A-146-1333-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A146-1333/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03112-2013-6

Procesinio sprendimo kategorija 38

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. gegužės 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (pranešėja), Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas) ir Romano Klišausko, teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba (toliau – ir pareiškėjas, STT) su 2013 m. rugpjūčio 8 d. skundu Nr.4-01-4869 (b. l. 1–7) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas: 1) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovas) Miesto ūkio ir transporto departamento 2013 m. rugpjūčio 2 d. sprendimą Nr. A345-83 (2.9.3.12-UK5) (toliau – ir Sprendimas Nr. A345-83 (2.9.3.12-UK5); 2) įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją nustatyta tvarka, atsižvelgiant į automobilių stovėjimo vietų poreikį, suteikti teisę STT rezervuoti tarnybinių automobilių stovėjimui 15 m ilgio Šermukšnių gatvės dalį prie STT priklausančių administracinės paskirties patalpų Šermukšnių g. 3, Vilniuje, ir 15 m ilgio A. Jakšto gatvės dalį prie STT priklausančių administracinės paskirties patalpų A. Jakšto g. 13, Vilniuje, netaikant rinkliavos.

Pareiškėjas paaiškino, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamentas 2013 m. rugpjūčio 2 d. sprendimu Nr. A345-83(2.9.3.12-UK5) atsisakė tenkinti šį pareiškėjo prašymą. Pareiškėjas teigė, kad Lietuvos respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos įstatymo (toliau – ir STTĮ) 8 straipsnio 1 ir 2 punktuose nustatytų STT funkcijų pobūdis yra išskirtinis, nes tiesiogiai susijęs su neatidėliotinų veiksmų atlikimu, o neatidėliotinų veiksmų atlikimas (jei juos numatoma atlikti ne STT patalpose) siejamas su tarnybinių automobilių naudojimu susisiekimo tikslais.

Vilniuje STT eksploatuoja 17 tarnybinių automobilių. Šiuo metu STT reikmėms rezervuota 15 m atkarpa prie pastato A. Jakšto g. 6, Vilniuje, kurioje galima pastatyti iki 3 automobilių. Kaštonų g. 6, Vilniuje, kieme, atsižvelgiant proporcingai turimų patalpų plotams, STT numatytos statymo vietos 4 automobiliams. STT priklauso garažo patalpos, kuriose teoriškai galėtų būti laikomas 1 tarnybinis automobilis, tačiau dėl susidėvėjusių garažo vartų (jų pakeitimui trūksta lėšų), privažiavimo infrastruktūros ir sandėliavimo patalpų trūkumo, jos naudojamos STT priklausančių daiktų sandėliavimui.

Šiuo metu STT Vilniuje priklauso tik 7 tinkamos vietos tarnybiniams automobiliams statyti, kai Vilniuje STT eksploatuojamiems tarnybiniams automobiliams yra 17 tarnybinių automobilių statymo vietų poreikis prie STT administracinių patalpų. Pareiškėjas, kaip valstybės biudžetinė įstaiga, patikėjimo teise valdo patalpas pastatuose Šermukšnių g. 3 bei A. Jakšto g. 13, Vilniuje, tačiau prie jų automobilių stovėjimo vietos nėra rezervuotos. Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo (toliau – ir RĮ) 11 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatyta, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas tik už naudojimąsi savivaldybių tarybos nustatytomis vietomis automobiliams statyti (išskyrus vietas automobiliams statyti prie valstybinės reikšmės kelių, 5-15 m. pažymėtoje atkarpoje prie valstybės įtaigų, institucijų ir tarnybų, taip pat vietas, kurias nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė (toliau - ir Vyriausybė), atsižvelgdama į saugumą, tarptautinį protokolą ar kitus viešuosius interesus užtikrinančius reikalavimus).

RĮ nėra nustatyta, kad rezervuoti biudžetinėms įstaigoms automobilių stovėjimo vietas galima tik prie vieno administracinio pastato. Pagal Vietinės rinkliavos už naudojimąsi Vilniaus miesto savivaldybės tarybos nustatytomis mokamomis vietomis automobiliams statyti nuostatų, patvirtintų Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2011 m. liepos 13 d. sprendimu Nr. 1-127 (toliau – ir Nuostatai) 7.2 punktą, savivaldybės administracijos direktoriaus nustatyta tvarka automobilių stovėjimo vietos biudžetinėms įstaigoms rezervuojamos atsižvelgiant į automobilių stovėjimo vietų poreikį.

