A-602-373-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A602-220-14

Administracinė byla Nr. A602-373/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01043-2013-7

Procesinio sprendimo kategorija 8.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. balandžio 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan (pranešėja) ir Arūno Sutkevičiaus, rašytinio proceso ir apeliacine tvarka nagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Neilas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Neilas“ skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Neilas“ (toliau – ir pareiškėjas, UAB „Neilas“) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu (b. l. 1-2), prašydamas panaikinti atsakovo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir atsakovas, VMI) 2013 m. kovo 8 d. sprendimą Nr. (23.24-08)-327-1798 (b. l. 27-31) ir leisti padengti nepriemoką pagal jo prašymą.

Paaiškino, kad atsakovas netenkino pareiškėjo prašymo, VMI gauto 2013 m. vasario 25 d. (pradinis prašymas gautas 2013 m. sausio 24 d.) (b. l. 44-46) ir neišdėstė mokestinės nepriemokos prašomam laikotarpiui, kadangi nustatė, kad bendrovė yra nemoki. Mano, kad tokia išvada yra klaidinga, kadangi įmonė turi prekių už 783 352,42 Lt ir kiekvieną mėnesį gauna piniginių lėšų už patalpų nuomą apie 60 000 Lt, o mėnesio išlaidos bankams, lizingo bendrovėms ir kitos išlaidos sudaro iki 50 000 Lt. Todėl įmonė yra pajėgi mažinti savo įsiskolinimą 6086,95 Lt per mėnesį. Įmonė yra pasiryžusi mažinti skolą po 6086,95 Lt per mėnesį, jei bus pasiektas susitarimas. Tai yra naudinga abiem pusėms, kadangi įmonė toliau vykdys veiklą, o atsakovė gaus pinigines lėšas (b. l. 1-2).

Atsakovas su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime į skundą (b. l. 23-24) paaiškino, Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 88 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad sprendimas atidėti mokestinės nepriemokos mokėjimą ar jį išdėstyti gali būti priimtas tik nustačius, kad nedelsiant ją sumokėjus mokesčių mokėtojo finansinė būklė taptų kritine arba mokesčių mokėtojas turėtų didelių sunkumų vykdydamas kitus savo finansinius įsipareigojimus, tačiau šios mokestinės nepriemokos mokėjimo atidėjimas ar išdėstymas suteiktų jam galimybę stabilizuoti savo finansinę būklę ir sumokėti mokestinę nepriemoką vėliau.

To paties straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, kad sprendimas atidėti mokestinės nepriemokos mokėjimo terminą ar jį išdėstyti gali būti priimtas tik tuomet, jeigu mokesčių mokėtojas kartu su prašymu pateikia dokumentus, pagrindžiančius, kad turi realių galimybių atsiskaityti per prašomą suteikti mokestinės nepriemokos atsidėjimo laikotarpį. Nurodo, kad 2013 m. sausio 24 d. gavo pareiškėjo prašymą dėl 36 521,701 Lt pridėtinės vertės mokesčio (toliau – ir PVM) ir nuo jo priskaičiuotų delspinigių sumokėjimo termino išdėstymo dalimis pagal grafiką iki 2013 m. liepos mėn. Išnagrinėjus pareiškėjos prašymą bei pateiktus dokumentus, t. y. finansinės atskaitomybės dokumentus 2012 m. gruodžio 31 d., kreditorių – debitorių sąrašus, kasos knygos bei banko sąskaitos išrašus už 2012 m. gruodžio mėnesį, 2013 m. sausio mėnesio avansinių apyskaitų kopijas, valstybės įmonės Registrų centras, valstybės įmonės „Regitra“, IMIS SODRA informaciją, antstolių informacinės sistemos vieningo vykdomųjų bylų sąvado duomenis, buvo priimtas sprendimas prašymo netenkinti ir mokestinės nepriemokos sumokėjimo neišdėstyti, nes įmonė neturi realių galimybių atsiskaityti per prašomą laikotarpį.

