AS-811-624/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-811-624/2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01583-2015-8

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.8

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2015 m. gegužės 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Dalios Višinskienės ir Virginijos Volskienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo 17 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. P. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Sveikatos priežiūros tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir neišmokėtos valstybinės pensijos dalies priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas R. P. (toliau – ir pareiškėjas) 2015 m. kovo 9 d. paštu išsiuntė skundą, kuriame prašė: 1) atnaujinti skundo padavimo terminą; 2) panaikinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Vidaus reikalų ministerija) 2015 m. vasario 23 d. sprendimą Nr. 1D-2201(11); 3) priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vidaus reikalų ministerijos, dėl Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – ir Laikinasis įstatymas) taikymo neišmokėtą pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį – 1 228,99 Eur už 2012 m. sausio 1 d. – 2013 m. gruodžio 31 d. laikotarpį.

Prašydamas atnaujinti terminą skundui paduoti paaiškino, kad 2012 metais pirmąją sumažintą pensiją gavo tik 2012 m. vasario 20 d. Mano, kad nėra praleidęs termino skundui paduoti, nes nėra praėję treji metai nuo sužinojimo apie teisių galimą pažeidimą. Nesuprato, jog yra pažeidinėjamos jo teisės, nes žinojo, kad 2009 m. gruodžio 9 d. yra priimtas Laikinasis įstatymas, kurio 4 straipsnio 1 dalies galiojimas buvo pratęstas iki 2013 m. sausio 1 d., o vėliau – iki 2014 m. sausio 1 d. Nuo 2014 m. sausio 1 d. atstačius sumažintas pareigūnų ir karių valstybines pensijas į pradinę padėtį į teismą nesikreipė, nes tikėjosi, kad bus išmokėta neteisėtai sumažinta valstybinės pensijos dalis. Apie tai, kad nebus išmokėtas susidaręs neišmokėtos valstybinės pensijos skirtumas sužinojo tik po to, kai susipažino su Lietuvos policijos veteranų asociacijai pateiktu Vidaus reikalų ministerijos atsakymu į jos kreipimąsi. Apie teisę reikalauti išmokėti neišmokėtą valstybinės pensijos dalį sužinojo ir iš 2013 m. balandžio 23 d. Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos pažymos Nr. (12)-SN-03. Vėliau sužinojo, jog Konstituciniame Teisme yra priimti Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymai ištirti Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymo konstitucingumą (2012–2013 metais).

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. kovo 17 d. nutartimi (b. l. 14–16) netenkino pareiškėjo prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti, atsisakė priimti pareiškėjo R. P. skundą ir nutarė, nutarčiai įsiteisėjus, skundą su priedais grąžinti R. P..

Pirmosios instancijos teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 34 straipsnio 1 dalimi. Rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 12 d. nutartimi, priimta administracinėje byloje Nr. A552-519/2013, 2013 m. lapkričio 7 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A444-2232/2013. Teismas pažymėjo, kad Laikinojo įstatymo 4 straipsnyje nustatytos valstybinių pensijų perskaičiavimo tvarkos galiojimas buvo du kartus pratęstas – nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. (2011 m. gruodžio 20 d. įstatymas Nr. XI-1821) ir nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. (2012 m. gruodžio 20 d. įstatymas Nr. XII-92). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas naujausioje praktikoje yra konstatavęs, kad pareiškėjo teisės į valstybinę pensiją pažeidimas nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. iš esmės yra trijų savarankiškų, t. y. skirtingais juridiniais pagrindais atsiradusių, pažeidimų visuma, todėl procesinių prielaidų kreiptis į teismą buvimo aspektu kiekvienas laikotarpis turi būti analizuojamas atskirai (2015 m. sausio 14 d. nutartys administracinėse bylose Nr. AS502-66/2015, Nr. AS502-59/2015, Nr. AS502-56/2015, Nr. AS556-195/2015, Nr. AS556-193/2015, Nr. AS556-192/2015).

Vadovavosi Vidaus reikalų, valstybės saugumo, krašto apsaugos bei prokuratūros sistemų pareigūnų ir karių valstybinių pensijų skyrimo bei mokėjimo nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. sausio 20 d. nutarimu Nr. 83, 24 punktu. Iš skundo turinio ir pateiktų dokumentų matyti, kad pirmoji pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio nuostatas sumažinta pensija pareiškėjui buvo išmokėta 2012 metų vasario mėnesį. Pareiškėjas skundą dėl neišmokėtos pensijos dalies teismui pateikė 2015 m. kovo 9 d., t. y. praleidęs procesinį trejų metų kreipimosi į teismą terminą už laikotarpį nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d.

