A-551-492/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-551-492/2015

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01703-2013-1

Procesinio sprendimo kategorija 11.4.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. balandžio 21 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (kolegijos pirmininkas), Dalios Višinskienės ir Virginijos Volskienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. I. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. birželio 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. I. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims J. K., R. Č. dėl sprendimų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas J. I. 2013 m. spalio 23 d. padavė skundą, kurį patikslino (b. l. 6-7, 87-88) Kauno apygardos administraciniam teismui, prašydamas: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus (toliau – ir Kauno miesto skyrius) 2013 m. rugpjūčio 2 d. sprendimą Nr. 8SD-(14.8.7)-3763; 2) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Tarnyba) 2013 m. spalio 1 d. sprendimą Nr. 1SS-(7.5)-2085; 3) panaikinti Kauno apskrities viršininko 2010 m. vasario 3 d. įsakymo Nr. 02-01-1090 5 punkto dalį, kuria nuspręsta išbraukti pretendentę R. I. iš Kauno apskrities viršininko 2009 m. rugpjūčio 7 d. įsakymu Nr. 02-01-8066 „Dėl piliečių, kuriems nauji žemės sklypai perduodami neatlygintinai, eilių pakeitimo ir patvirtinimo“ nustatytos pretendentų neatlygintinai gauti naujus žemės sklypus eilės Nr. 2051; 4) įpareigoti atsakovą ne vėliau kaip per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos įrašyti pretendentę R. I. į pretendentų, kuriems nauji žemės sklypai perduodami neatlygintinai, sąrašą; 5) įpareigoti atsakovą per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atkurti nuosavybės teises pagal pateiktą R. I. prašymą į jai tenkančią jos senelio J. V. nuosavybės teisėmis valdyto nekilnojamojo turto – 2,03 ha žemės sklypo, buvusio (duomenys neskelbtini, dalį.

Pareiškėjas nurodė, kad jo motina R. I. 1992 m. sausio 27 d. kreipėsi dėl nuosavybės teisių atkūrimo į jos seneliui J. V. nuosavybės teisėmis priklausiusio žemės sklypo, buvusio (duomenys neskelbtini) kaime, jai priklausančią dalį. Kartu su prašymu buvo pateikti visi būtini nuosavybės teises ir giminystės ryšį su buvusiu savininku įrodantys dokumentai. (duomenys neskelbtini) R. I. mirė. Kauno miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2007 m. kovo 23 d. raštu Nr. S1-3179(1.10) pareiškėjo motina buvo įrašyta į piliečių sąrašą, kuriems perduodami neatlygintinai nuosavybėn nauji žemės sklypai, t. y. ji buvo pripažinta tinkama pretendente į nuosavybės teisių atkūrimą ir nebuvo konstatuota jokių esminių kliūčių atkurti nuosavybės teises jos vardu.

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyrius 2012 m. birželio 27 d. raštu Nr. 8SD-(14.8.94.)-3408 informavo pareiškėją, kad nuosavybės teisės jo mirusios motinos vardu neatkuriamos, nes po buvusio savininko J. V. mirties, mirusio (duomenys neskelbtini) metais, nenustatyta, kas buvo žemės savininkas iki 1940 metų. Pareiškėjas 2013 m. sausio 24 d. atsakovui pateikė prašymą dėl tikslios informacijos suteikimo, prašydamas paaiškinti, kokių dokumentų trūksta tolimesnei restitucijos eigai vykdyti pagal R.

I. prašymą. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyrius 2013 m. vasario 25 d. rašte nurodė, jog nepateikta duomenų, kas valdė žemę po J. V. mirties, todėl R. I. nuosavybės teisės į J. V. žemę neatkuriamos. Atsakovas minėtame rašte nenurodė jokių kitų restitucijos nevykdymo priežasčių. Pareiškėjas 2013 m. liepos 23 d. atsakovui įteikė motyvuotą prašymą, kuriuo prašė nedelsiant imtis nuosavybės teisės atkūrimo veiksmų, kurie priklauso atsakovo kompetencijai. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyrius 2013 m. rugpjūčio 2 d. sprendime Nr. 8SD-(14.8.7.)-3703, kaip ir ankstesniuose raštuose, nurodė nuosavybės teisių neatkūrimo pagrindą, t. y. jog (duomenys neskelbtini) metais J.

