A-552-1113-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A552-1113/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00951-2013-4

Procesinio sprendimo kategorija 11.12

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. liepos 7 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Ramūno Gadliausko (pranešėjas), Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas) ir Dainiaus Raižio, teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo P. T. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 25 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. T. skundą atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriui, trečiuoju suinteresuotu asmeniu byloje dalyvaujant Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas P. T. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu ir patikslintu skundu (b. l. 1–3, 20–22), prašydamas: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) direktoriaus 2013 m. kovo 7 d. sprendimą Nr. ISS-(7.5)-467 „Dėl atsisakymo kartuografuoti (duomenys neskelbtini) (buvusio (duomenys neskelbtini)) rėžinio kaimo aplinkinę ribą“ (toliau – ir Sprendimas Nr. ISS-(7.5)-467) (b. l. 11–13) ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus (toliau – ir Vilniaus rajono skyrius) 2012 m. spalio 5 raštą Nr. 48SD-(14.48.104.)-7788 „Dėl prašymo nagrinėjimo“ (toliau – ir Raštas Nr. 48SD-(14.48.104.)-7788) (b. l. 23); 2) įpareigoti NŽT atlikti (duomenys neskelbtini) (buvusio (duomenys neskelbtini)) kaimo kartografavimo darbus.

Pareiškėjas paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas, kuriuo buvo nustatyta (duomenys neskelbtini) kaimo riba, neatitinka Vilniaus gubernijos, (duomenys neskelbtini) valsčiaus, 1921 m. (duomenys neskelbtini) dvaro plano, pagal kurį dalis šio kaimo yra Vilniaus miesto teritorijoje. Tą patį patvirtina išrašas iš Centrinės hipotekos įstaigos (toliau – ir hipoteka) knygos, kurioje pavaizduoti keturi (duomenys neskelbtini) kaimai, sudarantys bendrą 338,43 dešimtinių plotą. Tuo tarpu minėtame žemėtvarkos projekte pavaizduotas tik vienas 150 ha ploto (duomenys neskelbtini) kaimas. Vilniaus apskrities viršininko 2003 m. gegužės 15 d. įsakyme Nr. 2416-41 nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) kaimo plotas sudaro 307,85 ha, o tai neatitinka išrašo iš hipotekos knygos duomenų. Pareiškėjo teigimu, 1921 m. planas patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) kaimas patenka į Vilniaus miesto teritoriją.

Atsakovas Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyrius atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 29–32) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo kartografavimo darbai buvo vykdomi remiantis Valstybinio archyvo planų, kuriuose buvo įbraižytos kaimų ribos, pagrindu. Minėta kartografavimo medžiaga nėra išlikusi. Vykdant projektavimo darbus, uždaroji akcinė bendrovė „Matininkai“ vadovavosi minėta medžiaga, t. y. kaimo ribos buvo įneštos į 2000 m. parengtą žemės reformos žemėtvarkos projektą, patvirtintą Vilniaus apskrities viršininko 2000 m. rugsėjo 25 d. įsakymu Nr. 3267-41; (duomenys neskelbtini) kaimo žemės sklypų plotai ir ribos buvo patvirtinti Vilniaus apskrities viršininko 2002 m. birželio 17 d. įsakymu Nr. 2349-41, Vilniaus apskrities viršininko 2003 m. gegužės 15 d. įsakymu Nr. 2416-41, Vilniaus apskrities viršininko 2007 m. birželio 5 d. įsakymu Nr. 2.3-5689-41. Atsižvelgiant į tai, pakartotinai atlikti kartografavimo darbų netikslinga. Be to, nuo žemės reformos pradžios (duomenys neskelbtini) kaime atkurtos nuosavybės teisės į buvusių savininkų iki 1940 m. nacionalizacijos turėtą žemę 106 pretendentams. Per šį laikotarpį nebuvo keliami klausimai dėl (duomenys neskelbtini) kaimo ribos ir ploto nustatymo. Be kita ko, Vilniaus rajono skyriaus 2012 m. birželio 6 d. įsakymu pareiškėjui suprojektuoti du žemės sklypai. Pareiškėjas jam suprojektuotus sklypus pasirinko ir sutiko su jų ribomis, todėl teiginys, kad kartografavimo darbų neatlikimas jam trukdo atkurti nuosavybės teises į žemę šiame kaime, nepagrįstas.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. lapkričio 25 d. sprendimu (b. l. 76–79) pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Pirmosios instancijos teismas rėmėsi bylos medžiaga ir nustatė, kad 2011 m. rugsėjo 7 d. pareiškėjo atstovas advokatas M. S. NŽT pateikė prašymą atlikti (duomenys neskelbtini) kaimo kartografavimo darbus. Minėtas prašymas buvo persiųstas nagrinėti Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriui, pavedant įvertinti Vilniaus gubernijos (duomenys neskelbtini) valsčiaus (duomenys neskelbtini) dvaro pateiktą 1921 m. plano kopiją ir spręsti klausimą dėl (duomenys neskelbtini) kaimo kartografavimo tikslingumo (administracinė byla Nr. I-2070-426/2012, b. l. 9–10).

