AS-525-789-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS525-789/2014

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00179-2014-9

Procesinio sprendimo kategorija 72.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2014 m. lapkričio 21 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Artūro Drigoto ir Ramūno Gadliausko (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. D. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. gegužės 22 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. D. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl neišmokėtos pensijos dalies ir palūkanų priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas A. D. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą su skundu, kurį patikslino, prašydamas priteisti iš atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus (toliau – ir VSDFV Klaipėdos skyrius, atsakovas) neišmokėtą senatvės ir nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos dalį – 8 694,34 Lt ir 5 procentų dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Pareiškėjas paaiškino, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – ir Laikinasis įstatymas) 6 ir 8 straipsnio nuostatomis, jam neišmokėta senatvės ir nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos dalis. Atsakovas VSDFV Klaipėdos skyrius neneigia teisės į neišmokėtą pensijos dalį, tačiau atsisakė išmokėti pensijos nepriemoką, nes tam nėra numatyta lėšų, nėra patvirtinta tvarka ir terminai, kuriais vadovaujantis turi būti išmokėta pensijos dalis. Pareiškėjas paaiškino, kad tik jam realiai negavus priklausančių sumų, atsirado pagrindas ginti savo pažeistas teises teisme; mano, jog rašto, kuriuo buvo atsisakyta išmokėti pensijos dalį, nenuginčijamas neužkerta jam kelio reikalauti pačios neišmokėtos senatvės ir nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos priteisimo. Anot pareiškėjo, jis nėra praleidęs 3 metų senaties termino, kuris turėtų būti pradėtas skaičiuoti nuo VSDFV Klaipėdos skyriaus rašto gavimo, kuriame paaiškintos pensijos neišmokėjimo aplinkybės. Pareiškėjas, pasinaudodamas privaloma ikiteismine ginčų nagrinėjimo tvarka, 2014 m. sausio 9 d. VSDFV Klaipėdos skyriaus raštą Nr. (10.1)S1-1412 apskundė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Fondo valdyba). Fondo valdyba 2014 m. vasario 4 d. raštu Nr. (6.5)I-1061 atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą.

Atsakovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius prašė pareiškėjo skundą palikti nenagrinėtą.

Atsakovas atsiliepime paaiškino, kad pareiškėjui paskirtos senatvės pensijos dydis 2010–2011 metais viršijo Laikinojo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatytą 650,00 Lt dydį, todėl senatvės pensija buvo perskaičiuojama Laikinojo įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. VSDFV Klaipėdos skyrius 2014 m. sausio 9 d. raštu Nr. (10.1)SI-1412 atsakydamas į pareiškėjo 2013 m. gruodžio 13 d. prašymą paaiškino pareiškėjui senatvės pensijos perskaičiavimo 2010–2011 metais teisinį pagrindą, pateikė informaciją apie pagal Laikinojo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies ir 8 straipsnio 1 dalies nuostatas perskaičiuotos senatvės pensijos dydžius bei nurodė VSDFV Klaipėdos skyriaus veiksmų (neveikimo) apskundimo tvarką ir terminus. Pareiškėjas, nesutikdamas su VSDFV Klaipėdos skyriaus sprendimu, 2014 m. sausio 14 d. kreipėsi į Fondo valdybą. Fondo valdyba 2014 m. vasario 4 d. sprendimu Nr. (6.5)I-1061 atsisakė nagrinėti pareiškėjo prašymą ta apimtimi, kuria jis reikalauja išmokėti 2010 m. sausio 1 d. – 2011 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu sumažintos senatvės pensijos dalį, kaip paduotą praleidus Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo (toliau – ir Pensijų įstatymas) 45 straipsnyje (redakcija iki 2012 m. gruodžio 31 d.) nustatytą 3 metų skundo padavimo terminą, bei nurodė, kad jeigu iki 2014 m. vasario 20 d. pareiškėjas pateiks įrodymus, sudarančius pagrindą atnaujinti terminą skundui paduoti, skundo priėmimo klausimas bus sprendžiamas iš naujo. Fondo valdyba VSDFV Klaipėdos skyriaus veiksmų (neveikimo) teisėtumo ir pagrįstumo iš esmės nenagrinėjo išankstine ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka, o priėmė atskirą, t. y. su VSDFV Klaipėdos skyriaus veiksmų (neveikimo) teisėtumo tikrinimu nesusijusį sprendimą. Fondo valdyba sprendime pažymėjo, kad pareiškėjas, nesutikdamas su Fondo valdybos sprendime konstatuota aplinkybe dėl praleisto 3 metų termino skundui paduoti ar manydamas, kad Fondo valdyba priėmė sprendimą pažeisdama teisės aktų reikalavimus, būtent jį turi skųsti teismui. Be to, Fondo valdyba nurodė, kad jos sprendimą pareiškėjas gali skųsti Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Kadangi pareiškėjas tinkamai nepasinaudojo išankstine bylos nagrinėjimo ne teisme tvarka ir dar galima ja pasinaudoti, VSDFV Klaipėdos skyrius prašė pareiškėjo skundą palikti nenagrinėtą.

Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu atsakovo atstovė palaikė atsiliepime išdėstytus motyvus ir papildomai paaiškino, kad pareiškėjas negauna nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos, todėl jo prašoma priteisti 8 694,34 Lt suma mažintina iki 6 625,36 Lt, taip pat nesutiko su pareiškėjo reikalavimu priteisti 5 procentų dydžio palūkanas.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos prašė pareiškėjo skundą atmesti.

Fondo valdyba atsiliepime pateikė iš esmės tuos pačius, kaip ir atsakovas, nesutikimo su skundu argumentus, papildomai paaiškino, kad pareiškėjo reikalavimas išmokėti neišmokėtą senatvės pensijos dalį VSDFV Klaipėdos skyriaus 2014 m. sausio 9 d. raštu Nr. (10.1)S1-1412, skirtingai nei nurodoma pareiškėjo skunde, nebuvo išnagrinėtas, nes, vadovaujantis teisės aktų nuostatomis, šį prašymo reikalavimą pagal kompetenciją turi nagrinėti Fondo valdyba.

II. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2014 m. gegužės 22 d. nutartimi pareiškėjo skundą paliko nenagrinėtą, nes pareiškėjas nesilaikė šios kategorijos byloms nustatytos išankstinio bylos nagrinėjimo ne per teismą tvarkos ir dar galima pasinaudoti ta tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 103 str. 1 p.).

Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį į tai, jog Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. kovo 4 d. nutartimi pareiškėjui buvo nustatytas terminas skundo trūkumams pašalinti (b. l. 12–13). Pareiškėjas buvo įpareigotas pateikti teismui patikslintą skundą, suformuluojant aiškų ir konkretų reikalavimą, nurodant, iš ko kildina ginčą, ar ginčija atsakovo, administracinės ginčų komisijos priimtus administracinius aktus, bei pateikti įrodymus apie administracinių aktų gavimą. Pareiškėjas 2014 m. kovo 24 d. pateikė teismui patikslintą skundą (b. l. 15–18), kuris teismo 2014 m. kovo 31 d. nutartimi buvo priimtas (b. l. 21). Teismas pastebėjo, kad pareiškėjas tiek skunde, tiek patikslintame skunde kėlė iš esmės tuos pačius reikalavimus.

Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 13 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS520-789/2013 suformuluotas teisės aiškinimo ir taikymo taisykles. Išplėstinė teisėjų kolegija, įvertinusi Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 straipsnio bei Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio nuostatas, konstatavo, kad valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų sprendimams pensijų skyrimo ir mokėjimo klausimais yra nustatyta privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka. Be to, konstatuota, kad tuo atveju, jei apskundus Fondo valdybos teritorinio skyriaus sprendimą Fondo valdybai, ši institucija nepriima sprendimo, kuriuo ginčas būtų išspręstas iš esmės, t. y. būtų patenkintas ar atmestas pareiškėjo skundas dėl Fondo valdybos teritorinio skyriaus sprendimo, nelaikytina, jog pareiškėjas pasinaudojo privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne per teismą tvarka.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, aiškindamas prieinamos ir veiksmingos teisminės gynybos turinį, savo jurisprudencijoje taip pat yra nurodęs, jog teisės aktais gali būti nustatyta ir ikiteisminė ginčų sprendimo tvarka (2002 m. liepos 2 d., 2003 m. kovo 4 d., 2004 m. rugpjūčio 17 d., 2004 m. gruodžio 29 d., 2005 m. vasario 7 d. nutarimai). Šiuo atveju ji nustatyta Pensijų įstatyme ir Išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka taisyklėse, patvirtintose Fondo valdybos direktoriaus 2008 m. kovo 18 d. įsakymu Nr. V-131. Pareiškėjo skundui taikomoje Pensijų įstatymo 45 straipsnio redakcijoje (galiojusioje iki 2012 m. gruodžio 31 d.) numatyta, kad valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinių skyrių sprendimai pensijų klausimais per 3 metus nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie priimtą sprendimą, gali būti skundžiami Fondo valdybai. Fondo valdyba šiuo atveju yra privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija. Pagal minėto straipsnio 4 dalį, Fondo valdyba, išnagrinėjusi skundą, gali jį patenkinti visą ar iš dalies, taip pat skundą atmesti. Fondo valdybos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka priimtas sprendimas gali būti skundžiamas teismui. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktorius 2008 m. kovo 18 d. įsakymu Nr. V-131 patvirtintų Išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 31 punktas nustato, kad jeigu skundas pateiktas praleidus nustatytą skundo padavimo terminą ir pareiškėjas per Fondo valdybos nurodytą terminą nepateikia įrodymų, sudarančių pagrindą terminui atnaujinti, arba Fondo valdybos direktorius ar direktoriaus pavaduotojas nusprendžia, kad nėra pagrindo terminui atnaujinti, skundas yra nenagrinėjamas. Apie sprendimą nenagrinėti skundo pareiškėjui pranešama ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo sprendimo neatnaujinti termino priėmimo dienos.

Ištyręs bylos rašytinius įrodymus, teismas nustatė, kad pareiškėjas 2013 m. gruodžio 13 d. VSDFV Klaipėdos skyriui pateikė prašymą iki 2013 m. gruodžio 20 d. išmokėti jam dėl Laikinojo įstatymo 6 ir 8 straipsnio taikymo neišmokėtą senatvės pensijos dalį, o negalint ar atsisakius išmokėti pensijos nepriemoką, pareiškėjas prašė pateikti neišmokėtos senatvės pensijos dalies apskaičiavimą (b. l. 5). VSDFV Klaipėdos skyrius 2014 m. sausio 9 d. raštu Nr. (10.1)SI-1412 pareiškėjui paaiškino senatvės pensijos perskaičiavimo ir mokėjimo 2010–2011 metais teisinį pagrindą ir pateikė faktinius duomenis apie perskaičiuotos pagal Laikinojo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies ir 8 straipsnio 1 dalies nuostatas senatvės pensijos dydį (b. l. 6–7). Kadangi pareiškėjui pensijos dalis nebuvo išmokėta, jis, nesutikdamas su VSDFV Klaipėdos skyriaus sprendimu, apskundė jį Fondo valdybai (b. l. 8). Fondo valdyba 2014 m. vasario 4 d. sprendimu Nr. (6.5) I-1061 atsisakė nagrinėti pareiškėjo prašymą ta apimtimi, kuria jis reikalauja išmokėti laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. sumažintą senatvės pensijos dalį, motyvuodama tuo, jog VSDFV Klaipėdos skyrius pirmąją sumažintą pagal Laikinojo įstatymo nuostatas senatvės pensiją pareiškėjui išmokėjo 2010 metų sausio mėnesį, tad apie VSDFV Klaipėdos skyriaus sprendimą mokėti ne visą paskirtą senatvės pensiją pareiškėjas sužinojo (turėjo sužinoti) 2010 metų sausio mėnesį, todėl 2013 m. gruodžio 13 d. kreipdamasis su prašymu į VSDFV Klaipėdos skyrių pareiškėjas jau buvo praleidęs Pensijų įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje (redakcija, galiojusi iki 2012 m. gruodžio 31 d.) nustatytą 3 metų apskundimo terminą. Fondo valdyba pažymėjo, kad jeigu iki 2014 m. vasario 20 d. pareiškėjas pateiktų įrodymus, sudarančius pagrindą atnaujinti terminą skundui paduoti, skundo priėmimo klausimas būtų sprendžiamas iš naujo.