V. mirus, jis nebuvo žemės, valdytos iki 1940 metų, savininkas. Minėtą atsakovo sprendimą pareiškėjas apskundė Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, tačiau jo skundas taip pat buvo atmestas. Kauno valstybinio archyvo 1992 m. vasario 4 d. pažymėjime Nr. V-375 nurodoma, kad 1938 m. spalio 31 d. V. (V.) J. buvo įrašytas savininkų sąraše kaip turėjęs (duomenys neskelbtini) kaime 2,03 ha žemės. Lietuvos Centrinio valstybės archyvo 2004 m. balandžio 19 d. pažymoje Nr. T-1061-V nurodomi du skirtingų datų dokumentai (1938 m. gegužės 21 d. ir 1939 m. vasario 3 d.), kuriuose pažymėta, kad J.

V. (rašoma V., V.) (duomenys neskelbtini) kaime nuosavybės teisėmis valdė 2,03 ha žemės. Iki pareiškėjo motinos mirties ir po jos niekam nebuvo pateikta jokių dokumentų, kuriuose būtų užfiksuotas šios J. V. priklausiusios žemės nuosavybės teisių perėjimas kito asmens (asmenų) nuosavybėn tuo metu galiojusių įstatymų nustatytu būdu. Pareiškėjo nuomone, minėti dokumentai akivaizdžiai patvirtina, kad J. V. nuosavybės teisė jam mirus neišnyko ir tuo labiau nesitransformavo į jokio kito asmens (kelių asmenų) ar valstybės nuosavybės teisę, todėl nuosavybės teisės neatkurtos nepagrįstai.

Šios bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo, jog Kauno apskrities viršininko 2010 m. vasario 3 d. įsakymo Nr. 02-01-1090 5 punkto pagrindu ( toliau – ir Įsakymas) buvo nuspręsta išbraukti R. I. (pagal pridedamą atskirą sąrašą) iš Kauno apskrities viršininko 2009 m. rugpjūčio 7 d. įsakymu Nr. 02-01-8066 patvirtintos piliečių, kuriems nauji žemės sklypai perduodami neatlygintinai pagal jų prašymų atkurti nuosavybės teises padavimo datą eilės. Įsakymas dėl R. I. išbraukimo iš sąrašo, kaip teisėtos pretendentės gauti neatlygintinai naują žemės sklypą, yra neteisėtas ir nepagrįstas, apie jo priėmimą pareiškėjui nebuvo pranešta.

Pareiškėjo atstovas pažymėjo, jog įsakymas nebuvo paskelbtas, atsakovo atstovė ankstesnių teismo posėdžio metu neigė jo egzistavimą, šio įsakymo priedas Nr. 1 atspausdintas visiškai kitokiu įrenginiu ir šriftu, palyginus su pačiu įsakymu, sąrašo pavadinimo šrifto intensyvumas skiriasi nuo paties sąrašo šrifto intensyvumo, R. I. mergautinė pavardė parašyta klaidingai. Visos šios aplinkybės, pareiškėjo atstovo nuomone, sudaro pagrindą teigti, jog atsakovas galėjo nesąžiningai elgtis ir pateikti sąrašą, kuriame R.

I. tariamai įrašyta tarp tų asmenų, kurie išbraukiami iš teisėtų pretendentų tarpo, nors reali pateikto sąrašo reikšmė gali būti priešinga.

Atsakovas atsiliepimuose su pareiškėjo skundu nesutiko. Nurodė, jog pareiškėjo motina R. I., V. 1992 m. sausio 27 d. pateikė prašymą Kauno miesto valdybai atkurti nuosavybės teisę į senelio J. V. žemę, esančią (duomenys neskelbtini) kaime. Atkurti nuosavybės teisę į J. V. žemę prašymus pateikė ir V. V. dukros G. S., E. K. bei buvusio savininko sūnus M. V.. Kauno miesto žemėtvarkos skyrius 2002 m. kovo 4 d. raštu Nr. 832, adresuotu R. I., G. S., E. K., informavo, kad reikalinga pateikti trūkstamus dokumentus: V. V. gimimo liudijimą, dokumentą, įrodantį, kad V.

V. ir V. V. yra tas pats pilietis, nes neatitinka ir vardas, ir pavardė. Su šiuo raštu pasirašytinai susipažino ir pareiškėjas. Kadangi nebuvo pateikti giminystės ryšį su žemės savininku įrodantys dokumentai, todėl R. I., kaip ir kitos pretendentės, buvo išbrauktos iš piliečių, kuriems nauji žemės sklypai perduodami neatlygintinai pagal jų prašymo padavimo datą, eilės. Pareiškėjas 2012 m. birželio 27 d. raštu buvo informuotas, kad J. V. mirė (duomenys neskelbtini) metais ir kad nėra žinoma, kas po jo mirties valdė žemę iki nacionalizacijos, nurodant šią aplinkybę kaip vieną iš priežasčių, dėl kurios neatkuriamos nuosavybės teisės R.