2011 m. spalio 28 d. NŽT informavo pareiškėjo atstovą, kad žemėtvarkos skyriui pavesta įvertinti pagal kokius archyvinius planus ir dokumentus buvo nustatytos (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo ribos ir plotas, o, nesant minėto kaimo kartografavimo medžiagos, teisės aktų nustatyta tvarka parengti prarasto dokumento ((duomenys neskelbtini) kaimo kartografavimo medžiagos) akto projektą ir (duomenys neskelbtini) kaimo ribų ir ploto įvertinimo medžiagą ar prarasto dokumento akto projektą pateikti NŽT direktoriui (administracinė byla Nr. I-2070-426/2012, b. l. 30–31). Taip pat pažymėta, kad įvertinus archyvinius dokumentus ir nustačius, kad buvo prarasta (duomenys neskelbtini) kaimo kartografavimo medžiaga, žemėtvarkos skyriui pavesta teisės aktų nustatyta tvarka pakartotinai atlikti šio kaimo aplinkinės ribos kartografavimo darbus.

Pareiškėjas 2012 m. sausio 25 d. kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašė įpareigoti Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrių atlikti (duomenys neskelbtini) (buvusio (duomenys neskelbtini)) kaimo kartografavimo darbus (administracinė byla Nr. I-2070-426/2012, b. l. 1–3).

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. rugsėjo 24 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-2070-426/2012 pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir įpareigojo Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrių išnagrinėti jo 2011 m. rugsėjo 7 d. prašymą dėl kaimo kartografavimo darbų atlikimo (b. l. 4–8).

2012 m. spalio 5 d. Vilniaus rajono skyrius, išnagrinėjęs pareiškėjo atstovo 2011 m. rugsėjo 7 d. pateiktą prašymą, raštu Nr. 48SD-(14.48.104.)-7788 informavo pareiškėjo atstovą, kad netikslinga kartografuoti (duomenys neskelbtini) kaimo ribų, be to, tai galėtų sukelti neigiamas pasekmes piliečiams, kuriems jau yra atkurtos nuosavybės teisės minėtoje teritorijoje (b. l. 39).

2012 m. gruodžio 10 d. pareiškėjo atstovas padavė skundą NŽT dėl Vilniaus rajono skyriaus atsisakymo kartografuoti (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo ribas (b. l. 37-38).

2013 m. kovo 7 d. NŽT raštu Nr. 1SS-(7.5)-467, išnagrinėjusi pareiškėjo atstovo skundą, jį informavo, kad (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo teritorijos aplinkinės ribos nustatytos teisingai ir nėra pagrindo jų keisti (b. l. 34–36).

Pirmosios instancijos teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) 4 straipsnio 4 dalimi, Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos, patvirtintos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 (toliau – ir Atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarka), 23 punktu, Lietuvos Respublikos žemės ir miškų ūkio ministerijos 1997 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. 634 patvirtintais Metodiniais nurodymais dėl žemės valdymo nuosavybės teisėmis faktą įrodančių papildomų dokumentų nagrinėjimo tvarkos (toliau – ir Metodiniai nurodymai) 3.3 ir 6.3.2 punktais.

Nustatė, kad (duomenys neskelbtini) kaimo žemės sklypų plotai ir ribos buvo patvirtintos parengus žemės reformos žemėtvarkos projektą, patvirtintą Vilniaus apskrities viršininko 2000 m. rugsėjo 25 d. įsakymu Nr. 3267-41, kuris buvo papildytas Vilniaus apskrities viršininko 2002 m. birželio 17 d. įsakymu Nr. 2349-41, 2003 m. gegužės 15 d. įsakymu Nr. 2416-41, 2007 m. birželio 5 d. įsakymu Nr. 2.3-5689-41. Vykdant žemės reformą, (duomenys neskelbtini) rėžiniame kaime nuosavybės teisės į turėtą žemę atkurtos 106 pretendentams.