Atsižvelgęs į tai, teismas konstatavo, kad Fondo valdyba nenagrinėjo VSDFV Klaipėdos skyriaus sprendimo teisėtumo, o priėmė atskirą, su VSDFV Klaipėdos skyriaus sprendimu nesusijusį, sprendimą. Tai leido teismui daryti išvadą, kad nėra pasinaudota ginčo išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarka.

Atsižvelgęs į nurodytas įstatymų nuostatas, LVAT praktiką, įvertinęs pareiškėjo skundo turinį, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjo keliamam ginčui spręsti įstatyme yra expressis verbis nustatyta privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, kurios pareiškėjas turėjo laikytis. Pareiškėjui nesuteikta teisė rinktis alternatyvią instituciją (teismą), kurioje būtų nagrinėjamas jo keliamas ginčas. Nagrinėjamu atveju aplinkybė, kad pareiškėjas nesilaikė išankstinio ginčo nagrinėjimo ne per teismą tvarkos, nustatyta teismui priėmus pareiškėjo skundą. Atsižvelgęs į tai bei vadovaudamasis ABTĮ 103 straipsnio 1 punktu, teismas pareiškėjo skundą paliko nenagrinėtą.

Teismas taip pat pažymėjo, kad faktas, jog pareiškėjas nepasinaudojo privaloma ikiteismine procedūra, neužkerta jam kelio dar kartą kreiptis į Fondo valdybą su prašymu dėl termino skundui paduoti atnaujinimo, pateikiant tai pagrindžiančius įrodymus. Pasinaudojus šia teise, bus užbaigta ikiteisminė procedūra ir pareiškėjas, nesutikdamas su Fondo valdybos sprendimu bei gindamas savo teises, turės galimybę kreiptis į teismą. Be to, pareiškėjui išaiškinta, kad ši teismo nutartis neatima iš jo galimybės ginti savo teises, pateikiant teisės aktų reikalavimus atitinkantį skundą bei motyvuotą prašymą atnaujinti skundo padavimo terminą ir jį pagrindžiančius įrodymus.

III. Pareiškėjas A. D. atskirajame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. gegužės 22 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – jo skundą tenkinti visa apimtimi. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

1. Nagrinėjamu atveju nei Valstybinio socialinio draudimo įstatymas, nei Taisyklių nuostatos nesuteikia teisės Fondo valdybai ex officio prašymų, skundų palikti nenagrinėtais ir, juo labiau, kaip teigė pirmosios instancijos teismas, priimti atskirą, su VSDFV Klaipėdos skyriaus sprendimu nesusijusį, sprendimą.

2. ABTĮ 25 straipsnio 1 dalyje ir Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodoma pasinaudoti ikiteismine ginčų nagrinėjimo tvarka, bet ne pateikti galutinį procesinį rezultatą. Be to, Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio 4 dalis neįpareigoja pareiškėjo skųsti Fondo valdybos sprendimą. Atsižvelgdamas į tai, pareiškėjas mano, kad jis pasinaudojo išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka.

3. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai plečiamai aiškino bei taikė Valstybinio socialinio draudimo įstatymo ir Pensijų įstatymo normas. Pareiškėjas atkreipia dėmesį į LVAT 2014 m. balandžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-609/2014, kurioje konstatuota, kad Fondo valdybos atsisakymas nagrinėti skundą yra laikytinas jos valios išraiška, todėl galima teigti, jog Fondo valdyba iš esmės išnagrinėjo pareiškėjo skundą išankstine ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka. Panašios pozicijos laikėsi ir LVAT išplėstinė teisėjų kolegija administracinėje byloje Nr. A143-816/2014.

4. Teismas rėmėsi Pensijų įstatymu (kuris laikytinas lex generalis) bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 13 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS520-789/2013, tačiau nesivadovavo Laikinuoju įstatymu (kurio normos laikytinos lex specialis). Be to, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad Pensijų įstatymo 45 straipsnis nenumato 3 metų skundo padavimo termino. Kita vertus, vadovaujantis teismo aiškinimu dėl Pensijų įstatymo 45 straipsnio normų, teritorinio skyriaus sprendimas (VSDFV Klaipėdos skyriaus 2014 m. sausio 9 d. raštas Nr. (10.1)SI-1412) buvo apskųstas Fondo valdybai nepraleidus nustatyto termino.