I. į J. V. žemę. Pažymėjo, jog pareiškėjas ir anksčiau buvo informuotas apie tai, kad trūksta giminystės ryšį su prašyme nurodytu žemės savininku patvirtinančių dokumentų, tačiau jų nepateikė. Skundžiamu Nacionalinės žemės tarnybos Kauno miesto skyriaus 2013 m. rugpjūčio 2 d. raštu pareiškėjas per atstovą buvo pakartotinai informuotas, kad pagal nuosavybės teisių atkūrimo byloje esančius dokumentus nustatyta, jog J. V. mirė (duomenys neskelbtini) metais, todėl šis asmuo nebuvo žemės savininku nacionalizacijos metu ir nuosavybės teisės negali būti atkuriamos.

Taip pat buvo pakartotinai nurodytos įstatymo nuostatos, pagal kurias prašymai atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą turėjo būti pateikti iki 2001 m. gruodžio 31 d., o nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinantys dokumentai turėjo būti pateikti iki 2003 m. gruodžio 31 d. bei, kad asmenims, praleidusiems nustatytus terminus, šie terminai teismo sprendimu gali būti atnaujinti dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis. Nurodė, jog atsakovas, išnagrinėjęs pareiškėją atstovaujančio advokato 2013 m. rugpjūčio 21 d. skundą, 2013 m. spalio 1 d. raštu pakartotinai informavo, jog pareiškėjas turi pateikti dokumentus, patvirtinančius, kas po buvusio savininko mirties iki žemės nacionalizacijos nuosavybės teise valdė žemę, atkreipiant dėmesį, jog teikiant dokumentus, turi būti pateiktas ir teismo sprendimas dėl praleisto termino pateikti dokumentus atnaujinimo.

Taip pat buvo nurodyta, kad nesant išlikusių dokumentų, pareiškėjas turi teisę kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Atsakovo nuomone, kadangi nebuvo pateikti giminystės ryšį su nurodytu žemės savininku J. V. patvirtinantys dokumentai, R. I., kaip ir kitos pretendentės E. K. ir G. S., be pagrindo buvo įrašytos į eilę naujam žemės sklypui gauti, todėl paaiškėjus šiai aplinkybei, Kauno apskrities viršininko 2010 m. vasario 3 d. įsakymu Nr. 02-01-1090 pagal pirmame įsakymo priede nurodytą sąrašą jos buvo išbrauktos iš piliečių, kuriems nauji žemės sklypai perduodami neatlygintinai pagal jų prašymo padavimo datą, eilės. Minėtas įsakymas buvo registruotas ir numeris suteiktas kompiuterinėje dokumentų valdymo sistemoje, kurioje buvo registruojami visi Kauno apskrities viršininko ir Kauno apskrities viršininko administracijos dokumentai.

Nėra išlikusių duomenų, kad papildomi įsakymai būtų registruoti rankiniu būdu. Kadangi Kauno apskrities viršininko administracija buvo likviduota, todėl neišliko veikianti dokumentų valdymo sistema ir išrašo iš jos atspausdinti nėra galimybės. Vykdant Kauno apskrities viršininko įpareigojimus, piliečių, kuriems nauji žemės sklypai perduodami neatlygintinai, eilė buvo nuolat skelbiama ir ne vėliau kaip per 10 dienų nuo eilės pakeitimų, tikslinama Kauno apskrities viršininko administracijos interneto tinklalapyje. Eilė buvo vieša ir visi piliečiai turėjo teisę ir galimybę su ja susipažinti.

Kauno apskrities viršininko 2010 m. vasario 3 d. įsakymu patvirtinta eilė, iš kurios buvo išbraukta pilietė R. V. I., taip pat buvo paskelbta Kauno apskrities viršininko nustatytais terminais ir tvarka, todėl pareiškėjas yra praleidęs vieno mėnesio terminą skųsti Kauno apskrities viršininko 2010 m. vasario 3 d. įsakymą Nr. 02-01-1090. Atsakovo atstovės nuomone, pareiškėjas teismui nepateikė jo subjektiškumą patvirtinančių įrodymų dėl nuosavybės teisių atkūrimo, o nesant duomenų apie tai, kad jis perėmė R. I. teises po jos mirties, vien šiuo pagrindu nuosavybės teisių atkurti nėra galimybės. Nurodė, jog atsakant į pareiškėjo prašymą ir skundą, nebuvo priimta sprendimų, kurie galėtų būti laikomi administraciniais aktais ir kuriuos pareiškėjas turėtų teisę skųsti teismui.

