A-107-438/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-107-438/2015

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00903-2013-2

Procesinio sprendimo kategorija 35.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. vasario 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Romano Klišausko (pranešėjas) ir Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso būdu apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. vasario 24 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Kauno arka“ skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Kauno miesto savivaldybės administracijos filialo Centro seniūnijai, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas UAB „Kauno arka“ (toliau – ir pareiškėjas) su skundu (I t., b. l. 2–16), kurį patikslino (II t., b. l. 72–83), kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovas) filialo Centro seniūnijos 2013 m. liepos 18 d. sprendimą Nr. 04-2-226 ir įpareigoti priimti naują sprendimą – išbraukti UAB „Kauno arka“ nuomos teise valdomą valstybinės žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, iš nenaudojamų valstybinės žemės sklypų 2013 metų sąrašo, pateikiant Kauno miesto savivaldybės administracijos Finansų skyriui teigiamą išvadą dėl pareiškėjo valdomo sklypo išbraukimo iš sąrašo.

Pareiškėjas nurodė, kad Kauno miesto savivaldybės taryba 2012 m. birželio 7 d. sprendimu Nr. T-286 patvirtino Nenaudojamos žemės nustatymo tvarkos aprašą (toliau – ir Aprašas). Kauno miesto savivaldybės taryba 2012 m. birželio 28 d. sprendimu Nr. T-313 „Dėl valstybinės žemės nuomos mokesčių tarifų nustatymo“ nustatė 2013 metų nenaudojamai, įtrauktai į nenaudojamos valstybinės žemės sklypų sąrašą, žemės nuomos mokesčio tarifą – 4 proc. žemės mokestinės vertės. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. birželio 14 d.

įsakymu Nr. A-1815 buvo patvirtintas Nenaudojamų valstybinės žemės sklypų 2013 metų sąrašas (toliau – ir Sąrašas), kuriuo pareiškėjo nuomos teise valdomas žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, buvo įtrauktas į Sąrašą. Pareiškėjas 2013 m. birželio 23 d. gavo Kauno miesto savivaldybės administracijos Finansų skyriaus raštą dėl valstybinės žemės mokesčio, t. y. jog 2013 m. už pareiškėjo nuomojamą valstybinės žemės sklypą mokestis bus skaičiuojamas taikant 4 proc. žemės nuomos mokesčio tarifą.

Pareiškėjas 2013 m. liepos 9 d. pateikė Centro seniūnijai prašymą išbraukti jo valdomą žemės sklypą iš nenaudojamų, naudojamų ne pagal paskirtį, apleistų arba neprižiūrimų nuomojamų (naudojamų) valstybinės žemės sklypų sąrašo. 2013 m. liepos 20 d. pareiškėjas gavo Centro seniūnijos atsakymą, kuriuo buvo atsisakyta tenkinti jo prašymą. Pareiškėjo nuomone, Kauno miesto savivaldybės administracijos filialo Centro seniūnijos 2013 m. liepos 18 d. sprendimas Nr. 04-2-226 (toliau – ir Sprendimas), kuriuo atsisakyta sklypą išbraukti iš Sąrašo, yra neteisėtas ir nepagrįstas, priimtas tik formaliai taikant Aprašo nuostatas, tinkamai neišnagrinėjus ir neįvertinus pareiškėjo prašyme nurodytų faktinių aplinkybių.

Pareiškėjo nuomojamas sklypas neatitinka Aprašo 4.2 ir 4.7 punktuose nurodytų kriterijų, todėl turėjo būti išbrauktas iš Sąrašo. Aprašo 4.2 punkte nurodyti kriterijai netaikytini pareiškėjui, kadangi šiuo punktu yra reikalaujama vykdyti remonto darbus, tuo tarpu sklype yra nebaigtas statyti statinys. Tam, kad būtų galima įgyvendinti Aprašo 4.2 punkte nurodytus kriterijus ir pastatus remontuoti, pirmiausia turi būti gauti leidimai, parengtas žemės sklypo detalusis planas, suderintas statybų planas su Kauno miesto savivaldybe bei paveldo atstovais.

Nuo pat valstybinės žemės nuomos sutarties sudarymo pareiškėjas aktyviai siekia sutvarkyti šį sklypą bei jame stovintį pastatą ir ne dėl savo kaltės šiuo metu nevykdo statybos ar rekonstrukcijos darbų. Pareiškėjas, pasirašydamas sklypo nuomos sutartį, turėjo sklypo detalųjį planą, kuris patvirtintas 2007 m. kovo 21 d., tačiau jo pagrindu dėl detaliajame plane padarytų klaidų vykdyti jokių statybos darbų negalėjo. Šiuo metu yra rengiamas naujas detalusis planas, tačiau šis procesas dėl paties objekto sudėtingumo bei atsakingų institucijų keliamų reikalavimų yra užtrukęs ir nepriklauso nuo pareiškėjo valios.

