AS-822-462-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS822-462/2014

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00218-2014-2

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2014 m. rugpjūčio 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Arūno Sutkevičiaus ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. S. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. vasario 19 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. S. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Alytaus skyriaus 2014 m. sausio 8 d. individualų administracinį aktą Nr. 2SD-(14.2104.)-78 kaip neteisėtą, o veiksmus pripažinti valstybės tarnautojos įstatymu priskirtų funkcijų neatlikimu; 2) įpareigoti atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Alytaus skyriaus valstybės tarnautojus vykdyti pareigybės aprašyme priskirtas funkcijas (I. M. – pareigybės aprašymo sąrašo 1, 17 dalių nuostatas, A. R. – pareigybės aprašymo sąrašo 5, 7, 12 dalių nuostatas, D. Š. – 1, 15 dalių nuostatas).

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2014 m. vasario 19 d. nutartimi pareiškėjo skundą atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teismų (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 37 str. 2 d. 1 p.).

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjo ginčijamas 2014 m. sausio 8 d. atsakovo raštas buvo priimtas atsakant į pareiškėjo 2013 m. lapkričio 19 d. prašymą išduoti prašomų dokumentų kopijas. Skundžiamu raštu Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Alytaus skyrius informavo pareiškėją, kad ištraukos iš Alytaus rajono „Saulės“ kolūkio neprivatizuojamos – valstybės išperkamos žemės plano ir išrašo iš „Saulės“ kolūkio „Valstybinio žemės kadastro duomenų registrų knygos“ pateikti negali, nes Miroslavo seniūnijos Kurnėnų kaimo asmeninio ūkio žemės naudojimo kartografavimo dokumentai ir „Saulės“ kolūkio „Valstybinio žemės kadastro duomenų registrų knyga“ skyriaus archyve nesaugomi. Teismas konstatavo, kad šiame rašte viešojo administravimo subjekto patvarkymų (įpareigojimų) skirtų pareiškėjui nėra, todėl toks raštas negali būti laikomas individualiu administraciniu aktu, nes pats savaime kokių nors teisinių pasekmių nesukelia, t. y. nedaro įtakos pareiškėjo teisėms ar jo interesams, nenustato jam jokių juridinių pareigų, o tai reiškia, jog teisminis procesas pagal pareiškėjo suformuluotą skundo dalyką dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Alytaus skyriaus 2014 m. sausio 8 d. rašto Nr. 2SD-(14.2104.)-78 panaikinimo yra negalimas, nes toks skundas yra nenagrinėtinas teismų administracinio proceso tvarka.

Teismas vertino, kad A. S. skundo reikalavimas dėl įpareigojimo atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Alytaus skyriaus valstybės tarnautojus vykdyti pareigybės aprašyme priskirtas funkcijas, yra išvestinis iš pirmojo skundo reikalavimo, todėl taip pat atsisakytinas priimti tuo pačiu pagrindu kaip ir pagrindinis skundo reikalavimas ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punktu.

III. Pareiškėjas pateikė atskirąjį skundą (b. l. 26–27), prašydamas pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjas mano, kad pirmosios instancijos teismo teisėjas, atsisakydamas priimti jo skundą, buvo šališkas ir įteisino atsakovo valstybės tarnautojų pareigų nevykdymą, sprendžiant dėl jų skyriaus archyve saugomų dokumentų nebuvimo archyve ir jų kopijų neišdavimo.

Pareiškėjas taip teismui pateikė prašymą laikinai sustabdyti Alytaus apskrities viršininko administracijos 1998 m. gruodžio 3 d. sprendimo Nr. 33-8722, Alytaus apskrities viršininko įsakymo Nr. 33-1179, Alytaus apskrities viršininko administracijos 200 m. birželio 20 d. sprendimo Nr. 33-13416, valstybinės žemės sklypo 1995 m. spalio 30 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. P33/95-0711 ir 1995 m. lapkričio 21 d. dovanojimo sutarties Nr. 2-7427 galiojimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas ginčija Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. vasario 19 d. nutartį, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą kaip nenagrinėtiną teismų (ABTĮ 37 str. 2 d. 1 p.).

Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad pareiškėjo skundžiamas aktas jam nesukelia teisinių pasekmių, o reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus išvestinis iš reikalavimo panaikinti atsakovo raštą, todėl nenagrinėtinas tuo pačiu pagrindu.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Remiantis ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punktu, administraciniai teismai sprendžia bylas dėl valstybinių administravimo subjektų priimtų aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat šių subjektų atsisakymo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, taikydamas ABTĮ 15 straipsnio nuostatas, ne kartą yra išaiškinęs (žr., pvz., administracines bylas Nr. AS146-201/2009; Nr. AS438-135/2009; Nr. AS502-466/2009), kad ginčo administracinėje byloje dalyku gali būti tik toks viešojo administravimo subjekto priimtas administracinis aktas, kuris atitinkamiems asmenims nustato tam tikras teises ar pareigas, sukelia teisines pasekmes. Tuo atveju, jei skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, kad skundžiamas aktas ar veiksmas jokių teisinių pasekmių nesukelia, kad jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti kaip nepriskirtiną administraciniams teismams. Priešingu atveju, t. y. nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes patenkinus skundą, asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų beprasmis. Todėl Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi nuoseklios praktikos, jog viešojo administravimo subjekto surašytas dokumentas, kuriame nėra viešojo administravimo subjekto patvarkymų (įpareigojimų asmeniui), negali būti bylos nagrinėjimo dalyku, o byla, kurioje yra ginčijamas toks dokumentas, nenagrinėtina teismų (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010; 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010; 2011 m. kovo 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS62-180/2011).

