AS-492-1052-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedLietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (kolegijos pirmininkas), Romano Klišausko ir Virginijos Volskienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos Z. V. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 19 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos Z. V. skundą atsakovui Šiaulių rajono savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo.
Legislator headnote
AI generatedAS-492-1052-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: Šiaulių apygardos administracinis teismas 2014 m. rugpjūčio 19 d. nutartimi (b. l. 24-26) pareiškėjos skundą dalyje, kur prašoma panaikinti Šiaulių rajono savivaldybės tarybos 2013 m. gegužės 16 d. sprendimo Nr. T-141 dalį dėl Z. V. 0,39 ha ploto žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) įrašymo į (duomenys neskelbtini) miestelio bendrajame plane perspektyvines žaliąsias funkcinio prioriteto zonas, atsisakė priimti, nes praleistas skundo padavimo terminas ir neprašoma jo atnaujinti.
Full text
Administracinė byla Nr
Administracinė byla Nr. AS492-1052/2014
Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01869-2014-7
Procesinio sprendimo kategorija 61.2; 63.2, 63.3.8
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
2014 m. lapkričio 5 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (kolegijos pirmininkas), Romano Klišausko ir Virginijos Volskienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos Z. V. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 19 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos Z. V. skundą atsakovui Šiaulių rajono savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I. Pareiškėja Z. V. (toliau – ir pareiškėja) pateikė skundą (b. l. 2-3) Šiaulių apygardos administraciniam teismui prašydama panaikinti Šiaulių rajono savivaldybės tarybos 2013 m. gegužės 16 d. sprendimo Nr. T-141 dalį (toliau – ir Sprendimas) dėl Z. V. 0,39 ha ploto žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) įrašymo (duomenys neskelbtini) miestelio bendrajame plane į perspektyvines žaliąsias funkcinio prioriteto zonas bei panaikinti Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus sprendimą atsisakyti leisti pakeisti Z. V. 0,39 ha ploto žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), paskirtį į vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritoriją, išdėstytą Šiaulių rajono savivaldybės administracijos architektūros ir urbanistikos skyriaus 2014 m. liepos 17 d. rašte Nr. SSA-198(16.5).
II. Šiaulių apygardos administracinis teismas 2014 m. rugpjūčio 19 d. nutartimi (b. l. 24-26) pareiškėjos skundą dalyje, kur prašoma panaikinti Šiaulių rajono savivaldybės tarybos 2013 m. gegužės 16 d. sprendimo Nr. T-141 dalį dėl Z. V. 0,39 ha ploto žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) įrašymo į (duomenys neskelbtini) miestelio bendrajame plane perspektyvines žaliąsias funkcinio prioriteto zonas, atsisakė priimti, nes praleistas skundo padavimo terminas ir neprašoma jo atnaujinti.
Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 26 straipsnio 8 dalies nuostatos reglamentuoja privalomą patvirtinto detaliojo plano viešą paskelbimą, o tai lemia, kad skundo dėl tokio akto padavimo terminas skaičiuojamas nuo tokio akto viešo paskelbimo dienos. Skundžiamo akto paskelbimas internetiniame tinklalapyje ir visuomenės informavimo priemonėse yra objektyvi aplinkybė, su kuria siejama skundo padavimo termino pradžia. Teismas pareiškėjos skundą dėl minėto Sprendimo panaikinimo ginčijama apimtimi atsisakė priimti, kaip paduotą praleidus įstatymo nustatytą terminą ir neprašant jo atnaujinti.
III. Pareiškėja Z. V. atskiruoju skundu (b. l. 31-32) prašo panaikinti Šiaulių apygardos administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 19 d. nutartį dalyje dėl atsisakymo priimti skundo reikalavimus dėl 2013 m. gegužės 16 d. sprendimo Nr. T-141 dalies panaikinimo ta apimtimi, kuria pareiškėjos žemės sklypas įrašytas į žaliąsias funkcinio prioriteto zonas, panaikinimo.