Aprašo 4.7 punkte nurodyta, kad sklypas įtraukiamas į nenaudojamos žemės sklypų sąrašą, jeigu yra neprižiūrimas nenaudojamos žemės sklypas ar jo dalis (pažeidžiamos Tvarkymo ir švaros taisyklės). Pareiškėjo nuomojamas žemės sklypas yra kiek įmanoma prižiūrimas: nuolat šienaujama žolė, renkamos šiukšlės, išvežtas po griovimo darbų likęs statybinis laužas, teritorija yra aptverta tvora, ant pastato ir tvoros uždėti ženklai, kad pašaliniams eiti draudžiama, visi įėjimai rakinami. Pareiškėjo atstovė pabrėžė, jog Aprašo III skyriuje nurodyta, kad sąrašas gali būti keičiamas, jeigu sklypo valdytojas seniūnui pateikia dokumentus, kad žemės sklypas neatitinka 4.1–4.7 punktuose nurodytų kriterijų arba atitikimas šiems kriterijams yra sąlygotas vienos ar keleto iš 13.1–13.2 punktuose nurodytų aplinkybių.

Kauno apygardos administraciniame teisme pagal Kauno apygardos prokuratūros prašymą buvo nagrinėjama administracinė byla dėl detaliojo plano panaikinimo. 2012 m. lapkričio 22 d. teismo nutartimi byla buvo nutraukta bei patvirtinta taikos sutartis, kuria pareiškėjas įsipareigojo teisės aktų nustatyta tvarka parengti naują detalųjį planą žemės sklypui. Taikos sutarties šalys taip pat įsipareigojo pagal detalaus plano pagrindu išduotus statybos leidimus nevykdyti jokių statybos darbų. Todėl šioje situacijoje jokie projektavimo ar statybų darbai pagal esamą detalųjį planą yra negalimi, šiuo atveju turi būti taikomas Aprašo 13.1 punktas, o sklypas išbraukiamas iš Sąrašo.

Atsakovas Kauno miesto savivaldybės administracija atsiliepime į pareiškėjo skundą (II t., b. l. 85–91) nurodė, kad su juo nesutinka ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas nurodė, kad pagal Aprašo 3 punktą nenaudojama žemė apibrėžiama kaip žemė, kurioje esantys statiniai apleisti, neprižiūrimi ar nenaudojami, arba neužstatyta neprižiūrima žemė. Taigi nenaudojama žemė, kaip tokia, yra pripažįstama atsižvelgiant į ant jos esančių statinių naudojimą ir būklę arba žemės nepriežiūrą. Tam, kad į Sąrašą būtų įrašoma fiziniams ir juridiniams asmenims priklausanti ar jų nuomojama (naudojama) valstybinė žemė, ji turi atitikti vieną arba kelis Aprašo 4 punkte įtvirtintus kriterijus. Pareiškėjo nuomojama valstybinė žemė atitiko du kriterijus, nurodytus Aprašo 4.2 ir 4.7 punktuose. Pareiškėjo nuomojamas žemės sklypas atitiko Aprašo 4.2 punkte nurodytą kriterijų, nes žemės sklypas yra nenaudojamas, nuo nuomos sutarties sudarymo praėjo daugiau kaip metai, ir pareiškėjas, pažeisdamas Tvarkymo ir švaros taisykles, neremontavo statinių – netvarkė, nedažė ir neprižiūrėjo pastatų ir jų fasadų, nesutvarkė šio statinio teritorijos. Šias aplinkybes patvirtina Centro seniūnijos 2013 m. rugpjūčio 29 d. raštas bei pridėtos nuotraukos, taip pat Viešosios tvarkos skyriaus 2013 m. rugsėjo 2 d. raštas, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Centro policijos nuovados 2013 m. gegužės 8 d. raštas, 2010 m. sausio 28 d. susitarimas dėl valstybinės žemės nuomos sutarties. Dėl nurodytų priežasčių pareiškėjo nuomojamas žemės sklypas atitiko ir Aprašo 4.7 punkte nurodytą kriterijų, t. y. buvo neprižiūrimas, pažeidžiant Tvarkymo ir švaros taisykles. 2013 m. liepos 9 d. pareiškėjas pateikė prašymą dėl 2013 m. valstybinės žemės nuomos mokesčio tarifo, kuriame iš esmės nurodė 3 argumentus: kad sklypas ir jame esantis pastatas yra prižiūrimi; pareiškėjas ne dėl savo kaltės šiuo metu nevykdo statybos ar rekonstrukcijos darbų ir jam taikytinas Aprašo 11.1 punkte nurodytas kriterijus; kad pareiškėjas nuo pat valstybinės žemės nuomos sutarties sudarymo aktyviai siekia sutvarkyti sklypą bei jame stovintį pastatą.