Pažymėjo, kad kartografavimo darbai yra vienas iš parengiamųjų etapų nuosavybės teisių atkūrimo procese. Byloje nėra ginčo dėl to, kad rengiant žemės reformos žemėtvarkos projektus ir juos įgyvendinant nebuvo kilę klausimų dėl (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo aplinkinės ribos ar ploto. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis Metodinių nurodymų 5 punktu, Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymu bei teismui pateikta bylos medžiaga, sutiko su atsakovu, jog (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo aplinkinės ribos nustatymas iš naujo būtų neracionalus ir neproporcingai pažeistų 106 asmenų, kuriems nuosavybės teisės jau yra atkurtos į žemę šiame kaime, teises ir teisėtus interesus, atsižvelgiant į tai, kad ginčų dėl minėtų aplinkybių anksčiau nekilo. Pabrėžė, kad pareiškėjui šiame kaime suprojektuoti 2 žemės sklypai, kuriuos jis pasirinko ir sutiko su jų ribomis (b. l. 42–61). Pareiškėjas nepateikė, o teismas nenustatė duomenų, kuriais remiantis būtų galima teigti, jog nuosavybės teisių atkūrimo procesas (duomenys neskelbtini) rėžiniame kaime buvo vykdomas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus ar viršijant viešojo administravimo subjektams suteiktus įgaliojimus. Atsižvelgiant į tai, konstatavo, kad Vilniaus rajono skyriaus sprendimas nekartografuoti (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo aplinkines ribas iš naujo yra pagrįstas ir teisėtas.

III. Pareiškėjas P. T. apeliaciniu skundu (b. l. 81–83) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 25 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti visiškai.

Apeliacinis skundas visų pirma grindžiamas tuo, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino visų pateiktų įrodymų administracinėje byloje. Pagal Lietuvoje galiojančius įstatymus ir nutarimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo, visi archyviniai dokumentai turi būti vertinami kaip nauji įrodymai. Teismas neįvertino naujo įrodymo, tai yra 192l metų išrašo iš hipotekos knygos Nr. 10173, apie (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo plotą.

Apeliantas remiasi Atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 12 ir 106 punktais ir pakartoja savo nuomonę dėl 1921 m. sudarytų archyvinių dokumentų ir dabartinių žemėtvarkos institucijų sprendimų, susijusių su (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo plotu ir ribomis. Apelianto nuomone galiojantis šios teritorijos žemėtvarkos projektas neatitinka naujų duomenų, gautų iš archyvo 2011 m. Šie dokumentai paneigia (duomenys neskelbtini) kaimo plotą ir ribas, kurios buvo nustatytos 2000 m. Be to, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad rengiant žemės reformos žemėtvarkos projektus ir juos įgyvendinant nebuvo kilę klausimų dėl (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo aplinkinės ribos ar ploto, tačiau pareiškėjas apie minėtų projektų rengimą ir įgyvendinimą nebuvo informuotas ir tuo pažeistos jo teisės. Atkuriant nuosavybės teises (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo pretendentams pagal archyvinius duomenis, gautus 2011 m., kaimo plotas padidėtų, ribos išsiplėstų, nes dalis kaimo pagal naują archyvinę medžiagą patenka į Vilniaus miesto teritoriją, todėl tai nepažeistų asmenų, kuriems nuosavybės teisės jau yra atkurtos į žemę šiame kaime, teisių ir teisėtų interesų.

Apeliantas pažymi, kad NŽT išvados yra oficialus rašytinis įrodymas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 197 straipsnio 2 dalies prasme, nes NŽT metodiškai vadovauja žemės reformos ir nuosavybės teisių į žemę, mišką ir vandens telkinius atkūrimo darbams .