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas kreipėsi į atsakovą su 2013 m. lapkričio 19 d. prašymu atlikti archyvinių dokumentų paiešką ir išduoti jų patvirtintas kopijas arba šių dokumentų sunaikinimo ar dingimo pažymą. Nurodė, kad patvirtintos dokumentų kopijos jam reikalingos sudarant pirkimo-pardavimo sutartį su Nacionaline žemės tarnyba. Skundžiamu raštu Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Alytaus skyrius informavo pareiškėją, kad prašomų dokumentų pateikti negali, nes jie skyriaus archyve nesaugomi.

Pareiškėjas kreipdamasis su skundu į teismą prašė panaikinti tokį atsakovo atsakymą į jo prašymą ir įpareigoti paminėtus atsakovo NŽT Alytaus skyriaus tarnautojus vykdyti jiems priskirtas funkcijas. Atsakovo atsakymas, kad dokumentų neturi, pareiškėjo netenkino. Nagrinėjamu atveju galima daryti išvadą, kad pareiškėjo nuomone, atsakovas neveikė taip, kaip turėjo veikti, jo prašomos informacijos nepateikė, taigi nagrinėjamo skundo dalyku yra asmens teisės į informaciją, kurią privalo teikti institucija, tinkamas įgyvendinimas.

Asmens teisę gauti informaciją, šios teisės įgyvendinimo tvarką, valstybės bei savivaldybių institucijų ir įstaigų veiksmus teikiant informaciją asmenims reglamentuoja Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybės institucijų ir įstaigų įstatymas (toliau – ir Teisės gauti informaciją įstatymas arba Įstatymas). Nacionalinė žemės tarnyba yra valstybės institucija, todėl jos atžvilgiu taikytinos Teisės gauti informaciją įstatymo nuostatos, taigi atsakovas turėjo suteikti informaciją pagal Teisės gauti informaciją įstatyme nustatytą tvarką ir terminus, o tuo atveju, jei prašoma informacija nedisponuoja, persiųsti prašymą kompetentingai institucijai, kuri turi prašomą informaciją (Teisės gauti informaciją įstatymo 3, 12–15 straipsniai) arba atsisakyti teikti pareiškėjai prašomą informaciją esant vienam iš atsisakymo pagrindų, nurodytų Teisės gauti informaciją 16 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų pagrindų. Pažymėtina, kad Teisės gauti informaciją įstatymo 19 straipsnis numato, kad pareiškėjas turi teisę apskųsti įstaigos veiksmus įstatymų nustatyta tvarka.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis nustato, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Ši asmens teisė turi būti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnio 1 dalis numato, jog kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. ABTĮ 22 straipsnio 1 dalis nurodo, kad skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės ir savivaldybių viešojo administravimo tarnautojus, pareigūnus ir įstaigų vadovus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Taigi įstatyme įtvirtinta asmens procesinė teisė kreiptis į teismą ir nustatyta, jog tokiam kreipimuisi pakanka, kad asmuo manytų, jog jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, t. y. pakankamas asmens subjektyvus suvokimas apie jo teisių ar teisėtų interesų pažeidimą. Nustatyti, kuo pasireiškia pareiškėjo nurodytas pažeidimas, t. y. kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti, ar asmuo, kuris kreipėsi į teismą dėl pažeistos teisės (įstatymų saugomo intereso) gynimo, turi jo nurodytas teises (įstatymų saugomus interesus), ar šios teisės (įstatymų saugomi interesai) objektyviai yra pažeistos asmens nurodytu būdu, teismas privalo iš esmės nagrinėdamas bylą. Tokia išvada atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą teismų praktiką (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gruodžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS556-674/2010; 2011 m. gegužės 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-160-11 ir kt.) (ABTĮ 13 straipsnis, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalis).

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes ir remiantis nurodyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti skundą motyvuodamas tuo, kad atsakovo raštas nesukelia pareiškėjui pasekmių ir negali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalyku. Iš pareiškėjo prašymo turinio ir skundo argumentų galima daryti prielaidą, kad pareiškėjo teisė į informaciją galėjo būti pažeista, tačiau nustatyti, ar pareiškėjo teisės, dėl kurių gynimo jis kreipėsi į teismą, objektyviai buvo pažeistos jo nurodytu būdu, ar atsakovas pateikė prašymo turinį atitinkančią ir visą atsakovo disponuojamą informaciją, teismas galės tik nagrinėdamas bylą iš esmės.

Apibendrinant išdėstytas aplinkybes ir padarytas išvadas, konstatuotina, kad pareiškėjo atskirasis skundas tenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir skundo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Dėl pareiškėjo prašymo sustabdyti administracinių aktų ir sutarčių galiojimą teismas pažymi, kad prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo vadovaujantis ABTĮ 71 straipsnio 3 dalimi spręstinas tik priėmus skundą. Be to, gali būti teikiami tik tokie prašymai dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, kurie yra tiesiogiai susiję su teismo priimtais nagrinėti reikalavimais. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo skundas dar nėra priimtas. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad prašomų sustabdyti aktų pareiškėjas teismui neskundžia.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. S. atskirąjį skundą patenkinti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. vasario 19 d. nutartį panaikinti ir perduoti pareiškėjos skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Arūnas Sutkevičius

Skirgailė Žalimienė