2013 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 straipsnio pakeitimo įstatymas ir Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 12 ir 37 straipsnių pakeitimo įstatymas. Įstatymų leidėjas nuo 3 metų iki 6 mėnesių sutrumpino skundų valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo klausimais pateikimo terminus. Vadinasi pareiškėjo kreipimuisi į teismą dėl valstybinės pensijos nepriemokos, susidariusios nuo 2013 m., priteisimo taikytinas 6 mėnesių terminas. Pirmąją pagal 2012 m. gruodžio 20 d. įstatymu Nr. XII-92, kuris įsigaliojo nuo 2012 m. gruodžio 31 d., sumažintą pensiją pareiškėjas gavo 2013 m. vasario mėnesį, skundą dėl šiuo laikotarpiu susidariusios pensijos nepriemokos pateikti galėjo iki 2013 m. rugpjūčio mėnesio, todėl daryta išvada, kad terminą kreiptis į teismą praleido.

Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas į teismą kreipėsi praėjus dvejiems metams po Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. kovo 12 d. nutarties administracinėje byloje Nr. A552-519/2013, kurioje buvo išaiškinta, kad asmuo dėl valstybinės pensijos nepriemokos į teismą turi kreiptis per 3 metų terminą, pašalintas iki 2013 m. kovo mėnesio ginčo teisinių santykių srityje vyravęs teisinis neaiškumas ir neapibrėžtumas, paskelbimo; po 2013 m. lapkričio 7 d. nutarties administracinėje byloje Nr. A444-2232/2013, kurioje buvo išaiškinta, nuo kurio momento skaičiuojamas minėtas terminas, paskelbimo. Teismo vertinimu pareiškėjas nepateisinamai ilgai delsė kreiptis į teismą. Toks nepateisinamas pareiškėjo delsimas nesudaro pagrindo atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti. Įvertinus pareiškėjo nurodytas aplinkybes, daryta išvada, kad svarbių ir nuo pareiškėjo valios nepriklausiusių priežasčių, sukliudžiusių jam laiku kreiptis į teismą, teismas nenustatė, todėl terminas skundui paduoti neatnaujintinas, pareiškėjo skundą dėl pensijos nepriemokos priteisimo atsisakytina priimti (ABTĮ 37 str. 2 d. 8 p.).

Pareiškėjas taip pat prašė panaikinti Vidaus reikalų ministerijos 2015 m. vasario 23 d. sprendimą Nr. 1D-2201(11). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2013 m. lapkričio 7 d. nutartyje byloje Nr. A444-2232/2013, išaiškino, kad skundui dėl valstybinės pensijos dalies priteisimo nėra nustatyta privaloma ikiteisminė ginčų nagrinėjimo tvarka, tačiau kreipdamasis į teismą dėl valstybinės pensijos nepriemokos, pareiškėjas privalo pagrįsti, kad tarp šalių yra kilęs ginčas – t. y. į teismą kreiptis tik po kreipimosi į kompetentingą subjektą, kuriam pavesta išmokėti valstybinę pensiją, ir šiam subjektui nepatenkinus reikalavimo. Taigi, ginčijamas Vidaus reikalų ministerijos 2015 m. vasario 23 d. raštas Nr. 1D-2201(11) tik patvirtina tarp pareiškėjo ir atsakovo kilusį ginčą, tačiau realių pasekmių nesukelia, nes skundžiamas teismui praleidus trejų metų skundo padavimo terminą, todėl teismas šiuo atveju pareiškėjo teisių apginti negalėtų. Šią skundo dalį atsisakyta priimti pagal ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punktą.

III. Pareiškėjas R. P. pateikė atskirąjį skundą (b. l. 21–25), kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo 17 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta atnaujinti terminą skundui paduoti ir nepriimti skundo dėl Laikinojo įstatymo 4 straipsnio pagrindu sumažintos pensijos priteisimo ir priimti naują sprendimą.

Atskirajame skunde tvirtina, kad paduodamas skundą pirmosios instancijos teismui pareiškėjas išsamiai nurodė priežastis, dėl kurių į teismą nesikreipė anksčiau, t. y. nurodė, kad nuo 2012 m. vasario mėnesio gavęs sumažintą pareigūnų ir karių valstybinę pensiją, nemanė, jog yra pažeidinėjamos jo teisės nes žinojo, kad yra priimtas Laikinasis įstatymas. Nuo 2014 m. sausio 1 d. atstačius sumažintas pareigūnų ir karių valstybines pensijas į pradinę padėtį, pareiškėjas tikėjosi, kad jam bus išmokėta neteisėtai sumažinta valstybinės pensijos dalis. Apie galimą savo teisių pažeidinėjimą sužinojo susipažinęs su 2013 m. balandžio 23 d. Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos pažyma Nr. (12)-SN-03, 2013 m. birželio 11 d. Konstitucinio Teismo pranešimu žiniasklaidai.