Atsakovas Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyrius atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 93–95) prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepimas iš esmės grindžiamas tais pačiais argumentais, kaip ir atsiliepimas į skundą pirmosios instancijos teisme papildomai nurodant, jog Vilniaus gubernijos, (duomenys neskelbtini) valsčiaus, (duomenys neskelbtini) dvaro 1921 m. planas, pagal kurį dalis (duomenys neskelbtini) kaimo yra Vilniaus miesto teritorijoje, negali būti laikomas dokumentu patvirtinančiu (duomenys neskelbtini) kaimo ploto ir ribų, kadangi pagal minėtą planą nėra galimybės patikrinti (duomenys neskelbtini) kaimo plane pažymėtų ribų su dabartinėmis Vilniaus miesto ribomis. Be to, šiame plane pažymėta (duomenys neskelbtini) dvaro teritorija, o ne (duomenys neskelbtini) kaimo ribos ir plotas. Apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad rengiant (duomenys neskelbtini) kaimo žemėtvarkos projektą apeliantas nebuvo informuotas ir nedalyvavo susirinkime, nes Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus Vilniaus rajono, (duomenys neskelbtini) seniūnijos, (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje pageidaujančių gauti žemės sklypus pretendentų, priskirtų I eiliškumo grupei susirinkimo 2010 m. gegužės 21 d. protokole Nr. 326 bei Vilniaus apskrities, Vilniaus rajono, (duomenys neskelbtini) seniūnijos, (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės teritorijoje 2010 m. rengiamo žemės reformos žemėtvarkos projekto svarstymo su I eilės pretendentais gauti žemės žiniaraštyje (Lietuvos Respublikos žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo metodikos 5 Priedas) yra apelianto parašai, kurie įrodo, kad apeliantas dalyvavo susirinkime ir pasirinko jam suprojektuotus 2 žemės sklypus – Nr. 2142-1 (0,18 ha ploto) ir Nr. 2142-2 (0,22 ha ploto), sutiko su jų ribomis

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Byloje kilęs ginčas dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atsisakymo iš naujo kartografuoti rėžinio kaimo aplinkines ribas atsižvelgiant į naujai gautus archyvinius rašytinius įrodymus.

Pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 4 straipsnio 4 dalį, žemė grąžinama natūra nedelsiant. Toje Lietuvos valstybės teritorijos dalyje, kur buvo išlikusi rėžių sistema, žemė grąžinama bei kompensuojama natūra pagal sudarytus žemės reformos žemėtvarkos projektus.

Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, Lietuvos Respublikos 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 23 punktu nustatyta, kad kaimų, neišskirstytų į vienkiemius, teritorijoje, kurioje buvo rėžių sistema, žemė grąžinama tik suprojektavus šioje teritorijoje susigrąžinančių žemę natūra piliečių žemės sklypų išdėstymą pagal žemės reformos žemėtvarkos projektus, parengtus laikantis Žemės ir miškų ūkio ministerijos patvirtintos metodikos. Pagal šią metodiką žemėtvarkos projektai arba projektui prilyginami planai rengiami projekto autoriui naudojant naujausią kartografinę medžiagą.

Lietuvos Respublikos žemės ir miškų ūkio ministerijos 1997 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. 634 patvirtintų Metodinių nurodymų dėl žemės valdymo nuosavybės teisėmis faktą įrodančių papildomų dokumentų nagrinėjimo tvarkos 2.4 punktas numato, jog pagal turimus žemės valdymo nuosavybės teisėmis faktą įrodančius papildomus dokumentus, parengiami asmenų, kuriems pagal šiuos dokumentus bus rengiama medžiaga nagrinėjimui, sąrašai. Tiriant dokumentaciją tikslinga panaudojant Lietuvos žemės ūkio ministerijos Žemės tvarkymo ir sėjomainų valdybos 1947-1948 metų žemės apskaitos žiniaraščius iškartografuoti kaimo (kelių kaimų) aplinkines ribas ir išskaičiuoti bendrą plotą, sulyginti su apskaitytu žiniaraščiuose.

Esant nežymiems skirtumams laikytina, kad kaimo(-ų) plotas, įrašytas žiniaraščiuose, yra priimtinas; kartografuoti atskirus sklypus tik tuomet, kai iškyla neaiškumų (Metodinių nurodymų 3.6.1 punktas); panaudojant įvairius įstaigų, anksčiau veikusių Lietuvoje (Klaipėdos krašte 1939-1945 metais), parengtus sąrašus, kuriuose nurodytos ūkininkų turėtos nuosavybės teisėmis žemės plotas, atlikti šiuos darbus: pirmiausia sąrašuose patikrinti tuos asmenis, kuriems valstybiniai archyvai yra pateikę pažymas bei faktą patvirtinančių dokumentų duomenis ir šią informaciją pažymėti nurodytuose sąrašuose <...>; jei tokios informacijos nėra, būtina kartografuoti visas atskiras žemėvaldas arba jų dalį ir nustatytus plotus lyginti su sąrašu <...>; jei kaimas yra rėžinis (neišskirstytas į vienkiemius), būtina kartografuoti kaimo aplinkines ribas ir nustatytą bei apskaičiuotą kaimo plotą lyginti su pateiktu sąrašuose (Metodinių nurodymų 3.6.2 punktas).

Pagal pakeistą 3.6.2 punkto redakciją (pakeista 2003 m. spalio 31 d. įsakymu), jei kaimas yra rėžinis (neišskirstytas į vienkiemius), būtina vietoje kartografuoti kaimo aplinkines ribas ir nustatytą bei apskaičiuotą kaimo plotą, taip pat savininkų, turėjusių žemės valdas šiame kaime, skaičių palyginti su pateiktu sąrašuose. Rėžinio kaimo kartografavimo darbų atlikimo data ne vėliau kaip prieš 10 dienų paskelbiama vietinėje spaudoje arba piliečiai iškviečiami raštu. Jei kartografuojant rėžinio kaimo ribas kyla ginčai dėl kaimo ribų ar ploto, kartografavimą atliekantis specialistas išnagrinėja gautas pretenzijas ir pateikia komisijai pasiūlymus dėl ginčų išsprendimo būdo.

Panaudojant iki 1918 metų sudarytus kaimų skirstymo planus nustatyti, kurių iš jų žemėvalda iki 1940 metų nebuvo pasikeitusi, ir papildomai sutikrinti su kitais turimais dokumentais. Esant pasikeitimams, būtina Šiuos sklypus kartografuoti ir lyginti su kitais turimais papildomais dokumentais, o jų nesant - juridinį faktą nustatinėti teisme (Metodinių nurodymų 3.6.4 punktas).

Taip pat Metodinių nurodymų 3.3 punktas numatė, kad žemės reformos projektą rengiantis specialistas turi užtikrinti reikiamą sklypų bei kaimų ribų kartografavimą, plotų nustatymą iš planų (1997 m. spalio 31 d. įsakymo redakcija). Vėliau ši nuostata papildyta, nurodant, kad žemės reformos žemėtvarkos projektą rengiantis specialistas ar teritorinio žemėtvarkos skyriaus specialistas, kai kartografuojamos miestų teritorijose esančių sklypų ar kaimų ribos, turi užtikrinti reikiamą sklypų bei kaimų ribų kartografavimą, plotų nustatymą iš planų (2003 m. spalio 31 d. įsakymo redakcija). Pagal dabar galiojančią (2011 m. sausio 28 d. įsakymo) redakciją žemės reformos žemėtvarkos projektą rengiantis asmuo ar teritorinio žemėtvarkos skyriaus darbuotojas, kai kartografuojamos miestų teritorijose esančių žemės sklypų ar kaimų ribos, turi užtikrinti reikiamą žemės sklypų bei kaimų ribų kartografavimą, žemės sklypų bei kaimų plotų nustatymą pagal planus.

Taigi, kaip savo praktikoje yra nurodęs ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, iš nurodyto teisinio reguliavimo matyti, kad teisės aktais detaliai reglamentuojama atsakovo kompetencija, vykdant piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo procese jam pavestas funkcijas, kada kaimo ribos turi būti kartografuojamos, kad kartografuojant rėžinio kaimo ribas ir nustatant plotą, atsakovas privalo panaudoti visą jo žinioje esančią archyvinę medžiagą (grafinę ir tekstinę) bei kitus informacijos šaltinius (esant reikalui liudytojus) ir pažymėti kartografuojamo rėžinio kaimo ribas ir plotą teisės aktų nustatyta tvarka. (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. sausio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-119-13).

Kaip minėta, iš šių teisės nuostatų matyti, kokiais atvejais nustatytas privalomas vietovės ribų kartografavimas. Byloje aptariamas (duomenys neskelbtini) kaimas yra rėžinis, taigi, vadovaujantis minėtomis nuostatomis dėl kartografavimo reikalingumo, jo aplinkinių ribų kartografavimas vadovaujantis tuo metu galiojusiais teisės aktų reikalavimais privalomai buvo atliktas rengiant žemės reformos žemėtvarkos projektą ir dėl šios aplinkybės ginčo nėra. Kaip nurodė atsakovas, (duomenys neskelbtini) kaimo kartografavimo darbus vykdė valstybės įmonė Valstybinis žemėtvarkos institutas. Rengiant žemės reformos žemėtvarkos projektus 2000-2007 metais buvo naudojama kartografavimo medžiaga, kuri neišliko. Uždaroji akcinė bendrovė „Matininkai“ 2000 m. parengė žemės reformos žemėtvarkos projektą, kuris buvo patvirtintas Vilniaus apskrities viršininko 2000 m. rugsėjo 25 d. įsakymu, be to, (duomenys neskelbtini) kaimo žemės sklypų plotai ir ribos buvo patvirtinti Vilniaus apskrities viršininko 2003 m. gegužės 15 d. įsakymu. Šie teisės aktai nėra nuginčyti. Vilniaus apskrities viršininko 2007 m. birželio 5 įsakymu Nr. 2.3-5689-41 „Dėl Vilniaus rajono, (duomenys neskelbtini) seniūnijos, (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės, (duomenys neskelbtini) kaimų žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo patvirtinimo Vilniaus rajone“ patvirtintas Vilniaus rajono, (duomenys neskelbtini) kadastro vietoje (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) kaime ir (duomenys neskelbtini) kaime teritorijoje žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymas ir jame suformuotų žemės (miško) sklypų ribos, plotai. (duomenys neskelbtini) kaime nuosavybės teisės atkurtos 106 pretendentams.