Pažymėjo, kad pareiškėjas dėl leidimų griauti ar rekonstruoti statinį nesikreipė. Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 19 dalis statinio remontą apibrėžia ne tik kaip kapitalinį remontą, bet ir kaip paprastąjį remontą. Ginčo atveju yra apleistas ne tik pats statinys, bet ir statinio teritorija. Atsakovo atstovės nuomone, turėtų būti atmestas pareiškėjo argumentas, jog neva nuo pat valstybinės žemės nuomos sudarymo pareiškėjas aktyviai siekia sutvarkyti sklypą bei jame stovintį pastatą ir ne dėl savo kaltės nevykdo statybos ar rekonstrukcijos darbų, nes patvirtintame detaliajame plane buvo įsivėlusi klaida. Atsakovo atstovė pabrėžė, jog detalaus plano parengimas ir patvirtinimas negarantuoja, kad detaliuoju planu patvirtinti sprendimai bus įgyvendinami. Be to, aplinkybė, kad detaliajame plane esanti klaida gali būti taisoma nauju detaliuoju planu pareiškėjui tapo žinoma 2011 m. sausio 31 d., Kauno apygardos administraciniam teismui priėmus sprendimą administracinėje byloje Nr. I-242-414/2011, tačiau dėl sąlygų detaliajam planui rengti pareiškėjas kreipėsi tik 2012 m. vasario 27 d. Tuo tarpu sutvarkyti, nudažyti, prižiūrėti statinį ir jo fasadus bei sutvarkyti statinio teritoriją taip, kad ji atitiktų Tvarkymo ir švaros taisykles, pareiškėjas gali ir be detaliojo plano, tačiau tai nėra atliekama. Pareiškėjui 2013 m. liepos 31 d. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 161 straipsnį už netinkamą sklypo priežiūrą ir tvarkymą, todėl akivaizdu, kad pareiškėjas neprižiūri ir netvarko nuomojamo žemės sklypo, pažeisdamas Tvarkymo ir švaros taisykles. Pareiškėjo reikalavimas panaikinti Sprendimą yra išvestinis iš reikalavimo panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. birželio 14 d. įsakymą Nr. A-1815 „Dėl nenaudojamų valstybinės žemės sklypų 2013 metų sąrašo patvirtinimo“. Šis įsakymas, kuriuo buvo patvirtintas minėtų sklypų sąrašas, teisės aktų nustatyta tvarka nenuginčytas, todėl yra galiojantis ir sukeliantis teisines pasekmes pareiškėjui. Teismui 2013 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi neatnaujinus termino skundui paduoti dėl minėto įsakymo panaikinimo, vien ginčijamo Sprendimo panaikinimas nepakeistų pareiškėjo teisių ir pareigų apimties.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu į pareiškėjo skundą (II t., b. l. 95–98) prašė teismo pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą spręsti savo nuožiūra.

Nurodė, kad žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, o patikėjimo teise valdomas Nacionalinės žemės tarnybos. Minėtas žemės sklypas 2007 m. rugpjūčio 28 d. išnuomotas UAB „Kauno verslo rūmai“, 2010 m. sausio 28 d. buvo pasirašytas susitarimas „Dėl 2007 m. rugpjūčio 28 d. nuomos sutarties Nr. 19/2007-177 pakeitimo“, kuriuo nuomos teisė perėjo pareiškėjui. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. lapkričio 19 d. nutarimu Nr. 1798, konkretų nuomos mokesčio už valstybinę žemę tarifą ir nuomos mokesčio mokėjimo terminus savo teritorijos ribose nustato savivaldybės. Taigi tik savivaldybės kompetencijai priklauso nustatyti valstybinės žemės nuomos tarifus, ką nagrinėjamu atveju atsakovas ir padarė. Nacionalinė žemės tarnyba 2011 m. lapkričio 28 d. išdavė pareiškėjui sutikimą rengti žemės sklypo detalųjį planą. Pareiškėjas 2013 m. liepos 3 d. kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą dėl sutikimo statyti statinius sklypuose, besiribojančius su valstybine žeme, išdavimo. Nacionalinė žemės tarnyba 2013 m. rugpjūčio 1 d. raštu nurodė, kad neprieštarauja, jog gavus su planuojama teritorija besiribojančiose valdose esančių nekilnojamojo turto savininkų/nuomininkų/naudotojų rašytinius sutikimus, rengiant žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, detalųjį planą, planuojama riba būtų numatyta pagal pateiktą planavimo schemą. 2013 m. spalio 30 d. buvo suderintas ir pats ginčo žemės sklypo detalusis planas.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2014 m. vasario 24 d. sprendimu (II t., b. l. 111‑118) pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, panaikino Kauno miesto savivaldybės administracijos filialo Centro seniūnijos 2013 m. liepos 18 d. sprendimą Nr. 04-2-226, įpareigojo atsakovą teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą, Kauno miesto savivaldybės administracijos filialo Centro seniūnijoje gautą 2013 m. liepos 9 d. (reg. Nr. 04-1-76), priimant motyvuotą, teisės aktų reikalavimais pagrįstą sprendimą.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad apie pareiškėjo nuomojamo 0,8497 ha valstybinės žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, įtraukimą į Sąrašą bei žemės nuomos mokesčio skaičiavimui taikytiną 4 proc. žemės nuomos mokesčio tarifą pareiškėjas buvo informuotas Kauno miesto savivaldybės administracijos Finansų skyriaus 2013 m. birželio 20 d. raštu Nr. 09-2-578. Aprašo 13 punkte numatyta galimybė asmenims, kurių nuosavybės teise valdomas ar nuomojamas (naudojamas) žemės sklypas įrašytas į Sąrašą, per 30 dienų nuo pranešimo apie žemės sklypo įrašymą į Sąrašą išsiuntimo dienos pateikti seniūnijai dokumentus, įrodančius, kad žemės sklypas neatitinka Aprašo 4.1–4.7 punktuose nurodytų kriterijų arba atitiktis šiems kriterijams yra sąlygota vienos ar keleto Aprašo 13.1–13.2 punktuose nurodytų aplinkybių.