Pareiškėjos verslo planas yra abstraktaus pobūdžio, neinformatyvus, akcentuojantis tik prekybinių pajamų sumažėjimą ir mokėtinas sumas bei įsipareigojimus. Toks pareiškėjo nurodytas finansinės perspektyvos pagrindimas negali būti laikomas pakankamu argumentu įsipareigojimams užtikrinti (b. l. 23-24). Vien tik aplinkybė, jog nedelsiant sumokėjus mokslinę nepriemoką mokesčių mokėtojo finansinė padėtis gali tapti kritine, nėra absoliutus pagrindas išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą. Mokesčių mokėtojas turi pateikti įrodymus, kad turi realių galimybių atsiskaityti per prašomą suteikti mokestinės nepriemokos laikotarpį (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-2139/2011, 2010 m. lapkričio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-1450/2010).

Trečiasis suinteresuotas asmuo Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – ir Kauno AVMI) atsiliepimo į pareiškėjo skundą nepateikė.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. birželio 10 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2013 m. sausio 18 d. su prašymu kreipėsi į VMI dėl 36 521,70 Lt mokestinės nepriemokos sumokėjimo dalimis per 6 mėnesius (b. l. 44). UAB „Neilas“ 2013 m. vasario 20 d. su prašymu kreipėsi į VMI išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą (b. l. 45-46). VMI Nepriemokų administravimo departamentas 2013 m. kovo 6 d. VMI pateikė išvadą dėl UAB „Neilas“ mokestinės nepriemokos sumokėjimo išdėstymo, kurioje siūlė prašymo netenkinti ir neišdėstyti UAB „Neilas“ 36 514 Lt mokestinės nepriemokos sumokėjimą per 6 mėnesius (b. l. 6-8). VMI 2013 m. kovo 8 d. sprendimu Nr. (23.24-08)-327-1798 nusprendė netenkinti prašymo ir neišdėstyti UAB „Neilas“ mokestinės nepriemokos sumos (b. l. 5).

Byloje esančios pelno (nuostolių) ataskaitos duomenimis per 2012 metus pareiškėjas turėjo 131 246 Lt nuostolių (b. l. 79), iš balanso matyti, kad bendrovė turi turto už 3 256 053 Lt, iš kurio trumpalaikis turtas sudaro 1 791 536 Lt, ilgalaikis – 1 464 517 Lt, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudaro 2 627 634 Lt, per vienerius metus mokėtinos sumos – 1 886 492 Lt (b. l. 80-81). Pareiškėjas 2013 m. vasario 20 d. rašte VMI nurodė, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir VSDFV) Kauno skyriui 2013 m. sausio 31 d. nėra skolingas, tačiau turi įsipareigojimų UAB „Swedbank lizingas“, UAB „Citadele faktoringas ir lizingas“ ir AB „Citadele“, iš viso 1 364 020,10 Lt (b. l. 45-46). VMI, priimdama ginčijamą sprendimą, vadovavosi 2013 m. kovo 6 d. išvada dėl UAB „Neilas“ mokestinės nepriemokos sumokėjimo išdėstymo, kurioje įvertinti įmonės finansiniai dokumentai, o finansinei analizei atlikti panaudoti 2010 m., 2011 m. ir 2012 m. bendrovės finansinės rizikos bei likvidumo koeficientai, taip pat Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, finansinės rizikos bei likvidumo koeficientai, įmonių, vykdančių veiklą – elektrinių buitinių aparatų arba prietaisų didmeninė prekyba. Išvadoje nustatyta, kad pareiškėjo per vienerius metus gautinos sumos sudaro 307 352 Lt, o mokėtinos sumos per vienerius metus – 1 886 492 Lt; bendrovės trumpalaikiai įsipareigojimai yra 1,16 karto didesni kaip pusė turto vertės; bendrovės atžvilgiu antstolis vykdo išieškojimą 323 940,95 Lt (b. l. 29-31).