Skundžiami raštai nėra sprendimai neatkurti nuosavybės teisių mirusios pretendentės R. I. vardu, kurie galėtų būti laikomi individualiais administraciniais aktais, jais pareiškėjui buvo suteikta informacija ir galimybė, vadovaujantis teisės aktų nustatyta tvarka ir sąlygomis, pateikti papildomus dokumentus. Pareiškėjo skundą dėl reikalavimo įpareigoti atsakovą per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atkurti nuosavybės teises pagal pateiktą R. I. prašymą į jai tenkančią jos senelio J. V. nuosavybės teisėmis valdyto nekilnojamojo turto – 2,03 ha žemės sklypo, buvusio (duomenys neskelbtini) kaime, dalį prašė atmesti kaip nepagrįstą, dėl kitų skundo reikalavimų – bylą nutraukti.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2014 m. birželio 23 d. sprendimu (b. l. 122-129) pareiškėjo skundą atmetė.

Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas pretenduoja į nuosavybės teisių atkūrimą pagal Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir šio straipsnio 2 dalį, kaip turto savininko J. V. (J. V.) mirusio sūnaus V. (V.) V. (V.) (miręs (duomenys neskelbtini) m.) dukters R. I., mirusios (duomenys neskelbtini), (pretendentės į nuosavybės teisių atkūrimą, kurios atžvilgiu buvo pradėta nuosavybės teisių atkūrimo procedūra) teisių perėmėjas, tačiau teismui nepateikė teisių perėmimą patvirtinančių duomenų (paveldėjimo teisės liudijimo, teismo sprendimo dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo ar pan.), todėl vien dėl šių priežasčių jo skundas negali būti tenkinamas, nes nesant teisių perėmimą įrodančių duomenų, skundo tenkinimas teisinių pasekmių jam nesukurs. Teismas iš 2014 m. gegužės 29 d. Kauno apskrities archyvo pažymos Nr. (10.6) V10-1416 nustatė, jog Kauno m. notarų biurų dokumentuose nėra žinių apie R. I. palikimo paveldėjimo bylos sudarymą. Pareiškėjo atstovo nurodyta aplinkybė, jog J. I. motinos turtą paveldėjo faktiniu valdymu priimdamas palikimą po savo tėvo mirties, nesant šį juridinį faktą patvirtinančio teisės aktais įtvirtinto dokumento, nesudaro pagrindo teisių perėmimo faktui konstatuoti.

Teismas taip pat nurodė, kad net ir laikant, jog teisinės pasekmės pareiškėjui atsirastų vėliau, jam pateikus palikimo priėmimo faktą patvirtinantį įrodymą, konkrečiu atveju nėra teisinio pagrindo skundo tenkinimui, dėl to, kad teismo vertinimu, ginčijami raštai (Kauno miesto skyriaus 2013 m. rugpjūčio 2 d. raštas Nr. 8SD-(14.8.7)-3763; Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2013 m. spalio 1 d. raštas Nr. 1SS-(7.5)-2085), kuriais išreikštas minėtos institucijos atsisakymas atkurti nuosavybės teises gali būti bylos nagrinėjimo dalykas pagal priskiriamą administraciniams teismams kompetenciją ( ABTĮ 3 str., 15 str. 1d. 1p.), tačiau konkrečiu atveju jų panaikinimas, taip pat ir Kauno apskrities viršininko 2010 m. vasario 3 d. įsakymo Nr. 02-01-1090 5 punkto, kuriuo nuspręsta išbraukti pretendentę R. I. iš sąrašų lygiaverčiam sklypui gauti, teisinių pasekmių pareiškėjui nesukurs.

Teismas pažymėjo, kad žemės savininkas, į kurio žemę pretenduojama atkurti nuosavybės teises yra miręs (duomenys neskelbtini) m. Nuosavybės teises atkuriančiai institucijai konkrečiu atveju nebuvo pateikta duomenų, kas valdė ginčo žemę 1940 m., t. y. jos nacionalizavimo metu. Atsižvelgdamas į tai, kad J. V. žemės nacionalizavimo metu nebebuvo ginčo žemės savininku, teismas sprendė, kad atsakovas pagrįstai atsisakė atkurti nuosavybės teises R. I. vardu, pareiškėjui nurodydamas atsisakymo atkurti nuosavybės teises priežastis, nes jas atkūrus būtų pažeista imperatyvi Atkūrimo įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata. Remiantis išdėstytais argumentais, pareiškėjo skundas dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus 2013 m. rugpjūčio 2 d. rašto Nr. 8SD-(14.8.7)-3763 ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2013 m. spalio 1 d. rašto Nr. 1SS-(7.5)-2085 panaikinimo bei dėl išvestinių reikalavimų - įpareigoti atsakovą per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atkurti nuosavybės teises pagal pateiktą R. I. prašymą į jai tenkančią jos senelio J. V. nuosavybės teisėmis valdyto nekilnojamojo turto – 2,03 ha žemės sklypo, buvusio (duomenys neskelbtini) kaime, dalį, įpareigoti atsakovą ne vėliau kaip per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos įrašyti pretendentę R. I. į pretendentų, kuriems nauji žemės sklypai perduodami neatlygintinai, sąrašą atmestas kaip nepagrįstas.

