėra teisinio pagrindo, ir ši pareiškėjos skundo dalis atmestina kaip nepagrįsta.

Konstatavęs, kad pareiškėjai motinystės pašalpos nepriemoka jau yra išmokėta (b. l. 96, 97), teismas nusprendė, kad negali būti tenkinami pareiškėjos išvestiniai reikalavimai dėl VSDFV Vilniaus skyriaus įpareigojimo vykdyti VSDFV Vilniaus skyriaus 2008 m. lapkričio 12 d. sprendimą Nr. 6-24-31647 (b. l. 13–14), išmokant pareiškėjai nuo 2010 m. liepos 1 d. neišmokėtas motinystės (tėvystės) pašalpos sumas, nurodytas Sprendime Nr. 6-24-31647, taip pat dėl įpareigojimo išmokėti pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą apskaičiuotas ir nuo 2010 m. liepos 1 d. neišmokėtas motinystės (tėvystės) išmokos sumas, apskaičiuotas VSDFV Vilniaus skyriaus 2010 m. birželio 23 d. sprendimu Nr. 6-24-12840 (b. l. 16) vaiko, gimusio 2010 m. balandžio 4 d., priežiūros atostogų laikotarpiu.

Atsižvelgęs į Konstitucinio Teismo 2013 m. kovo 5 d. nutarimą, teismas pažymėjo, kad nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste abejonių dėl Laikinojo įstatymo nuostatų konstitucingumo nekyla.

Nepatenkinęs pareiškėjos skundo, teismas atmetė prašymą dėl teismo išlaidų atlyginimo (ABTĮ 44 straipsnio 1 dalis).

III. Pareiškėja A. J. (toliau – ir apeliantė) apeliaciniame skunde (b. l. 125–129) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti skundą ir priteisti teismo išlaidas.

Apeliacinis skundas grindžiamas argumentais, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, nes:

1. Teismas atmetė skundą kaip nepagrįstą, tačiau nevertino ir nepasisakė, kad VSDFV Vilniaus skyrius, pripažino ir išmokėjo tik dalį ginčijamos nepriemokos. Teismas sprendime nevertino ir nepasisakė dėl motinystės (tėvystės) pašalpos nepriemokos, kuri susidarė nuo 2010 m. liepos 1 d. iki 2012 m. balandžio 4 d. vaiko, gimusio 2010 m. balandžio 4 d. priežiūros atostogų laikotarpiu.

2. Teismas nepagrįstai atmetė reikalavimą dėl skundžiamų sprendimų panaikinimo remdamasis argumentu, kad atsakovas pripažino 420,47 Lt motinystės (tėvystės) pašalpos nepriemoką. Teismas pripažino, kad atsakovo Sprendimai Nr. 6-26-2721 (1) ir Nr. 6-26-2721 (2) stokojo teisinio pagrindimo. ABTĮ 89 straipsnyje nurodyta, kad teismas, nustatęs, skundžiamo akto (jo dalies) neteisėtumą privalo jį panaikinti. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2013 m. kovo 12 d. nutartyje administracinėje byloje Nr.A552-519/2013 pažymėjo, kad teisėtumo principui prieštarautų tokia situacija, kad administracinis sprendimas, kurio priėmimo teisinis pagrindas prieštarauja aukščiausiajai teisei – Konstitucijai - nebūtų pašalintas iš teisės sistemos.

3. Teismas nepasisakė dėl posėdžio metu pareiškėjos pareikšto prašymo kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl 2013 m. kovo 13 d. nutarimo išaiškinimo ta apimtimi, kiek tai susiję su Laikinojo įstatymo 9 straipsnio 1 dalies ir 10 straipsnio 2 dalies nuostatų atitiktimi Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintam lygiateisiškumo principui dėl asmenų, kuriems motinystės (tėvystės) pašalpa paskirta laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2010 m. birželio 30 d.

4. Remdamasi ABTĮ 44 straipsnio 3 dalimi ir šios normos aiškinimo bei taikymo praktika (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugpjūčio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-596/2011, 2012 m. birželio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-406/2012), apeliantė teigia, kad atsižvelgiant į tai, jog nagrinėjamoje byloje atsakovas pripažino, kad jos reikalavimas yra pagrįstas, Vilniaus apygardos administracinis teismas nepagrįstai atsisakė tenkinti jos skundą ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atsiliepimu nesutinka su pareiškėjos apeliaciniu skundu ir prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti (b. l. 148–149)

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamas ginčas kilęs dėl pareiškėjai paskirtos motinystės (tėvystės) pašalpos mokėjimo.

Iš bylos dokumentų matyti, kad VSDF Vilniaus skyrius pareiškėjai paskyrė motinystės (tėvystės) pašalpą pirmojo vaiko, gimusio 2008 m. liepos 31 d., priežiūros atostogoms iki vaikui sueis dveji metai (2008 m. lapkričio 12 d. sprendimas Nr.6-24-31647) ir antrojo vaiko, gimusio 2010 m. balandžio 4 d., priežiūros atostogoms iki vaikui sueis dveji metai (2010 m. birželio 23 d. sprendimas Nr.6-24-12840 ir 2010 m. rugpjūčio 17 d. sprendimas Nr.16458).