Vadovaudamasis MAĮ 88 straipsniu, kuris nustato, kad mokestinės nepriemokos sumokėjimo terminą finansų ministro nustatyta tvarka mokesčių administratorius gali atidėti arba išdėstyti, ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 1998 m. lapkričio 17 d. įsakymu Nr. 268 patvirtintų Mokestinės nepriemokos sumokėjimo atidėjimo arba išdėstymo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) nuostatomis, reglamentuojančiomis mokestinės nepriemokos sumokėjimo išdėstymo esmę ir tvarką, teismas sprendė, kad pareiškėjas neįvykdė įstatymuose nurodytų sąlygų nepriemokai išdėstyti, nepateikė pagrįstų įrodymų, patvirtinančių realias galimybes atsiskaityti su biudžetu tuo atveju, jeigu mokestinės nepriemokos sumokėjimas būtų išdėstytas per prašomą laikotarpį.

Pareiškėjo skundo argumentas, kad jis turi prekių už 783 352,42 Lt, negali būti pagrindu panaikinti atsakovo sprendimą, kadangi pareiškėjo mokėtinos sumos per vienerius metus sudaro 1 886 492 Lt. Apyvarta kelerius metus mažėja, nuostoliai auga, verslo plane nepateikta jokių argumentų, kaip šią padėtį būtų galima pakeisti, šiai dienai pareiškėjas UAB „Neilas“ yra iš esmės nemokus. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. liepos 12 d. nutartyje administracinėje byloje A444-1501/2010 nurodė, kad mokesčių mokėtojas, prašydamas atidėti mokestinės nepriemokos sumokėjimą, turi pateikti įrodymus, jog turi realių galimybių atsiskaityti per prašomą laikotarpį.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje aiškinama, kad vien mokesčių mokėtojo prašymas išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą besąlygiškai nelemia tokio prašymo tenkinimo: įstatymų leidėjas minėta teisės norma mokesčių administratoriui suteikė tam tikrą diskreciją išdėstyti arba atsisakyti išdėstyti mokesčių mokėtojo mokestinės nepriemokos sumokėjimą, tačiau viešojo administravimo subjektui (šiuo atveju – mokesčių administratoriui) suteikta diskrecija nėra neribojama. Todėl įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl mokestinės nepriemokos sumokėjimo išdėstymo, mokesčių administratorius turi įvertinti mokesčių surinkimo ir mokestinės nepriemokos išdėstymo tikslus, atsižvelgti į aktualius sprendžiamu klausimu teisės aktuose nustatytus reikalavimus, bendruosius teisės (draudimo diskriminuoti, asmenų lygybės prieš įstatymą, kt.) ir gero administravimo (objektyvumo, proporcingumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, kt.), apmokestinimo teisinio reglamentavimo ir taikymo (mokesčių mokėtojų lygybės, teisingumo ir visuotinio privalomumo, kt.) principus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. vasario 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A1-362/2004, 2006 m. gruodžio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A6-2202/2006, 2010 m. spalio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-1229/2010 ir kt.).

III. Uždaroji akcinė bendrovė „Neilas“ (toliau – ir apeliantas) 2013 m. liepos 22 d. gautu patikslintu apeliaciniu skundu, prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.

Apeliaciniame skunde (b. l. 113-114) išdėstė tuos pačius argumentus kaip ir skunde pirmosios instancijos teismui (b. l. 1-2). Papildomai paaiškino, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas, remdamasis VMI išvadomis, nusprendė, kad pareiškėjas parašė, apelianto žodžiais tariant, prastą verslo planą, nepakankamai aiškiai (objektyviai) išdėstė savo galimybes ir todėl įmonei negali būti suteikta galimybė dalimis sumokėti skolą. Nemanė, kad reikia sudaryti profesionalų verslo planą. Vilniaus apygardos administraciniam teismui atmetus jo skundą dėl mokestinės nepriemokos išdėstymo, pareiškėjui yra nesuteikiamos galimybės rasti išeitį iš susidariusios situacijos.