Pareiškėjas, nesutikdamas su nuomojamo žemės sklypo įtraukimu į Sąrašą, 2013 m. liepos 9 d. kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administracijos Centro seniūniją, prašydamas išbraukti žemės sklypą iš žemės, kuriai taikomas padidintas mokesčio tarifas, sąrašo. Kauno miesto savivaldybės administracijos filialo Centro seniūnija 2013 m. liepos 18 d. raštu Nr. 04-2-226 pareiškėjo prašymo netenkino, nurodydama, jog žemės sklypas neatitinka Kauno miesto tvarkymo ir švaros taisyklių keliamų reikalavimų, sklypo teritorija yra netvarkoma (žolė nepjaunama, priversta šiukšlių ir statybinių atliekų, per skyles tvoroje į sklypo teritoriją bei pastatą gali patekti pašaliniai asmenys).

Tačiau iš pareiškėjo prašymo Kauno miesto savivaldybės administracijos Centro seniūnijai matyti, jog jis, naudodamasis Aprašo 13 punkte suteikta teise, pateikė seniūnijai prašymą ir 12 dokumentų, kurie, jo teigimu, įrodo, kad žemės sklypas neatitinka Aprašo 4.1–4.7 punktuose nurodytų kriterijų bei kad ši atitiktis yra sąlygota aplinkybės, jog kompetentingos institucijos sprendimu yra nustatytas apribojimas disponuoti valdomame žemės sklype esančiu nekilnojamuoju turtu ir negalima juo naudotis dėl teisėsaugos institucijų veiksmų.

Taigi pareiškėjas siekė įrodyti ne tik Aprašo 4.1‑4.7 punktuose nurodytų kriterijų nebuvimą, bet ir Aprašo 13.1 punkte (prašyme nurodytas 2012 m. birželio 7 d. Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimo Nr. T-286 galiojusios redakcijos 11.1 punktas) nurodytas sąlygas, dėl kurių žemės sklypas, nors ir atitinka Aprašo 4.1‑4.7 punktuose nurodytus kriterijus, tačiau turi būti išbrauktas iš Sąrašo dėl to, kad pareiškėjas ne dėl savo kaltės tinkamai nesutvarkė, neprižiūrėjo, neremontavo ginčo pastatų ir žemės sklypo teritorijos, nes Kauno apygardos administraciniame teisme pagal Kauno apygardos prokuratūros prašymą buvo nagrinėjama administracinė byla Nr. 1-1252-423/2012 dėl ginčo teritorijos detalaus plano panaikinimo, paaiškėjus, kad detaliajame plane buvo neteisingai nurodytas sklypo užstatymo tankis.

Kauno apygardos administracinis teismas 2012 m. lapkričio 22 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. 1-1252-423/2012 nutraukė šią bylą bei patvirtino taikos sutartį, kuria pareiškėjas įsipareigojo teisės aktų nustatyta tvarka parengti naują detalųjį planą ginčo žemės sklypui. Taikos sutartimi šalys taip pat įsipareigojo pagal detalaus plano pagrindu išduotus statybos leidimus nevykdyti jokių statybos darbų, todėl jokie projektavimo ar statybų darbai pagal esamą detalųjį planą nebegalėjo būti vykdomi, o naujas detalusis šios teritorijos planas ne nuo pareiškėjo priklausančių aplinkybių sklypo patikrinimo metu dar nebuvo parengtas.

Teismas pažymėjo, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos filialo Centro seniūnija yra Kauno miesto savivaldybės administracijos struktūrinis padalinys, todėl atsisakymas tenkinti pareiškėjo prašymą, įformintas 2013 m. liepos 18 d. raštu Nr. 04-2-226, turi būti vertinamas kaip viešojo administravimo subjekto priimtas individualus administracinis aktas, kuriam taikomos Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nuostatos. Gavus tokio pobūdžio prašymą, Aprašo 14 punkto nuostatos įpareigoja seniūną išnagrinėti prašyme išdėstytus motyvus, įvertinti Aprašo 6.1–6.4 punktuose nurodytą informaciją (dėl teritorijų planavimo dokumentų parengimo, statybą leidžiančių dokumentų išdavimo ir su tuo susijusios informacijos gavimo), įvertinti Aprašo 4.2–4.7 punktuose nurodytus kriterijus bei Aprašo 13.1–13.2 punktuose nurodytas sąlygas, siekiant nustatyti, ar sklypas turi būti išbrauktas iš Sąrašo.

