AS-36-520/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-36-520/2015

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00709-2013-6

Procesinio sprendimo kategorija 81

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2015 m. balandžio 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Dalios Višinskienės (pranešėja) ir Virginijos Volskienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. B. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 16 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. B. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „TopoEra“) dėl sprendimo, įsakymo dalies panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas V. B. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir atsakovas, NŽT) 2013 m. birželio 21 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) 1 punktą; 2) panaikinti NŽT Jonavos skyriaus vedėjo 2012 m. gruodžio 14 d. įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) dalį dėl uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „TopoEra“ parengto (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo ir jame suprojektuotų žemės sklypų ribų ir plotų patvirtinimo ta apimtimi, kur nėra suprojektuotas pareiškėjo naudojamas 1,7168 ha žemės sklypas (duomenys neskelbtini) (1 p.); 3) panaikinti NŽT Jonavos skyriaus vedėjo 2012 m. gruodžio 14 d. įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) dalį, kurioje patvirtintas asmenų, kuriems suprojektuoti žemės ūkio paskirties žemės sklypai, numatyti parduoti, sąrašą, kuriame neįtrauktas V. B. (4 p.); 4) panaikinti NŽT Jonavos skyriaus vedėjo 2012 m. gruodžio 14 d. įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) dalį, kuria V. B. išbraukiamas iš NŽT Jonavos skyriaus vedėjo 2012 m. vasario 13 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintų sąrašų ir įrašymo į Asmenų, kurie nepasirinko žemės sklypų, sąrašą (9 p.); 5) įpareigoti NŽT per teismo nustatytą terminą pažymėti pareiškėjo naudojamą ir planuojamą įsigyti 1,7168 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte; 6) įpareigoti NŽT įtraukti pareiškėją į asmenų, kuriems suprojektuoti žemės ūkio paskirties žemės sklypai, numatyti parduoti (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje, (duomenys neskelbtini), sąrašą.

Kauno apygardos administracinis teismas 2013 m. gruodžio 19 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

Pareiškėjas, nesutikdamas su Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 19 d. sprendimu, padavė apeliacinį skundą, kurį Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014 m. liepos 24 d. nutartimi tenkino iš dalies, t. y. panaikino NŽT 2013 m. birželio 21 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) 1 punktą; panaikino NŽT Jonavos skyriaus vedėjo 2012 m. gruodžio 14 d. įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) 9 punkto dalį, kuria pareiškėjas V. B. buvo išbrauktas iš NŽT Jonavos skyriaus vedėjo 2012 m. vasario 13 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl asmenų sąrašų patvirtinimo“ patvirtinto sąrašo ir įrašytas į Asmenų, kurie nepasirinko žemės sklypų, sąrašą pagal priedą; įpareigojo NŽT per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iš naujo išnagrinėti V. B. 2011 m. birželio 27 d. prašymą suprojektuoti ir parduoti 1,72 ha ploto pageidaujamą pirkti valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje, o likusią pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį paliko nepakeistą.

Kauno apygardos administraciniame teisme 2014 m. rugpjūčio 29 d. gautas pareiškėjo prašymas išduoti vykdomąjį raštą – įpareigoti NŽT iš naujo išnagrinėti V. B. 2011 m. birželio 27 d. prašymą suprojektuoti ir parduoti 1,75 ha (toks plotas nurodytas prašyme išduoti vykdomąjį raštą) ploto pageidaujamą pirkti valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje.

Kauno apygardos administracinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 97 straipsnio 2 dalimi, 2014 m. rugsėjo 16 d. nutartimi šį prašymą atmetė.