Atsakovas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2013 m. rugpjūčio 5 d. gautu atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime į apeliacinį skundą (b. l. 118-119) atsakovas pakartojo argumentus, kuriuos nurodė atsiliepime į skundą pirmosios instancijos teismui (b. l. 23-24). Papildomai paaiškino, kad pareiškėjas apeliacinės instancijos teismui nepateikė argumentų bei įrodymų, paneigiančių pirmosios instancijos teismo padarytas išvadas, o tik nurodė, kad nežinojo, kad reikėjo sudaryti profesionalų verslo planą. MAĮ nurodytas teisinis reguliavimas yra pakankama aiškus: mokesčių administratorius gali priimti sprendimą dėl mokestinės nepriemokos atidėjimo arba mokėjimo išdėstymo tik tuo atveju, kai yra įsitikinęs mokesčių mokėtojo galimybe mokestinę nepriemoką sumokėti ne iš karto, o tą įsitikinimą pagrindžia mokesčių mokėtojo pateikti rašytiniai įrodymai (dokumentai).

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Byloje ginčas yra kilęs dėl atsakovo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2013 m. kovo 8 d. sprendimo Nr. (23.24-08)-327-1798, kuriuo buvo nuspręsta neatidėti ir neišdėstyti pareiškėjo mokestinės nepriemokos.

Byloje esančiais rašytiniais duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas skolingas biudžetui 1 000,00 Lt pelno mokesčio, deklaruoto už laikotarpį 2012 m. sausio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d., 35 514,00 Lt pridėtinės vertės mokesčio, deklaruoto už laikotarpį nuo 2012 m. lapkričio 1 d. iki 2012 m. lapkričio 30 d., iš viso – 36 514, 00 Lt (b. l. 27-32). VMI Nepriemokų administravimo departamentas 2013 m. kovo 6 d. VMI pateikė išvadą dėl UAB „Neilas“ mokestinės nepriemokos sumokėjimo išdėstymo, kurioje siūlė prašymo netenkinti ir neišdėstyti UAB „Neilas“ mokestinės nepriemokos sumokėjimą per 6 mėnesius (b. l. 6-8). VMI 2013 m. kovo 8 d. sprendimu Nr. (23.24-08)-327-1798 nusprendė netenkinti prašymo ir neišdėstyti UAB „Neilas“ mokestinės nepriemokos sumos (b. l. 5). Išvadoje nustatyta, kad pareiškėjo per vienerius metus gautinos sumos sudaro 307 352 Lt, o mokėtinos sumos per vienerius metus – 1 886 492 Lt; bendrovės trumpalaikiai įsipareigojimai yra 1,16 karto didesni kaip pusė turto vertės; bendrovės atžvilgiu antstolis vykdo išieškojimą 323 940,95 Lt sumai. Nustatyta, kad įmonė yra nemoki. Įmonė nepateikė dokumentų, įrodančių realias galimybes atsiskaityti su biudžetu tuo atveju, jeigu mokestinės nepriemokos sumokėjimas būtų išdėstytas prašomam laikotarpiui (b. l. 29-31).

Mokesčių administravimo įstatymo 88 straipsnio (byloje aktuali 2012 m. birželio 19 d. įstatymo Nr. XI-2078 redakcija, įsigaliojusi nuo 2012 m. birželio 30 d.) 1 dalis nustato, kad mokestinės nepriemokos sumokėjimo terminą finansų ministro nustatyta tvarka mokesčių administratorius gali atidėti arba išdėstyti. Mokestinės nepriemokos mokėjimas atidedamas arba išdėstomas mokesčių administratoriaus sprendimu. Šio sprendimo pagrindu sudaroma mokesčių mokėtojo ir mokesčių administratoriaus mokestinės paskolos sutartis. Šio straipsnio 2 dalis numato, kad sprendimas atidėti mokestinės nepriemokos mokėjimą ar jį išdėstyti gali būti priimtas tik nustačius, kad nedelsiant ją sumokėjus mokesčių mokėtojo finansinė būklė taptų kritine arba mokesčių mokėtojas turėtų didelių sunkumų vykdydamas kitus savo finansinius įsipareigojimus, tačiau šios mokestinės nepriemokos mokėjimo atidėjimas ar išdėstymas suteiktų jam galimybę stabilizuoti savo finansinę būklę ir sumokėti mokestinę nepriemoką vėliau.

