A-442-665-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A442-665/2014

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00517-2013-3

Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. rugsėjo 18 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko ir Dainiaus Raižio (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I

Pareiškėjas V. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, 10 000 000 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Pareiškėjas savo skunde nurodė, kad VšĮ Vilniaus universitetinės ligoninės Santariškių klinikoje 2011 m. rugpjūčio 23 d. jam buvo paskirtas gydymas dėl nugaros skausmų, kurį Marijampolės pataisos namuose jam kategoriškai atsisakė teikti. Dėl nustatytos stuburo išvaržos nugaros skausmas pasiekė 9 balus. Marijampolės pataisos namuose tyčia neskiriamas mokslu pagrįstas veiksmingas gydymas, neskiriami efektyvūs vaistai. Dėl to pareiškėjas kenčia didelius nugaros skausmus, tai trukdo jam gyventi.

Atsakovas Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, su skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas atsiliepime į skundą nurodė, kad pareiškėjas 2011 m. rugpjūčio 23 d. buvo konsultuojamas VšĮ Vilniaus universitetinės ligoninės Santariškių klinikoje. Vėliau toje pačioje klinikoje pareiškėjas buvo konsultuotas dar kelis kartus. Pareiškėjui 2011 m. rugsėjo 23 d. buvo atlikta stuburo juosmeninės dalies kompiuterinė tomografija ir 2012 m. kovo 8 d. buvo atliktas stuburo juosmeninės dalies magnetinio rezonanso tyrimas. VšĮ Vilniaus universitetinės ligoninės Santariškių klinikos 2011 m. spalio 27 d. konsultacijos išraše nurodyta, kad pareiškėjo neurologinė simptomatika nevertintina, nes yra agravacijos (simptomų išpūtimo) elementų. VšĮ Vilniaus universitetinės ligoninės Santariškių klinikos 2012 m. rugpjūčio 1 d. konsultacijos išraše nurodoma, kad iš 15 galimų balų pareiškėjo skausminis sindromas yra tik 1-2 balai, neurologinės simptomatikos nėra. Grįžęs į Marijampolės pataisos namus pareiškėjas paprašė pakomentuoti išrašą. Jam buvo paaiškinta, kad sekanti neurochirurgo konsultacija bus tik atsiradus skausminiam sindromui iki 8-9 balų, kuris nepraeis nuo analgetikų, atsiradus pėdų parezei, sutrikus dubens organų funkcijai. Neteisingai supratęs įrašą ir norėdamas juo manipuliuoti pareiškėjas pradėjo teigti, kad jam sunku šlapintis. Dubens organų funkcijos sutrikimas nėra skausmas šlapinantis. Tai yra šlapimo ir išmatų nelaikymas. Pareiškėjas 2 kartus buvo siųstas į Laisvės atėmimo vietų ligoninę. Ligoninėje gydymas dėl stuburo skausmų nebuvo rekomenduotas. Laisvės atėmimo vietų ligoninės epikrizėje 2013 m. balandžio 25 d. Nr. 1086-224 nurodyta, kad teigiamą efektą pareiškėjui davė suleistas placebo (distiliuotas vanduo) ir kad pareiškėjas buvo pagautas agravuojant. Pareiškėjui atliekant bausmę Marijampolės pataisos namuose, ne kartą buvo leisti į veną plečiančių kraujagysles medikamentų kursai (eufilinas), diklofenakas, taip pat jam buvo skirti 34 medikamentinio gydymo kursai. Marijampolės pataisos namų Sveikatos priežiūros tarnyba medikamentais aprūpinama remiantis centralizuoto vaistų pirkimo konkurso rezultatais, kurį organizuoja Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos. Visiems būtiniausiems, į konkurso sąrašą įtrauktiems medikamentams įsigyti pinigų pakanka. Pareiškėjo skunde nurodyti faktai yra iškraipyti ir neatitinka tikrovės.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2013 m. rugsėjo 30 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą ir iš pareiškėjo priteisė 46,33 Lt į teismo specialią sąskaitą išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu.

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad aplinkybių, patvirtinančių neturtinę žalą, nenustatyta. Pareiškėjas savo argumentus dėl jam padarytos žalos grindė niekuo nepagrįstais skundo teiginiais, neturtinės žalos atsiradimo nepagrindė jokiais įrodymais. Byloje nenustatyta atsakovo ar jo pareigūnų neteisėtų veiksmų ar neveikimo. Pareiškėjas neįrodė patirtos žalos atsiradimo fakto, dydžio, nenurodė jokių konkrečių aplinkybių, pagrindžiančių atsakovo neteisėtus veiksmus ar neveikimą. Taigi, byloje nenustatyta būtinųjų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų, nenustačius neteisėtos veikos ir pareiškėjo patirtos žalos, todėl valstybei nekyla civilinė atsakomybė.

III. Pareiškėjas su Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 30 d. sprendimu nusutinka ir apeliaciniu skundu prašo minėtą pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti. Be kita ko, prašo atleisti nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo.

Apeliaciniame skunde nurodo, kad antstolei areštavus turtą, neturi iš ko nusipirkti reikiamų vaistų. Teigia, kad ir Marijampolės pataisos namuose jam nėra suteikiama galimybė vartoti veiksmingus vaistus.

Atsakovas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 30 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo išsamiai ir objektyviai, atliko visus reikalingus veiksmus ir priėmė motyvuotą bei pagrįstą sprendimą. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nepateikė naujų duomenų, įrodančių, kad pirmosios instancijos teismas priėmė netikslų ar neteisingą sprendimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilęs dėl neturtinės žalos, kuri, pareiškėjo teigimu, kilo dėl neteisėtos Marijampolės pataisos namų pareigūnų veikos nesuteikiant pareiškėjui paskirto gydymo dėl nugaros skausmų, atlyginimo.

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjo skundo motyvus bei ištyręs bylai reikšmingus įrodymus, konstatavo, kad pareiškėjas neįrodė Marijampolės pataisos namų pareigūnų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir neturtinės žalos padarymo fakto, todėl atsakovo atsakomybė pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnį negalima.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė byloje esančius įrodymus bei juos įvertinęs padarė pagrįstas išvadas.

Pažymėtina, kad pagal Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalį žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Tai reiškia, kad CK 6.271 straipsnyje nustatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pareiškėjo skundas dėl neturtinės žalos atlyginimo galėtų būti tenkinamas nustačius neteisėtus Šiaulių tardymo izoliatoriaus administracijos veiksmus, neturtinės žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp minėtos institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios neturtinės žalos.

Tam, kad būtų konstatuotas neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, jog valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba, nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

Nagrinėjamu atveju byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad aptariamu atveju buvo pažeista pareiškėjo teisė į sveikatos priežiūrą. Priešingai, bylos medžiaga patvirtina, kad pareiškėjas dėl nugaros skausmų ne kartą buvote tirtas ir konsultuotas VšĮ Vilniaus universitetinės ligoninės Santariškių klinikoje (b. l. 96, 98, 102, 105). Kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, Marijampolės pataisos namuose po gydytojų apžiūrų ir konsultacijų, įvertinus pareiškėjo sveikatos būklę ir jo lėtinės stuburo ligos simptomus, jam buvo skirtas gydymas, atitinkantis gydytojų konsultacijų rekomendacijas (b. l. 26-29, 38, 40-42, 47, 49-50, 56-57, 61, 75, 76, 88, 91), pareiškėjas eilę kartų dėl nugaros skausmų buvo gydytas Laisvės atėmimo vietų ligoninėje, kur jo būklė po gydymo buvo nustatyta patenkinama arba gera (b. l. 94, 95, 97, 99, 101,104). Taigi nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo konstatuoti, kad Marijampolės pataisos namų administracija neužtikrino pareiškėjo teisės į sveikatos priežiūrą. Bausmių vykdymo kodekso 174-175 straipsnių ar kitų teisės aktų, reglamentuojančių nuteistųjų, atliekančių laisvės atėmimo bausmę, sveikatos priežiūrą, pažeidimų nenustatyta.

Nors pareiškėjas tvirtina, kad VšĮ Vilniaus universitetinės ligoninės Santariškių klinikoje 2011 m. rugpjūčio 23 d. jam skirto gydymo dėl nugaros skausmų Marijampolės pataisos namai nesuteikė, tačiau tokių savo teiginių pareiškėjas nepagrindžia jokiais argumentais ir nei skunde pirmosios instancijos teismui, nei apeliaciniame skunde nenurodo konkrečių faktų ar aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą spręsti, kad pareiškėjo teisės buvo pažeistos. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjui nebuvo teikiami pataisos namų privalomi suteikti vaistai, t. y. kad asmens sveikatos gydymo paslaugos buvo suteiktos tinkamai. Taigi byloje nenustatyta, kad Marijampolės pataisos namų administracija neveikė taip, kaip pagal teisės aktus privalėjo veikti.

Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pareiškėjo nurodytos institucijos neteisėtų veiksmų nagrinėjamos bylos kontekste nenustatyta, o nenustačius valdžios institucijos neteisėtų veiksmų civilinė atsakomybę pagal CK 6.271 straipsnį negalima. Pirmosios instancijos teismas įrodymus vertino teisingai bei priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundo netenkino. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

pareiškėjo V. K. apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Irmantas Jarukaitis

Ričardas Piličiauskas

Dainius Raižys