Teismas nustatė, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos filialo Centro seniūnijos 2013 m. liepos 18 d. rašte nenurodytas atsisakymo išbraukti minėtą žemės sklypą iš Sąrašo teisinis pagrindas, neįvertinta Aprašo 6.1–6.4 punktuose nurodyta informacija, nors pareiškėjas kaip priedus su prašymu buvo pateikęs tokio pobūdžio dokumentus. Nors skundžiamame rašte yra nurodytos aplinkybės, susijusios su Aprašo 4.7 punkte numatytu kriterijumi (išdėstytas Tvarkymo ir švaros taisyklių pažeidimas), tačiau dėl kitų Apraše nurodytų kriterijų iš esmės nepateiktas nei faktinis, nei teisinis įvertinimas. Pagal rašto turinį neaišku, ar pareiškėjas negali būti išbrauktas tik dėl Aprašo 4.7 punkto kriterijaus, ar ir dėl Aprašo 4.2 punkto kriterijaus (kai nuo nenaudojamos žemės sklypo dalies įsigijimo ar nuomos sutarties sudarymo praėjo daugiau kaip metai ir asmenys, pažeisdami Tvarkymo ir švaros taisykles, neremontuota statinių). Ginčijamame rašte visiškai nepateiktas pareiškėjo prašyme nurodytų faktinių aplinkybių ir pateiktų dokumentų įvertinimas dėl Aprašo 13.1 punkte nurodytų aplinkybių taikymo, kad atitiktis kriterijams buvo sąlygota teisėsaugos institucijų (kitų kompetentingų institucijų) veiksmų. Iš to teismas padarė išvadą, kad pareiškėjo prašymas išbraukti jo nuomojamą sklypą iš Sąrašo nebuvo tinkamai išnagrinėtas ir motyvuotas, todėl jį priimant buvo pažeistos Viešojo administravimo įstatymo 8 dalies nuostatos, t. y. ginčijamas raštas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatytų individualaus administracinio akto turiniui keliamų reikalavimų. Minėti procedūriniai pažeidimai sudaro pagrindą jį panaikinti, nes dėl pažeistų procedūrų nebuvo užtikrintas visų aplinkybių, turinčių įtakos sprendimo pagrįstumui, įvertinimas. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad sprendimas panaikinamas dėl procedūrinių pažeidimų, pareiškėjo argumentų dėl atsakovo atsisakymo pagrįstumo nesvarstė. Atitinkamai teismas įpareigojo atsakovą iš naujo įstatymo nustatytu terminu išnagrinėti pareiškėjo prašymą, Kauno miesto savivaldybės administracijos filiale Centro seniūnijoje gautą 2013 m. liepos 9 d. (reg. Nr. 04-1-76), priimant motyvuotą, teisės aktų reikalavimais pagrįstą sprendimą.

Teismas nesutiko su atsakovo argumentais, jog pareiškėjo ginčijamas sprendimas yra išvestinis iš reikalavimo panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. birželio 14 d. įsakymą Nr. A-1815 „Dėl nenaudojamų valstybinės žemės sklypų 2013 metų sąrašo patvirtinimo“ ir pareiškėjui jo nuginčijimas nesukels teisinių pasekmių. Aprašo III skyriaus nuostatos, reglamentuojančios Sąrašo keitimą, suteikia galimybę asmeniui, nuosavybės teise ar kitu teisiniu pagrindu valdančiam (naudojančiam) sklypą, kuris įrašytas į Sąrašą, kreiptis į seniūną dėl jo išbraukimo iš Sąrašo, todėl nagrinėjamu atveju teisėjų kolegijai nekilo abejonių dėl to, jog pareiškėjas siekia ginti objektyviai egzistuojančią subjektinę, o ne tariamą teisę, pagrįstą vien asmens subjektyviu suvokimu.

III. Atsakovas, nesutikdamas su Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. vasario 24 d. sprendimu, pateikė apeliacinį skundą (II t., b. l. 121–125), kuriuo prašo šį sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.

Pažymi, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime padaryta išvada, jog pareiškėjo ginčijamas Centro seniūnijos Sprendimas yra viešojo administravimo subjekto priimtas individualus administracinis aktas. Seniūnų veikla analizuojamoje srityje yra tvarkomojo pobūdžio, tuo tarpu atitinkamą sprendimą dėl žemės sklypo įtraukimo į Sąrašą priima savivaldybės administracijos direktorius, savo įsakymu patvirtindamas Finansų skyriaus parengtą įsakymą. Šio įsakymo (2013 m. birželio 14 d. įsakymas Nr. 1815) pareiškėjas neapskundė, todėl jis yra galiojantis ir privalomas.

Mano, kad net ir pripažinus Sprendimą individualiu administraciniu aktu, pirmosios instancijos teismo sprendime nurodyti jo trūkumai neturėtų būti laikomi esminiais pažeidimais, sprendžiant klausimą dėl šio Sprendimo pripažinimo neteisėtu ir jo panaikinimo. Centro seniūnijos seniūnas, išnagrinėjęs pareiškėjo prašyme išdėstytas aplinkybes ir motyvus, išsiaiškinęs, kokių veiksmų imtasi žemės sklypo būklei pagerinti, įvertinęs visą informaciją, priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą – pareiškėjo prašymo netenkino.

Teigia, kad pareiškėjo ginčijamas Sprendimas yra ne tik yra informacinio pobūdžio, bet ir jo panaikinimas nesukels pareiškėjui jokių teisinių pasekmių, nes nėra panaikintas pareiškėjui realias teisines pasekmes sukuriantis Sąrašas.

Pareiškėjas atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą (II t., b. l. 128–133) prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Mano, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį naikinti ar keisti nėra jokio pagrindo.