Pagal Automobilių stovėjimo vietų rezervavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. rugpjūčio 26 d. įsakymu Nr. 30-1249 (toliau – ir Aprašas) 5 punktą, savivaldybės administracijos pastato, valstybės biudžetinių įstaigų ir seniūnijų poreikiams prie šių įstaigų statinių jų pageidavimu rezervuojamos automobilių stovėjimo vietos 5-15 m ilgio gatvės dalyje, netaikant rinkliavos. Tame pačiame punkte nurodyta, kad automobilių stovėjimo vietas rezervuoti turi teisę Vilniaus miesto savivaldybės administracija ir seniūnijos, kurios yra savivaldybės administracijos filialai tam tikroje teritorijoje.

Atsižvelgdamas į tai, pareiškėjas teigė, kad automobilių stovėjimo vietos rezervuojamos ne tik prie vieno biudžetinės įstaigos pastato. Atsakovas netinkamai įvertino STT veiklos ir vykdomų funkcijų specifiką.

Be to, pareiškėjo teigimu, buvo pažeista Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio 1 dalis – ginčo sprendime nėra nurodyta jo apskundimo tvarka (VAĮ 8 straipsnio 2 dalis), sprendimas nepatvirtintas antspaudu (VAĮ 8 straipsnio 3 dalis).

Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija su skundu nesutiko ir prašė atmesti skundą kaip nepagrįstą.

Atsiliepime į skundą (b. l. 28–32) paaiškino, kad RĮ 11 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatyta išimtis, pagal kurią maksimali rinkliava neapmokestinama automobilių statymo atkarpa prie valstybės įstaigų, institucijų ir tarnybų yra 5-15 m. Teisės aktai nustato, kad vietos rezervuotinos prie buveinės vietų, o ne, pvz., prie kiekvieno pastato, kurį tam tikra institucija, įstaiga ir pan. valdo, naudoja jį nuosavybės, patikėjimo, panaudos teise ar kitais pagrindais (Nuostatų 19 punktas, Aprašo 3, 5 punktas). Nei RĮ, nei Aprašo nuostatos nereglamentuoja galimybės valstybės biudžetinei įstaigai rezervuoti automobilių stovėjimo vietas, netaikant rinkliavos, ilgesnėje negu nustatytos maksimalios 15 m ilgio atkarpos gatvės dalyje. Jokių papildomų išimčių, diferencijuojant pagal veiklos pobūdį, atskaitingumą, veikimo pagrindą, teisės normomis nėra įtvirtinta.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. gruodžio 19 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė (b. l. 47-50).

Teismas vadovavosi RĮ 2 straipsnio 3 dalimi, 11 straipsnio 1 dalies 6 punktu, Aprašo 2, 3 ir 5 punktais. Nustatė, kad vietine rinkliava neapmokestinama automobilių statymo atkarpa gali būti nuo 5 iki 15 m prie valstybinės biudžetinės įstaigos buveinės (veiklos) vietų. Pagal RĮ 11 straipsnio 1 dalies 6 punkto nuostatas, nėra detalizuota, prie kokių valstybės įstaigų, institucijų ir tarnybų pastatų gali būti nustatytos vietos automobiliams statyti netaikant rinkliavos, tačiau yra aiškiai įtvirtintas galimos atkarpos ilgis, t. y. 5-15 m. Kadangi teisės aktai jokių išimčių institucijoms, turinčioms specifines funkcijas, nenumato, teismas atmetė kaip nepagrįstą pareiškėjo skundo argumentą, kad dėl jo funkcijų išskirtinio pobūdžio automobilių stovėjimo vietos gali būti rezervuojamos ne tik prie vieno biudžetinės įstaigos pastato. Teismas sutiko su atsakovo argumentais, kad visa atkarpa prie pareiškėjo pastato negali būti rezervuota išskirtinai vienam subjektui automobiliams statyti.

Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad atsakovo sprendimo kai kurie trūkumai (nenurodyta sprendimo apskundimo tvarka, nėra antspaudo) yra formalūs ir jie nesukliudė pareiškėjui ginti savo teises teisme. Atsakovo Sprendimas Nr. A345-83(2.9.3.12-UK5) argumentuotas, pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, atsakovo pozicija išdėstyta aiškiai, aktas priimtas laikantis nustatytų procedūrų. Remdamasis šiais argumentais, teismas nusprendė, kad naikinti skundžiamą administracinį aktą nėra pagrindo.

III. Apeliantas Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba (toliau – ir apeliantas) apeliaciniu skundu (b. l. 53–55) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. gruodžio 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – skundą tenkinti.

Apeliacinis skundas grindžiamas argumentais, išdėstytais skunde pirmosios instancijos teismui.Apelianto nuomone, teismas nepagrįstai ir neteisingai vertino skundo argumentus, nepagrįstai atsižvelgė tik į STT funkcijų apimtį, neįvertino kitų reikšmingų aplinkybių. Akcentavo, kad STT darbas organizuojamas keliose administracinėse patalpose. STT funkcijų specifika objektyviai formuoja poreikį laikyti STT tarnybinius automobilius šalia STT administracinės paskirties patalpų. Pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl Nuostatų 7.2 punkto taikymo. RĮ nenumato, kad biudžetinėms įstaigoms rezervuoti automobilių stovėjimo vietas galima tik prie vieno administracinio pastato. Teismas sistemiškai neįvertino ir netaikė Aprašo 5 punkto, siejančio stovėjimo vietų rezervavimą su statiniais.

Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą (b. l. 62–66) iš esmės grindžiamas tais pačiais argumentais kaip ir atsiliepimas į skundą pirmosios instancijos teismui.

2014 m. vasario 28 d. Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme gautas pareiškėjo prašymas patvirtinti bylos šalių sudarytą 2014 m. vasario 26 d. taikos sutartį Nr. 8-19 (toliau – ir Taikos sutartis) ir nutraukti bylą vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 101 straipsnio 4 punktu.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Bylos šalių sudaryta taikos sutartis tvirtintina, administracinė byla nutrauktina.

ABTĮ 101 straipsnio 4 punktas numato administracinės bylos nutraukimo pagrindą – jeigu yra teismo patvirtinta šalių sudaryta taikos sutartis.

ABTĮ 521 straipsnio 1 dalis numato administracinės bylos baigimą taikos sutartimi bet kurioje proceso stadijoje, jeigu taikos sutartį sudaryti galima atsižvelgiant į ginčo pobūdį. Taikos sutartis turi neprieštarauti imperatyvioms įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatoms, viešajam interesui, nepažeisti trečiųjų suinteresuotų asmenų teisių ar teisėtų interesų. Taikos sutartis negali būti sudaroma bylose dėl norminių administracinių aktų teisėtumo. Taikos sutarties dalykas turi būti to paties pobūdžio, kaip ir skunde (prašyme) nurodyti reikalavimai. Taikos sutartimi gali būti išspręstas visas ginčas ar jo dalis (atskiri reikalavimai).

Iš apelianto pateiktos Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui Taikos sutarties matyti, kad pareiškėjas Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba, atstovaujama šios Tarnybos direktoriaus, ir atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija, atstovaujama Administracijos direktoriaus, pasinaudojo ABTĮ 521 straipsnio 1 dalyje numatyta bylos šalių teise baigti taikos sutartimi administracinę bylą, kuri Vilniaus apygardos administraciniame teisme buvo pradėta priėmus pareiškėjo 2013 m. rugpjūčio 8 d. skundą Nr. 4-01-4869 atsakovui, Taikos sutarties 2-8 punktuose nurodytomis sąlygomis. Taikos sutarties 2 punkte nurodyta, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakyme Nr. 30-2747 „Dėl administracijos direktoriaus 2013-08-22 įsakymo Nr. 30-1864 „Dėl ikiteisminio tyrimo įstaigoms priklausančių nepažymėtų skiriamaisiais ženklais ir specialiais šviesos signalais automobilių, kurie naudojami atliekant ikiteisminio tyrimo veiksmus ar vykdant operatyvinę veiklą ir kuriems netaikoma vietinė rinkliava, sąrašo tvirtinimo“ pakeitimo“ nurodytas sąrašas papildytas STT priklausančiais automobiliais, todėl, STT nuomone, tai iš esmės atitinka STT interesus dėl kurių pareiškėjas iškėlė administracinį ginčą. Atsižvelgdamos į tai, bylos šalys susitarė, kad jos viena kitai pretenzijų ir reikalavimų neturi. Be to, bylos šalys Taikos sutartyje susitarė, kad neatlygina priešingai šaliai jokių bylinėjimosi išlaidų ar nuostolių. Proceso šalys Taikos sutartyje pareiškė, kad žino visas Taikos sutarties pasirašymo teisines pasekmes. Bylos šalys susitarė, kad vieną iš Taikos sutarties egzempliorių teismui pateiks pareiškėjas. Šį Taikos sutarties punktą pareiškėjas įvykdė 2014 m. vasario 26 d. raštu pateikdamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui prašymą nutraukti bylą prie kurio pridėjo Taikos sutartį, pasirašytą pareiškėjo ir atsakovo atstovų bei patvirtintą šių įstaigų (juridinių asmenų) antspaudais.