5. Pareiškėjas atkreipia dėmesį į tai, kad 2013 m. lapkričio 21 d. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė nutarimą Nr. XII-607 „Dėl pensijų kompensavimo“ (Žin., 2013, Nr. 122-6171), kuriuo visiems asmenims, kuriems buvo paskirta ir mokama sumažinta pensijos dalis, pripažinta teisė į neišmokėtą dalį, neatsižvelgiant į jokius terminus ir / ar išankstinės ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarkos tariamų taisyklių laikymąsi.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos prašo Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. gegužės 22 d. nutartį palikti nepakeistą, o pareiškėjo atskirąjį skundą atmesti, atsiliepimą į atskirąjį skundą grindžia iš esmės tais pačiais argumentais kaip ir savo atsiliepimą į pareiškėjo skundą, paduotą pirmosios instancijos teismui.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Nagrinėjamu atveju skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria pareiškėjo skundas paliktas nenagrinėtas, jam nesilaikius nustatytos išankstinio bylos nagrinėjimo ne per teismą tvarkos, kai dar galima šia tvarka pasinaudoti (ABTĮ 103 str. 1 p.).

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnis laiduoja kiekvieno asmens, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, teisę kreiptis į teismą. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, aiškindamas prieinamos ir veiksmingos teisminės gynybos turinį, savo jurisprudencijoje yra pasisakęs, kad teisės aktais gali būti nustatyta ir ikiteisminė ginčų sprendimo tvarka (2002 m. liepos 2 d., 2003 m. kovo 4 d., 2004 m. rugpjūčio 17 d., 2004 m. gruodžio 29 d., 2005 m. vasario 7 d. nutarimai). Teisė į teisminę gynybą, sprendžiant administracinius ginčus, numatyta ABTĮ 5 straipsnyje.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad nors teisminės gynybos universalumo ir prieinamumo principas reiškia, jog kiekvienas asmuo, norintis inicijuoti teismo procesą, turi teisę kreiptis į teismą, tačiau teisė kreiptis į teismą turi būti įgyvendinama laikantis šiame įstatyme numatytų procesinių reikalavimų. ABTĮ 25 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prieš kreipiantis į administracinį teismą viešojo administravimo subjektų priimti individualūs teisės aktai ar veiksmai (neveikimas) gali būti, o įstatymų nustatytais atvejais – turi būti ginčijami kreipiantis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją.

Teisminės gynybos universalumo ir prieinamumo principas reikalauja, kad privaloma ikiteisminė ginčo sprendimo tvarka būtų aiškiai numatyta aukščiausios teisinės galios teisės akte – įstatyme (žr. LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS17-296/2007, 2007 m. spalio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS8-486/2007, 2006 m. spalio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS5-434/2006, 2010 m. kovo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-209/2010 ir kt.). Pagal ABTĮ normas, nesilaikymas įstatymų nustatytos atitinkamai bylų kategorijai privalomos ikiteisminio ginčo nagrinėjimo tvarkos sukelia įstatyme nurodytas teisines pasekmes.

Jei pareiškėjas nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos, teismas, vadovaudamasis ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 3 punktu, atsisako priimti skundą. Jei ši aplinkybė paaiškėja teismui priėmus pareiškėjo skundą, teismas pagal bylos aplinkybes sprendžia dėl ABTĮ 101 straipsnio 8 punkto (bylos nutraukimo) arba 103 straipsnio 1 punkto (skundo palikimo nenagrinėto) taikymo.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, sprendžiant ginčus dėl valstybinio socialinio draudimo pensijų mokėjimo ir aiškinant šios kategorijos ginčų sprendimui taikytinas įstatymų normas, nuosekliai laikomasi pozicijos, kad dėl Fondo valdybos administravimo įstaigų sprendimų ir veiksmų (neveikimo) pensijų skyrimo ir mokėjimo klausimais yra expressis verbis (aiškiai) nustatyta privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamai bylai yra ypač aktuali Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-816/2014.