Pažymi, kad Centro seniūnijos priimtas Sprendimas yra individualus administracinis aktas (atitinka visus tokio pobūdžio akto požymius). Pareiškėjas, vadovaudamasis Aprašo 13 punktu ir siekdamas pakeisti Sąrašą, kreipėsi į Centro seniūnijos seniūną, kuris galėjo tenkinti atitinkamą pareiškėjo prašymą ir dėl Sąrašo keitimo kreiptis į savivaldybės administracijos Finansų skyrių, tuo tarpu naują Sąrašą patvirtintų savivaldybės administracijos direktorius.

Sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentacija dėl to, kad ginčijamas Sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų, todėl šis Sprendimas pagrįstai buvo panaikintas. Atsakovas apeliaciniame skunde nepateikė jokių įrodymų, kad visos pareiškėjo prašyme nurodytos aplinkybės buvo išnagrinėtos ir įvertintos. Taigi pirmosios instancijos teismo sprendime nurodyti Sprendimo trūkumai buvo esminiai, pažeidę pareiškėjo teises ir teisėtus interesus, t. y. sukėlė jam teisines pasekmes.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą (II t., b. l. 136–138) prašo jį tenkinti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti.

Nurodo, kad sutinka su atsakovo argumentais dėl to, jog Sprendimo panaikinimas ir pareiškėjo prašymo pakartotinis išnagrinėjimas, nekeičiant Sąrašo, nesukels pareiškėjui jokių teisinių pasekmių. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismas neapgynė pareiškėjo galimai pažeistų teisių, todėl toks teismo sprendimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Byloje sprendžiamas ginčas dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos filialo Centro seniūnijos 2013 m. liepos 18 d. sprendimo Nr. 04-2-226 teisėtumo bei pagrįstumo.

Byloje nustatyta, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. A-1815 „Dėl nenaudojamų valstybinės žemės sklypų 2013 metų sąrašo patvirtinimo“, pareiškėjo nuomojamas valstybinės žemės sklypas (0,8497 ha), esantis (duomenys neskelbtini), Kaune buvo įtrauktas į šį sąrašą, į kurį įtraukti žemės sklypai apmokestinami 4 procentų (maksimaliu) dydžio žemės mokesčiu.

Apie tai pareiškėjas buvo informuotas Kauno miesto savivaldybės administracijos finansų skyriaus 2013 m. birželio 20 d. raštu, išaiškinant jam, kad dėl ginčo žemės sklypo išbraukimo iš minėto sąrašo pareiškėjas gali kreiptis į atitinkamą seniūniją, jai pateikdamas duomenis, patvirtinančius, jog žemės sklypas neatitinka tų kriterijų, dėl kurių buvo įtrauktas į minėtą sąrašą.

Pareiškėjas Kauno miesto savivaldybės administracijos Centro seniūnijai 2013 m. liepos 9 d. pateikė prašymą dėl jo išbraukimo iš Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. A-1815 patvirtinto sąrašo.

Kauno miesto savivaldybės administracijos Centro seniūnija ginčijamu byloje sprendimu atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą, tai motyvuodama tuo, kad atlikus ginčo žemės sklypo patikrinimą buvo nustatyta, jog šio žemės sklypo teritorija nėra tvarkoma – žolė nepjaunama, priversta šiukšlių ir statybinių atliekų, per skyles tvoroje į sklypo teritoriją bei pastatą galima patekti, dėl ko žemės sklypas neatitinka Kauno miesto savivaldybės tarybos 2005 m. sausio 27 d. sprendimu Nr. T-20 patvirtintų Tvarkymo ir švaros taisyklių reikalavimų.

Iš to kas pasakyta matyti, kad byloje sprendžiamas ginčas yra kilęs žemės apmokestinimo žemės mokesčiu teisinių santykių srityje.

Šiuos teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos žemės mokesčio įstatymas bei su jo įgyvendinimu susiję kiti teisės aktai.

Žemės mokesčio įstatymo 6 straipsnio 1-3 dalyse nustatyta, kad savivaldybės taryba iki einamojo mokestinio laikotarpio birželio 1 dienos gali nustatyti konkretų mokesčio tarifą, nuo 0,01 procento iki 4 procentų žemės mokestinės vertės, kuris galios atitinkamos savivaldybės teritorijoje kitą mokestinį laikotarpį. Savivaldybės tarybai taip pat suteikta teisė nustatyti ir kelis konkrečius mokesčio tarifus, kurie gali būti diferencijuojami atsižvelgiant į vieną arba kelis iš šių kriterijų: 1) pagrindinę žemės naudojimo paskirtį; 2) žemės sklypo naudojimo būdą ir pobūdį; 3) žemės sklypo naudojimą arba nenaudojimą; 4) žemės sklypo dydį; 5) mokesčio mokėtojų kategorijas (dydį ar teisinę formą, ar socialinę padėtį); 6) žemės sklypo buvimo savivaldybės teritorijoje vietą (pagal strateginio planavimo ir teritorijų planavimo dokumentuose nustatytus prioritetus).

Iš šio teisinio reguliavimo matyti, kad savivaldybės tarybai yra suteikta teisė priimti norminio pobūdžio teisės aktus, kuriais ji gali nustatyti konkretų žemės mokesčio tarifo dydį, bei jį diferencijuoti, priklausomai nuo žemės sklypo pagrindinės žemės naudojimo paskirties, naudojimo būdo ir pobūdžio, žemės sklypo naudojimo sąlygų (priežiūros) ir kt..