Mano, kad pirmosios instancijos teismas turėjo vadovautis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimais, kad teisė kreiptis į administracinius teismus yra suprantama plačiai, o teisė naudotis teisminiais gynybos būdais administraciniame teisme visų pirma grindžiama konstituciniu teisinės gynybos principu.

Tik sužinojęs apie tai, kad ir pačiam pirmosios instancijos teismui kilo abejonių dėl Laikinojo įstatymo 15 straipsnio konstitucingumo, ir nuo 2014 m. vasario mėnesio gavęs jau atstatytą pareigūnų ir karių valstybinę pensiją bei supratęs, kad be teismo susidaręs valstybinės pensijos skirtumas nebus išmokėtas, kadangi iki šiol nenustatytas sumažintų valstybinių pensijų kompensavimo mechanizmas, pareiškėjas nusprendė kreiptis į teismą.

Mano, kad pirmosios instancijos teismas turėjo pagal pareiškėjo prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti ir priimti pareiškėjo skundą, bei bylą sustabdyti iki bus priimtas Konstitucinio Teismo sprendimas pagal Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymą ištirti Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymo konstitucingumą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamos bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo 17 d. nutarties, kuria teismas netenkino pareiškėjo R. P. prašymo atnaujinti skundo padavimo terminą ir, vadovaudamasis ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punktu (skundas (prašymas) nenagrinėtinas teismų administracinio proceso tvarka) ir 8 punktu (praleistas skundo padavimo terminas ir pareiškėjas neprašo jo atnaujinti ar teismas atmeta tokį prašymą), atsisakė priimti pareiškėjo skundą, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pareiškėjas R. P. 2015 m. kovo 9 d. teismui išsiuntė skundą (teisme gautas 2015 m. kovo 10 d.), prašydamas panaikinti Vidaus reikalų ministerijos 2015 m. vasario 23 d. sprendimą Nr. 1D-2201(11) ir priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vidaus reikalų ministerijos, laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. neišmokėtą pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį – 1 228,99 Eur. Iš pareiškėjo skundo turinio matyti, kad šiuo atveju pareiškėjas siekia inicijuoti teisinį ginčą dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemokos, kuri susidarė per laikotarpį nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d., taikant Laikinojo įstatymo 4 straipsnio nuostatas, priteisimo.

Pažymėtina, jog vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, atsižvelgiant į tai, kad pagal pirminę Laikinojo įstatymo redakciją šis įstatymas turėjo būti taikomas laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d., tačiau vėlesniais pakeitimais jo nuostatų galiojimas buvo pratęstas – nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. (2011 m. gruodžio 20 d. įstatymas Nr. XI-1821) ir nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. (2012 m. gruodžio 20 d. įstatymas Nr. XII-92), darytina išvada, jog šiuo atveju teisės į valstybinę pensiją pažeidimas laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d., turi būti analizuojamas dviem skirtingais laikotarpiais (nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. ir nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d.), kuriais valstybinės pensijos laikiną mažinimą reguliavo skirtinga teisės normų visuma, atitinkamai – skyrėsi ir procesinės prielaidos kreiptis į teismą šiais laikotarpiais (žr., pvz., 2015 m. sausio 14 d. nutartis administracinėse bylose Nr. AS-66-502/2015, Nr. AS-59-502/2015, Nr. AS-56-502/2015, Nr. AS-195-556/2015, Nr. AS-193-556/2015, Nr. AS-192-556/2015).

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, suformuotą nagrinėjant ginčus dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dydžio ribojimo taikant Laikinąjį įstatymą (pvz., išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A552-519/2013 ir 2013 m. lapkričio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-2232/2013), reikalavimams dėl neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos pareikšti procesinis terminas yra 3 metai. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2013 m. lapkričio 7 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A444-2232/2013 yra išaiškinusi, kad tais atvejais, kai asmuo skundžia ne konkretų administracinį sprendimą, kuris turi būti jam įteiktas, o kompetentingos valstybės institucijos veiksmus, tokio asmens skundo padavimo administraciniam teismui terminas pradedamas skaičiuoti nuo šio asmens sužinojimo (turėjimo sužinoti) apie skundžiamą veiksmą dienos.

Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas vadovavosi minėtomis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos nutartimis, tačiau nepagrįstai atsižvelgė į aplinkybę, jog nuo 2013 m. sausio 1 d. teisės normos, skirtos valstybinių socialinio draudimo pensijų nepriemokų klausimams spręsti, nustato 6 mėnesių procesinį terminą pažeistoms teisėms apginti. Atkreiptinas dėmesys, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 7 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A444-2232/2013, be kita ko, buvo nurodyta, kad suinteresuoti asmenys dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemokos į teismą privalo kreiptis per 3 metų procesinį terminą. Toks aiškinimas nepaneigiamas tuo, kad nuo 2013 m. sausio 1 d. įsigaliojo teisinio reguliavimo pakeitimai valstybinių socialinio draudimo pensijų srityje. Nors Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio 2 dalyje (2012 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XII-88 redakcija) iš tiesų numatyta, jog valstybinių socialinio draudimo pensijų gavėjai kompetentingų institucijų sprendimus privalo apskųsti per 6 mėnesius nuo tos dienos, kurią suinteresuotas asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamo sprendimo priėmimą, tai savaime nereiškia, kad minėta nuostata reguliuoja pareigūnų ir karių valstybinių pensijų gavėjų padėtį. Tokios pozicijos laikėsi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2014 m. gruodžio 18 d. nutartyje administracinėje byloje AS602-1145/2014. Atsižvelgiant į tai, nagrinėjamu atveju turėjo būti vertinama, ar pareiškėjas R. P. buvo praleidęs būtent trejų metų laikotarpį kreiptis dėl valstybinės pensijos nepriemokos už laikotarpį nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. priteisimo.

Iš į bylą pateiktos pažymos apie 2012–2013 m. pensijos dydį (b. l. 12) matyti, kad pareiškėjui R. P. paskirtos valstybinės pensijos mažinimas Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymo (2011 m. gruodžio 20 d. įstatymas Nr. XI-1821) pagrindu buvo pradėtas nuo 2012 m. sausio mėnesio. Pareiškėjas apie jo teises, kaip teigiama, pažeidžiančius atsakovo veiksmus sužinojo (turėjo sužinoti) ne vėliau kaip 2012 m. vasario mėnesį, t. y. gavęs pirmą nurodytu pagrindu sumažintą valstybinę pensiją, išmokėtą už 2012 m. sausio mėnesį, o į teismą dėl 2012 m. sausio 1 d. – 2012 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu susidariusios nepriemokos pareiškėjas kreipėsi 2015 m. kovo 9 d., t. y. praleidęs 3 metų terminą minėtam reikalavimui pareikšti.

Pažymėtina, kad pagal ABTĮ 34 straipsnio 1 dalį, pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, plėtodamas administracinių teismų praktiką dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemokos priteisimo, savo jurisprudencijoje ne kartą yra pažymėjęs, kad ABTĮ 33 straipsnio 1 dalies prasme trejų metų terminas kreiptis į teismą dėl valstybinės pensijos nepriemokos priteisimo expressis verbis nėra įtvirtintas viešai paskelbtame norminiame teisės akte, todėl asmenys, kurie 2010 m. vasario mėnesį gavo pirmą sumažintą valstybinę pensiją, pagal galiojančius įstatymus pateko į teisinio neapibrėžtumo situaciją ir objektyviai negalėjo numatyti savo galbūt pažeistų teisių į paskirtą valstybinę pensiją (nuosavybę) gynimo procesinio termino, kuris pagal analogiją buvo nustatytas vėlesnėje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse bylose: 2014 m. sausio 15 d. Nr. AS502-169/2014, 2014 m. vasario 5 d. Nr. AS756-215/2014, 2014 m. balandžio 2 d. Nr. AS602-205/2014, 2014 m. gegužės 28 d. Nr. AS525-497/2014, 2014 m. rugpjūčio 28 d. Nr. AS602-587/2014, 2014 m. spalio 22 d. Nr. AS624-811/2014 ir kt.). Teismų praktikoje terminų atnaujinimo klausimai sprendžiami atsižvelgiant į šią aplinkybę, taip pat kiekvienu atveju į pareiškėjo nurodytas individualias aplinkybes, dėl kurių jis praleido skundo padavimo terminą, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-912/2014).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas skundą padavė praėjus daugiau nei 2 metams nuo Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimo paskelbimo (2012 m. rugsėjo 21 d.). Procesinis terminas kreiptis dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemokos priteisimo aiškiai buvo nurodytas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. kovo 12 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A552-519/2013, tačiau net skaičiuojant nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 7 d. nutarties administracinėje byloje Nr. A444-2232/2013, kurioje buvo toliau plėtojama teismų praktika šios kategorijos bylose, pareiškėjo skundas pirmosios instancijos teismui paduotas nepagrįstai ilgai delsiant.