Pareiškėja prašė panaikinti VSDFV Vilniaus skyriaus 2010 m. liepos 29 d. sprendimą Nr. 6-26-2721 (1), kuriuo buvo perskaičiuota 1-oji motinystės pašalpa už 2010 m. liepos 1-31 d. laikotarpį, bei 2010 m. liepos 29 d. sprendimą Nr. 6-26-2721(2), kuriuo buvo perskaičiuota 2-oji motinystės pašalpa už 2010 m. liepos 1-31 d. laikotarpį, ir įpareigoti atsakovą mokėti motinystės (tėvystės) pašalpą pagal šių pašalpų paskyrimo sprendimus. Taip pat prašė panaikinti VSDF valdybos 2010 m. lapkričio 24 d. sprendimą Nr. (11.1)I-7288, priimtą išnagrinėjus ginčą ginčo nagrinėjimo ne teismo tvarka.

Nagrinėjamas ginčas susijęs su nuo 2010 m. liepos 1 d. įsigaliojusiais Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 21 straipsnio 21 straipsnio ir Laikinojo įstatymo 9 ir 10 straipsnio pasikeitimais, kurie lėmė motinystės (tėvystės) pašalpos dydį nuo 2010 m. liepos 1 d.

Konstitucinio Teismo 2013 m. kovo 5 d. nutarimu buvo pripažintos prieštaraujančiomis Konstitucijai atitinkamos Laikinojo įstatymo 9 ir 10 straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatos. Byloje yra duomenys apie tai, kad atsakovas informavo pirmosios instancijos teismą apie tai, jog atsižvelgdamas į minėtą Konstitucinio Teismo nutarimą, išmokėjo pareiškėjai 332,17 Lt motinystės (tėvystės) pašalpos nepriemoką už 2010 m. liepos 1-31 d.

Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamosios dalies matyti, kad teismas, atsižvelgdamas vien tik į atsakovo nurodytą 332,17 Lt motinystės (tėvystės) pašalpos nepriemokos išmokėjimo faktą, šiuo formaliu motyvu atmetė pareiškėjos reikalavimus dėl visų skundžiamų sprendimų panaikinimo, t.y. dėl atsakovo 2010 m. liepos 29 d. sprendimų Nr. 6-26-2721(1) ir Nr. 6-26-2721(2), kuriais buvo perskaičiuota 1–oji ir 2-oji motinystės (tėvystės) pašalpos, bei VSDF valdybos sprendimo panaikinimo, taip pat išvestinius skundo reikalavimus.

Teismas neįvertino kiekvieno pareiškėjos skundžiamo sprendimo pagrįstumo bei teisėtumo bei pareiškėjos reikalavimų panaikinti šiuos sprendimus pagrįstumo bylos faktinių aplinkybių ir ginčui aktualaus teisinio reguliavimo bei Konstitucinio Teismo 2013 m. kovo 5 d. nutarimo nuostatų kontekste, nors bylą pagal pareiškėjos skundą buvo sustabdęs kol Konstitucinis Teismas priims šį nutarimą. Teismas nustatė, kad atsakovas grąžino pareiškėjai motinystės (tėvystės) pašalpos nepriemoką už 2010 m. liepos 1-31 d., t.y. už vieną mėnesį.

Iš pareiškėjos skundo argumentų matyti, kad pareiškėja iškėlė ginčą ne tik dėl 2010 m. liepos mėnesio, o dėl ilgesnio laikotarpio. Teismas nenustatė ir sprendime nepasisakė su kuriuo pareiškėjos šioje byloje skundžiamu atsakovo priimtu sprendimu dėl motinystės (tėvystės) pašalpos perskaičiavimo yra susijęs pašalpos nepriemokos grąžinimas už 2010 m. liepos mėnesį, nepateikė atitinkamų išvadų, ar pašalpos nepriemokos grąžinimą už šį laikotarpį ir dėl konkretaus skundžiamo sprendimo galima vertinti kaip pakankamą ir teisingą ginčui aktualių Konstitucinio Teismo 2013 m. kovo 5 d. nutarimo nuostatų kontekste.

Teismas nepasisakė dėl skundžiamo VSDF valdybos sprendimo, kurio vertinimui neturi įtakos faktas, kad atsakovas grąžino pareiškėjai atitinkamą motinystės (tėvystės) pašalpos nepriemoką. Pareiškėjos skundo reikalavimus dėl skundžiamų sprendimų panaikinimo, taip pat išvestinius reikalavimus dėl įpareigojimo atlikti veiksmus teismas atmetė nenustatęs ir neįvertinęs visų bylai reikšmingų aplinkybių, nepasisakęs dėl bylos proceso šalių pagrindinių argumentų ir nepateikęs motyvuotų išvadų, sprendimo nepagrindė jokiomis materialinės teisės normomis.

Teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje įrašytas teiginys apie šalių motyvų ir ginčo teisinį santykį reglamentuojančių teisės aktų analizę yra formalus, neatitinkantis šio procesinio dokumento motyvuojamosios dalies turinio. Konstitucinis Teismas 2006 m. sausio 16 d. nutarime yra konstatavęs, kad iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylantis teisinio aiškumo reikalavimas inter alia reiškia, kad teismo nuosprendyje (kitame baigiamajame teismo akte) negali būti ir nutylėtų argumentų, nenurodytų aplinkybių, turinčių reikšmės teisingo nuosprendžio (kito baigiamojo teismo akto) priėmimui.

Teismo nuosprendžiai (kiti baigiamieji teismo aktai) turi būti aiškūs byloje dalyvaujantiems ir kitiems asmenims. Jeigu šio reikalavimo nepaisoma, tai nėra teisingumo vykdymas, kurį įtvirtina Konstitucija.

Teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą apibrėžia ABTĮ 86 straipsnis. Šio straipsnio 2 dalis nustato teismui pareigą priimti sprendimą įvertinus posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuojant, kurios aplinkybės, turinčios bylai reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje. Sprendimo turinio reikalavimai nustatyti ABTĮ 87 straipsnyje. Teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje turi nurodyti įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, argumentus, dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors įrodymus, taip pat įstatymus, kuriais vadovavosi, nuorodas į konkrečias normas, kurios buvo taikomos (ABTĮ 87 str. 4 d. 2–4 p.).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ABTĮ normas (ABTĮ 13 str. 1 d.) ne kartą yra pasisakęs, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą, kad sprendimą nemotyvuotu galima laikyti tik tais atvejais, kai neatsakyta į visus pareiškėjo pareikštus pagrindinius reikalavimus, kai sprendime iš viso nėra motyvuojamosios dalies arba iš jos neaišku kokiais įrodymais ir teisės aktais remiantis prieita prie išvadų, pateiktų sprendimo rezoliucinėje dalyje (žr. LVAT nutartis: 2008 m. gruodžio 5 d. Nr. P444-196/2008;2009 m. liepos 24 d. Nr. P756-151/2009; 2009 m. lapkričio 6 d. Nr. P525-194/2009 ir kt.). Būtinųjų motyvuojamosios dalies elementų, nurodytų ABTĮ 87 straipsnio 4 dalyje, neatskleidimas pirmosios instancijos teismo sprendime (apsiribojimas teisės aktų išvardijimu, faktinių aplinkybių aprašymu, viešojo administravimo subjektų priimtų administracinių aktų pacitavimu ir pan.) apeliacinės instancijos teismui suteikia pagrindą konstatuoti, kad teismo sprendimas be motyvų ir jį panaikinti ABTĮ 142 straipsnio 2 dalies 5 punkte numatytu pagrindu (žr. LVAT nutartis:2006 m. gruodžio 4 d. Nr. A4-2174/2006; 2008 m. rugsėjo 1 d. Nr. A756-1480/2008;2010 m. lapkričio 25 d. Nr. A442-1482/2010, 2011 m. kovo 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-388/2011 ir kt.). Konstatavimas, kad teismo sprendimas yra nemotyvuotas, tai yra besąlyginis pagrindas jo naikinimui (ABTĮ 142 str. 2 d. 5 p.).

Pirmiau išvardyti pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio trūkumai yra esminiai ABTĮ 87 straipsnio 4 dalies reikalavimų prasme. Bylos išsprendimas, kai teismas neįvertina skundžiamų administracinių aktų ar veiksmų (neveikimo) teisėtumo ir pagrįstumo, nepasisako dėl esminių skundo ir atsikirtimų argumentų, kai teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje nėra byloje nustatytomis ginčui išspręsti reikšmingomis aplinkybėmis ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų analize ir konkrečiomis teisės normomis pagrįstų išvadų, iš kurių bylos proceso šalimis būtų aišku kodėl būtent prieita prie išvadų, pateiktų teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje, toks, t. y. nemotyvuotas, teismo sprendimas negali būti laikomas pagrįstu ir teisėtu ir turi būti panaikintas (ABTĮ 142 str. 2 d. 5 p.).

Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismui priskirta funkcija tikrinti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą (ABTĮ 136 straipsnis). Ištirti visas faktines bylos aplinkybes ir jas teisiškai įvertinti bei jas teisiškai įvertinti turi pirmosios instancijos teismas (ABTĮ 57 str., 81 str., 86 str. 2 d., 87 str. 4 d., 88 str.). Vien tik apeliacinės instancijos teismui teisiškai įvertinus reikšmingus faktinius duomenis, kurie nebuvo ištirti bei įvertinti pirmosios instancijos teisme, būtų pažeista proceso šalių teisė į apeliaciją, o tai lemtų teisės bent kartą apskųsti nepalankų teismo sprendimą instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka pažeidimą. Dėl šios priežasties apeliacinės instancijos teisėjų kolegija byloje negali priimti galutinio sprendimo.

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas 2013 m. birželio 20 d. sprendimą, pažeidė procesinės teisės normas ir dėl šios pažaidos galėjo būti neteisingai išspręsta byla, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas, o byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (ABTI 141 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 142 straipsnio 2 dalies 5 punktas).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjos A. J. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 20 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė Baltrūnaitė

Stasys Gagys

Romanas Klišauskas