Byloje nagrinėjamu atveju, tokiu norminiu teisės aktu yra Kauno miesto savivaldybės tarybos 2012 m. birželio 7 d. sprendimu Nr. T-286 patvirtintas Nenaudojamos žemės nustatymo tvarkos aprašas - Aprašas (Kauno miesto savivaldybės tarybos 2013 m. kovo 21 d. sprendimo Nr. T-138 redakcija).

Šio Aprašo 13-16 punktuose nustatyta, kad „Asmuo, kurio nuosavybės teise valdomas ar nuomojamas (naudojamas) žemės sklypas įrašytas į Sąrašą, gali per 30 dienų nuo pranešimo apie žemės sklypo įrašymą į Sąrašą išsiuntimo dienos pateikti seniūnijai dokumentus, įrodančius, kad žemės sklypas neatitinka Aprašo 4.1–4.7 punktuose nurodytų kriterijų arba atitiktis šiems kriterijams yra sąlygotas vienos ar keleto šių aplinkybių: 13.1. kompetentingos institucijos sprendimu yra nustatytas apribojimas disponuoti valdomame žemės sklype esančiu nekilnojamuoju turtu (išskyrus šio turto areštą, uždėtą jo savininkui dėl neteisėtos veikos ir šio turto įkeitimo ar hipotekos) arba turtu negalima naudotis ar jį valdyti dėl teisėsaugos institucijų (kitų kompetentingų institucijų) atliekamo tyrimo ar įsiteisėjusio sprendimo su šiuo nekilnojamuoju turtu susijusioje byloje; 13.2. dėl trečiųjų asmenų neteisėtų veiksmų, kai žemės savininkų, nuomininkų (naudotojų) žemės sklype ar jo dalyje nekilnojamasis turtas buvo suniokotas, šis faktas buvo konstatuotas kompetentingos institucijos išvadose ir nuo suniokojimo praėjo mažiau kaip vieni metai. 14. Seniūnas, išnagrinėjęs pareiškėjo (žemės savininko, nuomininko, naudotojo) prašyme išdėstytus motyvus, išsiaiškinęs, kokių imtasi veiksmų žemės sklypo būklei pagerinti, ir įvertinęs Skyrių pateiktą Aprašo 6.1–6.4 punktuose nurodytą informaciją, per 10 darbo dienų nuo pareiškėjo prašymo gavimo dienos pateikia Finansų skyriui informaciją, kad, atsižvelgiant į Aprašo 4.2–4.7 punktuose nurodytus kriterijus, žemės sklypas turi būti išbrauktas iš Sąrašo. 15. Finansų skyrius per 15 darbo dienų nuo Aprašo 14 punkte nurodytos informacijos gavimo dienos nustatyta tvarka parengia Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą dėl Sąrašo pakeitimo ir teikia jį pasirašyti Savivaldybės administracijos direktoriui. 16. Finansų skyrius per 10 darbo dienų nuo Aprašo 15 punkte nurodyto Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo pasirašymo dienos: 16.1. praneša apie Sąrašo pakeitimą žemės sklypų valdytojams (žemės nuomos mokesčio mokėtojams); 16.2. pateikia Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai šio įsakymo nuorašą.“

Iš šių Aprašo nuostatų matyti, kad seniūnui yra pavesta tirti žemės mokesčio mokėtojų prašymus dėl atleidimo nuo maksimalaus dydžio žemės mokesčio klausimus. Tuo atveju, kai seniūnas nustato atleidimo nuo maksimalaus dydžio žemės mokesčio pagrindus, jam pavesta apie tai informuoti Finansų skyrių, kuris parengia atitinkamą Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo projektą. Savivaldybės administracijos direktoriui pasirašius minėtą įsakymą, mokesčio mokėtojas yra atleidžiamas nuo maksimalaus dydžio žemės mokesčio.

Tačiau tuo atveju, kai seniūnas nenustato pagrindų, kurie leistų mokesčio mokėtoją atleisti nuo maksimalaus dydžio žemės mokesčio, ši administracinė procedūra yra baigiama seniūno sprendimu neatleisti mokesčio mokėtojo nuo maksimalaus dydžio žemės mokesčio.

Toks seniūno sprendimo – neatleisti mokesčio mokėtojo nuo maksimalaus dydžio žemės mokesčio, pobūdis reiškia, kad juo yra priimamas galutinis administracinis aktas (sprendimas), kuris sukelia atitinkamas pasekmes žemės mokesčio mokėtojo subjektinėms teisėms.

Dėl šių priežasčių apeliacinio skundo argumentai, kuriais teigiama, kad ginčijamas sprendimas yra informacinio pobūdžio bei nesukeliantis pareiškėjui teisinių pasekmių, yra nepagrįstas ir neteisingas.

Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad ginčijamas Kauno miesto savivaldybės administracijos filialo Centro seniūnijos 2013 m. liepos 18 d. sprendimas Nr. 04-2-226 neatitinka Viešojo administravimo įstatymo reikalavimų.

