AS-1076-146/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. AS-1076-146/2015

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-11633-2013-9

Procesinio sprendimo kategorija 67

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2015 m. rugpjūčio 12 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (pranešėja), Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų V. G. ir J. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 25 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, pareiškimą atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Z. B. (Z. B.), T. B. (T. B.), V. G., J. G., tretiesiems suinteresuotiems asmenims Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai, Vilniaus m. 33-ojo notarų biuro notarei P. J. dėl sprendimo, sutarties panaikinimo, restitucijos taikymo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Šioje administracinėje byloje pareiškėjas Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras, ginantis viešąjį interesą, (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su pareiškimu, kurį patikslino (II t., b. l. 2–5, 58–61), prašydamas: 1) panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 2005 m. liepos 20 d. sprendimą Nr. 2.4-01-3141 „Dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo Vilniaus mieste piliečiui A. B.“; 2) pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2005 m. rugpjūčio 29 d. pirkimo–pardavimo sutarties, kurios pagrindu V. G. ir J. G. įsigijo ginčo žemės sklypą, dalį dėl 0,08 ha ploto ginčo žemės sklypo dalies, priklausančios valstybinės reikšmės miškui; 3) taikyti restituciją – priteisti valstybei 0,08 ha ploto ginčo žemės sklypo dalį, priklausančią valstybinės reikšmės miškui.

Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2015 m. gegužės 11 d. gautas atsakovų V. G. ir J. G. (toliau – ir atsakovai V. G. ir J. G.) prašymas „Dėl leidimo tvirtinti detalųjį planą išdavimo“ (II t., b. l. 109), kuriame atsakovai V. G. ir J. G. prašo teismo išduoti leidimą tvirtinti parengtą detalųjį planą.

Prašyme „Dėl leidimo tvirtinti detalųjį planą išdavimo“ atsakovai V. G. ir J. G. nurodo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. balandžio 9 d. nutartimi pritaikė laikinąsias apsaugos priemones dėl 0,08 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), Vilniaus m. sav., (duomenys neskelbtini) k.) dalies ir padarytas įrašas viešajame Nekilnojamojo turto registre dėl šios sklypo dalies nuosavybės teisės perleidimo draudimo. Atsakovai V. G. ir J. G. pažymi, kad dėl minėto žemės sklypo iki ieškinio padavimo momento buvo pradėtos ir baigiamos detaliojo planavimo procedūros. Šiuo metu vykdomos detaliojo plano derinimo procedūros, ruošiamasi jį teikti tvirtinti. Atsakovų V. G. ir J. G. teigimu, detaliojo plano tvirtinimas nepažeis ginčijamai sklypo daliai taikomos laikinosios apsaugos priemonės (t. y. nuosavybės teisės dėl viso sklypo ar jo dalies nebus perleidžiamos kitiems asmenims), o negavus teismo leidimo, detaliojo teritorijų planavimo procedūros būtų sustabdomos nepagrįstai ir tuo būtų pažeisti jų, žemės sklypo savininkų, teisėti interesai, dėl to prašo išduoti leidimą tvirtinti detalųjį planą.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. birželio 25 d. nutartimi (II t., b. l. 115–116) atsakovų V. G. ir J. G. prašymo netenkino.

Iš administracinės bylos dokumentų teismas nustatė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas šioje byloje 2013 m. balandžio 9 d. priėmė nutartį, kuria patenkino Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir nutarė „Padaryti įrašą viešame nekilnojamojo turto registre dėl J. G., a. k. (duomenys neskelbtini) V. G., a. k. (duomenys neskelbtini) A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausančio 4,2800 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), Vilniaus m. sav., (duomenys neskelbtini) k., 0,0800 ha dalies, priklausančios valstybinės reikšmės miškui, nuosavybės teisės perleidimo draudimo“. Minėtoje nutartyje Vilniaus miesto apylinkės teismas pažymėjo, kad ieškinio tenkinimo atveju teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas įvykus minimo žemės sklypo perleidimui tretiesiems, byloje nedalyvaujantiems asmenims, todėl teismas nutarė pritaikyti laikinąją apsaugos priemonę (reikalavimo užtikrinimo priemonę), siekiant teisinių santykių stabilumo bylos nagrinėjimo eigoje, užtikrinant reikalavimo įvykdymą (I t., b. l. 24). Valstybės įmonės Registrų centro 2015 m. birželio 25 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis, įrašas dėl draudimo perleisti nuosavybės teisę galioja nuo 2013 m. birželio 16 d.

Vilniaus apygardos administracinis teismas pastebėjo, kad atsakovai V. G. ir J. G. teismui neteikia įrodymų apie tai, kad būtų vykdomos sklypo detaliojo planavimo procedūros ar būtų paruoštas sklypo detalusis planas. Taip pat teismas pažymėjo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. balandžio 9 d. nutartimi uždraudė sklypo dalį – 0,08 ha, kuri, pareiškėjo vertinimu, priskirta valstybinės reikšmės miškui, perleisti nuosavybės teise kitiems asmenims, tačiau neuždraudė vykdyti ar tęsti planavimo procedūras, tvirtinti sklypo detalųjį planą; šiuo aspektu klausimas nebuvo kilęs ir svarstomas.

Pirmosios instancijos teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 71 straipsnio 1 dalies nuostatomis bei pabrėžė, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas pagal kompetenciją (ABTĮ 15 str., 19 str.) nesprendžia klausimų dėl įvairaus pobūdžio leidimų išdavimo. Todėl toks reikalavimas, kurį pareiškė atsakovai V. G. ir J. G., negalėtų būti savarankišku administracinės bylos dalyku. Tačiau teismas atsakovų V. G. ir J. G. prašymą svarstė ABTĮ 71 straipsnio kontekste bei vertino, kad būtina užtikrinti susiformavusių teisinių santykių stabilumą, ginčo žemės sklypo teisinio apibrėžtumo keitimas tokiam stabilumui nepadėtų, o atsakovams nepalankaus teismo sprendimo atveju apsunkintų teismo sprendimo vykdymą. Remdamasis nurodytais motyvais, teismas atsakovų V. G. ir J. G. prašymo netenkino.

III. Atsakovai V. G. ir J. G. padavė atskirąjį skundą (II t., b. l. 120–121), kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 25 d. nutartį.

Atskirajame skunde atsakovai V. G. ir J. G. atkreipia dėmesį į tai, kad su byloje nagrinėjamu ginču susijusi 0,08 ha žemės sklypo dalis patenka į 4,28 ha žemės sklypą, nėra atidalyta, pažymėta ar kitaip identifikuota. Tokiu būdu pritaikius laikinąsias apsaugos priemones – padarius įrašą Nekilnojamojo turto registre dėl minėtos 0,08 ha sklypo dalies nuosavybės teisės perleidimo draudimo, faktiškai nuo 2013 m. atsakovai V. G. ir J. G. negali visa apimtimi įgyvendinti savo nuosavybės teisių likusioje 4,20 ha ploto žemės sklypo dalyje. Dėl viso žemės sklypo yra inicijuota ir šiuo metu baigiama detaliojo teritorijų planavimo procedūra, tačiau Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsisako tvirtinti žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), detalųjį planą, motyvuodama tuo, kad minėtas žemės sklypas yra teisminio ginčo objektas. Atsakovų V. G. ir J. G. nuomone, skundžiama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 25 d. nutartis neaiški teisine prasme. Jie taip pat pažymi, kad detaliojo plano tvirtinimas nepažeis ginčo žemės sklypo daliai nustatytos laikinosios apsaugos priemonės, kadangi detaliojo plano tikslai nesusiję su nuosavybės teisių į visą žemės sklypą ar jo dalį perleidimu kitiems asmenims (po teritorijų planavimo dokumentų patvirtinimo visos žemės bendraturčiais liks V. G. ir J. G.).

Pareiškėjas Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras, ginantis viešąjį interesą, ir atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimais prašo atsakovų J. G. ir V. G. atskirąjį skundą atmesti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Šioje administracinėje byloje nagrinėtinas ginčas dėl atsakovams J. G. ir V. G. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio 4,2800 ha bendro ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Vilniaus m. sav., (duomenys neskelbtini) k., 0,0800 ha dalies, kuri, pareiškėjo Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, vertinimu, priklauso valstybinės reikšmės miškui bei restitucijos pagalba turi būti priteista valstybei.

Atsakovai V. G. ir J. G. 2015 m. gegužės 11 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su prašymu (II t., b. l. 109) išduoti leidimą tvirtinti parengtą žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Vilniaus m. sav., (duomenys neskelbtini) k., detalųjį planą.

Tikrinant apeliacine tvarka Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 25 d. nutarties, kuria teismas atsisakė tenkinti paminėtą atsakovų V. G. ir J. G. prašymą, teisėtumą ir pagrįstumą, visų pirma, pažymėtina, kad teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai vadovavosi tiek ABTĮ 71 straipsnio, reglamentuojančio reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymą, tiek ABTĮ 15, 19 straipsnių, apibrėžiančių Vilniaus apygardos administracinio teismo kompetenciją, normų visuma bei šių normų kontekste pasisakė dėl atsakovų V. G. ir J. G. tiesiogiai teismui adresuoto prašymo pagrįstumo. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo nutarties motyvams, kad nei ABTĮ 71 straipsnis (ypač atkreiptinas dėmesys į šio straipsnio 3 dalyje įtvirtintą baigtinį reikalavimo užtikrinimo priemonių rūšių, kurias gali taikyti administracinis teismas (teisėjas), sąrašą), nei ABTĮ 15, 19 straipsniai, nei kitos Administracinių bylų teisenos įstatymo normos nesuteikia administraciniam teismui, įskaitant Vilniaus apygardos administracinį teismą, įgaliojimų priimti procesinį sprendimą dėl leidimo tvirtinti detalųjį planą išdavimo, nesvarbu, ar prašymas dėl tokio leidimo išdavimo būtų pareikštas kaip savarankiškas skundo reikalavimas ar kaip atskiras procesinis prašymas bylos nagrinėjimo metu.