Pareiškėja nurodo, kad apie ginčijamo Sprendimo priėmimą sužinojo tik 2014 m. liepos 17 d. gavusi Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus raštą Nr. SSA-198/163. Dažnai važinėja į Rusiją ir Ukrainą, ten gydosi ir lanko gimines, apie ginčijamą Sprendimą nieko nežinojo. Kai 2012 m. liepos 24 d. pirko žemę, (duomenys neskelbtini) seniūnijos darbuotojai patikino, kad galima bus pakeisti sklypo naudojimo būdą. Priėmus ginčijamą Sprendimą sklypo naudojimo būdo pakeisti negalima. Nurodo, kad 2013 m. gegužės ir birželio mėnesiais važinėjo gydytis į Svetlogorską, Kaliningrado srityje, šią aplinkybę patvirtina spaudai pase. Mano, kad terminą praleido dėl svarbių priežasčių.
Atsakovas Šiaulių rajono savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo Šiaulių apygardos administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.
Atsakovas pažymi, kad 2012 m. rugsėjo 13 d. sprendimu Nr. T-225 buvo patvirtinta (duomenys neskelbtini) miestelio bendrojo plano koncepcija, iki šio sprendimo priėmimo visi pasiūlymai buvo viešai svarstomi internetiniame tinklalapyje bei apie svarstymus pranešama vietos laikraštyje. Iki plano patvirtinimo vyko viešas plano parengtų sprendinių bei jų poveikio ataskaitos svarstymas (duomenys neskelbtini) seniūnijoje 2013 m. sausio 29 d. bei 213 m. kovo 14 d. Apie šiuos svarstymus taip pat buvo pranešta internetiniame tinklalapyje, vietinėje spaudoje bei (duomenys neskelbtini) seniūnijos skelbimų lentoje. Ginčijamas sprendimas 2013 m. birželio 10 d. buvo paskelbtas Savivaldybės interneto tinklalapyje. Pareiškėja įsigijusi žemės ūkio paskirties žemės sklypą planavo keisti paskirtį. Būdama atidi ir rūpestinga galėjo domėtis apie teritorijos, kurioje ji ketino įsigyti žemės sklypą, plėtros ir naudojimo galimybes.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas yra Šiaulių apygardos administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 19 d. nutartis, kuria atsisakyta priimti skundo dalį konstatavus, kad praleistas įstatymo nustatytas terminas skundui paduoti ir neprašoma jo atnaujinti.
Pareiškėja pirminiu skundu prašo panaikinti Šiaulių rajono savivaldybės tarybos 2013 m. gegužės 16 d. sprendimo Nr. T-141 dalį dėl Z. V. 0,39 ha ploto žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) įrašymo į (duomenys neskelbtini) miestelio bendrajame plane perspektyvines žaliąsias funkcinio prioriteto zonas. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad ginčijamu Sprendimu (b. l. 9) yra patvirtintas (duomenys neskelbtini) miestelio bendrasis planas. Apribojimai ginčo sklypui nustatyti teritorijos bendrajame plane, todėl pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas skundo priėmimo klausimą pirmiausia turėjo išspręsti šios skundo dalies priskirtinumą teismams.
Teisėjų kolegija pabrėžia, kad Teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad bendrasis planas – teritorijų kompleksinio planavimo dokumentas, kuriame, atsižvelgiant į teritorijų planavimo lygmenis ir uždavinius, nustatyta planuojamos teritorijos vystymo erdvinė koncepcija ir teritorijos naudojimo bei apsaugos principai. Pagal šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalį bendrieji planai privalomi visiems planuojamoje teritorijoje esančio nekilnojamojo turto savininkams, valdytojams ar naudotojams. Taigi bendrasis teritorijos planas nustato teritorijos vystymo, naudojimo bei apsaugos principus, tam tikras elgesio taisykles, į kurias turi atsižvelgti ir kuriais turi vadovautis visi planuojamoje teritorijoje esantys nekilnojamojo turto savininkai, valdytojai ar naudotojai (individualiais požymiais neapibūdinti subjektai). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas administracinius ginčus dėl teritorijų planavimo ne kartą yra pasisakęs, kad bendrasis teritorijos planas atitinka ABTĮ 2 straipsnio 13 dalyje įtvirtintus norminio teisės akto požymius, todėl laikytinas norminiu administraciniu teisės aktu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. birželio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS502-298/2009, 2011 m. spalio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS62-360/2011 ir kt.).