Byloje nagrinėjamu atveju aktualios yra Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio (2010 m. gruodžio 23 d. įstatymo Nr. XI-1259 redakcija) nuostatos nustačiusios, kad „Individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos (1 d.). Individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka (2 d.). Individualus administracinis aktas turi būti pasirašytas jį priėmusio pareigūno ar valstybės tarnautojo arba viešojo administravimo subjekto vadovo, jo pavaduotojo ar įgalioto asmens ir patvirtintas antspaudu (3 d.).

Iš šio teisės akto ir jo pavadinimo („Individualaus administracinio akto bendrieji reikalavimai“<...>) matyti, kad jame yra įtvirtintos bendro pobūdžio taisyklės, kurios keliamos, visų pirma, individualaus administracinio akto turiniui bei jo rekvizitams ir nėra nustatyta reikalavimų individualaus administracinio akto formai.

Tačiau individualiais administraciniais aktais, kuriuos priima viešojo administravimo subjektai, yra sprendžiami skirtingo pobūdžio teisiniai santykiai, kuriuos reguliuoja specialios teisės normos, skirtos tik šiems teisiniams santykiams reglamentuoti, pvz. nuosavybės teisių atkūrimas, valstybė tarnyba, mokesčiai ir kt..

Tai lemia, kad ir skirtinguose teisiniuose santykiuose priimamų individualių administracinių aktų turinys gali būti skirtingas (pagal apimtį, struktūrą ir pan.), nes gali būti sąlygotas tų specialiųjų teisės normų reikalavimų, kurios reglamentuoja atitinkamus teisinius santykius.

Todėl kiekvienu konkrečiu atveju, vertinant individualaus administracinio akto teisėtumą, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio taikymo aspektu, turi būti atsižvelgiama ir į tuos teisės aktus, kurie reguliuoja konkretų teisinį santykį, t. y., turi būti įvertinama kokie ir kokia apimtimi yra teisiškai reikšmingi faktai bei kokios konkrečios materialinės teisės normos asmeniui gali sudaryti atitinkamas prielaidas bei sąlygas, kad būtų sukurtos, panaikintos ar pakeistos asmens subjektinės teisės tam tikruose teisiniuose santykiuose.

Kaip minėta, byloje nagrinėjamus teisinius santykius reglamentuoja Kauno miesto savivaldybės tarybos 2012 m. birželio 7 d. sprendimu Nr. T-286 (Kauno miesto savivaldybės tarybos 2013 m. kovo 21 d. sprendimo Nr. T-138 redakcija) patvirtintas Nenaudojamos žemės nustatymo tvarkos aprašas.

Pagal šio Aprašo 13.1.; 13.2. punktų nuostatas žemės mokesčio mokėtojas nuo maksimalaus dydžio žemės mokesčio gali būti atleistas, jei žemės sklypas nenaudojamas ir/ar tinkamai neprižiūrimas dėl trečiųjų asmenų atitinkamos veiklos - kompetentingų institucijų sprendimų, ar kitų asmenų neteisėtų veiksmų, kurių rezultate yra apribojama žemės sklypo naudotojo teisė bei galimybės pilna apimtimi disponuoti, naudotis ir valdyti žemės sklypą.

Šis teisinis reglamentavimas lemia, kad šios trečiųjų asmenų veiklos buvimas ar nebuvimas, yra tos teisiškai reikšmingos aplinkybės, nuo kurių priklauso žemės mokesčio mokėtojo teisės – būti atleistam nuo maksimalaus dydžio žemės mokesčio, atsiradimas.

Todėl viešojo administravimo subjektui, sprendžiančiam atleidimo nuo maksimalaus dydžio žemės mokesčio klausimą šiuo pagrindu, tenka pareiga įvertinti minėtas aplinkybes bei konstatuoti ar jos yra nustatytos, ar ne, ir priklausomai nuo šių aplinkybių pobūdžio priimti atitinkamą sprendimą.

Iš bylos matyti, kad pareiškėjas Kauno miesto savivaldybės administracijos Centro seniūnijai 2013 m. liepos 9 d. pateiktą prašymą dėl jo išbraukimo iš Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. A-1815 patvirtinto sąrašo, be kita ko, grindė ir tuo, jog statybos darbų žemės sklype negali užbaigti dėl būtinybės pakeisti šio žemės sklypo detalaus plano sprendinius, kurių pakeitimą inicijavo atitinkamos kompetentingos institucijos.

Iš ginčijamo Kauno miesto savivaldybės administracijos filialo Centro seniūnijos 2013 m. liepos 18 d. sprendimo Nr. 04-2-226 matyti, kad pareiškėjo prašymas minėtu pagrindu nebuvo tiriamas ir dėl šių aplinkybių buvimo ar nebuvimo, jų reikšmės priimamam sprendimui, nieko nepasisakyta.

Visa tai apibendrinus darytina išvada, kad byloje nagrinėjamu atveju, priimant ginčijamą sprendimą, buvo pažeisti Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimai, įpareigojantys viešojo administravimo subjektą, savo sprendimus grįsti objektyviais duomenimis (faktais).

Dėl paminėto tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. vasario 24 d. sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Stasys Gagys

Romanas Klišauskas

Dainius Raižys