Tokiu būdu, teismas skundžiamoje nutartyje visiškai pagrįstai netenkino atsakovų V. G. ir J. G. prašymo kaip teisiškai nepagrįsto bei nepatenkančio į Vilniaus apygardos administracinio teismo kompetenciją. Iš atsakovų V. G. ir J. G. atskirojo skundo argumentų matyti, kad jie su šia teismo išvada iš esmės sutinka (žr. atskirojo skundo antro puslapio antrą pastraipą).

Tačiau iš atskirojo skundo argumentų galima suprasti, jog atsakovai V. G. ir J. G. iš esmės nesutinka su šioje byloje priimta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 9 d. nutartimi taikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis, dėl kurių, anot atsakovų, jie negali visa apimtimi įgyvendinti savo nuosavybės teisių likusioje 4,20 ha ploto žemės sklypo dalyje.

Iš administracinės bylos dokumentų matyti, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas šioje byloje priimta 2013 m. balandžio 9 d. nutartimi (I t., b. l. 24) nutarė patenkinti Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, prašymą ir pritaikė laikinąsias apsaugos priemones, t. y. nutarė „Padaryti įrašą viešame nekilnojamojo turto registre dėl J. G., a. k. (duomenys neskelbtini) V. G., a. k. (duomenys neskelbtini) A. B., a. k. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančio 4,2800 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), Vilniaus m. sav., (duomenys neskelbtini) k., 0,0800 ha dalies, priklausančios valstybinės reikšmės miškui, nuosavybės teisės perleidimo draudimo“.

Pažymėtina, kad atsakovai V. G. ir J. G. minėtos Vilniaus miesto apylinkės teismo šioje byloje priimtos 2013 m. balandžio 9 d. nutarties, kuria buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės ginčijamai žemės sklypo daliai, t. y. 0,0800 ha, apeliacine tvarka neskundė, nutartis yra galiojanti. Nagrinėjamu atveju Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2015 m. gegužės 11 d. gautu prašymu „Dėl leidimo tvirtinti detalųjį planą išdavimo“ atsakovai V. G. ir J. G. taip pat neprašė pakeisti ar panaikinti teismo taikytas laikinąsias apsaugos (reikalavimo užtikrinimo) priemones. Todėl atsakovų V. G. ir J. G. argumentai dėl negalėjimo, galiojant Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 9 d. nutartimi taikytoms laikinosioms apsaugos priemonėms, visa apimtimi įgyvendinti savo nuosavybės teises, atmestini kaip nepagrįsti.

Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad minėta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 9 d. nutartimi uždrausta perleisti tik šioje byloje ginčijamos žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), Vilniaus m. sav., (duomenys neskelbtini) k.) dalies, t. y. tik 0,0800 ha, nuosavybės teises. Likusi 4,2800 ha bendro ploto žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), Vilniaus m. sav., (duomenys neskelbtini) k.) dalis, t. y. 4,2000 ha, nėra šios administracinės bylos ginčo objektas ir jos atžvilgiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 9 d. nutartimi laikinosios apsaugos priemonės nebuvo taikytos. Kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 9 d. nutartyje yra aiškiai apibrėžta taikytų laikinųjų apsaugos priemonių pobūdis bei apimtis, t. y. uždrausta perleisti 0,0800 ha žemės sklypo nuosavybės teises, tuo tarpu atlikti kitokius veiksmus, tarp jų ir įgyvendinti teritorijų planavimo procedūras, uždrausta nebuvo. Tai pažymėjo ir Vilniaus apygardos administracinis teismas skundžiamoje 2015 m. birželio 25 d. nutartyje, nurodydamas, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. balandžio 9 d. nutartimi uždraudė sklypo dalį – 0,08 ha, kuri, pareiškėjo vertinimu, priskirta valstybinės reikšmės miškui, perleisti nuosavybės teise kitiems asmenims, tačiau neuždraudė vykdyti ar tęsti planavimo procedūras, tvirtinti sklypo detalųjį planą, šiuo aspektu klausimas nebuvo kilęs ir svarstomas. Be to, pažymėtina ir tai, kad atskirajame skunde minimas ginčas tarp V. G. ir J. G. bei Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, kuri net nėra šios bylos proceso šalis, dėl atsisakymo tvirtinti žemės sklypo detalųjį planą nėra šios administracinės bylos nagrinėjimo dalykas, todėl V. G. ir J. G. prašymas „Dėl leidimo tvirtinti detalųjį planą išdavimo“ yra nesusijęs su šioje byloje nagrinėjamu administraciniu ginču.

Remdamasi išdėstytais motyvais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisėtai ir pagrįstai atsisakė tenkinti atsakovų V. G. ir J. G. prašymą dėl leidimo tvirtinti detalųjį planą išdavimo, kaip teisiškai nepagrįstą bei nepriskirtiną Vilniaus apygardos administracinio teismo kompetencijai. Todėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 25 d. nutartis paliekama galioti iš esmės nepakeista, o atsakovų V. G. ir J. G. atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovų V. G. ir J. G. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 25 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė Baltrūnaitė

Stasys Gagys

Arūnas Sutkevičius