Norminio administracinio teisės akto teisėtumas ryšium su individualia administracine byla gali būti tiriamas, kai to prašo ABTĮ 22 straipsnio 1 dalyje nurodyti subjektai, kai teisme yra nagrinėjama konkreti byla dėl jų teisių pažeidimo (ABTĮ 111 straipsnio 1 dalis) arba kai nagrinėdamas individualią bylą pats teismas suabejoja norminio administracinio akto, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, teisėtumu (ABTĮ 111 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamu atveju pareiškėjos reikalavimas tiesiogiai siejamas su (duomenys neskelbtini) teritorijos bendrojo plano (norminio akto) teisėtumu, reiškiant reikalavimą panaikinti bendrojo plano dalis, todėl toks reikalavimas nepatenka į ABTĮ 111 straipsnio reguliavimo sritį.
Kaip matyti iš skundo dalies, kurią atsisakė priimti pirmos instancijos teismas, turinio, pareiškėja savo skundu iš esmės siekia, kad teismas apgintų, pareiškėjos teigimu, pažeistas jos teises bendrojo teritorijos planavimo procese, kadangi, Šiaulių rajono savivaldybės tarybos 2013 m. gegužės 16 d. sprendimu Nr. T-141 patvirtinto bendrojo plano sprendiniais teritorijai, kurioje yra pareiškėjos žemės sklypas, nustatytas jos teises pažeidžiantis režimas, 0,39 žemės sklypo įrašyta į perspektyvines žaliąsias funkcinio prioriteto zonas, todėl jai kils papildomi teritorijos naudojimo apribojimai.
Pagal ABTĮ 5 straipsnio 1 dalį kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Asmens kreipimuisi pakanka subjektyvaus suvokimo apie jo teisių ar interesų pažeidimą, o teismas kiekvienu konkrečiu atveju turi patikrinti ir nustatyti, ar asmuo, kuris kreipėsi dėl nurodytos pažeistos teisės (įstatymų saugomo intereso) gynimo, tokią teisę (įstatymų saugomą interesą) turi, ar jo teisės (įstatymų saugomi interesai) yra pažeistos asmens nurodytu būdu. Bendrojo plano patvirtinimas nėra kliūtis asmeniui kreiptis į teismą dėl bendrojo planavimo procese galimai jo pažeistų teisių gynimo teisės aktais nustatyta tvarka.
Pažymėtina, jog individualioje administracinėje byloje norminio administracinio teisės akto teisėtumas gali būti tiriamas pareiškėjo, kai teisme yra nagrinėjama konkreti byla dėl jo teisių pažeidimo, prašymu arba teismo iniciatyva. Fiziniam asmeniui keliant individualų administracinį ginčą dėl bendruoju teritorijos planavimu galimai pažeistų jo teisių, skunde turėtų būti suformuluoti atitinkami konkretūs ir savarankiški reikalavimai dėl galimai pažeistų teisių gynimo, o ne apskritai prašoma panaikinti bendrojo plano dalis (tokio reikalavimo iškėlimas iš esmės reiškia prašymą ištirti norminio akto teisėtumą). Atkreiptinas dėmesys, kad pirmos instancijos teismas Z. V. pareiškimą dėl bendruoju teritorijos planavimu galimai pažeistų jos subjektinių teisių gynimo priėmė nagrinėti.
Atsisakydamas priimti pareiškėjos skundą pagal ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 8 punktą, pirmosios instancijos teismas pritaikė netinkamas procesinės teisės normas, tačiau priėmė iš esmės teisingą nutartį, kurios panaikinti nėra pagrindo (ABTĮ 142 str. 1 d., 148 str.).
Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, galima konstatuoti, kad skundžiama Šiaulių apygardos administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 19 d. nutartis iš esmės yra pagrįsta, o jos panaikinti nėra pagrindo.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a :
pareiškėjos Z. V. atskirojo skundo netenkinti.
Šiaulių apygardos administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Arūnas Dirvonas
Romanas Klišauskas
Virginija Volskienė