Įvertinusi Taikos sutarties turinį ir joje bylos šalių aptartas sąlygas, teisėjų kolegija nenustatė aplinkybių, kurios ABTĮ 521 straipsnio 1 dalyje nustatytų sąlygų prasme būtų kliūtis patvirtinti pateiktą Taikos sutartį. Todėl Taikos sutartis tvirtintina, o administracinė byla nutrauktina vadovaujantis ABTĮ 101 straipsnio 4 punktu.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 521 straipsnio 2 dalimi, 101 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Patvirtinti apeliacinės instancijos teismui pateiktą pareiškėjo Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos ir atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos sudarytą 2014 m. vasario 26 d. taikos sutartį Nr. 8-19 šioje sutartyje nurodytomis sąlygomis:

„1. Įgyvendindamos Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 521 straipsnyje numatytą teisę baigti bylą taikos sutartimi, Šalys susitarė administracinę bylą Nr. I- 5163-331/2013, nagrinėjamą Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme pagal pareiškėjos STT skundą dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, užbaigti šia Sutartimi.

2. 2013 m. gruodžio 31d. priimtu ir taikos sutarties pasirašymo metu galiojančiu Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. 30-2747 „Dėl administracijos direktoriaus 2013-08-22 įsakymo Nr. 30-1864 „Dėl ikiteisminio tyrimo įstaigoms priklausančių nepažymėtų skiriamaisiais ženklais ir specialiais šviesos signalais automobilių, kurie naudojami atliekant ikiteisminio tyrimo veiksmus ar vykdant operatyvinę veiklą ir kuriems netaikoma vietinė rinkliava, sąrašo tvirtinimo“ pakeitimo“ nurodytas sąrašas papildytas STT priklausančiais automobiliais, todėl, STT nuomone, tai iš esmės atitinka STT interesus. Atsižvelgiant į tai, šalys susitaria, kad jos viena kitai pretenzijų ir reikalavimų neturi.

3. Pareiškėja neatlygina atsakovei jokių dėl bylos turėtų išlaidų ar nuostolių, o atsakovė neatlygina pareiškėjai jokių dėl bylos turėtų išlaidų ar nuostolių.

4. Šalys patvirtina, kad joms yra aiškios bei žinomos visos šios Sutarties pasirašymo teisinės pasekmės.

5. Šalys mano, kad ši Sutartis neprieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms, nedaro žalos nei viešajam interesui, nei Šalių interesams ir prašo teismo šios taikos sutarties tekstą pridėti prie bylos, Sutartį patvirtinti rašytinio proceso tvarka, o bylą nutraukti.

6. Sutartis įsigalioja nuo jos pasirašymo dienos.

7. Pareiškėja įsipareigoja šią Sutartį pateikti teismui.

8. Sutartis netenka galios, jeigu nepriimama teismo nutartis patvirtinti šią taikos sutartį arba jeigu nutartis neįsiteisėja.

9. Taikos sutartis sudaryta 3 egzemplioriais, po vieną pareiškėjai, atsakovei ir vienas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.“

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 19 d. sprendimą panaikinti.

Administracinę bylą pagal pareiškėjo Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos 2013 m. rugpjūčio 8 d. skundą Nr.4-01-4869 atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai nutraukti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė Baltrūnaitė

Stasys Gagys

Romanas Klišauskas