Šioje byloje išplėstinė teisėjų kolegija, be kita ko, pažymėjo, jog Pensijų įstatymo 45 straipsnis (2012 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XII-87 redakcija, galiojanti nuo 2013 m. sausio 1 d.) nustato, kad Fondo valdybos administravimo įstaigų sprendimai pensijų skyrimo ir mokėjimo klausimais gali būti skundžiami Fondo valdybai Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka. Nuostatos dėl Fondo valdybos administravimo įstaigų sprendimų ir veiksmų apskundimo įtvirtintos Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnyje, kurio 2 dalis (2012 m. gruodžio 20 d.

įstatymo Nr. XII-88 redakcija, galiojanti nuo 2013 m. sausio 1 d.) nustato skundų Fondo valdybai dėl Fondo valdybos teritorinių skyrių ir kitų Fondo valdybos įstaigų, susijusių su Fondo valdybos administravimu, sprendimų ir veiksmų (neveikimo) padavimo terminus, t. y. nustato, kad skundai dėl sprendimų pensijų skyrimo ir (ar) mokėjimo klausimais nagrinėjami, jeigu jie pateikti per 6 mėnesius nuo tos dienos, kurią suinteresuotas asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamo sprendimo priėmimą, o skundai dėl nepriimto sprendimo – per 20 darbo dienų nuo tos dienos, kurią baigėsi sprendimui priimti nustatytas terminas; taip pat įtvirtinta, kad skundui paduoti nustatytas terminas, praleistas dėl svarbių priežasčių, kurias asmuo pagrindžia atitinkamais dokumentais, Fondo valdybos direktoriaus ar jo pavaduotojo sprendimu gali būti atnaujinamas; skundų nagrinėjimo tvarką Fondo valdyboje nustato Fondo valdybos direktorius.

Iki 2013 m. sausio 1 d. galiojusios redakcijos Pensijų įstatymo 45 straipsnio (2005 m. gegužės 19 d. įstatymo Nr. X-209 redakcija) 1 dalis nustatė, kad Fondo valdybos teritorinių skyrių sprendimai pensijų klausimais per 3 metus nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie priimtą sprendimą, gali būti apskundžiami Fondo valdybai; skundų nagrinėjimo tvarką ir terminus nustato Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatai, o pagal šio straipsnio 2 dalį, Fondo valdybos ir jos teritorinių skyrių sprendimai gali būti skundžiami teismui.

Atsižvelgdama į šį teisinį reguliavimą, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo, kad tiek paminėtas iki 2013 m. sausio 1 d. galiojęs teisinis reguliavimas, įtvirtintas Pensijų įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje, tiek nuo 2013 m. sausio 1 d. įsigaliojęs teisinis reguliavimas, įtvirtintas Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio 2 dalyje, termino kreiptis su skundu privaloma išankstine ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka į Fondo valdybą dėl Fondo valdybos administravimo įstaigų sprendimų pensijų klausimais pradžios momentą apibrėžė analogiškai – nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie priimtą sprendimą. Sprendžiant dėl momento, su kuriuo sietina termino paduoti skundą Fondo valdybai dėl teritorinio skyriaus sprendimų (veiksmų), priimtų mokant pagal Laikinojo įstatymo nuostatas perskaičiuotas (sumažintas) pensijas, eigos pradžia, teisiškai reikšmingos yra faktinės aplinkybės, susijusios su pirmosios sumažintos pensijos išmokėjimu asmeniui, turinčiam teisę ją gauti (žr. LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-816/2014, išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-2232/2013 ir kt.). Nors administracinėje byloje Nr. A444-2232/2013 buvo sprendžiamas ginčas dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemokos, susidariusios dėl Laikinojo įstatymo nuostatų taikymo, tačiau procesinio termino kreiptis dėl galbūt pažeistų teisių gynimo pradžios nustatymo aspektu (nuo sužinojimo ar turėjimo sužinoti apie priimtą sprendimą dienos) bylų aplinkybės iš esmės yra panašios (tiek pareigūnų ir karių valstybinių pensijų, tiek valstybinio socialinio draudimo pensijų gavėjams sumažintos pagal Laikinąjį įstatymą pensijos kiekvieną mėnesį buvo mokamos nepriimant atskirų administracinių aktų, o tiesiogiai taikant šio įstatymo nuostatas, t. y. perskaičiuojant paskirtas pensijas ir jas pervedant į pensijų gavėjų sąskaitas).

Pažymėtina, kad apie paskirtų ir mokamų senatvės pensijų perskaičiavimą pagal Laikinojo įstatymo, kuris įsigaliojo nuo 2010 m. sausio 1 d., nuostatas šių pensijų gavėjai sužinojo arba turėjo sužinoti gavę pirmąją perskaičiuotą pagal šį įstatymą pensiją, t. y. po 2010 m. sausio 1 d. Taigi tokių asmenų (šiuo atveju pareiškėjo) kreipimuisi į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją (Fondo valdybą) pensijų mokėjimo klausimais taikytinas Pensijų įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje (iki 2013 m. sausio 1 d. galiojusi redakcija) nustatytas procedūrinis terminas.

Pabrėžtina, kad įsigaliojus Laikinajam įstatymui, teisinis reguliavimas, nustatantis privalomą išankstinio ginčų nagrinėjimo ne per teismą tvarką, nesikeitė, todėl dėl senatvės pensijos nepriemokos už 2010–2011 metus taikytina Pensijų įstatymo 45 straipsnio 1 dalis, galiojusi iki 2013 m. sausio 1 d.

Pasinaudojęs įstatyme numatyta privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, asmuo skundą dėl viešojo administravimo priimto individualaus akto ar veiksmo (neveikimo) gali paduoti administraciniam teismui, laikydamasis ABTĮ 22–24, 32–33 straipsniuose nustatytų procesinių normų per 20 dienų terminą, skaičiuojamą nuo išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimo gavimo dienos.

Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjui paskirta senatvės pensija nuo 2010 m. sausio mėnesio buvo mažinama pagal Laikinojo įstatymo nuostatas. Nors byloje nėra duomenų, kokia konkreti data laikytina pareiškėjo sužinojimo (turėjimo sužinoti) apie pirmosios sumažintos pensijos išmokėjimą momentu, tačiau atsižvelgiant į tai, kad pensijos mokamos kiekvieną mėnesį, nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismu, jog pareiškėjas apie pensijos sumažinimą sužinojo (turėjo sužinoti) 2010 m. sausio mėnesį. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas dėl senatvės pensijos nepriemokos už 2010–2011 metus grąžinimo pirmiausia kreipėsi į Fondo valdybos teritorinį skyrių (2013 m. gruodžio 13 d. prašymas). Į Fondo valdybą pareiškėjas su prašymu kreipėsi 2014 m. sausio 14 d., t. y. pasibaigus Pensijų įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje (iki 2013 m. sausio 1 d. galiojusi įstatymo redakcija) nustatytam 3 metų terminui. Pažymėtina, kad šiais prašymais pareiškėjas neprašė grąžinti jam neišmokėtą nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos dalį (b. l. 5, 8). Be to, atsakovo atstovė pirmosios instancijos teismo posėdyje paaiškino, kad pareiškėjas nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos negauna.

Kadangi įstatymo nustatytas skundo padavimo terminas buvo praleistas, Fondo valdyba 2014 m. vasario 4 d. sprendimu Nr. (6.5) I-1061 atsisakė nagrinėti pareiškėjo skundą dėl VSDFV Klaipėdos skyriaus priimto sprendimo. Pareiškėjas šio Fondo valdybos sprendimo neginčija. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad pareiškėjas nesilaikė šios kategorijos byloms nustatytos išankstinio bylos nagrinėjimo ne per teismą tvarkos ir dar galima ta tvarka pasinaudoti, kadangi pareiškėjas gali prašyti Fondo valdybos atnaujinti terminą skundui dėl VSDFV Klaipėdos skyriaus priimto sprendimo paduoti arba, manydamas, kad termino skundui paduoti nėra praleidęs, ABTĮ nustatyta tvarka apskųsti šį Fondo valdybos sprendimą Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

Konstatavus, kad pareiškėjas nepasinaudojo įstatymu nustatyta privaloma išankstine skundų nagrinėjimo ne teisme tvarka, kiti atskirojo skundo argumentai nėra reikšmingi.

Teisėjų kolegija, įvertinusi nurodytas faktines aplinkybes ir teisinį reguliavimą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, todėl tenkinti atskirojo skundo nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a

Pareiškėjo A. D. atskirąjį skundą atmesti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. gegužės 22 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Ramūnas Gadliauskas