Teismo vertinimu, aplinkybė, jog 1992 m. vasario 4 d. išduotame Archyvo pažymėjime Nr. V-375 nurodyta, jog 1938 m. spalio 31 d. J. V. (V.) tebebuvo nurodytas savininkų sąraše kaip turėjęs (duomenys neskelbtini) kaime 2,03 ha žemės, nepakeičia situacijos, nes mirties faktą patvirtinantis dokumentas – J. V. mirties liudijimas įrodo, jog žemės savininkas žemės nacionalizacijos metu jau buvo miręs, todėl pareiškėjo ir jo atstovo argumentai dėl to, kad jis išliko žemės savininku ir žemės nacionalizacijos metu atmesti kaip nepagrįsti. Nesant duomenų apie savininką, valdžiusį minėtą žemę jos nusavinimo metu, teismo nuomone, nuosavybės teisių atkūrimas negalimas, todėl R. I. kaip ir kitos pretendentės buvo nepagrįstai įtrauktos į eilę lygiaverčiams sklypams gauti.

Atsakovo argumentas, kad pareiškėjas yra praleidęs įstatymo nustatytą terminą Kauno apskrities viršininko 2010 m. vasario 3 d. įsakymui Nr. 02-01-1090 ginčyti atmestas kaip nepagrįstas nustačius, kad pareiškėjas apie šį įsakymą sužinojo tik bylos nagrinėjimo metu, atsakovui jį pateikus į bylą.

Atsižvelgdamas į tai, kad nuosavybės teisių atkūrimas negalimas dėl tos priežasties, jog nuosavybės teises atkuriančiai institucijai nepateikti duomenys apie savininką, valdžiusį minėtą žemę jos nusavinimo metu, teismas vertino, kad Kauno apskrities viršininko 2010 m. vasario 3 d. įsakymo Nr. 02-01-1090 panaikinimas pareiškėjo ginčijama apimtimi jam teisinių pasekmių nesukurs, t. y. nebus panaikintos teisinės kliūtys nuosavybės teisėms atkurti.

Remdamasis išdėstytais argumentais, atsižvelgdamas į tai, kad ginčijamo administracinio akto panaikinimu konkrečiu atveju pagal nuosavybės byloje esamus duomenis pareiškėjui teisinės pasekmės neatsirastų, skundo reikalavimas dėl Kauno apskrities viršininko 2010 m. vasario 3 d. įsakymo Nr. 02-01-1090 dalies panaikinimo taip pat atmestas kaip nepagrįstas. Teismas vertino, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės dėl to, jog pradėjus nuosavybės teisių atkūrimo procedūrą, įtraukus pareiškėjo motiną į eilę lygiaverčiam sklypui gauti ir atsisakius atkurti nuosavybės teises, buvo pažeistos pareiškėjo teisės, jo teisėti lūkesčiai, šioje byloje pagal ginčo dalyką (pareikštus reikalavimus) nėra aktualios, nes nereiškiamas reikalavimas dėl žalos atlyginimo, tačiau pareiškėjas, manydamas, jog dėl nurodytų aplinkybių buvo pažeistos jo teisės, turi teisę kreiptis į teismą inicijuodamas kitą teisminį ginčą ( ABTĮ 5 str.).

III. Pareiškėjas J. I. pateikė apeliacinį skundą (b. l. 133-135), kuriame prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. birželio 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.

Pareiškėjo manymu, atsakovo reikalavimas pateikti duomenis, patvirtinančius, kad V. V. ir V. V. yra tas pats asmuo, buvo nepagrįstas ir teismas be reikalo rėmėsi šiuo argumentu. Paaiškina, kad jo mama R. I. (mirė (duomenys neskelbtini)) 1992 m. sausio 27 d. kreipėsi dėl nuosavybės teisių atkūrimo į jos seneliui V. J. nuosavybės teise priklausiusią žemę. Kartu su prašymu pateikė visus reikiamus dokumentus ir atsakovas iš jos nereikalavo jokių papildomų duomenų. Vėlesnius prašymus pateikti papildomus duomenis pareiškėjas laiko pertekliniais, nepagrįstai vilkinančiais restitucijos procesą. Nurodo, kad V. V. buvo pareiškėjo mamos tėvas, todėl šio fakto patvirtinimas reikšmingas kaip giminystės ryšio tarp mamos ir senelio, kaip žemės savininko, įrodymas. Pažymi, kad iš pateiktų dokumentų matyti, jog mamos tėvo mirties liudijime kartu yra nurodyti gimimo metai ir tėvavardis, o remiantis žodynu V. V. yra slaviška V. V. forma. Kauno miesto skyriaus vedėjo 2007 m. kovo 23 d. raštu Nr. S1-3179 (1.10) pareiškėjo mama buvo įtraukta į sąrašą piliečių, kuriems perduodami neatlygintinai nauji žemės sklypai, taip pripažįstant ją tinkama pretendente į nuosavybės teisių atkūrimą.

Pažymi, kad atsakovui nekilo abejonių, kad pareiškėjas perėmė teisę į nuosavybės teisių atkūrimą mirus jo motinai, o teismo argumentus šiuo klausimu laiko nepagrįstais. Paaiškina, kad mamai mirus jos turtą paveldėjo sutuoktinis, po kurio mirties pareiškėjui buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas.

Pareiškėjo įsitikinimu, teismas neteisingai taikė Atkūrimo įstatymo 1 straipsnio 1 dalį. Tvirtina, kad nėra jokių duomenų, jog mirus J. V. jo nuosavybės teisės į žemę būtų perėjusi kokiam nors kitam asmeniui, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad okupacinė valdžia nacionalizavo kam nors kitam, ne J. V., priklausiusią žemę.

Mano, kad ginčijamas 2010 m. vasario 3 d. įsakymas Nr. 02-01-1090 neatitinka tokiam aktui keliamų reikalavimų, jis nebuvo įteiktas suinteresuotam asmeniui teisės aktų nustatyta tvarka, todėl yra neteisėtas.

Atsakovas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašydamas apeliacinį skundą atmesti (b. l. 138-145).

Atsakovas pareiškėjo argumentą, kad (duomenys neskelbtini) m. miręs asmuo (J. V.) buvo nacionalizuotos žemės savininku laiko nepagrįstu. Pažymi, kad teisės aktai nenustato institucijai pareigos rinkti duomenis apie kitus asmenis, tokią pareigą turi asmuo, pretenduojantis į nuosavybės teisių atkūrimą. Pažymi, kad, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, Kauno miesto skyrius 2002 m. kovo 4 d. raštu Nr. 832 , be kita ko, adresuotu R. I. informavo, kad reikia pateikti trūkstamus dokumentus, su šiuo raštu pasirašytinai buvo supažindintas ir pareiškėjas, tačiau trūkstami dokumentai nebuvo pateikti. Nesutinka su apelianto pozicija, kad faktas, jog V. V. yra pareiškėjo mamos tėvas įrodo giminystės ryšį tarp apelianto mamos ir jos senelio, kaip žemės savininko. Tvirtina, jog institucija neturėjo duomenų, kad galėtų nustatyti, jog asmuo su skirtinga pavarde ir vardu yra tas pats pilietis. Atsakovas taip pat nesutinka su apelianto argumentu, jog turtą po mamos mirties paveldėjo tėvas, pradėjęs faktiškai jį valdyti, o pareiškėjas šį turtą paveldėjo po tėvo mirties. Tvirtina, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog pareiškėjo tėvas paveldėjo savo sutuoktinės turtą. Atsakovo vertinimu, teismui skundžiami institucijos veiksmai negali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalyku, kadangi skundžiami raštai yra informacinio pobūdžio. Atsakovas taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad ginčijamas 2010 m. vasario 3 d. įsakymas Nr. 02-01-1090 turėjo būti įteiktas pareiškėjui ir, kad tik nuo įteikimo dienos skaičiuojamas skundo padavimo terminas. Nurodo, kad šiuo įsakymu paskelbta pretendentų eilė buvo paskelbta nustatytais terminais ir tvarka. Tvirtina, kad apelianto argumentas dėl šio įsakymo atitikimo teisės aktų reikalavimams nebuvo keliamas pirmosios instancijos teisme, todėl apeliacinės instancijos teismas neturėtų jo vertinti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Ginčo esmė

Nagrinėjamos administracinės bylos dalyką sudaro atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos sprendimo, kuriuo atsisakoma atkurti nuosavybės teises, kai nepakanka nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pareiškėjo byloje ginčijamu Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus 2013 m. rugpjūčio 2 d. sprendimu Nr. 8SD-(14.8.7)-3763 buvo nurodyta, kad R. I. (pareiškėjo motinai) nuosavybės teisės į J. V. žemę neatkuriamos, nes jis mirė (duomenys neskelbtini) m., todėl negalėjo būti savininku, kuris valdė 2,03 ha žemės (duomenys neskelbtini) kaime, iki 1940 m. nacionalizacijos. Pažymėta, kad į pareiškėjo klausimus jau buvo atsakyta 2013 m. vasario 25 d. raštu Nr. 8SD-(14.8.7.)-485 Dėl informacijos pateikimo.

Byloje ginčijamu atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2013 m. spalio 1 d. sprendimu Nr. 1SS-(7.5)-2085 buvo išnagrinėti dokumentai, pateikti į nuosavybės teisių atkūrimo bylą, ir pritarta Kauno miesto skyriaus padarytai išvadai, kad J. V. (V.) nacionalizacijos metu negalėjo būti žemės savininku, nes buvo miręs (duomenys neskelbtini) m., dokumentų, patvirtinančių, kad žemę po jo mirties nuosavybės teise valdė įpėdiniai, nėra, todėl klausimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo R. I. gali būti svarstomas tik pateikus minėtus dokumentus, ar teismo sprendimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, bei teismo sprendimą dėl praleisto termino pateikti dokumentus atnaujinimo.

Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad nėra Atkūrimo įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo skundą, atsakovas pagrįstai atsisakė atkurti nuosavybės teises, nes nėra pateikta duomenų, kas valdė ginčo žemę 1940 m., t.y. jos nacionalizavimo metu.

Pareiškėjas, apeliaciniu skundu prašydamas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, iš esmės neginčija byloje surinktų duomenų, tačiau nesutinka su byloje atliktu įrodymų vertinimu, mano, kad su R. I. prašymu atkurti nuosavybės teises buvo pateikti visi reikiami dokumentai ir atsakovas anksčiau nereikalavo jokių papildomų duomenų, teismas netinkamai taikė Atkūrimo įstatymo 1 straipsnio 1 dalį. Teigia, jog nesant duomenų apie nuosavybės teisių perleidimą kokiam nors kitam asmeniui, nėra pagrindo daryti išvadą, kad būtų nacionalizuota kam nors kitam, bet ne J. V. priklausiusi žemė; pareiškėjo motinos tėvo mirties liudijime yra nurodytas jo tėvavardis bei jo gimimo data, tokie duomenys patvirtina pareiškėjo motinos giminystės ryšį su seneliu, žemės savininku.

Dėl Atkūrimo įstatymo 1 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo

Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 1 straipsnio dalis įtvirtina, kad šis įstatymas reglamentuoja Lietuvos Respublikos piliečių, kurių nekilnojamasis turtas pagal TSRS (LTSR) įstatymus buvo nacionalizuotas ar kitaip neteisėtai nusavintas ir kurių nuosavybės teisės buvo pradėtos atkurti pagal Lietuvos Respublikos įstatymą „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“, nuosavybės teisių atkūrimo tęstinumo pripažinimo bei atkūrimo tvarką ir sąlygas įvertinant susiformavusius objektyvius visuomeninius turtinius santykius. Šio straipsnio dalies 4 punkte apibrėžta, kad nekilnojamojo turto savininkas – asmuo, kurio nekilnojamasis turtas pagal TSRS (LTSR) įstatymus buvo nacionalizuotas ar kitaip neteisėtai nusavintas ir kuriam pagal šį įstatymą atkuriamos nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą.

Nagrinėjamoje byloje yra aktuali įstatymo nuostata, kuria nuosavybės teisių atkūrimo tęstinumas pripažįstamas tiems Lietuvos Respublikos piliečiams, kurių nekilnojamasis turtas pagal TSRS (LTSR) įstatymus buvo nacionalizuotas ar kitaip neteisėtai nusavintas. Tai reiškia, kad nuosavybės teisių atkūrimas yra galimas tik nustačius konkretų nekilnojamojo turto savininką, nuosavybės teise valdžiusį turtą jo nacionalizavimo momentu. Nagrinėjamoje byloje atsakovas atsisako priimti sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo R. I., nes nėra duomenų, kas nuosavybės teise valdė 2,03 ha žemės (duomenys neskelbtini) kaime, iki 1940 m. nacionalizacijos po J. V. mirties (duomenys neskelbtini) m. Apelianto argumentas, kad nesant duomenų apie nuosavybės teisių perėjimą kitiems asmenims po J. V. mirties, laikytina, kad buvo nacionalizuota J. V. priklausiusi žemė, yra ydingas ir atmestinas. Nuosavybės teisių subjektu negalėjo nacionalizavimo metu būti miręs asmuo, todėl turi būti nustatyti pagal galiojusius teisės aktus jo teisių į turėtą turtą perėmėjai, jei tokie egzistavo, jie ir turėtų būti laikomi nacionalizuojamo turto savininkais. Byloje duomenų, kurie patvirtintų, kas valdė 2,03 ha žemės (duomenys neskelbtini) kaime, iki 1940 m. nacionalizacijos, nėra. Apelianto nurodomi duomenys Kauno valstybinio archyvo 1992 m. vasario 4 d. pažymėjime Nr. V-375 apie tai, kad 1938 m. spalio 31 d. žemės plotų savininkų sąraše bei Žemės reformos valdybos 1939 m. vasario 2 d. pranešime įrašytas V. J. negali pagrįsti žemės valdymo nuosavybės teise fakto nacionalizacijos metu, nes yra neginčytini duomenys apie tai, kad šis asmuo miręs (duomenys neskelbtini) m. Atsakovas, remdamasis Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalimi, pagrįstai skundžiamu 2013 m. spalio 1 d. sprendimu Nr. 1SS-(7.5)-2085 pareiškėjui pateikti dokumentus, patvirtinančius, kas po V. J. mirties iki žemės nacionalizacijos (1940 m. liepos 22 d.) valdė žemę, arba kreiptis į teismą dėl šio juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Dėl įrodymų, patvirtinančių giminystės ryšį, vertinimo byloje

Atsakovas 2002 m. kovo 4 d. raštu Nr. 832 informavo pareiškėją, kad reikia pateikti trūkstamus dokumentus – V. V. gimimo liudijimą bei dokumentą, kad V. V. ir V. V. yra tas pats pilietis, nes pateiktuose dokumentuose buvusio savininko ir pretendentų pavardėse yra skirtumų. Į nuosavybės teisių atkūrimo bylą papildomai buvo pateikta Lietuvos valstybės istorijos archyvo pažyma 2009 m. sausio 27 d. Nr. (P1-512) P2-691 apie tai, kad Kauno Šv. Trejybės ir Šv. K. R. katalikų bažnyčių 1901-1905 metų metrikų knygose V. V., J. sūnaus gimimo duomenų nerasta. Kauno apskrities viršininko administracijos žemės tvarkymo departamento Kauno miesto žemėtvarkos skyriaus 2010 m. sausio 19 d. pažymoje konstatuota, kad nėra pateikti R. I. giminystės ryšį su žemės savininku įrodantys dokumentai, todėl siūloma ją išbraukti iš piliečių, kuriems nauji žemės sklypai perduodami neatlygintinai pagal jų prašymų padavimo datą, eilės. Byloje ginčijama Kauno apskrities viršininko 2010 m. vasario 3 d. įsakymo Nr. 02-01-1090 5 punkto dalis, kuria nuspręsta išbraukti pretendentę R. I. iš Kauno apskrities viršininko 2009 m. rugpjūčio 7 d. įsakymu Nr. 02-01-8066 „Dėl piliečių, kuriems nauji žemės sklypai perduodami neatlygintinai, eilių pakeitimo ir patvirtinimo“ nustatytos pretendentų neatlygintinai gauti naujus žemės sklypus eilės Nr. 2051. Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl pastarojo įsakymo pagrįstumo, pažymėjo, kad jo panaikinimas pareiškėjui negali sukelti teisinių pasekmių, nes nėra pateikta duomenų apie savininką, valdžiusį nuosavybės teise žemės sklypą jos nusavinimo metu. Apeliantas, ginčydamas visą teismo sprendimą, nurodė, kad jo motinos tėvo mirties liudijime yra nurodyti jo gimimo metai ir tėvavardis, mano, kad šių duomenų pakanka giminystės ryšiui nustatyti. Mano, kad vardo ir pavardės neatitikimas nurodomas be pakankamo pagrindo, nes skirtumas yra dėl vardo ir pavardės užrašymo slaviška forma.

Teisėjų kolegija, iš esmės pritardama teismo sprendime nurodytiems argumentams, kad nenustačius žemės savininko nacionalizacijos metu nuosavybės teisių atkūrimas negalimas, papildomai pažymi, kad pareiškėjo argumentai dėl giminystės ryšį patvirtinančių duomenų pakankamumo yra nepagrįsti ir atmestini, nes asmens identifikavimui būtina tikslūs jo gimimo faktą patvirtinantys duomenys, informacija apie gimimo metus ir tėvo vardą yra nepakankama.

Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas iš esmės nustatė visas reikšmingas aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė nuosavybės teisių atkūrimą į išlikusį nekilnojamąjį turtą reglamentuojančias teisės normas, priimtas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo J. I. apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. birželio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Dalia Višinskienė

Virginija Volskienė