Pareiškėjas dalyvavo minėto žemės reformos žemėtvarkos projekto realizavime – dalyvavo pretendentų susirinkime, pasirinko žemės sklypus, pretenzijų dėl kaimo ribų nustatymo nekėlė (b. l. 42-59). Dėl šios priežasties atmestini ir pareiškėjo argumentai, jog rengiant (duomenys neskelbtini) kaimo žemėtvarkos projektą jo niekas neinformavo ir jis nedalyvavo pretendentų susirinkime, ypač atsižvelgiant ir į tai, kad, kaip nurodo pats pareiškėjas, naujus archyvinius duomenis jis gavo tik 2011 metais.

Teisėjų kolegija taip pat pastebi, kad atsakovas analizavo pareiškėjo pateiktą 1921 m. planą, sudarytą matininko G. T., ir įvertino, kad jame (duomenys neskelbtini) kaimo ribos yra neaiškios (administracinė byla Nr. I-2070-426, b. l. 81). Pažymėtina, kad pareiškėjo nurodomame išraše iš Hipotekos registro (administracinė byla Nr. I-2070-426, b. l. 17-22) yra pateikiama aprašomojo pobūdžio informacija, kuri nelaikytina suteikianti pakankamai duomenų apie tikslias aptariamos vietovės ribas.

Įvertinusi pareiškėjo ir jo atstovo argumentus, pateiktus byloje esančiuose dokumentuose, ir atsižvelgdama į tai, kad pareiškėjui jau atkurtos nuosavybės teisės į du sklypus, teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas iš esmės siekia, jog gražintinų jam ir kitiems asmenims žemės teritorijų ribos būtų iš naujo tikslinamos taip, kad jos patektų į Vilniaus miesto teritoriją, t. y. iš esmės pareiškėjas siekia, jog jam nuosavybės teisės būtų atkurtos į žemės sklypus ne Vilniaus rajono teritorijoje, kaip jau buvo padaryta, bet į žemės sklypus, esančius Vilniaus miesto teritorijoje.

Apibendrinant konstatuotina, kad nustatytas teisinis reglamentavimas nenumato privalomo pakartotinio rėžinio kaimo kartografavimo esant aptartoms aplinkybėms, pareiškėjo pateikti nauji dokumentai–1921 m. planas, sudarytas matininko G. T. ir išrašas iš Hipotekos registro–pagrįstai pripažinti nepakankamu pagrindu naujam kartografavimui inicijuoti, paneigtina, jog pareiškėjo teisės į nuosavybės teisių atkūrimą pažeistos, nes pareiškėjui nuosavybės teisės atkurtos į du sklypus ir su tokia teisių atkūrimo apimtimi pareiškėjas buvo sutikęs. Svarbia aplinkybe laikytina ir tai, kad aptariamoje teritorijoje nuosavybės teisės atkurtos ir daugeliui kitų asmenims, byloje nėra duomenų, jog, kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, rengiant žemės reformos žemėtvarkos projektus ir juos įgyvendinant būtų kilę klausimų dėl (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo aplinkinės ribos ar ploto. Taigi, atsakovo išvada, jog iš naujo kartografuoti (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo aplinkinę ribą netikslinga, yra pagrįsta.

Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo pilnai ir visapusiškai, tinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, procesinės teisės normų pažeidimų nepadarė, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliacinio skundo motyvais pagrindo nėra.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

Pareiškėjo P. T. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Ramūnas Gadliauskas Irmantas Jarukaitis Dainius Raižys