Šio straipsnio 3 dalis, įtvirtinusi, kad sprendimas atidėti mokestinės nepriemokos mokėjimo terminą ar jį išdėstyti gali būti priimtas tik tuomet, jeigu mokesčių mokėtojas kartu su prašymu pateikia dokumentus, pagrindžiančius, kad turi realių galimybių atsiskaityti per prašomą suteikti mokestinės nepriemokos atidėjimo laikotarpį, 2012 m. birželio 19 d. įstatymu Nr. XI-2078 neteko galios, tačiau ši nuostata įtvirtinta Lietuvos Respublikos finansų ministro 1998 m. lapkričio 17 d. įsakymu Nr. 268 patvirtintose Mokestinės nepriemokos sumokėjimo atidėjimo arba išdėstymo taisyklėse, reglamentuojančiose mokestinės nepriemokos sumokėjimo atidėjimą arba išdėstymą.

Sprendimas atidėti arba išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą gali būti priimtas tik nustačius, kad, nedelsiant ją sumokėjus, mokesčių mokėtojo finansinė būklė taptų kritiška arba mokesčių mokėtojas turėtų didelių sunkumų vykdydamas kitus savo finansinius įsipareigojimus, tačiau šios mokestinės nepriemokos sumokėjimo atidėjimas arba išdėstymas suteiktų jam galimybę stabilizuoti savo finansinę būklę ir sumokėti ją vėliau – per vietos mokesčių administratoriaus sprendime nustatytą laikotarpį (6 punktas).

Tame pačiame punkte numatyta, kad sprendimas atidėti arba išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimo terminą gali būti priimtas tik tuomet, jeigu mokesčių mokėtojas kartu su prašymu pateikia dokumentus, įrodančius, kad turi realių galimybių atsiskaityti per prašomą suteikti mokestinės nepriemokos sumokėjimo atidėjimo arba išdėstymo laikotarpį.

Atsižvelgiant į minėtą teisinį reguliavimą, mokesčių administratorius visų pirma turi teisę, bet ne pareigą atidėti mokestinės nepriemokos mokėjimą, tačiau šiuo atveju mokesčių administratoriui suteikta diskrecija nėra neribojama. Įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl mokestinės nepriemokos sumokėjimo atidėjimo ar išdėstymo, mokesčių administratorius turi įvertinti mokesčių surinkimo ir mokestinės nepriemokos išdėstymo tikslus, atsižvelgti į teisės aktų, reguliuojančių mokestinės nepriemokos sumokėjimo atidėjimą ar išdėstymą, reikalavimus, bendruosius teisės ir mokesčių administravimo principus.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas minėtų teisės aktų nuostatas, yra nurodęs, jog vien tik konstatavimas aplinkybės, kad nedelsiant sumokėjus mokestinę nepriemoką mokesčių mokėtojo finansinės padėtis gali tapti kritine, nėra absoliutus pagrindas atidėti ar išdėstyti mokestinės nepriemokos mokėjimą, o yra saistomas ir antros sąlygos, reikalaujančios mokesčių mokėtojui įrodyti, kad jis turi realių galimybių atsiskaityti per prašomą suteikti mokestinės nepriemokos atidėjimo laikotarpį (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-3585/2001; 2011 m. rugsėjo 5 d. nutartis administracinėje byloje A438-2139/2011, 2014 m. vasario 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A602-220/2014).

Taigi sprendimas dėl mokestinės nepriemokos sumokėjimo atidėjimo ar išdėstymo gali būti priimtas tik esant dviem sąlygoms, t. y., kai nustatoma, jog nedelsiant sumokėjus mokesčio nepriemoką, mokesčių mokėtojo finansinė būklė taptų itin sunki arba jis turėtų didelių sunkumų vykdydamas kitus savo finansinius įsipareigojimus, taip pat nustatoma, jog mokestinės nepriemokos sumokėjimo atidėjimas ar išdėstymas suteiks mokesčių mokėtojui galimybę stabilizuoti savo finansinę būklę ir sumokėti mokestinę nepriemoką vėliau. Šios mokestinės procedūros metu mokesčių mokėtojas turi pagrįsti dokumentais savo realias galimybes sumokėti mokestinę nepriemoką per jos atidėjimo ar išdėstymo laikotarpį.