Svarbu įvertinti ir tai, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, jog vien tai, kad dėl procesinio termino kreiptis į teismą dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemokos priteisimo kurį laiką vyravo teisinis neaiškumas ir neapibrėžtumas, negali pateisinti asmens neveiklumo, nepagrįsto delsimo pasirūpinti galbūt pažeistų teisių gynimu. Šiuo klausimu reikšminga Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS602-1145/2014, kurioje akcentuota, jog administraciniame procese taikomi sąžiningumo, rūpestingumo ir atidumo imperatyvai neatsiejami nuo reikalavimo aktyviai siekti savo pažeistų teisių gynimo. Šio reikalavimo neatitinka suinteresuoto asmens pasyvumas ir procesinis neveikimas. Greta šių reikalavimų suinteresuotiems asmenims taikomas ir operatyvumo standartas, kuris įpareigoja įvertinti, ar pareiškimas atnaujinti praleistą terminą paduotas per protingą laiko tarpą nuo aplinkybių, kurios sukliudė asmeniui laiku ir tinkamai jį paduoti, išnykimo. Nepagrįstas delsimas laikytinas kliūtimi atnaujinti praleistą terminą. Išplėstinė teisėjų kolegija nurodytoje administracinėje byloje neprotingu laiko tarpu pripažino skundo padavimą teismui 2014 m. rugsėjo mėnesį, nenurodant jokių individualių termino praleidimą pateisinančių aplinkybių. Taigi šis elgesys, pasireiškęs neveikimu, išplėstinei teisėjų kolegijai leido daryti išvadą, kad konkrečiu atveju nėra pagrindo atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą. Analogiški vertinimai pateikti ir kitose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyse (žr. nutartis administracinėse bylose: 2014 m. lapkričio 21 d. Nr. AS525-924/2014; 2014 m. gruodžio 10 d. Nr. AS756-1281/2014; 2014 m. gruodžio 17 d. Nr. AS822-1163/2014 ir kt.).

Apibendrindama išdėstytus motyvus, atsižvelgdama į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką bei įvertinusi tai, kad į teismą pareiškėjas R. P. kreipėsi tik 2015 m. kovo 9 d. ir prašydamas atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą jokių individualių termino praleidimą pateisinančių aplinkybių nenurodė, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo atliktas faktinių aplinkybių vertinimas, kiek jis susijęs su pareiškėjo reikalavimu dėl nepriemokos priteisimo už laikotarpį nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d., atitinka minėtą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką.

Tačiau pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje ginčas kilo taip pat ir dėl pareiškėjui nuo 2013 m. sausio 1 d. neišmokėtos valstybinės pensijos dalies, susidariusios taikant Laikinojo įstatymo 15 straipsnio nuostatas, kuriomis šio įstatymo nuostatų galiojimas valstybinių pensijų gavėjams buvo pratęstas iki 2013 m. gruodžio 31 d. (2012 m. gruodžio 20 d. Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymu Nr. XII-92). Nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjas apie jo teises, kaip teigiama, pažeidžiančius veiksmus sužinojo (turėjo sužinoti) ne vėliau kaip 2013 m. vasario mėn., t. y. gavęs pirmą nurodytu pagrindu sumažintą valstybinę pensiją, išmokėtą už 2013 m. sausio mėn. Kaip minėta, terminas kreiptis dėl valstybinės pensijos nepriemokos už laikotarpį nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. priteisimo taip pat yra 3 metai. Skundą teismui pareiškėjas išsiuntė 2015 m. kovo 9 d., todėl jis nepraleido 3 metų procesinio termino kreiptis į teismą dėl neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalies, susidariusios nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d., priteisimo.

Esant nurodytoms aplinkybėms, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo 17 d. nutarties dalis, kuria atisakyta priimti pareiškėjo skundo dalį dėl neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalies už laikotarpį nuo 2013 m. sausio 1 d. – 2013 m. gruodžio 31 d. priteisimo, naikinama ir šios skundo dalies priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 ir 4 punktais, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo R. P. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo 17 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundo dalį priteisti už laikotarpį nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d., vadovaujantis Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 4 straipsniu, neišmokėtą pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį, ir šios pareiškėjo skundo dalies priėmimo klausimą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Kitą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo 17 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Dalia Višinskienė

Virginija Volskienė