Teismas nurodė, kad NŽT Jonavos skyrius 2014 m. rugsėjo 15 d. pateikė teismui 2014 m. rugpjūčio 25 d. raštą Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurio turinio matyti, kad jis yra pateiktas pareiškėjo atstovei (advokatei) iš naujo išnagrinėjus pareiškėjo 2011 m. birželio 27 d. prašymą suprojektuoti ir parduoti 1,72 ha ploto valstybinės žemės plotą, esantį (duomenys neskelbtini). Dėl šios priežasties teismas padarė išvadą, kad NŽT 2014 m. rugpjūčio 25 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) įvykdė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. liepos 24 d. nutartį (pirmosios instancijos teismas nutartyje nurodė Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 19 d. sprendimą, tačiau tai laikytina rašymo apsirikimu), todėl nėra teisinio pagrindo išduoti vykdomąjį raštą dėl minėto teismo sprendimo vykdymo.

II. Pareiškėjas V. B. atskirajame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 16 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – patenkinti pareiškėjo prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo šioje byloje ir priteisti iš atsakovo patirtas teismo išlaidas (500 Lt) už šio atskirojo skundo parengimą.

Pareiškėjas nurodo, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. liepos 24 d. nutartimi atsakovas buvo įpareigotas įgyvendinti žemės suprojektavimą ir pardavimą pareiškėjui, tačiau šio įpareigojimo atsakovas neįvykdė, todėl turėjo būti išduotas teismo vykdomasis raštas. Pareiškėjo manymu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, kad atsakovas NŽT Jonavos skyriaus 2014 m. rugpjūčio 25 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) atsisakydamas suprojektuoti ir parduoti naudojamą žemę pareiškėjui, neva įvykdė teismo įpareigojimą. Pareiškėjas teigia, kad minėtas raštas tik patvirtina NŽT Jonavos skyriaus vengimą įvykdyti teismo įpareigojimą įgyvendinti laisvos žemės pardavimą pareiškėjui ir rodo būtinybę išduoti pareiškėjui vykdomąjį raštą. Minėtas raštas rodo akivaizdų atsakovo piktnaudžiavimą ir vengimą vykdyti savo funkcijas ir yra apskųstas Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriui bei NŽT direktoriui.

Teismas neatsižvelgė į tai, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014 m. liepos 24 d. nutartimi pakeisdamas pirmosios instancijos teismo sprendimą, nenustatė jokių kliūčių pareiškėjui įsigyti jo naudojamą valstybinės žemės sklypą. Priešingai, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas šioje nutartyje konstatavo, jog Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo (toliau – ir ŽRĮ) 10 straipsnio 1 dalies ir 7 straipsnio nuostatos neužkerta kelio pareiškėjui įsigyti ginčo žemės sklypą 12 eile. Šiuo atveju žemės sklypo, į kurį pretenduoja pareiškėjas, 1–11 eilės pretendentai nepasirinko, o pareiškėjas atitinka ŽRĮ 10 straipsnio 1 dalies 12 punkto reikalavimus. Tačiau 2014 m. rugpjūčio 25 d. raštu atsisakydamas parduoti naudojamą žemę pareiškėjui, NŽT Jonavos skyrius apsiribojo tik formaliu pareiškėjo prašymo išnagrinėjimu, visiškai nesivadovaudamas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. liepos 24 d. nutartimi.

Pareiškėjo manymu, pirmosios instancijos teismas iš esmės nemotyvavo savo nutarties, nepagrįstai neatsižvelgė į tai, jog atsakovas nevykdo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. liepos 24 d. nutarties įpareigojimo. Teismas privalėjo išduoti vykdomąjį raštą, nes NŽT Jonavos skyrius tinkamai neišnagrinėjo pareiškėjo 2011 m. birželio 27 d. prašymo. Pareiškėjas taip pat remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kurioje yra pažymėta, jog teismo sprendimas yra vientisas teisės aktas, kuriame nutariamoji dalis yra grindžiama motyvuojamojoje dalyje išdėstytais argumentais (ABTĮ 87 str.), todėl viešojo administravimo subjektas, įgyvendindamas įsiteisėjusį teismo sprendimą, privalo atsižvelgti ne tik į teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje išdėstytas išvadas, tačiau ir į motyvuojamojoje teismo sprendimo dalyje nurodytus argumentus dėl viešojo administravimo subjekto veiksmų ar neveikimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1065/2010). Pareiškėjas mano, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. liepos 24 d. nutartyje išdėstyti motyvai patvirtina, kad žemė pareiškėjui privalo būti parduota, tačiau NŽT šio įpareigojimo nevykdo. Pareiškėjas išdėsto Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, kurioje nurodyta, jog įsiteisėjusių administracinio teismo sprendimų privalomumą apibrėžia ABTĮ 14 straipsnis. Pareiškėjo manymu, šiuo atveju, tinkamai nevykdant Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarties yra pažeidžiama jo teisė į teisingą bylos nagrinėjimą, kurią garantuoja Europos Žmogaus Teisių Konvencijos 6 straipsnis.

Pareiškėjas nurodo, kad patyrė 500 Lt advokato išlaidų už atskirojo skundo Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui parengimą, kurias prašo priteisti iš atsakovo (ABTĮ 44 str. 6 d., Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 98 str. ir Lietuvos Respublikos advokatų tarybos 2004 m. kovo 28 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) 8.15 p.).

Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos atsiliepime į pareiškėjo atskirąjį skundą prašo jį atmesti.

Atsakovas vadovaujasi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio 4 dalimi ir paaiškina, kad NŽT, vykdydama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. liepos 24 d. nutartyje nustatytą įpareigojimą, per vieną mėnesį, iki 2014 m. rugpjūčio 25 d., iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2011 m. birželio 27 d. prašymą, jį išnagrinėjo bei per VAĮ 8 straipsnio 4 dalyje nustatytą terminą išsiuntė pareiškėjui ir jo atstovei.

Atsakovas mano, jog iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. liepos 24 d. nutarties rezoliucinės dalies turinio matyti, jog NŽT nebuvo įpareigota suprojektuoti ir parduoti pareiškėjui 1,7168 ha ginčo žemės plotą, esantį (duomenys neskelbtini) sav., o tik įpareigota iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą. Atsakovas nurodo, kad minėtame 2014 m. rugpjūčio 25 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini) NŽT pareiškėjui paaiškino, kad pagal Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 13 straipsnio 2 dalį žemė gali būti perleidžiama nuosavybėn, perduodama naudotis ar išnuomojama tik iš laisvos valstybinės žemės fondo žemės. Pareiškėjo norimas įsigyti 1,7168 ha valstybinės žemės plotas prašymo padavimo metu nebuvo pažymėtas kaip laisvos valstybinės žemės fondo žemė, todėl 2011 m. gruodžio 28 d. (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte parduoti negalėjo būti projektuojamas.

Taip pat minėtame rašte nurodyta, kad NŽT Jonavos skyriaus vedėjo 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjo pageidaujamas įsigyti žemės plotas pervestas į laisvos valstybinės žemės fondą bei paaiškino, kad 2009 m. gruodžio 11 d. sprendimu Nr. 16843/09 Europos Taryba priėmė sprendimą, jog valstybės pagalbos etapas įsigyti valstybinę žemės ūkio paskirties žemę nuo 2014 m. sausio 1 d. negalėjo būti pradėtas, išskyrus šiuos atvejus: kai žemės sklypai asmenims žemės reformos žemėtvarkos projekte ar jam prilyginamame žemės sklypo plane buvo suprojektuoti iki 2013 m. gruodžio 31 d., ir kai NŽT iki 2013 m. gruodžio 31 d. buvo priimti sprendimai dėl valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo, tačiau valstybinės žemės sklypų pirkimo–pardavimo sutartys nesudarytos.

Pagal teismo nutarties priėmimo dieną ir šiuo metu galiojantį Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį (redakcija įsigaliojo nuo 2014 m. gegužės 1 d.) laisva valstybinė žemės ūkio paskirties žemė neparduodama, išskyrus asmenims nuosavybės teise turintiems žemės ūkio veiklai naudojamus statinius ir įrenginius; asmeninio ūkio žemės naudotojams; privačių žemės sklypų savininkams, tarp jų nuosavybės teise valdomų žemės sklypų įsiterpusius valstybinės žemės ūkio paskirties žemės plotus (Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo 4 str. 2 d.).

Atsakovas taip pat nurodo, jog NŽT, atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo 4 straipsnį, 2014 m. rugpjūčio 25 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini) išaiškino, kad pareiškėjui 1,7168 ha žemės plotas negali būti parduotas, nes jis neatitinka nė vienos iš įstatymo 4 straipsnyje nustatytų sąlygų, taip pat informavo, kad 1,7168 ha valstybinės žemės plotas, esantis (duomenys neskelbtini) sav., galėtų pareiškėjui būti projektuojamas nuomoti, rengiant kitą (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

III. Nagrinėjamu atveju ginčijama Kauno apygardos administracinio teismo nutartis, kuria buvo atsisakyta tenkinti pareiškėjo V. B. prašymą išduoti vykdomąjį raštą. Tokį procesinį sprendimą pirmosios instancijos teismas grindė tuo, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014 m. liepos 24 d. nutartimi įpareigojo atsakovą atsakyti į pareiškėjo prašymą, tačiau neįpareigojo įgyvendinti žemės suprojektavimą ir pardavimą pareiškėjui. Pareiškėjas su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka ir teigia, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas minėta nutartimi ne tik įpareigojo atsakovą atsakyti į pareiškėjo prašymą, tačiau ir įgyvendinti žemės suprojektavimą ir pardavimą pareiškėjui.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirojo skundo argumentus ir pritardama pareiškėjo argumentams, susijusiems su sprendimo įvykdymo svarba, pirmiausia pažymi, kad teismo sprendimo privalomumas yra esminė teisingumo vykdymo prielaida. Administracinio teismo sprendimo privalomumo principas yra įtvirtintas ABTĮ 14 straipsnio 1 dalyje. Šioje normoje nustatyta, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams, ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje.

Teismo sprendimo privalomumas visiems asmenims reiškia jo privalomumą dalyvavusiems byloje asmenims; įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas nedalyvavusiems byloje asmenims ta prasme, kad jie turi elgtis taip, kaip to reikalauja įsiteisėjęs teismo sprendimas. Tai reiškia, kad tai, kas nuspręsta teismo, yra privaloma visiems teisės subjektams ir turi būti vykdoma, įsiteisėjusio teismo sprendimo teisingumas negali būti kvestionuojamas kitaip negu instancine tvarka. Teismo procesinio sprendimo priėmimas dažniausiai (tai priklauso nuo parinkto teisių gynimo būdo) nereiškia administracinio proceso pabaigos – tam, kad būtų realiai apgintos sprendime nustatytos byloje dalyvaujančių asmenų teisės ir teisėti interesai, būtina jį įvykdyti.

Konkretaus asmens atžvilgiu priimto teismo sprendimo vykdymą garantuoja valstybė. Jeigu skolininkas savanoriškai teismo sprendimo neįvykdo, sprendimas vykdomas priverstinai, vykdymo veiksmus atlieka antstolis (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis, CPK 634 straipsnio 1 ir 2 dalys). Europos Žmogaus Teisių Teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad teisė į teismą nėra vien teorinė teisė galutiniu teismo sprendimu užsitikrinti atitinkamos teisės pripažinimą, bet taip pat ji apima teisėtą lūkestį šį sprendimą įvykdyti.

Veiksminga bylinėjimosi šalių apsauga ir teisėtumo atkūrimas suponuoja valstybinės valdžios institucijų pareigą įvykdyti privalomą sprendimą (žr. H. v. Greece, judgment of 19 March 1997, Reports 1997-II, p. 510, par. 40). Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika patvirtina, kad galutiniam teismo sprendimui įgyvendinti negali būti užkirstas kelias, jis negali būti pripažintas negaliojančiu ar nepagrįstai uždelstas jo vykdymas (žr. cituotą H. v. Greece, p. 510-11, par. 40; B. v. Russia, no. 59498/00, par. 34; J. v. Lithuania, no. 41510/98, judgment of 6 March 2003, par. 27).

ABTĮ 97 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įsiteisėjus teismo sprendimui, kuriuo skundas (prašymas) patenkinamas, jo nuorašas nusiunčiamas vykdyti administravimo subjektui, kurio veiksmai ar neveikimas buvo apskųsti, taip pat pareiškėjui. Jeigu per penkiolika dienų ar teismo nustatytą terminą sprendimas neįvykdomas, pareiškėjo prašymu atitinkamas administracinis teismas išduoda jam vykdomąjį raštą kartu nurodydamas jį vykdyti antstoliui pagal atsakovo buveinės vietą CPK nustatyta tvarka. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, jog įstatymų leidėjas, išskyrus teisės aktuose nustatytas išimtis, vykdomojo rašto išdavimą sieja su aplinkybe, jog atsakovas savo noru nevykdo (ar netinkamai vykdo) įsiteisėjusio teismo sprendimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS552-296/2012 ir kt.).

Taigi šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas pareiškėjo prašymą išduoti vykdomąjį raštą, kad atsakovas NŽT priverstine tvarka įvykdytų Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. liepos 24 d. nutartį, kuria atsakovas NŽT įpareigotas iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2011 m. birželio 27 d. prašymą suprojektuoti ir parduoti 1,72 ha ploto pageidaujamą pirkti valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje, privalėjo išsiaiškinti ir nustatyti, ar atsakovas įvykdė šį pareigojimą, jei įvykdė, – tai ar tinkamai. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog atsakovas minėtą įpareigojimą tinkamai įvykdė ir tai patvirtina atsakovo 2014 m. rugpjūčio 25 d. raštas Nr. (duomenys neskelbtini) (II t., b. l. 52–57), nes pareiškėjo 2011 m. birželio 27 d. prašymas suprojektuoti ir parduoti 1,72 ha ploto pageidaujamą pirkti valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje, Jonavos r., buvo išnagrinėtas iš naujo.

Šiuo aspektu apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. liepos 24 d. nutarties turinio matyti, jog teismas savo sprendimą įpareigoti atsakovą išnagrinėti pareiškėjo 2011 m. birželio 27 d. prašymą grindė tuo, jog priimdamas pareiškėjui nepalankų sprendimą, t. y. išbraukdamas pareiškėją iš NŽT Jonavos skyriaus vedėjo 2012 m. vasario 13 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintų sąrašų ir įrašydamas jį į Asmenų, kurie nepasirinko žemės sklypų, sąrašą pagal priedą, atsakovas netinkamai aiškino ir interpretavo ŽRĮ nuostatas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas minėtoje nutartyje taip pat nustatė, jog priimant ginčijamą sprendimą buvo padaryti esminiai procedūriniai pažeidimai. Iš esmės Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo kolegija nustatė, jog pareiškėjas atitinka ŽRĮ 10 straipsnio 1 dalies 12 punkto reikalavimus ir laiku pateikė prašymą, bei buvo pažeistos Žemės reformos, žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo ir įgyvendinimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2011 m. gruodžio 16 d. įsakymu Nr. 3D-928 33 punkto nuostatos, todėl, vadovaudamasi ABTĮ 89 straipsnio 1 dalies 3 punktu, priėmė sprendimą panaikinti NŽT 2013 m. birželio 21 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) 1 punktą, taip pat NŽT Jonavos skyriaus vedėjo 2012 m. gruodžio 14 d. įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) 9 punktą tiek, kiek juo pareiškėjas buvo išbrauktas iš NŽT Jonavos skyriaus vedėjo 2012 m. vasario 13 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtinto sąrašo ir įrašytas į Asmenų, kurie nepasirinko žemės sklypų, sąrašą pagal priedą.

Iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. liepos 24 d. nutarties motyvų taip pat matyti, jog atsakovas nebuvo įpareigotas įgyvendinti žemės suprojektavimą ir pardavimą pareiškėjui. Pažymėtina, kad šia nutartimi nebuvo patenkinti pareiškėjo skundo reikalavimai įpareigoti NŽT per teismo nustatytą terminą pažymėti pareiškėjo naudojamą ir planuojamą įsigyti 1,7168 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), bei įtraukti pareiškėją į asmenų, kuriems suprojektuoti žemės ūkio paskirties žemės sklypai, numatyti parduoti (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje, sąrašą. Motyvuojamoje dalyje nėra nurodyta, kad atsakovas, iš naujo išnagrinėjęs pareiškėjo prašymą, privalo jį tenkinti, todėl atmestini atskirojo skundo argumentai, susiję su tuo, jog pirmosios instancijos nepagrįstai neatsižvelgė į minėtos nutarties motyvuojamąją dalį. Pirmosios instancijos teismas visiškai teisingai nustatė, kad atsakovui minėta nutartimi kilo tik pareiga iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2011 m. birželio 27 d. prašymą, nes buvo nustatyti atsakovo padaryti procedūriniai pažeidimai bei netinkamas tesės aktų taikymas, nagrinėjant prašymą. Teismo nustatytą įpareigojimą atsakovas įvykdė ir iš naujo išnagrinėjo pareiškėjo prašymą. Išnagrinėjęs šį prašymą, atsakovas nurodė aplinkybes bei teisės aktus, dėl kurių minėtas pareiškėjo prašymas negali būti tenkinamas.

Primintina, kad atsakovas 2014 m. rugpjūčio 25 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjui nurodė, jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 13 straipsnio 2 dalimi, žemė gali būti perleidžiama nuosavybėn, perduodama naudotis ar išnuomojama tik iš laisvos valstybinės žemės fondo žemės. Pareiškėjo norimas įsigyti 1,7168 ha valstybinės žemės plotas prašymo padavimo metu nebuvo pažymėtas kaip laisvos valstybinės žemės fondo žemė, todėl 2011 m. gruodžio 28 d. (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte parduoti negalėjo būti projektuojamas. Taip pat minėtame rašte nurodyta, kad NŽT Jonavos skyriaus vedėjo 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjo pageidaujamas įsigyti žemės plotas pervestas į laisvos valstybinės žemės fondą, bei paaiškino, kad 2009 m. gruodžio 11 d. sprendimu Nr. 16843/09 Europos Taryba priėmė sprendimą, jog valstybės pagalbos etapas įsigyti valstybinę žemės ūkio paskirties žemę nuo 2014 m. sausio 1 d. negalėjo būti pradėtas, išskyrus šiuos atvejus: kai žemės sklypai asmenims žemės reformos žemėtvarkos projekte ar jam prilyginamame žemės sklypo plane buvo suprojektuoti iki 2013 m. gruodžio 31 d., ir kai NŽT iki 2013 m. gruodžio 31 d., buvo priimti sprendimai dėl valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo, tačiau valstybinės žemės sklypų pirkimo–pardavimo sutartys nesudarytos. Pagal teismo nutarties priėmimo dieną ir šiuo metu galiojantį Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį (redakcija įsigaliojo nuo 2014 m. gegužės 1 d.) laisva valstybinė žemės ūkio paskirties žemė neparduodama, išskyrus asmenims nuosavybės teise turintiems žemės ūkio veiklai naudojamus statinius ir įrenginius; asmeninio ūkio žemės naudotojams; privačių žemės sklypų savininkams, tarp jų nuosavybės teise valdomų žemės sklypų įsiterpusius valstybinės žemės ūkio paskirties žemės plotus (Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo 4 str. 2 d.).

Teisėjų kolegija, įvertinusi atsakovo 2014 m. rugpjūčio 25 d. rašto Nr. (duomenys neskelbtini), turinį, nustatė, kad šiame rašte yra nurodytos naujos aplinkybės, kurios nebuvo įvertintos ir nustatytos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. liepos 24 d. nutartyje. Atsakovo nurodytos naujos aplinkybės, su kuriomis nesutinka pareiškėjas, negali būti vertinamos ir nagrinėjamos, sprendžiant klausimą dėl vykdomojo rašto išdavimo jau išnagrinėtoje byloje. Pažymėtina, jog sprendžiant dėl vykdomojo rašto išdavimo, nauji administraciniai ginčai negali būti sprendžiami ar nagrinėjami (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. liepos 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-626/2013).

Pareiškėjas atskirajame skunde taip pat nurodo, jog skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra nemotyvuota. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija su šiuo pareiškėjo argumentu negali sutikti.

Atkreiptinas dėmesys, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 13 str. 1 d.) taip pat ne kartą pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą, kad sprendimą nemotyvuotu galima laikyti tik tais atvejais, kai neatsakyta į visus pareiškėjo pareikštus pagrindinius reikalavimus, kai sprendime iš viso nėra motyvuojamosios dalies arba iš jos neaišku kokiais įrodymais ir teisės aktais remiantis prieita prie išvadų, pateiktų sprendimo rezoliucinėje dalyje (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P444-196/2008; 2009 m. liepos 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P756-151/2009; 2009 m. lapkričio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P525-194/2009 ir kt.).

Iš skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties turinio matyti, jog pirmosios instancijos teismas sprendimą netenkinti pareiškėjo prašymo išduoti vykdomąjį raštą priėmė remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. liepos 24 d. nutarties rezoliucinės dalies turiniu, atsakovo pateiktais dokumentais, kad įvykdytas teismo įpareigojimas, iš jų ir 2014 m. rugpjūčio 25 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini), bei ABTĮ 97 straipsnio 2 dalimi, t. y. nurodė esminius ir pakankamus motyvus, dėl kurių netenkino pareiškėjo prašymo. Nors pirmosios instancijos teismas atskirai nepasisakė dėl valstybinės žemės sklypo suprojektavimo, tačiau tai nesudaro pagrindo konstatuoti, kad nutartis yra nemotyvuota, nes Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. liepos 24 d. nutartimi nebuvo nustatytas atsakovui įpareigojimas suprojektuoti pareiškėjui konkretų valstybinės žemės sklypą. Be to, atsakovo 2014 m. rugpjūčio 25 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini) (II t., b. l. 52–57) yra nurodoma ir dėl žemės sklypo suprojektavimo, t. y. nurodyta, kad pareiškėjui atsakovas negali Jonavos rajono (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos projekte suprojektuoti ir parduoti 1,7168 ha valstybinės žemės ploto. Kaip jau buvo nurodyta, sprendžiant klausimą dėl vykdomojo rašto išvadavimo negali būti vertinamos atsakovo nustatytos aplinkybės, iš naujo išnagrinėjus pareiškėjo 2011 m. birželio 27 d. prašymą, t. y. aplinkybės, dėl kurių netenkintas pareiškėjo 2011 m. birželio 27 d. prašymas.

Pareiškėjas atskiruoju skundu taip pat prašo priteisti teismo išlaidas, patirtas už atskirojo skundo parengimą. Šiuo aspektu apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, jog teismo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas vadovaujantis ABTĮ 44 straipsnio 1 dalimi, kurioje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjo atskirasis skundas netenkintinas, pareiškėjui nepriteistinos jo patirtos išlaidos už atskirojo skundo parengimą.

Apibendrindama nurodytus motyvus, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. liepos 24 d. nutartis yra tinkamai įvykdyta ir nėra teisinio pagrindo išduoti vykdomąjį raštą, todėl atskirasis skundas netenkinamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo V. B. atskirąjį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 16 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Dalia Višinskienė

Virginija Volskienė