Kiekvienas mokesčių mokėtojas privalo mokėti mokesčių įstatymų nustatytus mokesčius, laikydamasis mokesčių teisės aktuose nustatytos mokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos (MAĮ 8 straipsnio 1 dalis). Minėto įstatymo 40 straipsnio 1 punktas įtvirtina mokesčio mokėtojo pareigą laiku ir tiksliai įvykdyti mokestinę prievolę. Teisės normų nuostatas, reglamentuojančias mokestinės nepriemokos atidėjimą arba išdėstymą, vertinant kontekste su kitomis teisės normomis, įtvirtintomis MAĮ trečiajame skirsnyje (81-94 straipsniai), kurios reglamentuoja mokestinių prievolių įvykdymo tvarką ir sąlygas, darytina išvada, kad jos mokesčio mokėtojui sudaro palankesnes sąlygas įvykdyti savo prievolę – sumokėti mokestinę nepriemoką, t. y., sudaro išimtį iš bendrų taisyklių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. liepos 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-522/2013).

Nagrinėjamu atveju mokesčių administratorius 2013 m. kovo 8 d. sprendimu Nr. (23.24-08)-327-1798, įvertinęs pareiškėjo finansinę būklę, nusprendė neatidėti ir neišdėstyti pareiškėjo mokestinės nepriemokos (b. l. 27-31). Vilniaus apygardos administracinis teismas, išanalizavęs viešojo administravimo subjekto surinktus rašytinius įrodymus, sprendė, jog viešojo administravimo subjekto padaryta išvada, kad pareiškėjas nepateikė dokumentų, įrodančių realias galimybes atsiskaityti su biudžetu tuo atveju, jeigu mokestinės nepriemokos sumokėjimas būtų išdėstomas per prašomą laikotarpį, yra pagrįsta. Pareiškėjo apyvarta kelis metus mažėja, nuostoliai auga, verslo plane nepateikta jokių argumentų, kaip šią padėtį būtų galima pakeisti. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada dėl pareiškėjo galimybės sumokėti mokestinę nepriemoką ją atidėjus ar išdėsčius bei ją patvirtinančių įrodymų vertinimu.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino viešojo administravimo subjekto sprendimą teisėtu, nes bylos dokumentai patvirtina, kad viešojo administravimo subjektas surinko pakankamai faktinių duomenų, turinčių užtikrinti administracinio akto pagrįstumą, viešojo administravimo subjektas laikėsi pagrindinių procedūrų ir taisyklių. Pažymėtina, kad mokesčių mokėtojui kreipiantis pas mokesčių administratorių su prašymu atidėti mokestinės nepriemokos mokėjimą (taikyti išimtį), pareiga įrodyti prašymo pagrįstumą neabejotinai atsiranda mokesčių mokėtojui. Nagrinėjamu atveju mokesčių administratorius, gavęs mokesčių mokėtojo prašymą, padėjo mokesčių mokėtojui įgyvendinti jo teises, t. y. suteikė galimybę pateikti papildomus dokumentus. Todėl nepagrįsti yra pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai, kad jis nesuprato kokius įrodymus turi pateikti.

Kadangi pareiškėjas nepateikė mokesčių administratoriui objektyvių faktinių duomenų, įrodančių, kad turi realių galimybių atsiskaityti per prašomą suteikti mokestinės nepriemokos sumokėjimo atidėjimo arba išdėstymo laikotarpį, remiantis byloje esančiais faktiniais duomenimis, negalima konstatuoti, jog pareiškėjas atitiko MAĮ 88 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas mokestinės nepriemokos sumokėjimo išdėstymo ar atidėjimo sąlygas, todėl ginčijamas atsakovo sprendimas yra teisėtas.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundas buvo atmestas kaip nepagrįstas, nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Neilas“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius