AS-556-702-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. AS556-702/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02083-2014-3

Procesinio sprendimo kategorija 62

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2014 m. liepos 2 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė), Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Lietuvos rytas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. balandžio 28 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Lietuvos rytas“ skundą atsakovui Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos komisijai dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Lietuvos rytas“ (toliau – ir pareiškėjas, UAB „Lietuvos rytas“) kreipėsi į teismą su skundu bei patikslintu skundu ir prašė panaikinti Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos komisijos (toliau – ir atsakovas, Komisija) 2013 m. gruodžio 16 d. sprendimo (protokolo Nr. 20) dalį, kuria pripažinta, kad dienraščio „Lietuvos rytas“ publikacijoje „Bankų duobkasiai mokosi ir pinga“ buvo pažeisti Lietuvos Respublikos žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso 3, 4 ir 8 straipsniai.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. balandžio 28 d. nutartimi (b. l. 98–99) atsisakė priimti pareiškėjo UAB „Lietuvos rytas“ skundą.

Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) ne kartą yra konstatavęs, kad aktas laikomas asmeniui paskelbtu, kai jis sužinojo ar turėjo sužinoti, kas ir kada priėmė administracinį aktą bei koks yra jo turinys.

Nustatė, jog UAB „Lietuvos rytas“ skundą dėl Komisijos 2013 m. gruodžio 16 d. sprendimo panaikinimo padavė 2014 m. kovo 31 d. ir teigė, kad apie ginčijamą sprendimą sužinojo tik 2014 m. kovo 20 d. Teismas nurodė, kad apie 2013 m. gruodžio 16 d. posėdį, kuriame buvo priimtas ginčijamas sprendimas, pareiškėjui oficialiu elektroniniu paštu daily@lrytas.lt bei pareiškėjo redaktoriui L. D. elektroniniu paštu l.d.@lrytas.lt buvo pranešta 2013 m. gruodžio 10 d. Elektroniniame laiške buvo nurodyta posėdžio darbotvarkė, posėdžio darbotvarkė 2013 m. gruodžio 10 d. buvo paskelbta ir Komisijos interneto svetainėje www.lzlek.lt. Pažymėjo, kad ir apie 2014 m. kovo 17 d. posėdį, kuriame, pareiškėjo teigimu, jam tapo žinoma apie 2013 m. gruodžio 16 d. sprendimą, pareiškėjas buvo informuotas analogiškai, t. y. elektroniniu paštu daily@lrytas.lt.

Pareiškėjo pateiktoje AB „Lietuvos paštas“ 2014 m. kovo 17 d. pažymoje nurodyta, kad nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2014 m. kovo 14 d. Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos komisijos siųstų registruotų pašto korespondencijos siuntų, skirtų UAB „Lietuvos rytas“ Vilniaus centriniame pašte negauta. Tačiau iš Komisijos lydraščio ir teismui pateiktų paaiškinimų matyti, kad 2013 m. gruodžio 16 d. sprendimas UAB „Lietuvos rytas“, UAB „Lrytas“ ir UAB „Lietuvos ryto“ televizijai išsiųstas 2013 m. gruodžio 27 d. paprastu (neregistruotu) paštu. Ginčijamas sprendimas 2013 m. gruodžio 20 d. taip pat buvo paskelbtas Komisijos interneto tinklapyje.

Teismas, įvertinęs tai, kas išdėstyta, priėjo išvadą, kad pareiškėjui apie 2013 m. gruodžio 16 d. posėdį turėjo būti žinoma ir jis turėjo pasidomėti, koks sprendimas jame priimtas. Be to, Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos komisija pateikė įrodymus, kad priimtą sprendimą pareiškėjui išsiuntė paprastu paštu ir jį oficialiai paskelbė internete.

Atsižvelgęs į tai, kad pašto siunta 2013 m. gruodžio 27 d. išsiųsta tame pačiame mieste esančiam ir visiems žinomam subjektui (UAB „Lietuvos rytas“), įvertinęs, kad 2013 m. gruodžio 28, 29 d. ir 2014 m. sausio 1 d. buvo nedarbo dienos, teismas konstatavo, kad pareiškėjas, būdamas atidus ir rūpestingas, apie 2013 m. gruodžio 16 d. sprendimą vėliausiai turėjo sužinoti 2014 m. sausio 6 d. Teismas sprendė, kad 2014 m. kovo 31 d. paduodamas skundą teismui pareiškėjas praleido ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatytą vieno mėnesio skundo padavimo terminą, kurio neprašė atnaujinti, todėl, vadovaudamasis ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 8 punktu, skundą atsisakė priimti.

III. Pareiškėjas UAB „Lietuvos rytas“ pateikė atskirąjį skundą (b. l. 101–106), kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. balandžio 28 d. nutartį.

Pareiškėjas akcentuoja tai, jog nėra praleistas ABTĮ nustatytas vieno mėnesio apskundimo terminas.

Nurodo, jog LVAT praktikoje laikomasi pozicijos, kad, nors Komisijos sprendimams netaikomi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio reikalavimai, keliami individualiam administraciniam sprendimui, tačiau, įvertinus tai, kad Komisijos sprendimai gali būti skundžiami teismui, šie sprendimai turi būti priimami nešališkai, objektyviai ir išnagrinėjus visas reikšmingas aplinkybes, sąžiningai vertinant nustatytus faktus, neprieštaringi. Sprendžiant ginčą dėl Komisijos sprendimo panaikinimo, būtina vertinti, ar priimant ginčijamą sprendimą nebuvo pažeistos Komisijos darbo reglamente, patvirtintame Komisijos 2012 m. kovo 5 d. sprendimu Nr. 5 (toliau – ir Reglamentas), nustatytos sprendimo priėmimo procedūros.

Reglamento II skyriaus „Komisijos veiklos organizavimas“ 13.2 punkte numatyta Komisijos pirmininko padėjėjo pareiga išsiųsti Komisijos posėdžio medžiagą bei pranešimus apie posėdžio vietą ir laiką ginčo šalims; Reglamento IV skyriaus „Komisijos posėdžiai“ 4 punkte numatyta, kad apie Komisijos posėdį pranešama visuomenės informavimo priemonės, dėl kurios pateiktas nagrinėti skundas, leidėjui ir žurnalistui. Konkrečiu atveju pažymėtina, kad S. V. F. atstovo skundas dėl publikacijos „Bankų duobkasiai mokosi ir pinga“ buvo svarstytas 2013 m. lapkričio 25 d. posėdyje, tačiau nei UAB „Lietuvos rytas“, nei publikacijos autorius žurnalistas A.

L. apie šį posėdį informuoti nebuvo. To neteigė ir Komisija pirmosios instancijos teismui pateiktame paaiškinime pateikdama informaciją, kad 2013 m. gruodžio 10 d. neva informavo pareiškėją elektroniniu paštu apie 2013 m. gruodžio 16 d. posėdį. Pareiškėjas teigia, jog neinformuojant UAB „Lietuvos rytas“ ir straipsnio autoriaus A. L. apie 2013 m. lapkričio 25 d. posėdį bei nepateikiant Komisijos posėdžio medžiagos buvo pažeistas Reglamento II skyriaus 13.2 punktas bei IV skyriaus 4 punktas. Komisijos pateikė 2013 m. gruodžio 10 d. elektroninio laiško, išsiųsto iš elektroninio pašto egidija@lzlek.lt, kopiją, kuria neva informavo pareiškėją apie 2013 m. gruodžio 16 d. posėdį.

Iš pateiktos elektroninio laiško kopijos matyti, kad laiškas išsiųstas interneto adresais daily@lrytas.lt ir l.d@lrytas.lt. Pareiškėjas pažymi, kad toks elektroninis laiškas interneto adresu daily@lrytas.lt negautas. Toks Komisijos pateiktas įrodymas įrodo tik tai, kad toks laiškas buvo suformuotas, tačiau neįrodo:

1) kad jis buvo išsiųstas;

2) jei buvo išsiųstas, kad negrįžo siuntėjui;

3) ir svarbiausia – kad šis laiškas adresato buvo gautas. Komisija tokio įrodymo, kuris leistų konstatuoti, kad pareiškėjas buvo tinkamai informuotas apie 2013 m. gruodžio 16 d. posėdį, nepateikė. Teigia, kad, jei jo elektroniniu paštu daily@lrytas.lt būtų atėjusi informacija apie Komisijos posėdį, šis elektroninis laiškas būtų išspausdintas ir užregistruotas pareiškėjo administratorės bei perduotas pareiškėjo vadovui, tačiau toks elektroninis laiškas nebuvo gautas. Akcentuoja tai, jog dienraščio „Lietuvos rytas“ vyriausiasis redaktorius buvo ir yra G.

V., todėl L. D. informavimas apie Komisijos posėdį neturi jokios teisinės reikšmės UAB „Lietuvos rytas“ pažeistų teisių gynimui. Pažymi, kad nors Reglamente tiesiogiai nenurodyta, kokiu būdu Komisija privalo išsiųsti informaciją apie posėdį bei posėdžio medžiagą, vien jau vertinant teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų aspektu, akivaizdu, kad informavimo būdas privalo būti toks, kad informacija ginčo šalių būtų gauta (siunčiama elektroniniu paštu informacija privalėjo būti patvirtinta gavėjo). Tie patys teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai reikalauja ir to, kad būtų įsitikinta, jog posėdyje nedalyvaujančiai šaliai pranešimas apie posėdį buvo tinkamai įteiktas.

Atkreipia dėmesį į tai, kad viešosios informacijos rengėjai neprivalo sekti Komisijos interneto tinklapyje skelbiamos informacijos, nes tokia pareiga jiems nenumatyta jokiame teisės akte. Pažymi, kad informacija apie 2014 m. kovo 17 d. posėdį pareiškėjo elektroninio pašto adresu daily@lrytas.lt taip pat nebuvo gauta. Tačiau tai, kad klausimas dėl dienraščio „Lietuvos rytas“ priskyrimo profesinės etikos nesilaikančių viešosios informacijos rengėjų kategorijai, tame tarpe ir dėl publikacijos „Bankų duobkasiai mokosi ir pinga“, bus svarstomas Komisijos 2014 m. kovo 17 d. posėdyje UAB „Lietuvos rytas“ buvo žinoma iš UAB „Lrytas“, kadangi 2014 m. kovo 3 d. Komisijos posėdyje buvo svarstomas interneto portalo www.lrytas.lt priskyrimo profesinės etikos nesilaikančių viešosios informacijos rengėjų kategorijai klausimas. Šio posėdžio metu UAB „Lrytas“ atstovams pateikus informaciją, kad publikacijos, dėl kurių svarstomas interneto portalo www.lrytas.lt priskyrimo profesinės etikos nesilaikančių viešosios informacijos rengėjų kategorijai klausimas, buvo perpublikuotos iš dienraščio „Lietuvos rytas“, Komisijos pirmininkas informavo, kad į kitą Komisijos posėdį bus kviečiami ir UAB „Lrytas“, ir UAB „Lietuvos rytas“ atstovai. Šią informaciją UAB „Lietuvos rytas“ vadovams pranešė UAB „Lrytas“ vadovas, kuris gavęs 2014 m. kovo 10 d. informaciją apie 2014 m. kovo 17 d. posėdį, informavo apie tai UAB „Lietuvos rytas“ vadovus, ir tada UAB „Lietuvos rytas“ iš Komisijos puslapyje www.lzlek.lt skelbiamos 2014 m. kovo 17 d. posėdžio darbotvarkės tapo žinoma apie 2014 m. kovo 17 d. Komisijos posėdžio darbotvarkę. Šio posėdžio metu UAB „Lietuvos rytas“ įgaliota atstovė advokato padėjėja Laura Vainauskienė informavo Komisiją apie tai, kad ginčijamas sprendimas pareiškėjo nebuvo gautas, dėl ko Komisija atidėjo klausimo svarstymą. 2014 m. kovo 20 d. Komisija pateikė UAB „Lietuvos rytas“ 2014 m. kovo 19 d. raštą, prie kurio buvo pridėtas ir ginčijamo Komisijos sprendimo nuorašas, kurį UAB „Lietuvos rytas” gavo pirmą kartą.

Pareiškėjo teigimu, jis nebuvo informuotas apie Komisijos 2013 m. gruodžio 16 d. posėdį, todėl negalėjo tikėtis, kad jo atžvilgiu gali būti priimti Komisijos sprendimai, todėl nesekė Komisijos interneto tinklapyje skelbiamos informacijos apie Komisijos priimtus sprendimus. Pareiškėjo manymu, pirmosios instancijos teismo argumentas, kad sprendimas buvo oficialiai paskelbtas internete, neturi teisinės reikšmės nustatant faktą, kada jis sužinojo ar privalėjo sužinoti apie Komisijos sprendimą. Pareiškėjas nežinojo, kad jo atžvilgiu gautas skundas Komisijoje, kad šis klausimas buvo svarstomas Komisijoje, todėl nesidomėjo ir neprivalėjo domėtis jo atžvilgiu Komisijos priimtais sprendimais. Jokie įrodymai be Komisijos paaiškinimo apie tai, kad ginčijamas Komisijos sprendimas buvo išsiųstas paštu pareiškėjui nebuvo pateikti. Teismui yra pateiktas Komisijos 2013 m. gruodžio 27 d. lydraštis Nr. 151, kuriame nurodyti UAB „Lietuvos rytas“ rekvizitai: adresas, faksas ir elektroninis paštas, tačiau jokių įrodymų apie tai, kad šis lydraštis paštu buvo išsiųstas nėra. Pareiškėjas teigia, kad 2014 m. kovo 19 d. Komisijos raštas Nr. 30, nors jame taip pat nurodyti lygiai tie patys pareiškėjo rekvizitai, nebuvo pateiktas nė vienu iš rašte nurodytų būdų (neatsiųstas nei paštu, nei faksu, nei elektroniniu paštu), jis 2014 m. kovo 20 d. buvo atneštas į trijų bendrovių būstinę Gedimino pr. 12A, Vilnius, ir paliktas visų trijų bendrovių bendrame apsaugos poste baltame voke be jokio adresato. Pirmosios instancijos teismo prielaida, kad pareiškėjas būdamas atidus ir rūpestingas, apie 2013 m. gruodžio 16 d. sprendimą vėliausiai turėjo sužinoti 2014 m. sausio 6 d., anot pareiškėjo, yra akivaizdžiai neteisinga, nes nėra įrodymų apie pašto siuntą.

Pareiškėjas taip pat nurodo, jog ginčijamą sprendimą gavo tik 2014 m. kovo 20 d. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo (toliau – ir VIĮ) 46 straipsnio 7 dalimi, Komisijos sprendimai dėl profesinės etikos ar kitų pažeidimų turi būti nedelsiant skelbiami tose pačiose visuomenės informavimo priemonėse, kuriose Komisija nustatė šiuos pažeidimus. Akcentuoja, kad jeigu ginčijamą sprendimą jis būtų gavęs 2013 m. gruodžio – 2014 m. sausio mėnesį, šis sprendimas būtų paskelbtas tuo metu. Taip pat pažymėtina, kad pagal Visuomenės informavimo įstatymą, jei viešosios informacijos rengėjas ir (ar) skleidėjas nepaskelbia Komisijos sprendimo dėl profesinės etikos ar kitų pažeidimų savo visuomenės informavimo priemonėje, Komisijos sprendimas paskelbiamas per Lietuvos nacionalinio radijo pirmąją programą. Ginčijamame sprendime nurodyta, jog „Komisijos sprendimas turi būti paskelbtas artimiausiame dienraščio „Lietuvos rytas“ numeryje. Prašome informuoti Komisiją apie sprendimo paskelbimą el. paštu“. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas neinformavo Komisijos apie sprendimo paskelbimą (nes jo nebuvo gavęs) ir nepaskelbė sprendimo dienraštyje, Komisijai ne tik turėjo tapti žinoma, kad jis nevykdo jos sprendimo, bet ir turėjo kilti pareiga įsitikinti, kad sprendimas yra įteiktas, o įsitikinus, jog sprendimas jam įteiktas, paskelbti sprendimą per Lietuvos nacionalinio radijo pirmąją programą, tačiau to nebuvo padaryta. Tai tik dar kartą įrodo tai, kad procedūriniai klausimai, susiję su Komisijos sprendimų priėmimu ir jų vykdymu, Komisijos traktuojami ir vykdomi itin aplaidžiai arba nevykdomi.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Pagal bylos aplinkybes nustatyta, kad pareiškėjas kreipėsi į teismą prašydamas panaikinti Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos komisijos 2013 m. gruodžio 16 d. sprendimo dalį, kuria buvo pripažinta, kad dienraščio „Lietuvos rytas“ publikacijoje „Bankų duobkasiai mokosi ir pinga“ buvo pažeisti Lietuvos Respublikos žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso 3, 4 ir 8 straipsniai.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. balandžio 28 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo UAB „Lietuvos rytas“ skundą nurodydamas, kad paduodamas 2014 m. kovo 31 d. skundą teismui pareiškėjas praleido ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatytą vieno mėnesio skundo padavimo terminą, jo atnaujinti neprašė.

Teisėjų kolegija, įvertinusi teisinį reguliavimą, nurodo, jog imperatyviai nėra nustatytas būdas, kuriuo Komisija privalo išsiųsti pranešimus apie posėdžio vietą ir laiką ginčo šalims. Pažymi, kad administracinėje byloje iš esmės kilo įrodymų vertinimo klausimas. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad apie 2013 m. gruodžio 16 d. posėdį, kuriame buvo priimtas ginčijamas sprendimas, pareiškėjui oficialiu elektroniniu paštu daily@lrytas.lt bei pareiškėjo redaktoriui L. D. elektroniniu paštu l.d.@lrytas.lt buvo pranešta 2013 m. gruodžio 10 d. Elektroniniame laiške buvo nurodyta posėdžio darbotvarkė, posėdžio darbotvarkė 2013 m. gruodžio 10 d. buvo paskelbta ir Komisijos interneto svetainėje www.lzlek.lt. Pažymėjo, kad ir apie 2014 m. kovo 17 d. posėdį, kuriame, pareiškėjo teigimu, jam tapo žinoma apie 2013 m. gruodžio 16 d. sprendimą, pareiškėjas buvo informuotas taip pat elektroniniu paštu daily@lrytas.lt. Pareiškėjo pateiktoje AB „Lietuvos paštas“ 2014 m. kovo 17 d. pažymoje nurodyta, kad nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2014 m. kovo 14 d. Komisijos siųstų registruotų pašto korespondencijos siuntų, skirtų UAB „Lietuvos rytas“, Vilniaus centriniame pašte negauta, tačiau iš Komisijos lydraščio ir paaiškinimų matyti, kad 2013 m. gruodžio 16 d. sprendimas UAB „Lietuvos rytas“, UAB „Lrytas“ ir UAB „Lietuvos ryto“ televizijai išsiųstas 2013 m. gruodžio 27 d. paprastu (neregistruotu) paštu. Ginčijamas sprendimas 2013 m. gruodžio 20 d. taip pat buvo paskelbtas Komisijos interneto tinklapyje.

Akcentuotina tai, kad bylą nagrinėjantis teismas turi vadovautis ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta bendrąja įrodymų vertinimo taisykle – vertinti įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstu visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių visumos ištyrimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo principais.

Įvertinusi bylose medžiagą, teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog pareiškėjas, būdamas atidus ir rūpestingas, apie 2013 m. gruodžio 16 d. sprendimą vėliausiai turėjo sužinoti 2014 m. sausio 6 d. Nors iš Komisijos pateikto 2013 m. gruodžio 10 d. elektroninio laiško, galbūt išsiųsto iš elektroninio pašto egidija@lzlek.lt, matyti, kad laiškas išsiųstas interneto adresais daily@lrytas.lt ir l.d.@lrytas.lt, tačiau pareiškėjas teigia, jog toks elektroninis laiškas interneto adresu daily@lrytas.lt nebuvo gautas. Teisėjų kolegija akcentuoja tai, jog byloje esantys įrodymai (atsakovo elektroninio laiško kopija bei pareiškėjo elektroninio pašto išklotinė) nepatvirtina, jog minėtas elektrininis laiškas apie 2013 m. gruodžio 16 d. posėdį Komisijos tikrai buvo išsiųstas pareiškėjui. Pažymėtina, kad, vertinant keletą įrodymų, lemia ne tik kiekvieno jų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius. Teisėjų kolegija sprendžia, jog nors teisės aktai tiesiogiai nenurodo, kokiu būdu Komisija privalo išsiųsti informaciją suinteresuotoms šalims, tačiau, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, pažymėtina, jog informavimo būdas privalo būti toks, kad ginčo šalys gautų informaciją. Akcentuotina, jog praktikoje taikomas metodas, kuomet siunčiant informaciją elektroniniu paštu gavėjo yra prašoma patvirtinti apie gautą laišką. Šiuo atveju nėra patikimų įrodymų, jog pareiškėjas (pažymėtina ir tai, jog elektroninis laiškas galbūt buvo siunčiamas ir ne tiems suinteresuotiems asmenims) tikrai buvo informuotas apie 2013 m. gruodžio 16 d. posėdį, t. y. nėra nenuginčijamų įrodymų, jog posėdyje pareiškėjui pranešimas apie posėdį buvo tinkamai įteiktas. Byloje nėra pateikta informacija iš pašto serverių, t. y. būtent ataskaitose iš pašto serverių būtų matyti elektroninio laiško išsiuntimo bei gavimo faktas.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, ją naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais yra pagrindas, todėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. balandžio 28 d. nutartis naikintina, o pareiškėjo atskirasis skundas tenkintinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Lietuvos rytas“ atskirąjį skundą patenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. balandžio 28 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Lietuvos rytas“ skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė Baltrūnaitė

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius